a4a4e9dd-166f-4c87-b3ec-875b78b7977d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2633-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05521-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas E. B. skunde nurodo, jog atskirais laikotarpiais buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas teisės aktų numatytas minimalus plotas, ir kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Teigia, jog kamerose įrengti sanitariniai mazgai, atskirti tik 1 metro aukščio sienele, tačiau neužtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, visÄ laikÄ jį galėjo matyti kiti asmenys. Be to, sanitarinio mazgo sienos nepadengtos plytelėmis, nepritaikytos valymui, kaip ir kamerų grindys iÅ¡lūžusių medinių lentų. Teigia, jog patalpos nebuvo dezinfekuojamos, neatliekama dezinsekcija, deratizacija, iÅ¡ grindų lysdavo pelės ir tarakonai, o valymo priemonėmis nebuvo aprÅ«pintas.

Sanitariniame mazge taip pat neįrengta atskira oro Å¡alinimo sistema, todėl iÅ¡ jo nuolat sklido smarvė, o kamerose neįrengta vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas teigia, kad naudojosi ta pačia duÅ¡o patalpa kaip ir sergantieji užkrečiamomis ligomis (pvz. tuberkulioze) ir dėl to turėjo realiÄ galimybę užsikrėsti. Teigia, jog nebuvo informuotas apie teisę iÅ¡siskalbti drabužius skalbykloje, todėl skalbė kameroje Å¡altu vandeniu, nebuvo džiovyklų. Nurodo, jog kamerose nebuvo pavojaus mygtukų, pagalbÄ galėjo prisikviesti orumÄ Å¾eminančiu bÅ«du – maistui skirtu Å¡aukÅ¡tu daužydamas į dubenėlį.

Taip pat nurodo, jog dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų, lempos buvo apdaužytos, aprÅ«kusios. Argumentuoja, jog patyrė neturtinę žalÄ kaip ji apibrėžta CK, nes buvo laikomas garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Mano, jog adekvati suma patirtiems nepatogumams atlyginti yra 5000,00 Eur, kuriÄ praÅ¡o priteisti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus, nes pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas gydytas nuo 2015-02-27 iki 2015-03-13 Chirurgijos skyriaus 17 (plotas 7,33 kv.m., 4 lovos) ir 26 (plotas 8,92 kv.m.) kamerų tipo palatose; nuo 2015-07-17 iki 2015-07-24 Chirurgijos skyriaus 23 (plotas 8,80 kv.m., 4 lovos) kameros tipo palatoje; nuo 2015-08-20 iki 2015-08-28 Chirurgijos skyriaus 26 (8,92 kv.m., 4 lovos) kameros tipo palatoje. Argumentuoja, jog teisės aktai Ligoninei nenustato pareigos kaupti duomenis, koks ligonių skaičius buvo gydomas konkrečiÄ dienÄ , todėl tokių duomenų pateikti negali.

Nurodo, jog HN 76:2010 nenustato ploto normos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv.m.

Ligoninėje apgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės) nenustato, kokie baldai turi bÅ«ti įrengti gyvenamojoje patalpoje pataisos įstaigoje.

Nurodo, jog Ligoninės palatos minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Pagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Pagal HN 76:2010 2 punktÄ Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai / normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtÄ , Å¡alinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

Nurodo, jog sanitariniai mazgai įrengti pagal Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ , nuo gyvenamosios patalpos atitverti 100x142 cm sienele. Ligoninės patalpų deratizacija ir dezinsekcijos darbai atliekami pagal sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ kartÄ per mėnesį arba dažniau pagal poreikį. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka sanitarai. Pažymi, jog laikomiems asmenims visada iÅ¡duodamos Å¡varos ir valymo priemonės. Pacientų maudymasis organizuojamas pagal Taisyklių 258 punkto ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus, t.y. ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, o sergantieji tuberkulioze prausiasi duÅ¡e jiems nustatytu laiku, po to duÅ¡o patalpos dezinfekuojamos.

Taip pat nurodo, jog pagal Taisyklių 258 punkto ir HN 76:2010 67 punktÄ asmenys aprÅ«pinami Å¡varia patalyne ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, o pacientai, kurių sveikatos bÅ«klė leidžia patiems apsitarnauti, gali rÅ«bus iÅ¡siskalbti palatoje ar skyriaus prausykloje. Pacientams papraÅ¡ius sanitarai iÅ¡duoda indÄ skalbimui, o rÅ«bai džiovinami kieme arba palatose. Pažymi, jog Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Ligoninės direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, hospitalizuojamiesiems iÅ¡duodami Ligoninės drabužiai ir avalynė, kurie keičiami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Nurodo, jog vasaros metu palatose iÅ¡imamas vienas lango rėmas, kad bÅ«tų užtikrinta ventiliacija, o žiemÄ Ä¯dedamas, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡iluma. Taip pat nurodo, kad pagal HN 76:2010 24 punktÄ kiekvienoje kameroje veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengtos ventiliacinės vėdinimo Å¡achtos, užtikrinančios oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. Nurodo, jog kamerų tipo palatose sumontuoti iÅ¡kvietimo mygtukai ir visÄ parÄ budi ir (arba) dirba medicinos personalas, apsaugos ir priežiÅ«ros pareigÅ«nai (b.l. 11-14).

Teismas konstatuoja:nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiÅ¡kėjui E. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, CK 6.271 straipsnio pagrindu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus.

Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jo gydymo laisvė atėmimo vietų ligoninėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 111.4 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Iš Ligoninės atsiliepimo ir pridėtų duomenų (b. l.

76) matyti, kad visas 29 pareiškėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje praleistas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šios kategorijos bylose tenka Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015, 2016-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1112-442/2016; 2016-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1013-556/2016, 2016-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1626-756/2016, kt.). Institucijos motyvai, kad ji nėra kalta dėl Å¡io pažeidimo nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie laikymÄ perpildytose palatose yra pagrįsti.

Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sÄ lygomis, dėl ko pareiÅ¡kėjas patiria neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus.PareiÅ¡kėjui skundžiantis kitais higienos normų pažeidimais, pažymėtina, jog Higienos reikalavimus, taikomus Laisvės atėmimo vietų ligoninei laikotarpiu, kuriuo joje buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 47:2010), galiojusi iki 2015-11-01.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-24 Laisvės atėmimo vietų ligoninei iÅ¡davė įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijÄ Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiÅ«ros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012-05-28 (b. l. 50). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-07-29 leidime-higienos pase Nr. (12-16)12.12-390 iÅ¡davė šį leidimÄ vykdyti leidime-higienos pase nurodytÄ Å«kinę komercinę veiklÄ (b. l. 65).

HN 76:2010 60 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kenkėjų kontrolė Ligoninėje vykdoma nuolat pagal su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytÄ sutartį ir atlikti darbai registruojami kenkėjų kontrolės žurnale (b.l. 23-45, 58-61). Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos direktorių su skundais dėl laikymo sÄ lygų (įskaitant ir dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) byloje nėra ir pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių žurnalo duomenis, todėl pagrindo jais abejoti ir nesivadovauti nėra.

Pažymėtina, jog ir Vilniaus visuomenės sveikatos patikrinimo 2016-05-06 akte Nr. 13(15.3)-PA-1074 ir 2015-06-30 akte Nr. 13(15.3)-PA-1652 konstatuota, jog kameroje-palatoje Nr. 23 ir dušų patalpoje atliktas remontas, sienų ir lubų pavirÅ¡iai pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai (b.l. 46-47). Patikrinimo 2015-06-30 akte Nr. 13(15.3)-PA-1652 taip pat nurodyta, jog kamera Nr. 23 vėdinama per langÄ , pavirÅ¡iai vizualiai Å¡varÅ«s, baldai nesulūžę, tinkami naudoti, sanitarinis mazgas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, atskirtas nuo likusios patalpos nepermatoma polietileno užuolaida (b.l. 48-49).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl palatų, kuriose jis buvo laikomas, neatitikimo higienos normų reikalavimams, o pareiÅ¡kėjo gydymo kameroje Nr. 23 (iÅ¡ karto po jos remonto) laikotarpiu, yra paneigti. Pacientų maudymasis organizuojamas pagal Taisyklių 258 punktÄ , be to, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, Ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę; Å¡is grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punktÄ , t. y. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (b.l. 19-22).

PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog ta pačia duÅ¡o patalpa naudojasi ir sergantieji užkrečiamomis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, pažymėtina, jog HN 76:2010 51 punktas nustatė, jog ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įraÅ¡ytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose tik jų sutikimu ir tik kai dėl sveikatos bÅ«klės jų negalima palikti gyvenamojoje vietoje arba gyvenamosios patalpos neatitinka higienos reikalavimų; sprendimas dėl bÅ«tinojo hospitalizavimo ir (ar) bÅ«tinojo izoliavimo priimamas teisės akto nustatyta tvarka.

Tai reiškia, jog aplinkybė, kad asmuo serga užkrečiama liga, savaime nesuponuoja būtinybės jį izoliuoti, atitinkamai – ir užtikrinti, kad asmuo nesinaudotų bendro naudojimo sanitarinėmis patalpomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015). Elgiantis priešingai ir izoliuojant asmenį vien tuo pagrindu, kad jis serga užkrečiama liga, būtų traktuojama kaip tokio asmens diskriminacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2477/2012, 2016-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-492/2016).

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje metu bÅ«tų nesilaikoma HN 76:2010 51 punkto reikalavimų, nėra. IÅ¡ Ligoninės atsiliepimo duomenų matyti, kad duÅ¡o patalpos dezinfekuojamos kiekvienÄ kartÄ po to, kai jomis pasinaudoja sergantieji užkrečiamomis ligomis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir HN 76:2010 57 punkto pažeidimÄ . Pripažintini nepagrįstais pareiÅ¡kėjo argumentai dėl grėsmės jo sveikatai, kilusios dėl naudojimosi tomis pačiomis duÅ¡o patalpomis kartu su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad užsikrėtė kokia nors liga. PareiÅ¡kėjo hipotetiniai teiginiai, jog baiminosi, kad galėjo užsikrėsti, nėra pakankami konstatuoti jo saugos ir sveikatos neužtikrinimÄ Ligoninėje.  PareiÅ¡kėjui teigiant, jog naudojantis tualetu buvo pažeistas jo privatumas, pažymėtina, jog iÅ¡ atsakovės atstovės atsiliepimo matyti, kad visose kamerų tipo palatose ir palatose yra įrengta 1,5 m sienelė, skirianti sanitarinį mazgÄ nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Pažymėtina, jog karÅ¡to vandens tiekimo kamerose teisės aktai nenumato. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte buvo nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Duomenų apie tai, kad Ligoninėje bÅ«tų atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai byloje nėra. HN 76:2010 nėra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas gali bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.PareiÅ¡kėjui teigiant, jog nebuvo informuotas apie galimybę skalbti drabužius Ligoninės skalbykloje, pažymėtina, jog HN 76:2010 64 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Atsakovė atsiliepime į skundÄ patvirtino, kad Ligoninėje yra sudarytos sÄ lygos naudotis drabužių skalbimo paslaugomis, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti nemokamai iÅ¡skalbtÄ patalynę, kaip nustatyta Taisyklių 258 punkte.

Pagal HN 76:2010 67 punkto reikalavimus lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Ligoninės direktoriaus 2012-11-23 įsakymu Nr. V-206 patvirtintame Ligoninės pacientų asmeninių rÅ«bų skalbimo tvarkos apraÅ¡e nustatyta, jog pacientų, kurie dėl sveikatos bÅ«klės negali iÅ¡siskalbti patys, asmeniniai drabužiai surenkami ir skalbiami centralizuotoje skalbykloje, o kurių sveikatos bÅ«klė leidžia apsitarnauti patiems, asmeninius rÅ«bus gali iÅ¡siskalbti palatoje arba prausykloje.

Tam tikslui papraÅ¡ius sanitarai iÅ¡duoda indÄ , kuriame gali bÅ«ti skalbiami drabužiai. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Ligoninės direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, taip pat nustatyta, jog hospitalizuotiems pacientams iÅ¡duodami ligoninės darbužiai ir avalynė, kurie keičiami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Å¡iuo požiÅ«riu nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Taip pat laikytini nepagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose neįrengti pavojaus mygtukai.

IÅ¡ atsiliepimo duomenų matyti, jog Ligoninės kamerų tipo palatose yra sumontuoti iÅ¡kvietimo mygtukai, o rėžiminiame korpuse visÄ parÄ budi medicinos personalas, apsaugos ir priežiÅ«ros pareigÅ«nai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsiliepime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, juo labiau, jog atsakovė pripažįsta kai kuriuos pažeidimus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs pareiÅ¡kėjo laikymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygas, plačiau ir detaliai neanalizuoja kiekvieno pareiÅ¡kėjo teiginio. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 – 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 – 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiÅ¡kose savo pobÅ«džiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę – 29 paras su pertraukomis pareiÅ¡kėjui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje neužtikrintas minimalaus ploto reikalavimas, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ , teismo prerogatyvÄ Ä¯vertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo gydymo sÄ lygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 7 eurus už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2016; 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016; vidutiniÅ¡kai po 5-7 Eur, žr. 2016-06-13 nutartys administracinėse bylose Nr. A-876-556/2016, A-1651-624/2016, 2016-06-17 nutartys administracinėse bylose Nr. A-906-146/2016, Nr. A-1062-146/2016, Nr. A-1016-146/2016, 2016-08-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2569-520/2016, kt.), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto neužtikrinimo mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo galimai patirtus nepatogumus dėl tualeto įrengimo, kitų pažeidimų, pareiÅ¡kėjui jų neindividualizuojant, o dėstant tik bendro pobÅ«džio teiginius, nesant teisinio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 300,00 Eur.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktu (ABTÄ® redakcija, galiojusi iki 2016-07-01). PareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteistinas 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė :patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo E. B.skundÄ , priteisti pareiÅ¡kėjui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trys Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atmesti kitoje dalyje skundÄ .Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                 Vida Stonkuvienė