a4a7ff50-d2eb-43eb-bc68-09aa5046276e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2A -1242-232/2013Vieningo proceso Nr. 2-01-3-02177-2012-8Proceso dokumento kategorija 116.1; 35.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, Liudos Uckienės (pranešėja), Alvydo Barkausko,raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Via unica“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Via unica“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

B. firmai „ Protas ir logika“ dėl nuostolių atlyginimo NUSTATĖ:                  I.GINČO ESMĖ.                    IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 9065,37 Lt nuostolių (žalos) patirtų vykdant tarp Å¡alių sudarytÄ autorinę licencinę sutartį Nr. ALS 110323/01 (toliau – ginčo sutartis) bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė jog ginčo sutartimi sudaryta 2011 03 31 atsakovė įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovei licencijÄ naudotis kompiuterine buhalterinės apskaitos programa „Agnum“, o ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti 9065,37 Lt.

IeÅ¡kovė nurodo, kad savo įsipareigojimus pagal minėtÄ sutartį įvykdė dalimis iki 201106 03, o atsakovė programos priėmimo-perdavimo akto, kaip tai numato Sutarties 2.2 punktas, nepateikė ir licencijos naudotis programa ieÅ¡kovei nesuteikė, esminiai pažeisdama ginčo sutartį. Todėl 2011 08 23 ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ginčo sutartį ir pareikalavo sugrÄ Å¾inti sumokėtas lėšas – 9065,37 Lt .                  IeÅ¡kovės atstovės teisme papildomai nurodė, kad ilgÄ laikÄ dirbo su programa „BÅ«tent“, kuriÄ reikėjo atnaujinti.

Bendrovės buhalterė, dirbusi su „Agnum‘ programa, pasiÅ«lė jÄ nusipirkti. Buvo pasiraÅ¡yta ginčo sutartis dėl minėtos programos įsigijimo, tačiau po visiÅ¡ko atsiskaitymo atsakovė jos neįdiegė, nors ne kartÄ to buvo praÅ¡oma telefonu. 2012 01 16 paketas su DEMO versija bei HASP raktai atsakovei buvo grÄ Å¾inti.                    Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad dar 2010 12 30 tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta kompiuterinės programos „Agnum“ ir apsaugos raktų (HASP) laikino naudojimo sutartis Nr. 101230/01, o ginčo sutartis pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovei įsitikinus, kad „Agnum“ programa jos poreikius tenkins.

Pasak atsakovės, ginčo sutartį ieÅ¡kovės atstovė pasirašė tik gavusi pilnÄ â€žAgnum“ programos paketÄ , susidedantį iÅ¡ programos kopijos laikmenos (CD), vartotojo instrukcijos PDF failo formate, apsaugos HASP raktų (ginčo sutarties 5.15punktas.), todėl ieÅ¡kovė galėjo (ir naudojosi) programa. Å iÄ aplinkybę atsakovės nuomone patvirtina pridedama valiutų kursų iÅ¡ internetinio serverio www.agnum.lt nuskaitymo ataskaita. Atsakovė teigia, kad sutartį įvykdė, programa ieÅ¡kovė naudojosi, todėl ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.

                  Teisme atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad jau po ginčo sutarties pasirašymo ieškovei buvo pateikta „Agnum“ programos darbinė versija, su kuria ji galėjusi dirbti. „Agnum“ programos diegimas nebuvo užsakytas, nes ieškovės buhalterė mokėjo dirbti su perkama programa. Ginčo sutartimi buvo įsigytas tik programinis paketas, bet ne diegimas ar apmokymas dirbti šia programa. Iki pat galutinio atsiskaitymo jokių pretenzijų ieškovė nereiškė, o buhalterei išėjus iš darbo, nepagrįstai nutarė sutartį nutraukti.

                  II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.                Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pritaikė restitucijÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 3500 Lt gautus už parduotÄ kompiuterinę buhalterinės apskaitos programÄ â€žAgnum“. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 684 Lt. bylinėjimosi iÅ¡laidų.

             Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pagal ginčo sutartį gavo darbinę programos „Agnum“ versijÄ , tačiau 2011 08 23 atsakovei pranešė, kad Å¡iÄ sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia motyvuodama tuo, kad atsakovė nesuteikusi licencijos naudotis programa. Atsakovė 2012 01 20 praneÅ¡imu patvirtino, gavusi ieÅ¡kovės gražintus programos „Agnum“ instaliacinius diskus, programos apraÅ¡ymÄ ir HASP raktus, sutiko, kad sutartis butų nutraukta nuo 2012 01 16 Å¡alių susitarimu ir pretenzijų Å¡alys viena kitai neturi (b.l. 16).

Teismas, remdamasis CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl restitucijos taikymo, konstatavęs jog ieÅ¡kovė yra grÄ Å¾inusi atsakovei programos instaliacinius diskus, apraÅ¡ymÄ bei raktus, sprendė ieÅ¡kovę turint teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės sugrÄ Å¾inti jai sumokėtas lėšas restitucijos tvarka. Atsižvelgęs, kad atsakovė, neginčydama sutarties nutraukimo pagrįstumo, gautų lėšų ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti nesutiko motyvuodama tuo, kad ji sutarties sÄ lygas yra įvykdžiusi, o ieÅ¡kovė naudojosi programa, teismas konstatavo bÅ«tinybę įvertinti, ar buvo prisilaikyta minėta sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo principų suformuluotų CK 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

Teismas konstatavo jog byloje nustatyta, kad dar iki licencinės sutarties pasiraÅ¡ymo, Å¡alys 2010 12 20 buvo sudariusios kompiuterinės programos laikinojo naudojimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2010 12 31 iki 2011 01 31 nustatė programos bandomÄ jį laikotarpį, leidžiant ieÅ¡kovei iÅ¡bandyti programos galimybes. Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei nemokamas konsultacijas iÅ¡kilusiais klausimais dėl programos galimybių ir teisingo jos naudojimo (b.l.32). 2011 03 23 Å¡alys sudarė neterminuotÄ autorinę licencinę sutartį dėl programos „Agnum“ pirkimo.

Å ia Sutartimi, be kitų įsipareigojimų, atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei pageidaujant, apmokyti personalÄ naudotis Programa, aprÅ«pinti naujomis programos versijomis ir teikti kitÄ pagalbÄ , kaip tai numatyta sutarties 5.6, 5.5.8 ir kituose punktuose. Teismas rėmėsi liudytojos, ieÅ¡kovės direktorės D. K. parodymais teismas nustatė, kad sutartis dėl „Agnum“ programos buvo sudaryta ieÅ¡kovės iniciatyva, ieÅ¡kovei įdarbinus buhalterę, kuri su Å¡ia programa buvo dirbusi, bei atsakovės vadovo R.

B. paaiÅ¡kinimu, kad pas ieÅ¡kovę atėjusi dirbti buhalterė V., kitoje įmonėje sėkmingai dirbo su Å¡ia „Agnum“ programa, todėl ginčo sutartimi nebuvo užsakytas jos įdiegimas. Remdamasis minėtais įrodymais teismas laikė įrodytu faktÄ , jog apmokymai nagrinėjamu atveju nebuvo užsakyti ir suteikti. Diegimo paslaugos aptariamos toje pačioje sutartyje. Ginčo sutartimi tiesiog buvo perkama programinė įranga „Agnum“. Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pati ieÅ¡kovė, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdama ginčo sutartį, nepasinaudojo Å¡ioje Sutartyje numatytomis galimybėmis gauti pagalbÄ apmokant personalÄ naudotis „Agnum“ programa.

Todėl nepagrįstas ieÅ¡kovės teigimas, kad ji iÅ¡ esmės negavusi to, ko tikėjosi iÅ¡ Sutarties. Pati ieÅ¡kovė, nutraukdama Sutartį pasielgė nesÄ Å¾iningai, todėl taikant restitucijÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ sumÄ teismas sumažino.    III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ESMĖ.       Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė skundė tÄ sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas. Nurodė jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepilnai iÅ¡dėstė ir neteisingai iÅ¡siaiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes neįvertino kai kurių liudytojų (L.

Č.) parodymų. Nurodė jog ji savo prievoles pagal ginčo sutartį įvykdė visiÅ¡kai sumokėjo sutartÄ sumÄ , tuo tarpu atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė sutartį, nupirkta programa nebuvo galima naudotis, nes atsakovė (pardavėja) nesuteikė licencijos, neperdavė priėmimo – perdavimo akto, nepakeitė programos DEMO versijos į darbinę. Tuo tarpu teismas, nepagrįstai, neturėdamas pakankamai įrodymų, remdamasis vien atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais teisme, konstatavo, kad DEMO versija ir yra ta pati darbinė programos versija ir nurodė jog ieÅ¡kovė buvo gavusi darbinę programos versijÄ .

Tačiau toks atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja ginčo sutarties 2.2. ir 3.2.5 punktų turiniui. Atsakovė darbinės versijos ieÅ¡kovei neatsiuntė ir priėmimo - perdavimo akto neperdavė. Todėl ieÅ¡kovė negavo to kÄ tikėjosi gauti pagal sutartį - licencijuotos buhalterinės programos, kuriÄ galėtų pateikti tikrintojams. Niekuo nepagrįsti teismo sprendimo argumentai jog atsakovė neįrodė raÅ¡tu reikalavusi apmokyti jos personalÄ dirbti su programa, nes ieÅ¡kovė šį faktÄ Ä¯rodė liudytojų vadovės D.

K. ir L. Č. paaiÅ¡kinimais, o raÅ¡ytinių įrodymų teismas neturėjo reikalauti, nes ginčo sutarties 5.6. ir 5.8. punktuose nenumatyta, kad toks praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas raÅ¡tu. Minėtais sutarties punktais bei 3.1.1 punktu apmokymai buvo numatyti ir be įdiegimo bei apmokymų programa negalėjo bÅ«ti naudojamasi. IeÅ¡kovė remdamasis liudytojų parodymais įrodė jog ne vienÄ kartÄ prašė įdiegti programÄ , todėl nepagrįstas teismo teiginys jog ji nutraukdama sutartį elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Programa jos neįdiegus negalima naudotis, todėl laikytina, kad įsigyta preke ieÅ¡kovė negalėjo naudotis pagal jos paskirtį. Kad ieÅ¡kovė negalėjo naudotis nusipirkta buhalterine „Agnum“ programa patvirtina ir paties atsakovo pateikti duomenys apie trumpÄ prisijungimo prie programos laikÄ ir prisijungimų skaičių, kas rodo, kad su programa nebuvo dirbama, o tik beviltiÅ¡kai bandyta pasižiÅ«rėti kas joje yra. Teismas nepagrįstai dėl sutarties nutraukimo apkaltino ieÅ¡kovę.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė su juo nesutiko, nurodė jog atsakovės teiginiai, kad ji pagal ginčo sutartį negavo ko tikėjosi nepagrįsti, nes byloje aiÅ¡kiai nustatyta, kad ieÅ¡kovė programa negalėjo naudotis dėl savo pačios kaltės. Atsakovė pažymėjo jog prieÅ¡ pasiraÅ¡ant ginčo sutartį ieÅ¡kovė iÅ¡bandė „Agnum“ programÄ , tam tikslui tarp Å¡alių 2010 12 30 buvo pasiraÅ¡yta kompiuterinės programos „Agnum“ ir apsaugos raktų (HASP) laikino naudojimo sutartis Nr. 101230/01.

Bandomuoju laikotarpiu ieÅ¡kovei viskas tiko dėl ko ji ir pasirašė ginčo sutartį. Pagal ieÅ¡kovės pageidavimÄ 2 ginčo sutarties egzemplioriai, su priedais ir programos paketas (programos „Agnum“ instaliacinis diskas, programos apraÅ¡ymas, HASP raktai Nr. 11610,11666,11665), buvo pristatyti į ieÅ¡kovės buveinę per vežėjÄ DPD, pristatymÄ patvirtinantys dokumentai pateikti byloje. Tik gavusi visÄ paketÄ ieÅ¡kovės vadovė pasirašė ginčo sutartį ir jos priedÄ . Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama jog teismas be pagrindo laikė, kad ieÅ¡kovė gavo darbinę programos versijÄ .  Toks apeliantės teiginys neteisingas kadangi ginčo sutartyje aiÅ¡kiai numatyta jog programos sÄ voka „DEMO“ automatiÅ¡kai keičiasi į sÄ vokÄ â€žLicencijuota“ įvykus pirkėjo visiÅ¡kam atsiskaitymui su programos pardavėju.

Byloje teisingai nustatyta, kad programos pavadinimas DEMO reiÅ¡kia jog tiekėjas leidžia ja laikinai naudotis iÅ¡bandymo tikslais ir jei bandomajam laikotarpiui pasibaigus, nesutariama dėl jos pirkimo pirkėjas privalo jÄ iÅ¡instaliuoti. IeÅ¡kovė dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama ginčo sutartį kelis mėnesius programa naudojosi, programa buvo įdiegta, joje suvesti duomenys ir programa jÄ tenkino. Pati ieÅ¡kovė sutartimi nusprendė įsigyti programos paketÄ be apmokymo paslaugos, nes naujai priimta buhalterė mokėjo programa naudotis, ieÅ¡kovei buvo pateiktas programos apraÅ¡ymas (instrukcija), jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų susitarusi dėl personalo apmokymo prie sutarties bÅ«tų buvęs suraÅ¡ytas papildomas priedas, kuriame įvardijamos mokymų temos, valandų skaičius, tvarkaraÅ¡tis, apmokomi asmenys.

IeÅ¡kovės teiginys, kad ji negalėjo įdiegti programos prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, patvirtinantiems, kad bandomuoju laikotarpiu ji naudojosi pilnu programos paketu, pagal laikino naudojimosi sutartį. Bandomuoju laikotarpiu įvertinama programos kokybė ir galimybės patenkinti kliento poreikius bei jų specifika įvertinama ar reikės modernizuoti tinklo įrangÄ ar galės pats klientas įdiegti sistemÄ savo jėgomis. IeÅ¡kovė bandomuoju laikotarpiu jokių pageidavimų ir pretenzijų nereiÅ¡kė.

Nutraukti sutartį ir susigražinti sumokėtus pinigus apeliantė nusprendė tik kai pasikeitė buhalterės ir naujai atėjusioji nemokėjo dirbti su „Agnum“ programa. IeÅ¡kovė yra įsigijusi programÄ be apmokymų ir elgiasi nesÄ Å¾iningai kaltindama atsakovę netinkamu sutarties vykdymu. Nors sutartis buvo nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai nesant atsakovės kaltės ir atsakovei buvo gražinta visa pagal sutartį pirkta įranga, tačiau Å¡iuo atveju tai nėra gryna restitucija iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, nes ieÅ¡kovė pagal sutartį gavo ne tik instaliacinius diskus ir HASP raktus bet ir licencijÄ naudotis programa, kuriÄ gali parsisiųsti iÅ¡ internetinių resursų, o atsakovei gražintos internetinės laikmenos, kurios esminės vertės neturi jų kaina keli litai.

Atsakovė gi yra įvykdžiusi teismo sprendimÄ ir geranoriÅ¡kai pervedusi ieÅ¡kovei priteistÄ sumÄ .       IV, APELIACINĖS INSTANMCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IÅ VADOS.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).      Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.)           Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos             Ginčas byloje yra kilęs iÅ¡ sutartinių pirkimo – pardavimo santykių. Nors ginčo sutartį Å¡alys įvardijo kaip autorinę licencinę savo esme ginčo sutartis yra pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas siekė įsigyti, o atsakovas parduoti intelektinės nuosavybės produktÄ , kompiuterinę programÄ pritaikytÄ buhalterinei apskaitai tvarkyti.

Todėl ginčas spręstinas remiantis sutarties nuostatomis, sandorius bei sutartinius santykius bendrai bei pirkimo – pardavimo sutartinius santykius (teisių pirkimo) reguliuojančiomis CK nuostatomis.         Sudarytos sutarties nutraukimo galimybė nustatyta įstatyme – CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi sutartis gali būti pažeista iš esmės tiek tada, kai ji apskritai nevykdoma, tiek tada, kai vykdoma netinkamai.

Ä®statymo nustatyta teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tik tada, kai kita Å¡alis jÄ iÅ¡ esmės pažeidžia, aiÅ¡kinama sutarties privalomumu ir kitais principais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Dėl to sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principÄ ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimÄ , CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies normas yra iÅ¡imtinis teisių gynimo bÅ«das (ultima ratio), jo taikymui turi bÅ«ti konstatuotas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas.

VienaÅ¡alis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios Å¡alies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios Å¡alies elgesį, pasireiÅ¡kusį esminiu sutarties pažeidimu.Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus kriterijus, darytina iÅ¡vada, jog kuo didesnis atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, ko pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (LAT plenarinės sesijos 2004 06 29 nutarimas, civilinėje byloje 3K-P-346/2004; 2009 06 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009).

        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ginčo sutartį esminiu jos pažeidimu įvardindama aplinkybę esÄ , atsakovas nevykdė pareigos įdiegti jos nusipirktÄ programÄ neperdavė priėmimo–perdavimo akto ir grÄ Å¾indama pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«ra už atliktus darbus. Pažymėtina, kad esminio sutarties pažeidimo faktÄ turi įrodyti Å¡alis, norinti pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teise, Å¡iuo atveju tai ieÅ¡kovė.

Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis.           Apeliaciniu skundu ieškovė teigė, kad esminis sutarties pažeidimas pasireiškė tuo jog atsakovė neperdavė priėmimo – perdavimo akto, nepakeitė programos DEMO versijos į darbinę.

Tuo tarpu teismas, nepagrįstai, neturėdamas pakankamai įrodymų, remdamasis vien atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais teisme, konstatavo, kad DEMO versija ir yra ta pati darbinė programos versija ir nurodė jog ieÅ¡kovė buvo gavusi darbinę programos versijÄ . Apeliantė nurodė jog toks atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja ginčo sutarties 2.2. ir 3.2.5 punktų turiniui, nes atsakovė darbinės versijos ieÅ¡kovei neatsiuntė ir priėmimo perdavimo akto neperdavė. Kolegija su Å¡iais apeliantės teiginiais nesutinka.

Programos DEMO versijos sÄ voka yra pateikta sutarties 1 skyriaus, kuriame iÅ¡aiÅ¡kintos sutartyje naudojamos sÄ vokos 2.1. punkte (b.l. 80), kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta, kad programos DEMO versija tai ribotai veikianti laike programos versija, leidžianti klientui susipažinti su programa, iÅ¡bandyti bei įvertinti jos galimybes bei kokybę, įvertinti ar ji atitinka kliento poreikius, programos DEMO versija neįpareigoja kliento įsigyti licencijÄ naudotis programa. Ginčo sutarties 2.1. punktas numatė jog iki pilno apmokėjimo firma (atsakovė) leidžia klientui (ieÅ¡kovei) naudotis programos DEMO versija iki 2011 05 24, iki Å¡ios datos ieÅ¡kovė turėjo pilnai atsiskaityti už licencijÄ arba paÅ¡alinti programos DEMO versijÄ iÅ¡ kompiuterio.

Sutarties 2.2. punkte numatyta jog atlikus apmokėjimÄ atsakovė leidžia (suteikia licencijÄ ) klientui naudotis programa ir pakeičia programos versijÄ DEMO į darbinę. Licencijos suteikimÄ patvirtina programos priėmimo – perdavimo aktas. Sisteminis Å¡ių sutarties punktų aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ jog sÄ voka DEMO reiÅ¡kia ne kÄ kita kaip leidimÄ legaliai naudotis programa nemokamai bandomuoju laikotarpiu, o susimokėjusi sutartyje nurodytÄ sumÄ nurodytu terminu, laikoma jog klientas (ieÅ¡kovė) naudojasi darbine versija.

     Be to kaip matyti iš atsakovės pateiktos sutarties kopijos (b.l.

32) tarp Å¡alių 2010 12 30 buvo pasiraÅ¡yta kompiuterinės programos „Agnum“ ir apsaugos raktų (HASP) laikino naudojimo sutartis Nr. 101230/01. Todėl laikytina jog ieÅ¡kovė dar iki ginčo sutarties beveik tris mėnesius naudojosi, buvo iÅ¡bandžiusi programÄ , o ginčo sutarties pasiraÅ¡ymas pats savaime įrodo jog programa ieÅ¡kovei tiko, nes jokių pastabų dėl programos tinkamumo prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį ji nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovė taip pat neneigė fakto jog prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį yra gavusi programos paketÄ (instaliacinį diskÄ , programos apraÅ¡ymÄ , HASP raktus Nr. 11610,11666,11665), tai patvirtinantys dokumentai pateikti į bylÄ (b.l33).          IeÅ¡kovė taip pat teigė negavusi sutartyje numatyto priėmimo - perdavimo akto, tačiau kolegija pažymi, kad pagal sutarties sÄ lygas toks aktas turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas po visos kainos pagal sutartį sumokėjimo, ieÅ¡kovė vėlavo susimokėti visÄ kainÄ , be to priėmimo - perdavimo aktas yra dviÅ¡alis sandoris, ieÅ¡kovė kuriai Å¡iuo atveju tenka įrodinėjimo naÅ¡ta neįrodė, dėl kieno kaltės toks aktas nebuvo pasiraÅ¡ytas.

Aplinkybę, kad atsakovė neva neįvykdė pareigos įdiegti programÄ ir apmokyti ieÅ¡kovės darbuotojus su ja dirbti pirmiausia paneigia pats sutarties turinys, bei ta aplinkybė kad iki sutarties sudarymo ieÅ¡kovė beveik tris mėnesius jau naudojosi programa. IÅ¡ sutarties 3.1.1. ir 3.1.1.1. punktų galima spręsti ginčo sutarties sÄ lygas esant standartinės, nes minėtas 3.1.1. punktas numatė jog atsakovė įsipareigoja pageidaujant klientui apmokyti klientÄ naudotis programa, o 3. 1. 1.

1. Punkte, kuriame turėjo bÅ«ti numatytas supažindinimo su programa laikas palikta tuščia vieta, kas taip pat nurodo jog ieÅ¡kovės darbuotojai buvo susipažinę su programa ir nemokamas laikas jiems nebuvo reikalingas. Sutarties 5.6. punktas numatė jog klientas (ieÅ¡kovė) privalo iÅ¡naudoti suteiktas pagal 3.1.1.1. punktÄ nemokamas įvado (susipažinimo) valandas per du mėnesius skaičiuojant nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento, po nurodyto laikotarpio nemokamas įvadas (susipažinimas su programa) nebesuteikiamas. Papildomas ieÅ¡kovės personalo apmokymas turėjo vykti pagal sutarties 5.8. punkte nurodytas sÄ lygas ir buvo mokamas.

Ieškovė kuriai kaip jau minėta šiuo atveju tenka įrodinėjimo našta, nepateikė įrodymų, kad jai tokie mokymai buvo reikalingi, nes kaip matyti dėl įvadinio mokymo iš viso nebuvo susitarta. Tuo tarpu personalo mokymai, duomenų bazės testavimas ir kt. darbai buvo mokami todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų (pvz. apmokėjimo dokumentų), kad ji dėl tokių mokymų tarėsi ir buvo juos apmokėjusi. Liudytojų D.

K. ir L. Č. paaiÅ¡kinimai, tokiu atveju vertintini kritiÅ¡kai dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi. IeÅ¡kovė nurodė jog jos negalėjimÄ naudotis nusipirkta buhalterine „Agnum“ programa patvirtina ir paties atsakovo pateikti duomenys apie trumpÄ prisijungimo prie programos laikÄ ir prisijungimų skaičių, kas jos nuomone rodo, kad su programa nebuvo dirbama, o tik beviltiÅ¡kai bandyta pasižiÅ«rėti kas joje yra. Kolegija pažymi, kad darbo su programa laikas visų pirma priklausė nuo ieÅ¡kovės poreikio, taip pat galėjo priklausyti nuo to jog ieÅ¡kovė prarado interesÄ programa naudotis, bet jokiu bÅ«du neįrodo, nemokėjimo ja naudotis, atvirkščiai patvirtina tokį mokėjimÄ .           Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

LAT ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (LAT 2010 04 08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 08 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).           Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , konstatuoja, teismÄ laikiusis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai nustačius faktines aplinkybes ir apeliacinį skundÄ atmeta.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas                                              NUTARIA : Vilniaus 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                    Teisėjai                                     RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė                                                                        Alvydas Barkauskas                                                                               Liuda Uckienė                                                                                                                                                                         Â