a4a89b11-a245-45d3-bca2-d2e5bc89a085 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1035-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-23349-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.8; 45.2; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. J. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Meblorama“ dėl turtinių ir neturtinių nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas L. J. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Meblorama“ jo naudai 2 306,44 Lt turtinių nuostolių dėl netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, 231,49 Lt turtinių nuostolių ir 5860 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikdymo, 5 proc. metinių palÅ«kanų bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakovu 2009-09-11 sudarė baldų pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau 2009-09-15 atvykus pasiimti baldų, jie buvo nesupakuoti bei laikomi ekspozicijoje. Pirkti baldai buvo apgadinti, kÄ patvirtino 2009-11-10 Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, atlikusi baldų ekspertizę. Baldai atsakovo buvo pakeisti, tačiau nebuvo patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovui pablogėjo sveikata dėl sukeltos nervinės įtampos, streso, iÅ¡Å¡aukto konfliktinės situacijos su atsakovu.

Atsakovui vėluojant perduoti pirktus baldus bei nesutinkant jų pakeisti kitais ieÅ¡kovas patyrė faktinių iÅ¡laidų sumokant antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimÄ , teisinėms konsultacijoms bei padengiant ieÅ¡kovo atstovo kelionės iÅ¡laidas. Atsiliepimu atsakovas UAB „Meblorama“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2009-09-15 ieÅ¡kovas atsisakė pasiraÅ¡yti baldų priėmimo - perdavimo aktÄ , reikalavo nemokamai pristatyti jam baldus, suteikti papildomas nuolaidas. IeÅ¡kovui baldai buvo parduoti iÅ¡ ekspozicijos, ir Å¡iems baldams buvo pritaikyta ypač didelė - 35 proc. dydžio nuolaida.

IeÅ¡kovas nepateikė atsakovui jokių pretenzijų, neinformavo atsakovo apie antstolės atvykimÄ konstatuoti faktinių aplinkybių, tiesiog ieÅ¡kojo pretenzijų ir konfliktų, provokavo įmonės darbuotojus. Atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovui įvairius ginčo sprendimo variantus, tačiau ieÅ¡kovas siekė įsigyti baldus už nerealiai maÅ¾Ä kainÄ . Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko baldų ekspertizę, tačiau esminių kokybės neatitikimų nenustatė. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Tarp kilusio ginčo dėl baldų pirkimo-pardavimo sutarties ir ieÅ¡kovo sveikatos patikros nėra jokio priežastinio ryÅ¡io, atsakovo kaltės nėra.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo nusipirkti iš atsakovo baldai su defektais buvo pakeisti į kokybiškus baldus ir dėl jų ieškovas nurodė, kad pretenzijų neturi. Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties, perkant daiktus iš ekspozicijos, prekių trūkumų ar defektų nebuvo nurodyta, todėl laikytina, kad daiktai buvo parduoti be defektų. Byloje nustatyta, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo apžiūrėjus baldus, buvo nustatyti defektai.

Kada minėti defektai atsirado byloje nėra duomenų, bet kadangi pirkimo-pardavimo sutartyje jie nebuvo aptarti, darytina iÅ¡vada, kad jie atsirado po prekių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kadangi atsakovas pakeitė defektuotus baldus ir ieÅ¡kovui perdavė kokybiÅ¡kus baldus, tai laikytina, kad atsakovas įvykdė CK 6.363 str. 2 d. nuostatÄ reikalavimÄ dėl daikto kokybės ir CK 6.334 str. nustatytos ieÅ¡kovo teisės buvo užtikrintos. IeÅ¡kovo praÅ¡omi patirti nuostoliai – antstoliui sumokėta suma, A.

J. kelionės iÅ¡laidos, paÅ¡to iÅ¡laidos, teisinių paslaugų iÅ¡laidos nėra tiesiogiai sÄ lygotos atsakovo veiksmų, susijusių su pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu. Todėl nesant priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių, ieÅ¡kovo reikalavimai dėl nuostolių priteisimo teismo buvo atmesti. Teismas konstatavo, kad vien iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, jog jam buvo atliekamas sveikatos tyrimas, negalima teigti, kad minėti negalavimai yra kilę bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų.

IeÅ¡kovas savo argumentus dėl atsakovo darbuotojų nepagarbaus ir įžeidžiančio elgesio įrodinėja pateiktu garso įraÅ¡u bei jo stenogramomis. Tokiu įrodymu teismas byloje nesivadovavo ir jo nevertino kaip neatitinkančio CPK 177 str. 3 d. nuostatų, nes byloje nėra duomenų, kad garso įraÅ¡as buvo daromas įspėjus apie jo darymÄ , bei nėra galimybės patikrinti jo tikrumo. Liudytojas parodė, kad su ieÅ¡kovu buvo kalbama nepagarbiai. Tačiau vien tas faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to ieÅ¡kovui kilo pasekmės – sveikatos sutrikdymas.

Be to, teismas laikė, kad pakankamu ieÅ¡kovo pažeistų teisių apgynimu yra tai, kad atsakovas pakeitė defektinius baldus į kokybiÅ¡kus. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L. J. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad atsakovas pareigÄ perduoti baldus, nors ir pavėluotai, tačiau įvykdė. Tačiau, nuo pirkimo – pardavimo sutarties iki perdavimo akto pasiraÅ¡ymo dienos praėjo pusantro mėnesio ir per šį laikotarpį ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡laidų, susijusių su atsakovo pareigos perduoti baldus neįvykdymu.

Patirtos turtinės iÅ¡laidos yra visiÅ¡kai pagrįstos, kadangi be Å¡ių minimalių iÅ¡laidų ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs tinkamai ginti savo teisių, įrodinėjant, kad ieÅ¡kovo įsigytų baldų kokybė yra pablogėjusi, lyginant jÄ su pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvusia, ir už tokį pablogėjimÄ atsakingas bÅ«tent atsakovas. KiekvienÄ kartÄ ieÅ¡kovui baldų salone „Renlena“ susidÅ«rus su atsakovo darbuotojais, ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo reiÅ¡kiamas didelis nepasitenkinimas, nuolatos užgauliojama bei užgauliai komentuojami ieÅ¡kovo veiksmai ginant savo, kaip vartotojo, teises.

Dėl atsakovo kaltės kilusios konfliktinės situacijos ieÅ¡kovas patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nervinę įtampÄ kiekvienÄ kartÄ bandant kontaktuoti su atsakovu, kas ieÅ¡kovui pasireiÅ¡kė sveikatos sutrikimais. Pablogėjus sveikatos bÅ«klei ieÅ¡kovas buvo priverstas atlikti specialius tyrimus, pirkti vaistus. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tina įvertinti, kad atsakovo veiksmai, kai be pateisinamos priežasties nevykdomos prisiimtos ir įstatymais nustatytos pareigos, turėtų bÅ«ti prilyginti tyčiniams.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp patirtų nuostolių ir baldų atsiėmimo iÅ¡ atsakovo, kad atsakovo ieÅ¡kovui baldų perdavimo faktas yra laikomas tinkamu pareigos įvykdymu pagal CK 6.334 str. O skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas visiÅ¡kai neįvertinus visų faktinių aplinkybių, Å¡alių elgesio. Atsakovas UAB „Meblorama“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

PaaiÅ¡kina, kad apelianto veiksmai traktuotini kaip ketinimas nesÄ Å¾iningai gauti materialinės naudos. IeÅ¡kovas sÄ moningai vilkino baldų atsiėmimÄ , provokavo atsakovo darbuotojus slapta darydamas garso įraÅ¡us, fabrikavo faktines aplinkybes su aiÅ¡kiu tikslu iÅ¡sireikalauti papildomÄ nuolaidÄ , reiÅ¡kiant pretenzijas dėl kokybės ar ieÅ¡kodamas kito juridinio pagrindo pasipelnymui. Atsakovas nuolat siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo ir neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nėra pagrindo.

Nustatyta, kad 2009-09-11 Å¡alys sudarė baldų pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 15-16), tÄ pačiÄ dienÄ buvo sumokėti pinigai – 4 450,50 Lt (b.l. 17). Kaip matyti iÅ¡ minėtos sutarties, baldus ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ ekspozicijos (sutarties 7 p.). IeÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, kad perkamus baldus iÅ¡ ekspozicijos apžiÅ«rėjo, jokių pastabų nebuvo nurodyta. Byloje pateiktas antstolės Virginijos MeÅ¡kauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 2009-09-15 (b.l. 18-21), iÅ¡ kurio matyti, kad antstolė 2009-09-15 14 val. 25 min. apžiÅ«rėjusi baldus, esančius baldų salone, Renlena, Ozo g. 25, Vilniuje, nustatė, kad raÅ¡omojo stalo stalvirÅ¡is yra apibraižytas, spintelės prie lovos virÅ¡uje nugarinėje deÅ¡inėje pusėje yra įlūžimai, komodos apačioje kairėje pusėje yra įlūžimai. 2009-09-16 atsakovas ieÅ¡kovui raÅ¡tu nurodė praneÅ¡ti apie baldų pasiėmimo datÄ ir laikÄ , nes neatsiėmus baldų per 10 dienų, ieÅ¡kovas turės mokėti už sandėliavimÄ (b.l. 24).

Už Å¡io protokolo suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 363 Lt (b.l. 22, 23). IeÅ¡kovas 2009-09-17 atsakė į raÅ¡tÄ nurodydamas, kad ketino baldus atsiimti 2009-09-15, tačiau baldai buvo laikomi ir toliau nesupakuoti, ekspozicijoje, bei nustatyti defektai, kurių pirkimo metu nebuvo, todėl ieÅ¡kovas nurodė, kad jam bÅ«tų perduoti baldai ir atlygintos iÅ¡laidos (b.l. 25-26). 2009-09-22 ieÅ¡kovas pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ dėl neperduotų baldų perdavimo ir iÅ¡laidų atlyginimo, nes nurodė, kad atvykus pasiimti baldų 2009-09-16, baldų jam atsakovo darbuotojai neatidavė, nes pareikalavo pasiraÅ¡yti perdavimo-priėmimo aktÄ , kuriame nurodyta, jog pretenzijų dėl atsiradusių defektų neturi (b.l. 29-30). 2009-09-23 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl baldų perdavimo ir žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad 2009-09-22 buvo informuotas, kad atsakovas ketina jo pasiÅ«lymÄ patenkinti, tačiau atvykus į baldų salonÄ buvo atsisakyta tai padaryti (b.l. 32-33). 2009-09-24 atsakovas nurodė, kad sutinka geruoju iÅ¡spręsti situacijÄ ir pasiÅ«lė pakeisti sutartį bei visus baldus įsigyti perkant iÅ¡ sandėlio originalioje pakuotėje su 10 procentų nuolaida (b.l. 35-36). 2009-09-29 ieÅ¡kovo atstovas kreipėsi į atsakovÄ dėl baldų perdavimo ir žalos atlyginimo praÅ¡ydamas sumažinti prekės kainÄ ir grÄ Å¾inti pirkėjui 20 procentų sutarties kainos (b.l. 38-39). 2009-10-06 ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijÄ prie Ūkio ministerijos (b.l. 40-42).

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atliko baldų kokybės vertinimÄ ir 2009-11-10 akte (b.l. 48-49) konstatavo, jog raÅ¡omasis stalas turi defektÄ , kuris gadina estetinį baldo vaizdÄ tik tada, kai nugarinė spintelės plokÅ¡tuma yra matoma, nustatyti naktinės spintelės defektai neturi tiesioginės įtakos baldų funkcionalumui ir naudojimui pagal paskirtį, kitų baldų trÅ«kumų nenustatyta. 2009-11-04 baldai ieÅ¡kovui buvo perduoti pasiraÅ¡ant Å¡alims perdavimo aktÄ Nr.ART091109, baldai su defektais buvo pakeisti (b.l. 63).

IeÅ¡kovas pasiėmė baldus ir nurodė, kad pretenzijų neturi. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2009-11-25 nutarimu konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti nuostolius yra teisėtas, tačiau Å¡alims nesutarus taikiu bÅ«du, ginčas nagrinėtinas Civilinio proceso kodekso tvarka bendrosios kompetencijos teisme (b.l. 64-67). Apeliantas teigia, kad jis dėl netinkamo atsakovo pareigos perduoti baldus vykdymo patyrė nuostolių, todėl vadovaujantis CK 6.363 str. 5 d., jis kaip pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimÄ .

Pažymėtina, kad pagal CK 6.363 str. 5 d. vartotojas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimÄ . Sprendžiant vartotojo teisės į turtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo klausimÄ , taikytinos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, todėl vartotojas turi įrodyti patirtų nuostolių faktÄ bei dydį (CPK 178 str.). Ä®statymo nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų pardavimo, nustato, kad žala yra atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad ji padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp netinkamos kokybės produkto įsigijimo ir nuostolių (CK 6.295 str.).Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas Å¡io jo reikalavimo, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, atlyginimÄ ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jo turėtos iÅ¡laidos - 2306,44 Lt, kurias sudaro iÅ¡laidos antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimÄ 363 Lt (b.l. 22-23), ieÅ¡kovo interesus atstovaujančio A.

J. kelionės iÅ¡laidos 432,89 Lt (b.l. 28, 37), iÅ¡laidos, susijusios su teisinėmis konsultacijomis siekiant iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai 1500 Lt (b.l. 69-74), ieÅ¡kovo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos 10,55 Lt (b.l. 27, 31, 34), atsirado dėl atsakovo kaltės, kad Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimÄ sÄ lygojo neteisėti atsakovo veiksmai parduodant netinkamos kokybės daiktÄ . Nors ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos yra susijusios su tarp Å¡alių kilusiu ginču dėl netinkamos kokybės daikto pakeitimo tinkamu, tačiau tokių iÅ¡laidų negalima pripažinti nuostoliais, į kuriuos ieÅ¡kovas turi teisę CK 6.363 str. 5 d. prasme.

TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas, patirdamas nurodytas iÅ¡laidas, iÅ¡ atsakovo pirktų daiktų neturėjo savo dispozicijoje, taigi Å¡ie daiktai dėl savo kokybės negalėjo sukelti pastarajam tokių nuostolių, kokius nurodo ieÅ¡kovas. Kolegija sprendžia, kad minėtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė savo rizika, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už jų atlyginimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.58 str. 1 d.).

To paties straipsnio 3 d. numatyta, kad kiekviena Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi (Å¡alių pareiga kooperuotis). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas, sudaręs baldų pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu ir po sutarties sudarymo atvykęs atsiimti baldų bei pastebėjęs įsigytų daiktų defektus, nedelsiant pasitelkė antstolės bei atstovo pagalbÄ , kad bÅ«tų suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat suteikta teisinė pagalba, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tik pastebėjęs įsigytų daiktų trÅ«kumus, nesiekė tinkamai vykdyti bendradarbiavimo pareigos, nesikreipė tiesiogiai į atsakovÄ su raÅ¡tiÅ¡ka pretenzija siekdamas realizuoti įstatyme įtvirtintÄ pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktÄ , teises, todėl darytina iÅ¡vada, kad dėl patirtų iÅ¡laidų atsakingas pats ieÅ¡kovas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pripažino, jog pardavė nekokybiškus daiktus ieškovui, todėl juos pakeitė į kokybiškus, todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, sprendžia, kad toks ieškovo kaip vartotojo teisių gynimo būdas yra pakankamas nagrinėjamu atveju. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu, ieškovas įsigijo daiktus iš ekspozicijos ir todėl buvo pritaikyta 35 proc. nuolaida, kaip nurodė atsakovas procesiniuose dokumentuose, ir ko nepaneigė ieškovas.

Tuo tarpu nėra duomenų, kad atsakovui pakeitus nekokybiÅ¡kus daiktus kokybiÅ¡kais, Å¡ie daiktai buvo ekspozicijos, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovo padėtis nebuvo pabloginta tokiu bÅ«du įgyvendinus jo kaip pirkėjo teises. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti esant civilinės atsakomybės sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 d. 5 p. vartotojai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju, apeliantas reikalauja atlyginti jo nurodomÄ patirtÄ neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovui pardavė nekokybiÅ¡kÄ prekę. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jo patirti sveikatos negalavimai atsirado bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų, jo darbuotojų nepagarbaus ir įžeidžiančio elgesio.

IeÅ¡kovo prie bylos pateiktas garso įraÅ¡as, kuriuo įrodinėjami neteisėti atsakovo veiksmai, o bÅ«tent – jo darbuotojų nepagarbus ir įžeidžiantis elgesys, teismo pagrįstai nebuvo vertinamas kaip leistinas įrodymas, nes vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 3 dalimi įrodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Tuo tarpu nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo atliktas garso įraÅ¡as, kuriuo jis įrodinėja jam neturtinės žalos padarymÄ , buvo gautas žinant atsakovo darbuotojams, juos informavus apie tokio įraÅ¡o darymÄ .

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Rasa GudžiÅ«nienė   Romualda Janovičienė Andžej Maciejevski Â