a4a688b3-9bca-4e98-80a4-63b4a8a4aea9 · Kauno apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1S-1305-594/2016 Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01483-2009-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; (S) 2.5.19. Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V.

P. (toliau – V. P.) skundÄ dėl 2016 m. rugsėjo 29 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimÄ Nr. 93-630 (skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta Nr. 93-360) taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : V. P. 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.1.1. 2010 m. gegužės 25 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, taikant BK 75 straipsnį atidėtas 1 metams. 1.2. 2010 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. P. paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2010 m. gegužės 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmių apėmimo būdu, V.

P. nustatant galutinę subendrintÄ 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2010 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 19 d..2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-630 nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam V. P., tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi šį Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. P. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2016 m. rugsėjo 12 d.

Komisijos nutarimÄ Nr. 93-630 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito, kadangi iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotų duomenų seka, jog ji sumažėjo nuo 52 iki 42 balų (pagal OASys metodikÄ ). Å iuo metu iÅ¡skiriami ir pagrindiniai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai – tai teigiama darbinė motyvacija, tinkamos gyvenimo sÄ lygos bei socialiniai ryÅ¡iai.

Pasak V. P., jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų, kas, nuteistojo įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina, jog jis gali gyventi sÄ Å¾iningai ir pareigingai atlikti jam pavestas darbines funkcijas net ir nebÅ«damas nuolatinėje priežiÅ«roje ar juo labiau – izoliuotas. Be to, nuteistasis palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo motina ir patėviu, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , turi Å¡eÅ¡is nepilnamečius vaikus, jam yra leidžiamos trumpalaikės iÅ¡vykos pas savo Å¡eimos narius, kas vėlgi teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. 3.2.

Skundu pažymima, kad net ir dirbdamas pataisos namuose, jis stengiasi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , o išėjęs į laisvę, tai galėtų įgyvendinti kur kas greičiau. Tuo tarpu tai, kad Å¡iuo metu jis yra atlyginęs tik 414,99 eurus iÅ¡ 12907,78 eurų, lėmė ne jam konstatuoti kriminogeniniai rizikos veiksniai, bet objektyvios priežastys –jis dirba pataisos namuose, kur gaunamų pajamų didesnėms iÅ¡mokoms jam nepakanka. Nuteistojo V. P. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.5.1. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V.

P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iÅ¡ lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tinų sÄ lygų – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. 2016 m. rugsėjo 7 d., atlikus nuteistojo V.

P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 42 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei (b. l. 2, 8). Ir nors skundžiama apylinkės teismo nutartimi konstatuota, jog analizuojamu atveju 2016 m. rugsėjo 7 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytas V. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas yra klaidinantis (atitinka ne 42, o 52 balus), tačiau tai patvirtinančių duomenų nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl įvertinus 2016 m. rugsėjo 7 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotus duomenis, apibÅ«dinančius nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam skirtus paskatinimus ir kitas, iÅ¡ esmės su kitais apygardos teismui pateiktais duomenimis sutampančias aplinkybes, abejoti Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyta pakartotinio V. P. nusikalstamo elgesio rizika (42 balai), nėra jokio objektyvaus pagrindo. 5.2. Sprendžiant V. P. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , kai pagal OASys metodikÄ nustatyta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 42 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , leidžianti pagrįstai manyti, jog nuteistasis bÅ«damas laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Sutinkamai su 2016 m. rugsėjo 7 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli V.

P. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, netinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimas bei nuteistojo mÄ stymas (pagalvoja ne visas savo elgesio pasekmes), neabejotinai galintys paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.6.1.

Å iuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , matyti, jog Å¡is teistumas (pagal BK 129 straipsnio 1 dalį) V. P. nėra vienintelis. 2010 m. gegužės 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Å is nusikaltimas, kaip beje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas, buvo įvykdytas V. P. apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui, ir nors, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, Å¡iuo metu nuteistojo požiÅ«ris į alkoholį yra socialus, jis pripažįsta, jog bÅ«damas laisvėje juo piktnaudžiavo (jo paties teigimu, alkoholio suvartodavo daugiau, nei reikėtų), tačiau įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , teigti, jog su Å¡ia priklausomybe susijusios problemos neturės neigiamos įtakos V.

P. elgesiui ir lygtinio paleidimo atveju, objektyvaus pagrindo vis tik nėra. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas dėmesys, jog jokių pastangų, siekiant atsisakyti Å¡io neigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui darančio veiksnio, bÅ«damas pataisos namuose, nuteistasis nesiėmė, pataisos namuose nesigydė, socialinės reabilitacijos programų, susijusių su problemų sprendimu dėl alkoholio vartojimo, pastaruoju metu nelankė. Tuo tarpu aplinkybė, jog pataisos namuose nuteistasis nebuvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimÄ , jokios esminės reikÅ¡mės, sprendžiant aptariamo neigiamo įpročio įtakÄ tolesnei nuteistojo elgesio korekcijai, vis tik neturi.

Akivaizdu, jog alkoholinių gėrimų įsigijimas ir vartojimas pataisos namuose yra apsunkintas, todėl vien tik šios aplinkybės sprendžiant, ar V. P. sugebės atsisakyti šio neigiamo įpročio ir būdamas laisvėje, kur alkoholio įsigijimas jam nebus ribojimas, nagrinėjamu atveju nepakanka. 6.2. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija aukštesniajam teismui kelia ir nuteistojo draugai, kurių netinkamas pasirinkimas, įvertinus nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo (BK 129 straipsnio 1 dalis) pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, neabejotinai gali paskatinti V.

P. nusikalsti ir ateityje. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ V. P. įvykdė bendrininkaudamas su kitu, pilnametystės ribÄ vos peržengusiu, asmeniu, kas, įvertinus nuteistojo amžių jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, ne tik neabejotinai atskleidžia didesnį jo pavojingumÄ visuomenei bet ir pabrėžia saugaus jo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo bÅ«tinybę. Nors, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V.

P. neformalios nuteistųjų bendrijos taisyklės Å¡iuo metu nėra svarbios, tačiau, įvertinus tai, kad jis nėra socialiai atsiskyręs ir geba bendrauti su kitais asmenimis, turi draugų ir pažįstamų, pagrįstai abejotina, jog laisvėje V. P. gebės pasirinkti iÅ¡imtinai socialų draugų ratÄ bei nebendrauti su kriminalinės orientacijos asmenimis. Juo labiau įvertinus tai, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas buvo įvykdytas jo gyvenamosios vietos, į kuriÄ nuteistasis ketina grįžti ir lygtinio paleidimo atveju, prieigose. 6.3.

Vertinant V. P. elgesio korekcijÄ bei jo pastangas Å¡alinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktus duomenis, įvertintinos ir jo mÄ stymo bei elgesio problemos netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, galintys įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumÄ ateityje. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis linkęs veikti greitai, todėl pirmenybę dažniau teikia veiksmui, o ne planavimui. Jis ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes, kartais pasielgia lengvabÅ«diÅ¡kai ir neapgalvotai.

Nors įrodymų, patvirtinančių, kad V. P. kada nors bÅ«tų grasinęs siekdamas kitų žmonių paklusimo, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje ir nėra, tačiau, sutinkamai su 2016 m. rugsėjo 7 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis tik buvo fiksuotas vienas jo savikontrolės praradimo faktas. Analizuojant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius svarbu pažymėti ir tai, kad V. P. geba atpažinti savo problemines sritis, įtakojusias jo nusikaltimÄ , tačiau savo problemoms spręsti jis vis tik ne visuomet pasirenka tinkamus bÅ«dus, ir nors Å¡iuo metu savo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo, įtvirtinto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padaryme jis pripažįsta, tačiau yra linkęs jÄ minimalizuoti, kas aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog net ir Å¡ioje V.

P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis nepakankamai adekvačiai vertina savo neteisėto elgesio pasekmes, ignoruoja savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ jÄ sumenkindamas, ir tai neabejotinai labiau neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog bÅ«damas laisvėje toks asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad V. P. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .Manyti prieÅ¡ingai aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia ir 4 (nors nuteistojo skunde įvardijami 6) V.

P. už gerÄ elgesį, dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje ir sÄ Å¾iningÄ darbÄ pataisos namuose skirti paskatinimai ar aplinkybė, jog Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , vis tik atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog paskatinimai jam nebuvo skiriami tolygiai (du paskatinimai skirti 2011 metais, vienas – 2015 metais ir paskutinis – 2016 metais), įžvelgiamas net 3 (trejų) metų laikotarpis, kurį pataisos namuose nuteistasis praleido neskatintas, kas aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju V.

P. elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme nebuvo nuosekli, kas neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja asmenį. Tuo tarpu perkeltas iÅ¡ paprastosios į lengvÄ jÄ grupę V. P. buvo tik 2016 m. rugpjūčio 18 d. Å iame kontekste įvertinus Socialinio tyrimo iÅ¡vados sudarymo datÄ â€“ 2016 m. rugsėjo 7 d., manyti, jog toks trumpas, t. y. nepilno mėnesio, laikotarpis, sprendžiant apie nuteistojo elgesio korekcijÄ jam paskirtÄ bausmę atlikinėjant lengvosios grupės sÄ lygomis yra pakankamas, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Juo labiau įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas V. P. elgesį viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes. Tokiu bÅ«du, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl ko, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V.

P. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                             Albinas Antanaitis                                                                                                                              Giedrius Endriukaitis                                                                                                     Daiva Jankauskienė