a4a4e6bb-c9c5-4e29-836e-8a01ba580d61 · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. PK-17-829/2017Teisminio proceso Nr. 1-19-3-00009-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4; 2.11.3; 2.11.4;(S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 19 d.Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Eglei Kukienei,dalyvaujant nukentėjusiajam ir nusikalstama veika kaltinamam A. M., jo atstovei ir gynėjai advokatei Irenai Haase,nusikalstama veika kaltinamam ir nukentėjusiajam D.

B., jo gynėjui ir atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:- D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalies padarymu;- A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padarę nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: nukentėjusiojo A. M. privataus kaltinimo skundu D. B. kaltinamas tuo, kad bÅ«damas neblaivus 2016-05-24 apie 23 val. 30 min. kiemo pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu naudojo necenzÅ«rinius žodžius, po to tyčia sudavė nukentėjusiajam A. M. keletÄ smÅ«gių ranka į įvairias kÅ«no vietas, tuo dėl kairės pusės 5 Å¡onkaulio lūžimo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o dėl vieno danties iÅ¡nirimo – nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.Nukentėjusiojo D.

B. prieÅ¡prieÅ¡iniu privataus kaltinimo skundu A. M. kaltinamas tuo, kad 2016-05-24 apie 23 val. 30 min. pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. M. D. B. atžvilgiu naudojo necenzÅ«rinius žodžius, po to jį apkabinęs parmetė ant žemės, smaugė, laužė rankas. Å ių A. M. veiksmų pasekoje krisdamas susimušė galvÄ ir nugarÄ , tai yra patyrė fizinį skausmÄ , tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.Apklaustas teisiamajame posėdyje nusikalstama veika kaltinamas ir nukentėjęs D.

B. dėl jam reiÅ¡kiamo kaltinimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 21 val. grįžo namo ir užėjo pas sergančia motinÄ , kuri gyvena kaimynystėje su A. P. Su seserimi ir K. A., kuris yra Å¡ios draugas, iÅ¡gėrė 0,7 l degtinės butelį. IÅ¡gėrus alkoholį, apie 23 val., norėjosi dar. Pasiėmęs piniginę nuėjo pas kaimynę, nes jam pasakė, jog Å¡i kartais turi alkoholio. A. P. sėdėjo kieme su A. M. Pasisveikino ir paprašė kaimynės buteliuko, tačiau Å¡i neturėjo.

Jis dar Å¡ios paprašė paieÅ¡koti, kadangi buvo tamsus paros metas ir daugiau degtinės niekur nebÅ«tų gavęs. Tada į jų pokalbį įsikiÅ¡o A. M., kurį tÄ vakarÄ matė pirmÄ kartÄ . Å is jį žemino vadindamas „gaidžiu, pederastu bei ubagu“. Å iam atsakė, kad nesikiÅ¡tų į jo bei A. P. pokalbį ir paklausė, kodėl jį žemina. A. M. atžvilgiu jis nevartojo įžeidžiančių žodžių. A. P. liepė jam eiti namo, nes tuoj bus muÅ¡tynės. A. P. atsistojus, iÅ¡ už stalo atsistojo ir A.

M., kuris iÅ¡eidamas jį griebė. Tada abu susistumdė. SusistumdymÄ iÅ¡provokavo A. M. Pirmiausiai vienas kitam pagriebė už rankų, smÅ«gių nesudavė. SmÅ«gių negalėjo bÅ«ti, kadangi jie buvo arti vienas kito. Susistumdymo metu parkrito, todėl ant skaldos susibraižė rankas. Tada A. P. pradėjo Å¡aukti kaimynÄ M. P., kuris buvo pavėsinėje, kad juos iÅ¡skirtų. Kadangi Å¡is nėjo, nubėgo į kambarį ir pakvietė G. P., kuris atbėjęs juos iÅ¡skyrė. Grumtynių metu jam buvo subraižytas veidas, į akmenį buvo prasiskėlęs galvÄ .

Buvo smaugiamas tada, kai jį, laukiant kol atvažiuos policija, laikė A. M., kuris vienÄ jo rankÄ buvo užlaužęs, o kitÄ rankÄ buvo uždėjęs per kaklÄ . G. P. laikė jo deÅ¡inę rankÄ . Prašė Å¡ių, kad jį paleistų, tačiau jie nepaleido. Policijos pareigÅ«nams atvažiavus konfliktas pasibaigė. Sužalojimai jam buvo padaryti imtynių veiksmais. Padaryti sužalojimai nebuvo reikÅ¡mingi, todėl dėl jų niekur nesikreipė. Patyrė fizinį skausmÄ , nes susimušė galvÄ .

Pas ekspertÄ nuvažiavo tik tada, kai A. M. pateikė teismui privataus kaltinimo skundÄ . A. M. padaryti odos nubrozdinimai alkÅ«nėje, alkÅ«nės sÄ naryje, poodinė kraujosruva krÅ«tinėje, Å¡onkaulio lūžimas ir danties iÅ¡nirimas bei danties užpildo defektas negalėjo bÅ«ti padaryti jų grumtynių metu. Atvažiavus policijai A. M. akcentavo, kad jam nuskeltas krÅ«minis dantis. Jo veidas nebuvo kruvinas ar sumuÅ¡tas, medicininės pagalbos jis atsisakė. Abu pÅ«tė į alkotesterį. Jei A.

M. bÅ«tų buvę sulaužyti Å¡onkauliai, tai jis nebÅ«tų galėjęs to padaryti. Policijos pareigÅ«nai po konflikto jį parvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Rytojaus dienÄ bendravo su A. P. Buvo kalba apie nuskeltÄ dantį, tačiau apie sulaužytus Å¡onkaulius jokios kalbos nebuvo. Civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė dėl to, kad reikėjo važiuoti pas ekspertÄ , patyrė nuostolius dėl darbo, nes jam neina suderinti darbo ir teismo posėdžių, kadangi dirba užsienyje 7 ar 8 savaites.

Dėl to pykstasi su darbdaviais. Simbolinė 300 Eur suma atitinka jo patirtÄ Å¾alÄ . Gailisi, kad nuėjo pas kaimynę. Su A. M. civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka (I tomas, b. l. 153-155, 166).Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir nusikalstama veika kaltinamas A. M. dėl jam reiÅ¡kiamo kaltinimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, savo kaltės taip pat neprisipažino ir teigė, kad 2016-05-24 su A. P. kalbėjosi pavėsinėje. Jis buvo iÅ¡gėręs du butelius alaus ir apie 200 g. degtinės. Apie 23 val. 30 min.

į pavėsinę įsiveržė D. B. ir atsisėdo prieÅ¡ais juos. D. B. A. P. reikalavo degtinės, tačiau Å¡i pasakė, kad neturi. D. B. vis tiek prašė. Tada A. P. pasakė, kad gal vyno butelį ir turėtų, tačiau Å¡is jam bus per silpnas. Tada D. B. jam pasakė: „- Gal tu, ožy, ar gaidy, turi kÄ parsivežęs, vis tiek važinėji“. Jis nesileido į kalbas. D. B. keletÄ kartų pasiÅ«lė jam eiti iÅ¡ pavėsinės pasiaiÅ¡kinti santykių. Pokalbis truko apie 15 min. A.

P. neapsikentė ir norėjo palikti D. B. vienÄ pavėsinėje. Jis taip pat atsistojo eiti, o pasukus į deÅ¡inę link išėjimo iÅ¡ pavėsinės, pajuto smÅ«gį į kairę veido pusę, žemiau skruosto. Tada su pečiu ir galva trenkėsi į mÅ«rinę sienÄ ir nukrito stalo gale. D. B. priÅ¡oko ir sudavė stiprų smÅ«gį į Å¡irdies plotÄ , dėl kurio jis ir atsigavo, nes pirmas smÅ«gis jį buvo „iÅ¡mušęs“. D. B. sudavė jam dar keletÄ smÅ«gių. Tada šį prisitraukė link savęs, kad D.

B. neturėtų kaip daugiau užsimoti. Jis jo nepermetė, nesmaugė, nebuvo suėmęs už plaÅ¡takų. IÅ¡girdo kaip A. P. Å¡aukia, kad jis yra muÅ¡amas. G. P. atbėgo ir nuplėšė D. B. nuo jo. IÅ¡ pavėsinės ant pievos G. P. stÅ«mė D. B. nuo savęs, nes G. P. ant savęs D. B. užsimetė atitraukinėdamas nuo jo. Jie nesigrÅ«mė. D. B. buvo sulaikytas: G. P. laikė vienÄ D. B. rankÄ , o jis – kitÄ . Tuo metu pajuto, kad jo dantis yra iÅ¡muÅ¡tas. Paskambino policijai. D. B. iki atvažiuojant policijai gulėjo ant pievos.

Prie namų yra tik trinkelės, tačiau jų plotas 40 cm. Buvo vartojami kalėjimo žargonai: gaidys, ožys, „pyderas“, kiti necenzūriniai žodžiai. Policijos pareigūnams atvažiavus, paleido D. B., kurį nusivedė į automobilį ir liepė papūsti į alkotesterį. Pareigūnai priėjo ir prie jo. Šiems pasakė, kad jam yra išmuštas dantis. Vaikščiojo užsiėmęs už šono, ant veido buvo kraujo. Jis taip pat pūtė į alkotesterį. Tuo tarpu ant D. B. nebuvo jokio kraujo.

Policininkai sakė, kad jis gali kreiptis į teismÄ kaip privatus asmuo ir raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . KitÄ dienÄ po įvykio kreipėsi į priėmimo skyrių, bet Jurbarke medikai pasakė, kad atvažiuotų pirmadienį, nes buvo užsiėmę. TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ medikus nesikreipė dėl iÅ¡gÄ sčio. Medikai nustatė danties iÅ¡nirimÄ , danties nuskėlimÄ , nubrozdinimus, lūžusį Å¡onkaulį. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko visiÅ¡kai. Turtinė žala susideda iÅ¡ važinėjimo pas gydytojus, vaistų pirkimo, mokėjimo už apžiÅ«ras, kuro iÅ¡laidų.

Neturtinė žala pasireÅ¡kia tuo, kiek jam kainuotų dantų taisymas. Kadangi turėjo iÅ¡važiuoti nuo 2016-06-01 dirbti į VokietijÄ , dėl patirto sužalojimo prarado darbÄ . Taip pat patyrė fizinį, psichologinį stresÄ , negalėjo nei dirbti, nei laisvai bendrauti su žmonėmis. Jam padaryta didelė moralinė trauma. Dar ir dabar jam pagalvojus apie tÄ dienÄ , spaudimas sukyla. Jaučiasi blogai. Dantis iÅ¡krito iÅ¡ karto, o dėl Å¡onkaulių negalėjo tÄ naktį miegoti, buvo susisukęs tvarstomuoju bintu.

Jaučia pasekmes ir dabar. Atsirado baimės jausmas, savijauta ir sveikta visai kita, negali normaliai dirbti, sunku valgyti, nes neturi dviejų dantų. Po sumuÅ¡imo girdėjo, kad kažkas buvo atėję, tačiau su tuo asmeniu kalbėjo A. P. Jis pasakė, kad su niekuo nenori kalbėti (I tomas, b. l. 156-159, 166).Liudytoja R. S. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkiek atsimena įvykį. Vėlai vakare su kolega M. S. atvažiavo į kiemÄ pas A. M. Kieme buvo trys vyrai ir moteris. Du vyrai laikė vienÄ .

Pas vienÄ vyrÄ delne buvo dantis, kurį sakė, jog iÅ¡mušė kaimynas. Ar daugiau kuo nors A. M. skundėsi, neprisimena. Ant A. M. veido atrodo buvo kraujo. SiÅ«lė kviesti medikus, tačiau Å¡is atsisakė. PareiÅ¡kimo iÅ¡ jo nepriėmė, kadangi liepė kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Neprisimena ar Å¡nekėjo su D. B. Tarnybiniame praneÅ¡ime, kurį surašė kolega, viskas nurodyta teisingai. Neprisimena, ar buvo kilę problemų A. M. prapučiant į alkotesterį (I tomas, b. l. 159-160).Liudytojas M.

S. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad salėje sėdintys asmenys jam matyti, tačiau negali pasakyti kas kÄ mušė. Pamena, kad tamsoje atvažiavus į kiemÄ stovėjo trys asmenys ir moteris. Vienas asmuo buvo pargriautas ant žemės, o kitas rodė delne iÅ¡muÅ¡tÄ dantį ir teigė, kad kažkuris iÅ¡mušė. Nesimatė, kad asmenys yra sužaloti. Neprisimena, ar asmenys buvo kruvini. Vienas skundėsi, kad skauda Å¡onÄ . Tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas teisingai. Vienam iÅ¡ įvykio dalyvių nustačius girtumÄ jį parvežė namo.

Buvo siūloma iškviesti GMP, tačiau atsisakė (I tomas, b. l. 160).Liudytoja A. P. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. yra jos draugas. Apie 23 val. 30 min. sėdėjo kartu su A. M. lauke ir atėjo D. B. Jie buvo išgėrę. D. B. pradėjo reikalauti parduoti degtinės butelį. Jam A. M. pasakė, kad degtinės neturi ir čia ne parduotuvė. Tada ir prasidėjo konfliktas. Vyko įžeidinėjamas kalėjimo žargonu: „aš kaimo bosas, aš tave padėsiu, ožys, gaidys ir pan“.

Buvo siÅ«lyta kelis kartus eiti iÅ¡siaiÅ¡kinti santykių. Kad iÅ¡vengtų didesnio konflikto, norėjo iÅ¡eiti. Ji atstotojo pirma. Tik paėjus už pavėsinės durų pasigirdo smÅ«gis. Pirmas smÅ«gis buvo suduotas A. M. į galvÄ . Tada A. M. atsimušė į sienÄ deÅ¡ine puse. Tada jis pajuto, kad dantys iÅ¡krito, nes kraujas per burnÄ bėgo. A. M. virto ant suolelio. Å iam besistojant buvo suduotas smÅ«gis kumščiu į kairį Å¡onÄ . A. M. griebė D. B. į glėbį ir prisitraukė prie savęs. Paskui jie nukrito į pavėsinės deÅ¡inį kampÄ .

A. M. buvo po apačia, o D. B. ant virÅ¡aus. IÅ¡ viso buvo trys smÅ«giai suduoti A. M. į kairę pusę. Ji iÅ¡bėgo pakviesti sÅ«naus, kad juo atskirų. TÄ momentÄ nematė kas vyko. Ji įbėgo į kambarį ir pradėjo Å¡aukti: „- G., muÅ¡a A.!“. Atbėgęs G. P. nutraukė D. B. nuo A. M. D. B. virto ant G. P. ant žolės. G. P. kažkaip iÅ¡sisuko ir prispaudė D. B. rankÄ . A. M. atbėgo ir prispaudė kitÄ pastarojo rankÄ . Metimo ant žemės tikrai nebuvo. Tuo metu ji skambino policijai.

Kol atvažiavo policija vyrai laikė D. B. Nematė, kad A. M. bÅ«tų smaugęs D. B. Å iam nebuvo sužeista galva. A. M. veidas buvo kruvinas. Policijos pareigÅ«nai liepė kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. A. M. skundėsi, kad jam skauda paÅ¡irdžius, jis sunkiai kvėpavo, skaudėjo burnÄ . Jis jautėsi labai prastai. Pas jÄ kieme skaldos nėra, tik takeliai iÅ¡ trinkelių. Pavėsinėje yra suplÅ«kta žemė. Ä®vykio metu ji buvo Å¡oke, labai iÅ¡sigando. KraujÄ ir krÅ«minį dantį, kuris buvo kruvinas ir jį laikė A.

M. rankose, pamatė kai atvažiavo policija. D. B. buvo sveiktas, nesimatė, kad bÅ«tų sumuÅ¡tas. Abiems vyrams buvo nustatytas girtumas. Policijos pareigÅ«nai D. B. vedėsi į automobilį ir nuvežė namo (I tomas, b. l. 160-162).Liudytojas G. P. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kambaryje jis kartu su drauge ruošėsi kalbėjimo egzaminui. Atėjo D. B., kuris paklausė kur yra A. M. Nurodė Å¡iam, kad A. M. su jo motina sėdi pavėsinėje. Po kiek laiko iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ : krentantį stalÄ , indus.

Atbėgo motina ir Å¡aukė „- G., padėk, iÅ¡skirk“. Atbėgęs pamatė, kad A. M. guli ant žemės, o D. B. ant jo yra užvirtęs ir norėjo dar trenkti. Juos iÅ¡skyrė. Apglėbė D. B. ir juodu pargriuvo ant pievelės. Kadangi D. B. buvo girtas, jėgos nereikėjo naudoti. D. B. nesudavė. D. B. negalėjo susižaloti, kadangi Å¡is krito ant jo. Jis greitai paėmė D. B. rankÄ ir suÅ¡uko A. M., kuris buvo parkritęs pavėsinėje, kad ateitų ir palaikytų kitÄ D. B. rankÄ .

MuÅ¡tynės baigėsi, tačiau keiksmai nesibaigė. Motinai liepė iÅ¡kviesti policijÄ . Viskas įvyko labai greitai. Kai atvažiavo policija, jie paleido D. B. rankas. Policijos pareigÅ«nai nusivedė D. B. į automobilį. Dar paÅ¡nekėjo su A. M. D. B. matė, bet jis tikrai nebuvo sužalotas. A. M. veidas buvo kruvinas, nes dantis buvo nuskeltas, buvo kraujo. Dantį A. M. laikė rankoje. A. M. tikrai nesmaugė D. B. Buvo tėvuko laidotuvės, buvo daug visokių reikalų, todėl A. M. į medikus nesikreipė.

Jam Å¡onÄ skaudėjo labai, kosėjo. Å onÄ skauda ir dabar, skundžiasi, kad neina ant Å¡ono miegoti (I tomas, b. l. 162-163).Liudytoja L. R. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. M. Jokių giminystės ryÅ¡ių su juo nėra. A. M. draugauja su jos vaikino motina. Santykiai normalÅ«s. 2016 m. gegužės mėnesį, tarp 23 val. ir 0 val., su vaikinu jo namuose ruošėsi mokslams. Ä® svečius atėjo D. B., kurio ji asmeniÅ¡kai nematė, tačiau girdėjo, kad Å¡is paprašė pakviesti A.

M. Jos vaikinas liepė Å¡iam eiti į pavėsinę. Po kiek laiko iÅ¡girdo smÅ«gius, dužimÄ . Tada atbėgo G. P. motina ir pakvietė šį ateiti iÅ¡skirti vyrus. Ji pati į įvykio vietÄ nuėjo vėliau. Atėjusi matė, kad D. B., kuris gulėjo ant nugaros, už rankų laikė G. P. ir A. M. Buvo iÅ¡kviesta policija. D. B. sakė, kad jiems blogai baigsis. Atvažiavę policijos pareigÅ«nai D. B. įsodino į automobilį. Jis nebuvo kraujuotas, tik murzinas. A. M. kosėjo, sakė, kad skauda ties krÅ«tine, buvo kraujo, nes tikriausiai jam buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis.

Nematė, kad D. B. bÅ«tų smaugiamas. Po įvykio A. M. skundėsi, kad jam skauda (I tomas, b. l. 163-164).Liudytojas K. A. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad draugauja su D. B. seserimi. Jiedu gyvena kartu ir buvo namie, kai atėjo D. B., su kuriuo iÅ¡gėrė 0,7 l degtinės. Tada jo draugė pasakė, kad pas A. P. bÅ«tų galima alkoholio gauti, kadangi matė, kad namuose dega Å¡viesa. D. B. išėjo. Po kiek laiko jis išėjo į laukinį tualetÄ . Eidamas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ : „blusiau, kurva, durniau, gaidy“.

Paskui ir A. P. Å¡auksmÄ : „policijÄ â€œ, paskui „M.“, dar vėliau – „G., ateik“. Balsai buvo girdėti tik A. P. ir A. M.. Nuėjo miegoti, nors D. B. ir neparėjo. Ryte D. B. nuėjo pas A. M. atsipraÅ¡yti. D. B. atrodė nesveikas: galva kiaura, žandas nubrozdintas, nubrozdintos ir rankos virÅ¡ alkÅ«nės. Jis niekur nėjo gydytis. Jis pats įvykio aplinkybių nematė, tačiau D. B. jam pasakojo, kad nuėjo pas A. P. ir A. M. papraÅ¡yti parduoti butelį degtinės, tačiau jie neturėjo.

Paskui A. P. draugas pasakė: „- Dink, blusiau“. KartÄ ir jam tÄ patį pasakė. D. B. pažįsta 3 metus. Jis visada padės, yra ramus žmogus. A. M. taip pat pažįsta 3 metus. Jis yra konfliktiÅ¡kas, vakarais pas juos girdimi konfliktai, triukÅ¡mai (I tomas, b. l. 164-165).Liudytoja K. I. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. B. yra jos brolis. Ji, brolis ir jos sugyventinis Å¡ventė, nes D. B. retai grįžta į LietuvÄ . Pasistatė butelį, kurį iÅ¡gėrė. Brolis prieÅ¡ vidurnaktį išėjo pas kaimynus pasiskolinti butelio, tačiau grįžtant jo nesulaukė.

Brolis grįžo tik ryte. Jo plaukai buvo kruvini, buvo praskelta galva, visas nubrozdintas, nors iš namų išėjo sveikas. Sakė, kad susipyko su kaimynės sugyventiniu. Konflikto pati nematė. Brolis pirmas niekada nepuls muštis, nes yra ramus, nekonfliktiškas. A. M. pažįsta 2 metus, o su A. P. buvo geros draugės, kol ji susirado sugyventinį. A. M. yra konfliktiškas, juos yra išvadinęs blusiais ir ubagais (I tomas, b. l. 165-165).Liudytojas M. R. 2017-03-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D.

B. pažįsta, nes jis yra jo būsimas uošvis. Žino apie įvykį, tačiau jo nematė. Žino, kad pas A. P. pavasarį buvo atėjęs D. B. ir įvyko konfliktas. Jis buvo pas Ž. P. namuose, kur gyvena ir A. P., ir matė juose A. M. Nematė jokių randų ar sumušimo žymių ant A. M. Jei būtų iškritę dantys ar lūžę šonkauliai – matytųsi. A. M. jautėsi gerai, kartu su jais šventė. Jam A. M. sakė, kad susidoros, į namus atsiųs kauniškius. Teigė, kad ir jam bus blogai, nes gyvena tuose pačiuose namuose.

IÅ¡ D. B. apie konfliktÄ nieko negirdėjo (I tomas, b. l. 165-166).Liudytojas M. P. 2017-04-04 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. B., A. P., kuri yra jo kaimynė, ir A. M.. Gegužės mėnesio pavakare ėjo rÅ«kydamas ir girdėjo riksmus. Vyko konfliktas. Girdėjo A. P. ir A. M. riksmus. Girdėjo, kad kažkas kažkam nuskėlė dantį. Buvo iÅ¡tarti žodžiai: „debile, ubage“. Dar girdėjo, kad ir jis buvo kviečiamas ateiti, tačiau jis nėjo ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o.

Paskui iÅ¡girdo G. P. Po kiek laiko atvažiavo policija. Nei vieno asmens iÅ¡ arti nematė. Rytojaus dienÄ matė A. M., kuris buvo namuose, nors buvo A. P. tėvo laidotuvės (II tomas, b. l. 7).Ekspertas A. J. 2017-04-04 teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ ir patvirtino, jog tam, kad bÅ«tų iÅ¡muÅ¡tas dantis nebÅ«tinai turi bÅ«ti suduotas smÅ«gis į galvÄ ar veidÄ . Dantis galėjo bÅ«ti iÅ¡muÅ¡tas dėl atsitrenkimo, prasikeitus žandikauliams. Ne kiekvienas sužalojimas palieka iÅ¡orinį sužalojimo požymį.

Dėl danties yra tokia praktika, kad dėl danties visada pateikiame atskirÄ kvalifikacijÄ . Kai lūžta Å¡onkauliai, jaučiamas skausmas, kvėpavimas yra apsunkinamas, tačiau galima pasitikrinti girtumÄ alkotesteriu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra dėl Å¡onkaulio lūžimo (II tomas, b. l. 5-7).IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G157/2016(10) nustatyta, kad A. M. padaryta odos nubrozdinimai deÅ¡inė alkÅ«nės sÄ naryje, poodinė kraujosruva krÅ«tinės kairėje pusėje, kairės pusės V Å¡onkaulio lūžimas, 28 danties iÅ¡nirimas, 24 danties užpildo defektas.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja, kokias tai aplinkos daiktais ir pan., mažiausiai trijų smÅ«gių ar trauminių poveikių pasėkoje apie 6-8 paros iki tyrimo pradžios. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 5 Å¡onkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų dėl vieno danties iÅ¡nirimo prarasta 5 (penki) procentai pastovaus bendro darbingumo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (I tomas, b. l. 3).E. B. protezavimo įmonės iÅ¡raÅ¡e nustatytas A.

M. stovis po sumuÅ¡imo (traumos) (I tomas, b. l. 4).IÅ¡ VÅ¡Ä® „Jurbarko ligoninė“ įdėtinio lapo matyti, kad A. M. nustatytas Å¡onkaulio lūžimas (I tomas, b. l. 5).IÅ¡ 2016-05-24 tarnybinio praneÅ¡imo dėl gauto praneÅ¡imo nustatyta, jog buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus kaimynas D. B. kÄ tik kieme pranešėjos sugyventiniui A. M. iÅ¡mušė dantį. Pranešėjos sÅ«nus su sugyventiniu paguldė ant žemės ir laiko girtÄ kaimynÄ . Nuvykus minėtu adresu rado du vyriÅ¡kius A.

M. ir D. B. Vyrai paaiÅ¡kino, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas, o po žodinio konflikto įvyko ir grumtynės, kurių metu D. B. A. M. iÅ¡mušė dantį ir sumušė krÅ«tinę. D. B. nustatytas 1.62 prom. girtumas, o A. M. nustatytas 1.28 prom. girtumas. A. M. pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (I tomas, b. l. 34).IÅ¡ 2016-05-25 0 val. 05 min. asmens blaivumo testo matyti, kad A. M. nustatytas 1.28 promilių girtumas (I tomas, b. l. 35).IÅ¡ 2016-05-25 0 val. 08 min. asmens blaivumo testo matyti, kad D.

B. nustatytas 1.62 promilių girtumas (I tomas, b. l. 36).IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 863/2016(09) nustatyta, kad D. B. iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jei D. B. 2016-05-24 buvo stipriai suimta už kaklo ir rankų, jis krisdamas susimušė galvÄ ir nugarÄ , tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmÄ (I tomas, b. l. 74). Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos iÅ¡analizavus padaroma iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįstiAsmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes Å¡altinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iÅ¡ parodymų rÅ«Å¡ių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtÄ interesÄ , kad kaltininkas bÅ«tų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta.

Tiek A. M., tiek D. B. Å¡ioje baudžiamojoje byloje, pradėtoje privataus kaltinimo tvarka, yra ir nukentėjusieji, ir nusikalstama veika kaltinami asmenys, todėl akivaizdu, kad jie abu yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl vertinant A. M. ir D. B. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, bÅ«tina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad Å¡ių asmenų – nukentėjusiųjų ir tuo pačiu metu nusikalstama veika kaltinamų asmenų – parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti.

Dėl D. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Å ioje baudžiamojoje byloje D. B. privataus kaltinimo skundu yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu (b. l. 2; 2017-02-20 posėdžio garso įraÅ¡as 23:53 min.). Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino nukentėjusio asmens sveikatÄ .BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas – privataus kaltinimo bylos, tame tarpe bylos dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.BPK 409 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ teisme paaiÅ¡kėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios turi bÅ«ti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui.IÅ¡ nukentėjusiojo A.

M. skundo bei paaiškinimų, specialisto išvados bei eksperto A. J. paaiškinimų nustatyta, kad A. M. įvykio metu galimai buvo padarytas ne tik nežymus sveikatos sutrikdymas dėl danties išnirimo, tačiau ir nesunkus – dėl šonkaulio lūžio, todėl ši A. M. skunde nurodyta veika atitinka ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius. Dėl šių priežasčių baudžiamasis procesas dėl A. M. skundo nutrauktinas, o bylos medžiaga perduotina prokurorui procesiniam sprendimui priimti (BPK 409 straipsnio 4 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-07 nutartis byloje Nr. 1S-374-557/2010).

Dėl A. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2014) konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ ir toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipimasis į medikus pagalbos.

Å iuo atveju nukentėjusysis D. B. iÅ¡reiÅ¡kė savo skausmo pojÅ«tį duodama parodymus. Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusiojo parodymus apie jam konflikto su A. M. metu sukeltÄ fizinį skausmÄ bÅ«tina vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neiÅ¡skiriant jų iÅ¡ kitų byloje surinktų įrodymų, turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma bei tarpusavio atitikimas ir vienas kito papildymas.D. B. prieÅ¡prieÅ¡iniu privataus kaltinimo skundu ir duodamas parodymus teisme teigė, kad A.

M. 2016-05-24 jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , kadangi grumtynių metu parkrito ir į akmenį prasiskėlė galvÄ , susibraižė veidÄ , o ant skaldos – rankas. G. P. iÅ¡skyrus jį su A. M. ir laikant vienÄ jo rankÄ , A. M. buvo smaugiamas, nes Å¡is buvo vienÄ rankÄ uždėjęs per kaklÄ , tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių smurto panaudojimo faktÄ , teismui jis nepateikė. Visų pirmÄ , įvykio metu iÅ¡kviestiems policijos pareigÅ«nams jis nepranešė apie jo atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ , taip pat smurto panaudojimo faktui užfiksuoti dėl galimo sužalojimo mÄ sto konstatavimo po įvykio nesikreipė į medicinos ekspertÄ .

Specialisto iÅ¡vada Nr. G 863/2016(09) D. B. kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertintinas (b. l. 74). Policijos pareigÅ«nai R. S. bei M. S., kurie buvo apklausti liudytojais, nepatvirtino, kad D. B. po įvykio bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas. PrieÅ¡ingai, jie nurodė, kad A. M. skundėsi iÅ¡muÅ¡tu dantimi, o M. S. papildomai nurodė, kad A. M. skundėsi ir skaudamu Å¡onu. BÅ«tent Å¡iam asmeniui jie pasiÅ«lė į teismÄ kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Å ių liudytojų parodymai objektyviausi iÅ¡ visų įvykyje dalyvavusių asmenų ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Jų suinteresuotumas byloje nėra įrodytas. Antra, nors liudytojais apklausta D. B. sesuo K. I. bei Å¡ios draugas K. A. patvirtino ryte matę D. B. sužalotÄ , tačiau pareigÅ«nas M. S. savo parodymuose nurodė, kad D. B. jis iÅ¡ karto po konflikto parvežė į jo paties namus, o ne į kaimynystėje esančius pastarojo tėvų namus, iÅ¡ kurių jis nuėjo pas A. P. D. B. sesuo ir K. A. patvirtino, kad į tėvų namus jis parėjo tik ryte, todėl nėra aiÅ¡ku kur D. B. po įvykusio konflikto buvo 6-8 valandas (iki ryto).

Trečia, D. B. nurodo, kad grumtynių su A. M. metu, jis į kieme ant žemės papiltÄ skaldÄ nusibrozdino rankÄ , tačiau liudytoja apklausta A. P. patvirtino, jog kieme ant žemės pas juos nėra papiltos skaldos. Kiti byloje apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino, jog D. B. įvykio metu buvo sumuÅ¡tas, ar iÅ¡ karto po įvykio jį matę sumuÅ¡tÄ . Kad D. B. ryte į tėvų namus atėjo bÅ«damas sužalotas nurodė liudytojai K. I. bei Å¡ios sugyventinis K. A., tačiau nepatvirtino, kad D. B. jiems bÅ«tų sakęs, jog sužalotas buvo A.

M..Kaip matyti, byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad dėl A. M. veiksmų nukentėjusysis D. B. iÅ¡ tiesų bÅ«tų jautęs tokį fizinį skausmÄ , kuris yra ginamas baudžiamojo įstatymo. Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas yra bÅ«tina baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, kadangi neigiami padariniai BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra nurodyti kaip bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui.

Å ioje situacijoje, nors nukentėjusysis ir teigė, kad pajuto skausmÄ stipriai suėmus jam už kaklo ir rankų, ko pasekoje nukritus susimušė galvÄ ir nugarÄ , bet Å¡ios aplinkybės nepatvirtino kiti bylos duomenys. Teismas sutinka, kad D. B. grumtynių su A. M. metu, po to G. bei A. M. suėmus ir laikant jam rankas kol atvažiuos policija galėjo pajusti nemalonius pojūčius, tačiau, kad jie galėtų bÅ«ti laikomi fizinio skausmo sukėlimu baudžiamÄ ja prasme, teismo vertinimu, vienareikÅ¡mės iÅ¡vados daryti tikrai negalima.

TokiÄ nuomonę suponuoja po įvykio susidariusi situacija – nukentėjusysis D. B. policijos pareigÅ«nams neminėjo apie galimai patirtÄ fizinį skausmÄ , sužalojimus krentant, o pas tėvus į namus galimai sužalotas grįžo tik ryte, tai yra po įvykio praėjus maždaug po 6-8 val., sugrįžęs neminėjo, jog buvo sužalotas bÅ«tent A. M., kad dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmÄ . Dėl medicininės pagalbos D. B. taip pat nesikreipė. Taigi, įvertinus įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog A.

M. veiksmai nebuvo toks dirgiklis, kuris neiÅ¡vengiamai sukėlė fizinį skausmÄ .Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kÅ«nui, sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė Å¡ios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis).

Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba Å¡is veikos padarinys yra neiÅ¡vengiamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatyta, kad A. M. siekė sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , niekas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų nenurodė, kad jis mušė nukentėjusįjį ar kitaip smurtavo, tai yra darė poveikį jo kÅ«nui siekdamas sukelti fizinį skausmÄ . IÅ¡ bylos medžiagos (liudytojų parodymų) matyti, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, ko pasėkoje įvyko susistumdymas, grumtynės. Teismas vertina, kad kaltinamasis grumtynių metu už rankų nukentėjusiajam sugriebė daugiau instinktyviai, kad užkirsti keliÄ galimam tolimesniam konfliktui, kol atvažiuos policija, tai yra veikdamas iÅ¡imtinai tik iÅ¡ gynybos pozicijų, o ne siekdamas nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmÄ ar kokius nors kitokius nukentėjusiosios sveikatai neigiamus padarinius.

Jo atliktų veiksmų pobÅ«dis (sugriebimas už rankų ir laikymas kol atvažiuos iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai), įvertinus nustatytas aplinkybes, rodo, kad kaltinamojo veiksmai susidariusioje situacijoje buvo visiÅ¡kai adekvati ir visiÅ¡kai nepavojinga reakcija ir atitinkamai elgesys, dėl ko jam inkriminuojami padariniai – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam, yra tik prielaidų pobÅ«džio. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. M. veiksmai nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu nėra tiek pavojingi BK prasme, už kurį kiltų baudžiamoji atsakomybė.Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bylÄ nagrinėjant teisme objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog A.

M. sukėlė fizinį skausmÄ savo nukentėjusiajam D. M., nenustatyta. Kadangi baudžiamojoje byloje A. M. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo D. B. parodymai apie smurto panaudojimo jo atžvilgiu aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, ir Å¡ie parodymai negali bÅ«ti apkaltinamojo nuosprendžio A. M. atžvilgiu, pagrindu, todėl pagal BK 140 straipsnio 1 dalį A.

M. iÅ¡teisintinas. Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas D. B. pareiÅ¡kė kaltinamajam A. M. 300 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 700 Eur advokato iÅ¡laidų (I tomas, b. l. 142-143, 174), o nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. M. pareiÅ¡kė kaltinamajam D. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl 91,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 15 860 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 600 Eur advokato iÅ¡laidų (I tomas, b. l. 116-118).BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas:

1) atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ;

2) palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Kadangi A. M. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo iÅ¡teisintinas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, D. B. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas tik iÅ¡ kaltinamojo (nuteistojo) gali iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kadangi A. M. privataus kaltinimo byloje yra iÅ¡teisintasis, BPK normos nenumato galimybės iÅ¡ tokio asmens iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo D. B. turėtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Dėl A. M. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bus priimtas procesinis sprendimas byloje, kuri Å¡iuo metu perduodama prokuratÅ«rai procesinio sprendimo priėmimui.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis BPK 305-307 straipsniais, 409 straipsnio 4 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: procesÄ dėl nukentėjusiojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, kuriuo jis prašė dėl jam sukelto fizinio skausmo ir padarytų nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nubausti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamÄ D.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti, nes nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ teisme paaiÅ¡kėjo, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios turi bÅ«ti palaikomas valstybinis kaltinimas.Nuosprendžiui įsiteisėjus, privataus kaltinimo bylos medžiagÄ perduoti Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratÅ«rai procesinio sprendimo priėmimui.A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.D.

B. pareikÅ¡tÄ 300 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                              Loreta MasevičiÅ«tė