2025-07-30 Nr. AB-12195-3-66-3-00012-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-12-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00012-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. D. pareiškimo panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. liepos 9 d. įsakymą „Dėl 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatų koregavimo“ Nr. V- priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. liepos 23 d. buvo gautas pareiškėjo M. K. D. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. liepos 9 d. įsakymą „Dėl 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatų koregavimo“ Nr. V- (tokie akto rekvizitai nurodyti pareiškime) (toliau – ir ginčijamas aktas) nuo jo priėmimo datos kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir teisinės valstybės principų. Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – skubos tvarka sustabdyti ginčijamo akto galiojimą ir įpareigoti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją „LAMA BPO“ nenaudoti +10 balų priedo.

Sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą visų pirma pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena pagrindinių asmens teisių, tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis kreipimosi į teismą tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-79-525/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto (Švietimo, mokslo ir sporto ministro) akto panaikinimo. Pareiškėjas pareiškime teigia, jog ginčijamas aktas yra norminis administracinis aktas, nes šis aktas taikomas visai 2025 m. abiturientų grupei ir nustato bendrą rezultatų koregavimo tvarką. Paduodamas pareiškimą pareiškėjas kartu su procesiniu dokumentu nepridėjo ginčijamo akto, kuris, be to, nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre.

Atsižvelgiant į tai, šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) išskiriamos dvi administracinių aktų rūšys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-42-821/2024): administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 straipsnio 5 dalis) ir norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 straipsnio 9 dalis).

Išskyrus įstatyme nustatytus atskirus atvejus, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja bylas vienintele ir (ar) galutine instancija (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 3 ir 4 dalys), administraciniai sprendimai bendra tvarka yra ginčijami kreipiantis į Regionų administracinį teismą kaip pirmosios instancijos teismą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tokias bylas nagrinėjant apeliacine tvarka (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo yra nagrinėjamos specialia, ABTĮ II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ įtvirtina dvi norminių administracinių aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 str.) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualia byla (ABTĮ 113 str.). Priklausomai nuo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšies skiriasi subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019).

Pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, siejamą kartu su ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisę tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo su abstrakčiu pareiškimu turi ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai: Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Taigi tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto, kurį priėmė centrinis valstybinio administravimo subjektas, teisėtumą gali kreiptis tik subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu, o asmenys, nepatenkantys į minėtoje normoje išvardintų subjektų sąrašą, neturi teisės paduoti tokio pareiškimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-10-502/2023).

Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį prašyti administracinio teismo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą taip pat turi teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Tokiais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis). Taigi norminių administracinių aktų konkreti kontrolė yra siejama su reikalavimu, jog teisme būtų nagrinėjama su pažeistų subjektinių teisių gynimu susijusi individualioji byla, taikytino norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuojant individualiąją bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-202-438/2022).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto akto panaikinimo kreipėsi pareiškėjas kaip fizinis asmuo, nesutinkantis su ginčijamu aktu ir iš jo kylančiais padariniais. Kadangi pareiškėjas kartu su pareiškimu nepridėjo ginčijamo akto, kuris nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre, nesusipažinus su šio akto turiniu ir nenusprendus dėl jo teisinio pobūdžio nėra pagrindo daryti aiškios ir nedviprasmiškos išvados dėl ginčijamo akto egzistavimo ar šiuo atveju taikytinos jo ginčijimo tvarkos.

Pažymėtina, jog pareiškėjo tiesioginis kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nelaikytinas skundu inicijuojančiu apeliacinį procesą, o nagrinėjama situacija taip pat nepatenka į atvejų, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja bylą vienintele ir (ar) galutine instancija, sąrašą. Be to, pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą baigtinį subjektų, turinčių teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu, ratą, o ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies kontekste nematyti, jog teisme būtų nagrinėjama su pareiškėjo pažeistų subjektinių teisių gynimu susijusi individualioji byla, kurioje būtų taikomas ginčijamas aktas. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėjas neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. liepos 9 d. įsakymo „Dėl 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatų koregavimo“ Nr. V- panaikinimo.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškimas, paduotas pareiškėjo, neturinčio teisės tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. liepos 9 d. įsakymo „Dėl 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatų koregavimo“ Nr. V- panaikinimo, yra nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl šį pareiškimą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsisakius priimti pareiškimą, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo M. K. D. pareiškimą panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. liepos 9 d. įsakymą „Dėl 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatų koregavimo“ Nr. V-.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas