a4a01bee-4f0c-47a2-beaa-2b4e568875be · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-409-406/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00860-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei Gintarei Sodonienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam neteisėtai buvo apribota laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sÄ lygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kuriuose nuteistųjų skaičius stipriai virÅ¡ijo teisės aktais nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai teko tik apie 2,3 kv.m. Mano, jog kiekvienam nuteistajam turi priklausyti po 5 kv.m. gyvenamojo ploto. BÅ«riuose, kuriuose nuteistųjų bÅ«davo nuo 70 iki 90, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema.

Skalbyklos ir džiovyklos patalpų plotas tik apie 10 kv.m. ir todėl jos nėra pritaikytos patenkinti poreikiams (išskalbti ir išdžiovinti) dideliam nuteistųjų skaičiui. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų reikalavimų. Šiose kamerose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema, nors jose nuobaudas atliekantys nuteistieji valgo. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų, be to, pataisos namai neturi Higienos paso, kuris įstaigai yra privalomas.

Kadangi pastatai nepritaikyti tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl vėdinimo sistema gyvenamose patalpose neatitinka reikalavimų, yra užterÅ¡ta, taip pat patalpose nėra evakuacinio išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sÄ lygos graužikams ir buities parazitams veistis. Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 1R-85 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vienam nuteistajam tenkantis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv.m., o kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,6 kv.m..

Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numato, jog turi bÅ«ti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai aplinka, 17 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka, 27 p. numato, jog maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų bÅ«riuose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir Å¡ilto vandens sistema, 46 p. nustato privalomÄ higienos paso turėjimÄ , 60 p. numato, jog neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Konstitucijos 21 str. įtvirtinta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. skelbia, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3 p., 18.4 p. numato, jog Å¡alies įstatymuose turėtų bÅ«ti nustatyti minimalÅ«s laikymo sÄ lygų reikalavimai bei numatyti mechanizmai, kuriais bÅ«tų užtikrinta, kad Å¡ie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje T. prieÅ¡ KroatijÄ bylos Nr. 20877/04 2007 11 12 nurodė, kad vienam asmeniui kaip tinkama gyvenamojo ploto pataisos namuose turi tekti 4 kv.m. Nurodė, jog bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje atlieka nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, nepritaikytomis nuteistiesiems atlikinėti bausmę bei žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos sutrikimų, pažemintas jo orumas ir garbė.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , t.y. sutriko ir pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos.Atsakovo atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkėje numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pagal Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkÄ â€œ gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma.

Dėl to nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtÄ teisės aktÄ gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau.

PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , kuri reglamentuo gyvenamųjų patalpų valymÄ kiekvienÄ dienÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d. reikalavimus nuteistieji privalo budėti (palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ .

Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuoja bÅ«rio virÅ¡ininkas. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami darbuotojų kiekvienÄ dienÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo buvimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjui tenkančio gyvenamojo ploto minimali riba (3,1 kv.m.) pažeista nebuvo. Pažymėjo, jog į baudos izoliatoriaus kameras patalpinamų nuteistųjų skaičius niekada nevirÅ¡ija kameroje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Be to, ir Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ir orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, taip pat neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, nepateikė tiesioginių įrodymų dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės. PraÅ¡o skundÄ atmesti.Skundas atmestinas. Bylos ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, atsiradusios bausmės atlikimo metu, atlyginimo.            PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ , praÅ¡ydamas atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, taip pat neužtikrinant higieninių ir sanitarinių sÄ lygų. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų pareigÅ«nų, tarnautojų ar kitokių Å¡ių institucijų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).Vienu iÅ¡ pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė jo laikymÄ gyvenamosiose patalpose (taip pat ir kameroje), kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse reglamentuotos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 p. nustato minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Byloje nėra ginčo, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų teritorija yra paskirstyta į penkis izoliuotus lokalinius sektorius, o kiekviename iÅ¡ jų yra įrengti bendrabučio tipo gyvenamieji pastatai.

Pataisos įstaigos 1 – ame lokaliniame sektoriuje yra vienas pastatas, kuriame apgyvendinti 1 – ojo, 2–ojo, 3 – ojo ir 4 – ojo bÅ«rio nuteistieji, 2 – ame lokaliniame sektoriuje – 5-ojo, 6 –ojo, 7 ir 8 – ojo bÅ«rio nuteistieji, 3-iame lokaliniame sektoriuje – 9-ojo, 10-ojo, 11-ojo ir 12-ojo bÅ«rio nuteistieji, 4- ame lokaliniame sektoriuje – 13-ojo, 14-ojo, 15-ojo ir 16-ojo bÅ«rio nuteistieji (b .l. 13). Byloje taip pat nustatyta (Å¡ios aplinkybės neginčija ir pareiÅ¡kėjas), jog jis Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi į Å¡iuos bÅ«rius/brigadas: laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. - į 3 bÅ«rio 3 brigadÄ , nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. - į 2 bÅ«rio 2 brigadÄ (b.l. 94).Objektyvių duomenų, kiek Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu metu, buvo kitų nuteistųjų nepateikė nei pats pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas, nes tokie duomenys nėra kaupiami (b.l. 107), todėl sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo patalpose, kuriose vienam asmeniui tariamai teko mažesnis plotas, nei nustatyta teisės aktuose, vertintinas miegamųjų vietų skaičius konkrečioje gyvenamojoje patalpoje.Atsakovas atsiliepime į skundÄ teismui nurodė, kad nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje ir jis gali laisvai judėti bÅ«rio bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuje, virtuvėlėje, prausykloje, tualete), todėl vienam nuteistajam tenkantis plotas, atsakovo nuomone, turėtų bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«rio bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ dalijant iÅ¡ tame bÅ«ryje esančių miegamųjų vietų skaičiaus.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu minimali tenkančio vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose asmeniui 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Teismas pabrėžia, kad toks atsakovo nurodytas skaičiavimo bÅ«das nėra objektyvus, nes nepagrįstai remiamasi STR1.14.01:199 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“, taip pat atsakovas nepagrįstai plečiamai traktuoja gyvenamųjų patalpų sÄ vokÄ , kuri turi bÅ«ti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai.

Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. (pareiÅ¡kėjo atvykimo į įstaigÄ atlikti bausmės) iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. (kreipimosi į teismÄ ) minimaliÄ gyvenamojo ploto vienam asmeniui normÄ reglamentavo aukščiau minėtos Taisyklės. Todėl dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo teismas nesiremia atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ pateiktais neteisingais argumentais dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, paskaičiavimo.Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l. 91-92, 106, 108-109), patvirtina, kad Pataisos įstaigos I-ojo lokalinio sektoriaus 3 - ojo bÅ«rio 3 brigados miegamasis (gyvenamasis) plotas yra 51,41 kv.m., o miegamųjų vietų skaičius yra 20.

Taigi, vienam asmeniui Å¡ioje patalpoje tenkantis gyvenamasis plotas yra 2,57 kv.m. Tuo tarpu Pataisos įstaigos I – ojo lokalinio sektoriaus 2 - ojo bÅ«rio 2 brigados miegamasis plotas yra 66,07 kv.m., o miegamųjų vietų skaičius yra 22 (b.l. 91, 106, 108). Taigi, vienam nuteistajam Å¡ioje patalpoje tenkantis gyvenamasis plotas yra 3,00 kv.m. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpoje, kurios plotas 0,53 kv.m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, o nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę patalpoje, kurios plotas 0,10 kv.m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma.Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl jo laikymo gyvenamosiose patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai, atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę, buvo patalpintas į baudos izoliatorių, o bÅ«tent: 2011 m. liepos 1 d. - 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 15, kurios plotas 6,8 kv.m. ir kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos (b.l. 137), todėl vienai miegamajai vietai tenkantis plotas yra 3,4 kv.m. (6,8:2=3,4).

Kadangi minėtų Taisyklių 111.2 p. pareiÅ¡kėjui garantavo minimalų 3,6 kv.m. kameros plotÄ , teismui pateikti duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas 15 parų praleido patalpoje, kurioje jam 0,2 kv.m. mažiau negu teisės aktais garantuota minimali riba. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2 punktų reikalavimų dėl minimalios gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui nevisiÅ¡kas užtikrinimas iÅ¡ dalies CK 6.271 straipsnio prasme yra formalus pagrindas pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ .

Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog anksčiau paminėtais laikotarpiais buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės atlikti bausmę teisės aktuose nustatyto ploto gyvenamosiose patalpose. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus vienÄ iÅ¡ žalos atlyginimo sÄ lygų, nustatinėtina ir tokios apimties veiksmais padarytas žalos faktas, tiesioginė įtaka pareiÅ¡kėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktikÄ ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

Vien abstraktus pareiÅ¡kėjo teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas, netgi nepriklausomai nuo masto, jam sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ objektyviai įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Vyriausias administracinis teismas (2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-526/2009), tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006) imperatyviai nurodo, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Kaip jau buvo paminėta, nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kėjo atliekama laisvės atėmimo bausmė patalpoje, kurios plotas tik 0,53 kv.m. mažesnis už teisės aktuose nustatytÄ jÄ , o nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos atliekama laisvės atėmimo bausmė patalpoje, kurios plotas tik 0,10 kv.m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, taip pat ir tai, jog tik 0,2 kv.m. mažesnis patalpos plotas pakankamai trumpÄ laikÄ pareiÅ¡kėjui esant baudos izoliatoriuje, realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tų galima įvardinti kaip nežmogiÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo.

Pabrėžtina, kad į baudos izoliatorių pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo – t.y. didžiÄ ja dalimi tik jo paties neteisėti veiksmai (rėžimo reikalavimų pažeidimas) buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje dėl trumpalaikio įkalinimo sÄ lygų pablogėjimo (CK 6.282 str. 1 d.). Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. LVAT sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14 – 653/07; 2008 m. balandžio 16 d. LVAT sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444 – 619/08;

Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 940/2010) yra konstatuota, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė deklaratyvius teiginius, jog skalbyklos ir džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, per mažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl ko, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, baudos izoliatoriuose nesuteikiamos asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo bei džiovinimo paslaugos ir pan.

Taip sudarytos sÄ lygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, gyvenamieji pastatai neatitinka prieÅ¡gaisrinių reikalavimų, netinkamai įrengtas pastatų vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo, pataisos namai neturi higienos, statinio techninio ir techninio energetinio pasų, nėra Å¡ilto ir Å¡alto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nėra nustatytas vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos ir džiovyklos patalpų minimalus plotas, taip pat nenurodytas ir minimalus bendras Å¡ių patalpų plotas.

Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprÅ«pina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25 pagrindu (b.l. 69-71). Patalynė ir rankÅ¡luosčiai nuteistiesiems suteikiami pagal Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtintÄ Patalynės gavimo, apskaitos ir naudojimosi ja tvarkos apraÅ¡o nuostatas (b.l. 73-74). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, kiekvienam nuteistajam iÅ¡duodamas skalbiamasis muilas, tualetinis popierius.

Gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintÄ tvarkÄ (b.l. 66-67). IÅ¡ Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenų matyti, jog reguliariai yra vykdoma dezinfekcija įvairiose Pataisos įstaigos patalpose ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l. 30-64). Sistemingam patalpų stovio, dezinfekcijos atlikimui tikrinti Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais yra sudaromos komisijos (b.l. 65), su specializuota įmone pasiraÅ¡yta sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l. 26-28), taip pat sudaryta higienos ir valymo priemonių pirkimo sutartis (b.l. 21-23).

Teismui nepateikti jokie raÅ¡ytiniai duomenys, patvirtinantys, jog aukščiau nurodytų tvarkų bei sutarčių Å¡alys nesilaiko, naudoja sutarčių pagrindu gautas valymo ar higienos priemones ne pagal paskirtį ar jų iÅ¡ vis nenaudoja patalpų valymui ir dezinfekcijai, jog neskalbiama ar nekeičiama patalynė ir pan. Pabrėžtina, jog visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimÄ teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d.

Pataisos įstaigai yra iÅ¡davęs leidimÄ â€“ higienos pasÄ Nr. 9-0128(13) (b.l. 79-80). Darytina iÅ¡vada, kad Pataisos įstaiga suteikia nuteistiesiems visas bÅ«tinas buitinės ir asmens higienos palaikymo priemones, užtikrina Å¡varÄ bei higienÄ gyvenamosiose bei kitos paskirties patalpose. Be kita ko, akcentuotina ir tai, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.5. p., 73.6. p. 73.8. p., 255 p., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara.

Paneigtini deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte, Žmonių evakavimo planai iÅ¡ Pataisos įstaigos 2- osios valdybos bÅ«rių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 ir pateikti kiekvienam bÅ«riui (b.l. 90), taip pat teismui pateiktas Statinio techninis pasas (b.l. 116-124).Byloje surinkti įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Normų reikalavimus, be to, dalis statinių yra dengti Å¡iferio lakÅ¡tais, pataisos namai neturi Energetinio paso. Atsakovas iÅ¡ esmės nepaneigė Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų. Tačiau teismas pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai pareiÅ¡kėjui nesuteikia teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . K. K. skunde nurodydamas, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus, t.y. tam tikrų dokumentų (higienos, statinio techninio bei energetinio pasų) nebuvimÄ , statinio neatitikimÄ prieÅ¡gaisriniams reikalavimams, evakuacinio išėjimo nebuvimÄ , Å¡ilto ir Å¡alto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose bei Å¡ilto vandens sistemos baudos izoliatorių patalpose nebuvimÄ , per mažas skalbyklos ir džiovyklos patalpas, sanitarinių mazgų, dušų, pagalbinių patalpų netinkamÄ skaičių, tik deklaratyviai nurodė, kad taip atsakovas pažeidė jo teises, tačiau jis neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, kaip visa tai įtakojo bei kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad atsakovas jam nepagrįstai atsisakė suteikti informacijÄ dėl tikslių jo bausmės atlikimo datų, gyvenamųjų vietų, kur pareiÅ¡kėjas buvo registruotas, nuteistųjų skaičiaus, miegamųjų skaičiaus brigadose, dėl techninio, higienos pasų turėjimo ir t.t.. Ä®vertinęs atsakovo raÅ¡to (b.l.

8) argumentus bei byloje esančių įrodymų visetÄ , teismas konstatuoja, kad minėtu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui į jo paklausimÄ buvo atsakyta iÅ¡ esmės iÅ¡samiai bei tinkamai. Teismui nėra pagrindo nuspręsti, kad atsakovas vilkino atlikti veiksmus arba nepagrįstai atsisakė juos atlikti (suteikti informacijÄ ) ir to pasekoje pareiÅ¡kėjui galėjo atsirasti neturtinė žala. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas atsižvelgia į tai, kad patalpų schemos (taip pat ir su sanitarinių mazgų iÅ¡dėstymu), evakuacijos planai ir t.t. yra vieÅ¡ai iÅ¡kabintos, su paskyrimu į konkretų bÅ«rį pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas Komisijos posėdžių metu (pareiÅ¡kėjas taip pat turėjo realiÄ galimybę suvokti kokiame bÅ«ryje ir kokioje brigadoje jis gyvena), dalis informacijos (dėl konkretaus nuteistųjų skaičiaus atskirose patalpose) nėra fiksuojama ir saugoma, nes to imperatyviai nereikalauja teisės aktų nuostatos.

Be to, atsakovas pareiÅ¡kėjui iÅ¡samiai nurodė teisės aktų, kurie reglamentuoja laisvės atėmimo vietos patalpų įrengimÄ bei eksploatavimÄ , nuostatas, kurios pareiÅ¡kėjui objektyviai turi bÅ«ti žinomos. Dėl dokumentų apie statinių eksploatavimÄ (Energetinis, Higienos pasai, projektinė dokumentacija ir t.t.) pateikimo teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjui jie pagrįstai nebuvo pateikti ir iÅ¡ esmės pritaria atsakovo atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytiems argumentams (ABTÄ® 57 str.).

Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas pats pasirenka, kokiais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje iÅ¡vardintais įrodymais grįs skundo dalykÄ . Be to, įrodinėjimo naÅ¡tÄ Ä¯rodymų instituto kontekste sudaro du tarpusavyje susiję aspektai.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, pirmiausia, apima pareigÄ pateikti įrodymus. Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytÄ Å¾alÄ (nuostolius) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (pvz., 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007; 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011 ir kt).

Taigi, nagrinėjamu atveju taip pat bÅ«tent pareiÅ¡kėjui kilo pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir pagrindžiant, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintinų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) ne tik apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), bet ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336-12 ir kt.).

Be kita ko, neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). PareiÅ¡kėjas skunde teismui įrašė tik bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ nepagrindė objektyviais duomenimis ir įrodymais.

PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytÄ asmens teisę į žalos atlyginimÄ . Vis tik, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiÅ¡kėjui ginti jo teigimu pažeistas subjektines teises ir iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo įrodymus, kuriuos ABTÄ® iÅ¡ esmės įpareigojo pateikti patį pareiÅ¡kėjÄ (ABTÄ® 23-24 str., b.l. 21-94, 116-138).

Kaip jau buvo pažymėta, pats pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai bei deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jokių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tino (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io neatskleidė bei neindividualizavo. Minėta, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti realų neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstyta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių viseto analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundų argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, kaip jau ir buvo minėta, grindžiami nekonkrečiais, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina objektyvÅ«s įrodymai, todėl tokie argumentai nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, bei įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ , galima pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo iÅ¡ dalies patirti tam tikrų trumpalaikių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ar nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau tokio pobÅ«džio neigiami aspektai savo mastu nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti realios neturtinės žalos atsiradimo faktÄ bei galimybę jÄ atlyginti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tokio tipo įstaigoje nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, dienotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti tiek bendro naudojimo patalpose, tiek ir lauke (Bausmių vykdymo kodekso 117 str.), taigi jų teisė judėti nuo kėlimosi iki gulimosi laiko įkalinimo įstaigos teritorijoje nėra ribojama. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, taip siekiant sudaryti kuo panaÅ¡esnes sÄ lygas į tas, kurias gali turėti laisvėje gyvenantys asmenys.

Sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo jo patalpinimo 2010 m. gruodžio 16 d. į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ nepateikė nei vieno skundo dėl tariamų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų, jis patyrė sveikatos sutrikimų. K. K. nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines arba psichines savybes galėjo sÄ lygoti didesnis nei įprasta, iÅ¡skirtinai neigiamas, jo manymu, antisanitarinių kalinimo sÄ lygų poveikis.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų kryptingai ir sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ , jį sumenkinti ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Vis tik nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4 (14), 2008, t. p. administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta aptariama jo teisė bÅ«ti laikomam tokiomis sÄ lygomis, kurios atitinka minimalius reikalavimus, todėl, atsižvelgus į LVAT formuojamÄ praktikÄ darytina iÅ¡vada, kad jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir jam buvo padaryta neturtinė žala.

Tačiau už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus teismui tenka pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Teismas nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-444-619-08 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Administracinė jurisprudencija Nr.

14) pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nustatantį, kad pagal EŽTT praktikos analizę kalinamųjų laikymas tokiomis sÄ lygomis, kai jiems suteikiamas itin mažas gyvenamasis plotas (Å¡ioje administracinėje byloje esminiai minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimai nustatyti nebuvo), pats savaime gali suponuoti klausimÄ dėl Europos žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 str. pažeidimo (EŽTT 2002-07-15 sprendimas byloje K. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99). Kita vertus, EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendime (byla V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98), nustatęs, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjui teko atitinkamai apie 2,57 kv.m. ir 3,00 kv.m. gyvenamojo ploto, tačiau patys miegamieji buvo 51,41 m2 ir 66,07 m² ploto ir juose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, be to, pareiÅ¡kėjas turėjo realiÄ galimybę judėti po visÄ lokalinį sektorių, kiemÄ ir Å¡i teisė nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai bei suteikta judėjimo laisvė.

EŽTT Å¡ioje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad bendros įkalinimo sÄ lygos Konvencijos 3 str. nepažeistos. Sprendžiant klausimÄ dėl Konvencijos 3 str. pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymÄ , EŽTT savo praktikoje taip pat atsižvelgia ir į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę bei fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , į tai ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

Tokios kategorijos bylose EŽTT taip pat yra pabrėžęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 str. veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo aplinkybių viseto: elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ Konvencijos 3 str. prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo sÄ moningai siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį, ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė asmenybę su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (Teismų įstatymo 33 str., EŽTT 2007-12-06 sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 25664/05), 2005-11-08 sprendimas byloje A. prieÅ¡ EstijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 64812/01), 2007-07-12 sprendimas byloje T. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20877/04), 2006-03-09 sprendimas C. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 73786/01) ir kt.).

Paminėtų aplinkybių (dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveiktos bÅ«klės pablogėjimo, sÄ moningo siekimo pažeminti, nepalankiai paveikti pareiÅ¡kėjÄ ir t.t.) Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta (ABTÄ® 57 str.). Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės bei kiti apribojimai, atitinkamos laikymo sÄ lygos (jas lyginant su įprastomis gyvenimo sÄ lygomis) ir visi su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, patyrimai, emocijos, patiriamos bausmės atliko vietoje, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A520-2275/2012) teismų praktikoje pripažįstama tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Minėta, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, taigi ir teismas kiekvienu atveju, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatymuose bei teismų praktikoje įtvirtintus reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, turi nuspręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija ir kokio dydžio.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2791-12).Teismas, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis aukščiau nurodyta teismų praktika, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio ir pragyvenimo sÄ lygas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, taip pat tai, kad byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti kalinimo bei higienos reikalavimų neatitikimai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė taip, jog joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto, o pareiÅ¡kėjas nepateikė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ patvirtinančių įrodymų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju padaryto pažeidimo konstatavimas vertintinas kaip pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o neturtinės žalos atlyginimas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka pareiÅ¡kėjui atskirai nepriteistinas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.              Teisėjas                                                                                                            Gintaras Čekanauskas