a49f2ef4-7c73-4ed7-aabd-bc9697cd0295 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-379-557/2017Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00122-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.;21.1.7.;21.1.5.; 21.11.1.;21.11.10.;21.11.11. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R. L. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017-07-14 nutarties, kuria netenkintas R.

L. skundas dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2017-05-16 nutarimo. Teismas n u s t a t ė: R. L. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017-05-16 nutarimu nubausta pagal ANK 417 str. 3 d. 75 Eur bauda už tai, kad ji 2017 m. balandžio 20 d. 10.55 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, bei nedavė kelio kitai transporto priemonei, tuo pažeidė KET 9, 101 p. reikalavimus.

Šį nutarimÄ R. L. apskundė apylinkės teismui. Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi R. L. skundas netenkintas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. L. prieÅ¡ pradėdama važiuoti privalėjo laikytis KET 9 ir 101 p. reikalavimų, t. y. laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, siekdama iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalėjo prieÅ¡ pradėdama važiuoti įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Teismas nurodė, jog nors R. L. teigia, kad ji prieÅ¡ važiuodama pasižiÅ«rėjo ir važiavo įsitikinusi, kad iÅ¡ kairės pusės nieko nėra, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matosi, kad jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilio „Peugeot 406“, vairuojamo S. V., priekinę dalį, o tai rodo, kad R. L. nebuvo pakankamai atidi, nepastebėjo, kad jai pradedant važiuoti iÅ¡ kairės pusės atvažiuoja automobilis „Peugeot 406“, ir į jį atsitrenkė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog R.

L. padaryti KET 9 ir 101 p. pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykiu, nes R. L. laikantis Å¡ių KET reikalavimų ir davus keliÄ automobiliui „Peugeot 406“, važiavusiam automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, eismo įvykio nebÅ«tų įvykę. Teismas taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nagrinėjamo eismo įvyko kilimu. Atsakydamas į R. L. skundo argumentÄ dėl tyrimo Å¡aliÅ¡kumo, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad Tauragės AVPK Å ilalės rajono PK vyr. patrulis D.

V., tirdamas eismo įvykį, buvo Å¡aliÅ¡kasApeliaciniu skundu R. L. praÅ¡o panaikinti Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017-07-14 nutartį bei Tauragės AVPK Å ilalės rajono PK 2017-05-16 nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ R. L. nutraukti. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį neatkreipė dėmesio į tai, kad iÅ¡ stovėjimo vietos ji iÅ¡važiavo lėtai, skirtingai nei „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. V., jai iÅ¡ kairės kliÅ«ties nebuvo, ir jai pavažiavus kurį atstumÄ , į jos automobilio kairę pusę atsitrenkė S. V. vairuojamas automobilis, o tai įrodo, jog eismo įvykio kilimo priežastis buvo automobilio „Peugeot 406“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. V. pažeisti KET 115, 9 p. reikalavimai. Teismas motyvuoja, kad R. L. nebuvo pakankamai atidi, nepastebėjo, kad jai pradedant važiuoti iÅ¡ kairės pusės atvažiuoja automobilis „Peugeot 406“ ir į jį atsitrenkė, o R. L. padaryti KET 9 ir 101 p. pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykiu, nes R. L. laikantis Å¡ių KET reikalavimų ir davus keliÄ automobiliui „Peugeot 406“, važiavusiam automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, eismo įvykio nebÅ«tų įvykę.

Pabrėžia, jog su Å¡iuo teismo motyvu kategoriÅ¡kai nesutinka, kadangi teismas pripažįsta, jog eismo įvykis įvyko bÅ«tent automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, ir Å¡iuo atveju ne ji važiuodama privalėjo praleisti kliÅ«tį iÅ¡ kairės, o automobilio „Peugeot 406“ vairuotojas privalėjo vadovautis KET 115 p. reikalavimais ir praleisti transporto priemonę, važiojančiÄ jam iÅ¡ deÅ¡inės.Pažymi, jog teismas pripažino, kad „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo didesniu nei 20 km/val. greičiu, bet Å¡io fakto nepripažino esančiu susijusiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiu eismo įvykiu.

Teismas pripažino, kad S. V. vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, bei automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad automobilis buvo stabdomas vienu slystančiu ratu, iÅ¡ to akivaizdu, kad bÅ«tent atsiradus kliūčiai iÅ¡ deÅ¡inės, S. V. automobilį stabdė, bet kadangi automobilio stabdė tik vienas ratas, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Galiausiai, teismo posėdžio metu S. V. visais bÅ«dais bandė paneigti, kad fotonuotraukose matosi ne stabdymo žymė, o tai, apeliantės manymu, dar kartÄ patvirtina, jog S. V. vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį ir, esant kliūčiai iÅ¡ deÅ¡inės, dėl automobilio gedimo laiku nesuspėjo sustabdyti transporto priemonės, o tai ir nulėmė eismo įvykio kilimÄ .

Nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad nebuvo jokio pagrindo iÅ¡ eismo įvykio vietos patraukti automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o S. V. liudijimas teisme prieÅ¡taravo faktinėms aplinkybėms ir įvykio schemai, kadangi po eismo įvykio iÅ¡ tiesų kitoms transporto priemonėms važiavimo sÄ lygos pasunkintos nebuvo, nes aikÅ¡telė yra pakankamai didelė. Mano, kad Å¡itoks S. V. veiksmas sunkino eismo įvykio tyrimÄ , nes iÅ¡syk po eismo įvykio buvo akivaizdu, kad S. V. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos vairuojamÄ automobilį po to, kai ji jau buvo pasukusi į deÅ¡inę ir nuvažiavusi pakankamai didelį atstumÄ .Teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jos skundo argumentus kaip nepagrįstus, jog eismo įvykio tyrimas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ji prie skundo, kurį padavė per Å ilalės rajono PK, pridėjo fotonuotraukas, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matosi eismo įvykio aplinkybės, tuo tarpu į teismÄ buvo pateiktos fotonuotraukų kopijos, iÅ¡ kurių sunku įžvelgti eismo įvykio aplinkybes, o tai, apeliantės nuomone, tik patvirtino, jog eismo įvykis buvo tiriamas Å¡aliÅ¡kai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareigÅ«nai eismo įvykio vietoje sudarydami schemÄ nurodė, kad stabdymo kelias yra 5,78 m, tuo tarpu kitÄ dienÄ , M.

G. pamatavus dar kartÄ , paaiÅ¡kėjo, kad stabdymo kelias yra 5,90 m, o tai taip pat įrodo, kad pareigÅ«nai iÅ¡skirtinai stengėsi eismo įvykio kaltininku įvardyti R. L., nors, jos manymu, eismo įvykio kilimo priežastis buvo automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. V. pažeisti KET 115,9 punktų reikalavimai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. V. tiesiogiai telefonu paskambino pareigÅ«nui, kuris atvyko į eismo įvykio vietÄ ir atvykęs pareiÅ¡kė, jog dėl eismo įvykio yra kalta R.

L.. Be to, tiek vairuotojo, tiek ir pareigÅ«no pavardės sutampa, o ji neturi galimybės nustatyti giminystės ryšį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog įtardama, jog S. V. yra neblaivus, girdint kitiems liudininkams, kurie buvo eismo įvykio vietoje, ji pareikalavo, kad bÅ«tų nustatytas neblaivumo laipsnis automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, bet policijos pareigÅ«nas atsisakė vykdyti jos praÅ¡ymÄ , o tai taip pat įrodo, kad eismo įvykis buvo tiriamas Å¡aliÅ¡kai iÅ¡ anksto nusistačius prieÅ¡ R.

L..Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad gyvenamųjų namų kiemuose greitis yra nustatytas iki 20 km/val., iÅ¡ stabdymo kelio akivaizdu, kad „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo didesniu nei 20 km/val. greičiu. Be to, nutarime nurodoma, kad aikÅ¡telėje yra 90 laipsnių kampo posÅ«kis, tačiau apeliantei nesuprantama, kokiais metodais nustatytas minėtas 90 laipsnių kampo posÅ«kis, kadangi Å¡is posÅ«kis nėra status ir tikrai ne 90 laipsnių. Be to, teismas, atmesdamas apeliantės skundÄ , dėl raÅ¡ymo klaidos vadovavosi ATPK 301 ir 256 str., nors privalėjo nurodyti ANK 641 str. nuostatas, taip pat apskundimo atskiruoju skundu terminÄ nurodė 7 dienas po nutarties gavimo, nors ANK 646 str. 2 d. nustatytas 20 kalendorinių dienų apeliacinio skundo padavimo terminas.

Esant anksčiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, mano, jog akivaizdu, kad jos veiksmuose nėra pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl apylinkės teismo nutartis turi bÅ«ti naikinama ir administracinio nusižengimo byla turi bÅ«ti nutraukta. Apeliacinis skundas netenkintinas ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.R. L. nubausta pagal ANK 417 str. 3 d. už tai, kad ji 2017 m. balandžio 20 d. 10.55 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, bei nedavė kelio kitai transporto priemonei, tuo pažeidė KET 9, 101 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu R. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo paliktas nepakeistas Tauragės apskrities VPK Å ilalės rajono PK nutarimas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ dėl R. L. kaltės padarius jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ .IÅ¡ į įvykio vietÄ atvykusio policijos pareigÅ«no D.

V. tarnybinio pranešimo (b. l.

21) matyti, jog atvykę į eismo įvykio vietÄ pareigÅ«nai nustatė, jog automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojanti R. L. prieÅ¡ pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, bei nedavė kelio kitai transporto priemonei „Peugeot 406“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo S. V., ir jÄ apgadino. IÅ¡ 2017-04-20 transporto priemonės apžiÅ«ros aktų (b. l. 22, 24) ir vaizdo lentelių (b. l. 10, 19–20, 32–34) matyti, kad automobiliui „Peugeot 406“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos deÅ¡inės pusės priekinės ir galinės durelės, priekinis deÅ¡inės pusės buferis, žibintas, priekinės durelės perbrėžtos, o galinių durelių apačioje matosi gilus įspaudimas, o automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilio priekinis buferis (nukritęs), deÅ¡inės pusės priekinis sparnas. IÅ¡ 2017-04-20 ir 2017-04-25 eismo įvykio vietos schemų (b. l. 37–40) matyti, kad automobilis „Audi A6“ stovi galu ir įstrižai į automobilių aikÅ¡telės tolimÄ jį kraÅ¡tÄ prieÅ¡ais 24 namÄ .

Atstumas nuo automobilio galinio deÅ¡inio rato iki aikÅ¡telės kraÅ¡to – 2,8 m, atstumas nuo priekinio deÅ¡inio rato iki aikÅ¡telės kraÅ¡to – 4 m. Automobilio „Peugeot 406“ rato paliktas pėdsakas – 5,78 m ilgio. Å io pėdsako pradžia yra 6,27 m atstumu nuo aikÅ¡telės tolimojo kraÅ¡to prieÅ¡ais 24 namÄ , pėdsako pabaiga (automobilio judėjimo kryptimi) – 5,6 m atstumu nuo aikÅ¡telės kraÅ¡to. IÅ¡ nukentėjusiojo S. V. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog jis atsistÅ«mė nuo 24 namo atbulas, jo maÅ¡ina stovėjo prieÅ¡ais 26 namÄ .

AtsistÅ«mė atbulas ir pradėjo važiuoti. Pavažiavo gal 20 m ir gavo smÅ«gį į Å¡onÄ , jo maÅ¡inos galÄ užmetė ir jis atsitrenkė į autobusiukÄ . Važiavo 2 pavara, yra užfiksuotos ne stabdymo, o slydimo žymės. Negali atsakyti, ar smÅ«gio metu jo maÅ¡inos kryptis pasikeitė, po įvykio savo maÅ¡inÄ patraukė, nes ji buvo ant važiuojamosios dalies. Kai po smÅ«gio maÅ¡inÄ užmetė, deÅ¡inės pusės priekiu atsitrenkė į autobusiukÄ , kokioje padėtyje buvo „Audi“ smÅ«gio metu, negali pasakyti, jis jos nepastebėjo.

Policininkas D. V. jam nėra giminė, jį pirmÄ kartÄ matė. Neatsimena, ar stabdė, ar nuo smÅ«gio sustojo (b. l. 67). IÅ¡ užfiksuotų automobilių apgadinimų galima rekonstruoti eismo įvykio mechanizmÄ : S. V. automobiliu važiuojant (duomenys neskelbtini) namo kiemu, ir susilyginus su jam iÅ¡ deÅ¡inės stovėjimo vietoje stovinčiu audi A6, į jo automobilio „Peugeot 406“ deÅ¡inės pusės priekines ir galines keleivio dureles (durelių apgadinimai matyti byloje esančiose nuotraukose (b. l. 19, 34), pajudėjusi iÅ¡ vietos savo automobilio „Audi A6“ priekiniu buferiu (priekinio buferio apgadinimai matyti byloje esančiose nuotraukose (b. l. 20, 32-33)) atsitrenkė R.

L.. Tuomet, kaip matyti iš užfiksuotos slydimo žymės (b. l. 36, 64), po patirto šoninio smūgio automobilis „Peugeot 406“ pradėjo slysti ir priekiniu buferiu atsitrenkė į netoliese stovėjusį Opel Vivaro LIFE, valst nr. (duomenys neskelbtini) po šio susidūrimo atsirado apgadinimai ant „Peugeot 406“ priekinio bamperio dešinės pusės (bamperio apgadinimai matyti nuotraukoje (b. l. 19, 34) ir ant kieme stovėjusio Opel Vivaro LIFE priekinio bamperio kairės pusės (bamperio apgadinimai matyti nuotraukoje (b. l. 18).

Šie aptarti byloje surinkti ir ištirti objektyvūs duomenys patvirtina nukentėjusiojo S. V. parodymus, jog įvykio metu (duomenys neskelbtini) namo kieme esančiu pravažiavimu tarp abiejose pusėse stovinčių automobilių automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nukentėjusysis S. V., kai iš šalia sustatytų automobilių eilės automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo R. L., kuri prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, bei nedavė kelio kitai transporto priemonei, ir dėl to kilo eismo įvykis, po kurio S. V. vairuotas automobilis nuslydo ir priekiniu buferiu atsitrenkė į netoliese stovėjusį Opel Vivaro LIFE, valst nr. (duomenys neskelbtini) ir visiškai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamos R.

L. keliamÄ gynybinę versijÄ , jog jai kliÅ«ties iÅ¡ kairės nebuvo, ir tik jai pavažiavus kurį atstumÄ , į jos automobilio kairę pusę atsitrenkė S. V. vairuojamas automobilis (akivaizdu, jog Å¡oninėmis dalimis kontaktuojant lygiagrečiai važiuojantiems automobiliams, automobilių sugadinimai, pats susidÅ«rimo mechanizmas ir automobilių padėtis po autoįvykio bÅ«tų visiÅ¡kai skirtingi). Nors tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir savo apeliaciniame skunde R. L. nurodo, kad ji nėra kalta dėl eismo įvykio, teigia, jog jos automobilis buvo nukentėjusiajam iÅ¡ deÅ¡inės, todėl turėjo bÅ«ti praleistas, be to, nukentėjusiojo vairuotas automobilis „Peugeot 406“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo be techninės apžiÅ«ros, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir žymiai virÅ¡ijo maksimalų toje vietoje leidžiamÄ greitį – 20 km/val., tačiau Å¡ie pažeidėjos argumentai nepaneigia jos kaltės pažeidus KET 9, 101 p. reikalavimus ir padarius ANK 417 str. 3 d. numatytÄ pažeidimÄ . Visų pirma pastebėtina, jog nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiama R. L., tiek jos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu akcentavo, kad S. V. galiojo deÅ¡inės rankos taisyklė, kuri įpareigojo vairuotojÄ praleisti transporto priemonę, judančiÄ jam iÅ¡ deÅ¡inės, tačiau iÅ¡ KET 155 p. matyti, jog lygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti keliÄ iÅ¡ deÅ¡inės artėjančioms transporto priemonėms.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 d. 54 p. įtvirtinta, jog sankryža yra kelių kirtimosi, jungimosi arba atsiÅ¡akojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsiÅ¡akojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur iÅ¡važiuojama iÅ¡ kelio į esančias Å¡alia jo teritorijas arba įvažiuojama į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančių teritorijų. Akivaizdu, jog vieta, kurioje susidÅ«rė automobiliai, nebuvo sankryža, automobilių važiavimo kryptys susikirto ne susikertant dviem keliams, o automobilio „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai pajudant iÅ¡ kiemo pakraÅ¡tyje esančios stovėjimo vietos, dėl Å¡ios priežasties Å¡iuo atveju KET 155 p. negali bÅ«ti taikomas. PareigÄ praleisti automobilį iÅ¡ deÅ¡inės numato ir KET 115 p., kuriame numatyta, jog kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iÅ¡ deÅ¡inės. Tačiau iÅ¡ stovėjimo vietos pajudančio automobilio važiavimo tvarka aptarta KET 101 p., kuriame inter alia numatyta, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl Å¡ios priežasties S. V.

KET 115 p. taip pat negali būti taikomas, todėl automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui nekilo pareiga praleisti dešinėje stovėjusį ir iš stovėjimo vietos pajudantį automobilį. Akivaizdu, jog būtent tai, jog R. L. nesilaikė KET 101 p. ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo S. V. automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors R.

L. teigia, jog S. V. vairuotas automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas ir nustatyta tvarka nedraustas, tačiau akivaizdu, jog Å¡ie KET nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai nebÅ«tų sukėlę eismo įvykio, jei R. L. nebÅ«tų pažeidusi KET 101 p. reikalavimų. IÅ¡ byloje užfiksuotų automobilių sugadinimų pobÅ«džio matyti, jog R. L. savo vairuojamu automobiliu trenkėsi į pro Å¡alį važiuojančio S. V. automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ , todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog S. V. dėl netinkamos automobilio techninės bÅ«klės nesugebėjo laiku sustabdyti automobilio, ir jog techninės apžiÅ«ros neatlikimas galėjo sÄ lygoti eismo įvykio kilimÄ .

Apeliaciniame skunde taip pat keliama versija, jog nukentėjusysis galbÅ«t virÅ¡ijo maksimalų leistinÄ greitį, tai neva patvirtina kieme palikta automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo žymė, ir bÅ«tent dėl to galėjo kilti eismo įvykis, tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokia apeliantės pozicija. IÅ¡ eismo įvykio vietos schemų, fotonuotraukų, taip pat nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų matyti, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko iÅ¡ abiejų pusių automobiliais apstatytame kieme ties (duomenys neskelbtini) namo viduriu, S. V. automobiliu „Peugeot 406“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant kiemu (duomenys neskelbtini) gatvės link. Remiantis internetu prieinamomis duomenų bazėmis (www.maps.lt ir www.maps.google.com) matyti, jog Å¡is kiemas yra akligatvis su stataus kampo posÅ«kiu, už kurio stovi dar vienas namas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad posÅ«kis nėra status ir tikrai ne 90 laipsnių, tačiau iÅ¡ minėtų internetu prieinamų duomenų bazių matyti, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namai kartu sudaro statų ar jam artimÄ kampÄ , o Å¡alia jų einantis kiemas taip pat pasisuka stačiu kampu (nors pati posÅ«kio virÅ¡Å«nė ir yra Å¡iek tiek užapvalinta į posÅ«kio vidų).

Nuo kieme esančio posūkio iki (duomenys neskelbtini) gatvės yra 74 metrai, nuo minėto posūkio iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo vidurio – apie 30 metrų. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. L. duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog jos automobilis stovėjo už 6 automobilių nuo aikštelės posūkio (b. l. 66–67), t. y. pati R. L. patvirtino, jog nuo posūkio iki susidūrimo vietos kieme buvo trumpas atstumas. Akivaizdu, jog siaurame abiejuose šonuose stovinčių automobilių pilname kieme, aptartoje neilgoje aikštelės atkarpoje, likus nedideliam atstumui iki išvažiavimo iš kiemo, S. V. automobiliu „Peugeot 406“ negalėjo pasiekti tokio greičio, kuris būtų neleidęs R.

L. jo pastebėti ir bÅ«tų nulėmęs eismo įvykio kilimÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo S. V. parodymai, jog tuo metu, kai įvyko susidÅ«rimas, jis važiavo antra pavara nuo kieme esančio posÅ«kio, ir nustatyto greičio nevirÅ¡ijo. Nors nukentėjusioji akcentuoja ant kiemo dangos likusiÄ ir fotonuotraukose bei eismo įvykio schemoje užfiksuotÄ padangų slydimo žymę, pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad tai bÅ«tų nukentėjusio automobilio stabdymo prieÅ¡ eismo įvykį, pamačius nukentėjusiÄ jÄ , padangų žymės, kuriomis remiantis bÅ«tų galima apskaičiuoti automobilio „Peugeot 406“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitį prieÅ¡ susidÅ«rimÄ . Tiek paties susidÅ«rimo mechanizmas (vos pajudėjęs R. L. vairuojamas automobilis atsitrenkė į S. V. vairuoto automobilio Å¡onÄ ), tiek nukentėjusiojo parodymai, jog padangų žymės atsirado slystant po susidÅ«rimo, tiek ir eismo įvykio schemos, kuriose užfiksuota, jog padangų žymė ant kelio dangos prasideda nuo tos vietos, kur susidÅ«rė automobiliai, bei R. L. parodymai, kad slydimo žymė ant kelio dangos buvo jau už jos maÅ¡inos (b. l.

67) rodo, jog minėta žymė ant kelio dangos atsirado R. L. atsitrenkus į nukentėjusiojo automobilį, t. y. žymės ilgis buvo įtakotas ne vien S. V. automobilio važiavimo greičio, bet ir jį pastÅ«musio smÅ«gio jėgos (kuri nulėmė ir žymų abiejų transporto priemonių apgadinimÄ ). Be to, matyti tik vieno rato stabdymo žymė, kas neleidžia paneigti, jog dėl S. V. automobilio, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, techninio netvarkingumo automobilis po susidÅ«rimo galėjo stabdyti nepakankamai efektyviai, kas taip pat galėjo nulemti ilgesnį stabdymo (slydimo) keliÄ po susidÅ«rimo.

Aptartos aplinkybės paneigia R. L. keliamÄ versijÄ , neva S. V. virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir tai lėmė eismo įvykio kilimÄ .Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad eismo įvykio tyrimas buvo Å¡aliÅ¡kas, teismui buvo pateiktos fotonuotraukų kopijos, iÅ¡ kurių sunku įžvelgti eismo įvykio aplinkybes, pareigÅ«nai eismo įvykio vietoje sudarydami schemÄ nurodė 12 cm trumpesnį stabdymo keliÄ nei jį iÅ¡matavo M. G., pareigÅ«nai iÅ¡skirtinai stengėsi eismo įvykio kaltininku įvardyti R.

L., iÅ¡ karto po eismo įvykio S. V. tiesiogiai telefonu paskambino pareigÅ«nui, kuris atvyko į eismo įvykio vietÄ ir atvykęs pareiÅ¡kė, jog dėl eismo įvykio yra kalta R. L., be to, tiek vairuotojo, tiek ir pareigÅ«no pavardės sutampa, o atvykus policijos pareigÅ«nui jos reikalavimo, kad bÅ«tų nustatytas neblaivumo laipsnis automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, pareigÅ«nai nevykdė. Visų pirma pažymėtina, jog byloje esančios fotonuotraukų kopijos, nors ir bÅ«damos nespalvotos, yra didesnio formato, jose gana ryÅ¡kiai matosi vaizdas, todėl jos yra pakankamai informatyvios, ir jose, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, galima lengvai įžvelgti eismo įvykio aplinkybes.

Tai, jog institucija į bylÄ Ä¯dėjo nespalvotas padidintas fotonuotraukų kopijas, jokiu bÅ«du nerodo, jog institucija ar jos pareigÅ«nai buvo Å¡aliÅ¡ki. Jų Å¡aliÅ¡kumo nerodo ir tai, jog policijos pareigÅ«nai, pamatavę kieme esančiÄ padangų slydimo žymę ant asfalto, nustatė 5,78 m jos ilgį, o liudytojas M. G. – 5,9 m. Visų pirma pažymėtina, jog liudytojo ir policijos pareigÅ«nų matavimo neatitikimas, vos 0,12 m, yra itin nedidelis (2 proc. nuo pareigÅ«nų apskaičiuotos reikÅ¡mės), ir galėjo atsirasti dėl objektyvių priežasčių – dėl galbÅ«t metrologiÅ¡kai nepatikrintos liudytojo naudotos matavimo priemonės netikslumo, dėl skirtingos matavimo metodikos ir kitų veiksnių, dėl kurių matavimo rezultatai galėjo skirtis keliais procentais.

Pažymėtina ir tai, kad liudytojo atliktas matavimas nėra objektyviai užfiksuotas techninėmis ar kitomis priemonėmis (pvz., nufotografuojant ties pėdsaku pridėtÄ matavimo ruletę ar kitÄ matavimui naudotÄ prietaisÄ ir pan.), todėl nėra galimybės patikimai spręsti dėl tokio matavimo tikslumo. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei bÅ«tų vadovaujamasi liudytojo nustatytu 12 cm trumpesniu slydimo keliu, Å¡i aplinkybė negalėtų niekaip pakeisti institucijos ir pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog bÅ«tent aplinkybė, kad R.

L. pajudėjo iÅ¡ stovėjimo vietos neįsitikinusi, jog tai daryti saugu, ir nulėmė eismo įvykio kilimÄ . Nors skunde apeliantė nurodo, jog po įvykio S. V. paskambino tiesiogiai pareigÅ«nui D. V., kuris galbÅ«t yra jo giminaitis (sutampa pavardės), tačiau ji nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų tokias jos prielaidas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip nukentėjusysis apklausiamas S. V., saistomas priesaikos sakyti tiesÄ , nurodė, jog į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nus kvietė skambindamas bendruoju pagalbos telefonu 112, o į įvykio vietÄ atvykusio pareigÅ«no ir jo nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai (b. l. 67).

Akivaizdu, jog vien niekuo neparemti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens spėliojimai ir daromos prielaidos dėl to, jog policijos pareigÅ«nas D. V. buvo iÅ¡kviestas paskambinus į asmeninį telefonÄ ir yra nukentėjusiojo giminaitis, ir dėl Å¡ių priežasties jis yra suinteresuotas ir Å¡aliÅ¡kas dėl nukentėjusiojo, negali bÅ«ti pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog įvykį tyręs pareigÅ«nas ar Institucija buvo Å¡aliÅ¡ki. Apygardos teismas pažymi, jog tokios iÅ¡vados neleidžia daryti ir tai, jog atvykęs policijos pareigÅ«nas netenkino pažeidėjos praÅ¡ymo patikrinti nukentėjusiojo blaivumÄ .

Remiantis 2006 m. gegužės 12 d. LRV nutarimu Nr. 452 dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo (eismo įvykio metu galiojusi redakcija) 3 p. matyti, jog policijos pareigÅ«nai tikrina transporto priemonės vairuotojÄ , nusikalstamos veikos padarymu įtariamÄ asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, kurie įtariami esantys neblaivÅ«s. To paties nutarimo 4 p. numatyta, jog policijos pareigÅ«nai įtariamÄ neblaivumu transporto priemonės vairuotojÄ , susijusį su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala, į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros pristato, jeigu jis vengia tikrinimo, objektyviai neįmanoma atlikti jo tikrinimo arba atlikus tikrinimÄ nustatoma, kad etilo alkoholio koncentracija jo iÅ¡kvėptame ore – daugiau kaip 0 promilių.

Nutarimo 6.1 p. inter alia numatyta, jog siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra blaivus, policijos pareigÅ«nai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ Ä¯vertina bendrÄ asmens bÅ«klę; įvertinę bendrÄ asmens bÅ«klę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, toliau atlieka kitus tikrinimo veiksmus. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo Nr. 5-V- 671 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 69.1 p. inter alia numatyta, jog Policijos patrulis privalo nuÅ¡alinti transporto priemonės vairuotojÄ nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus.

NuÅ¡alinus nuo vairavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi bÅ«ti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) bÅ«sena. Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 7 p. inter alia įtvirtinta, kad pareigÅ«nas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus. To paties įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. inter alia numatyta, jog pareigÅ«nas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencijÄ , turi teisę pristatyti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ priverstiniam patikrinimui ar kitoms nustatytoms profilaktinėms priemonėms atlikti asmenį, įtariamÄ nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu, taip pat rizikos grupės asmenį, kai įtariama, kad jis neblaivus.

IÅ¡ aptartų policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir neblaivumo nustatymo tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų matyti, jog vieno iÅ¡ eismo įvykio dalyvio praÅ¡ymas patikrinti kito asmens neblaivumÄ pats savaime nėra pakankamas pagrindas, kuriam esant policijos pareigÅ«nui kyla pareiga tikrinti asmens blaivumÄ . Atvirkščiai, policijos pareigÅ«nas turi teisę tikrinti blaivumÄ tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus, arba kai vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala.

Akivaizdu, jog vien niekuo nepagrįstas kito eismo įvykio dalyvio praÅ¡ymas (pažeidėja skunde nenurodo, kodėl ji prašė patikrinti S. V. blaivumÄ ir ar buvo kokie iÅ¡oriniai neblaivumo požymiai, kuriuos galimai ignoravo policijos pareigÅ«nas) nėra laikytinas pakankamu pagrindu įtarti asmenį esant neblaiviu. Todėl policijos pareigÅ«no atsisakymas tikrinti nukentėjusiojo asmens blaivumÄ , neįžvelgiant pakankamo pagrindo tokiam tikrinimui, taip pat niekaip nepatvirtina jį buvus Å¡aliÅ¡kÄ .Institucijos nutarimo pagrįstumÄ ir neÅ¡aliÅ¡ko sprendimo priėmimÄ patvirtina ir tai, jog iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis, apylinkės teismas apeliantės skundÄ atmetė ir, pripažinęs pagrįstu ir teisėtu, paliko galioti institucijos priimtÄ nutarimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ir jo sprendimų motyvams, tuo tarpu R. L., vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu bylos duomenų bei priimto nutarimo vertinimu, nenurodė apygardos teismui jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti pareigÅ«nų ir institucijos neÅ¡aliÅ¡kumu ir jos priimto nutarimo bei apylinkės teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Tai, kad institucija ir teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi R.

L., savaime nereiÅ¡kia, jog bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.)Kartu pastebėtina, jog, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad „nagrinėjant skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 301 str.).

Siekiant tai iÅ¡siaiÅ¡kinti, teismas nagrinėdamas bylÄ , vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, vaizdo įraÅ¡u, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais (ATPK 256 straipsnis)“, padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , nurodydamas Å¡iuo metu nebegaliojančio teisės akto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) straipsnius, o ne juos atitinkančius nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnius – ANK 641 str. (kuris atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 301 str.), ir ANK 569 str. (kuris atitinka iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 256 str.).

Akivaizdu, jog toks raÅ¡ymo apsirikimas įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir teisingumui neturėjo, teismas vadovavosi bylos nagrinėjimo taisyklėmis, kurios įtvirtintos ANK, o vien tai, jog buvo nurodyti nebegaliojančio kodekso (ATPK) straipsniai, neturi esminės įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas taip pat suklydo rezoliucinėje nutarties dalyje nurodydamas, jog „nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti apskųsta atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Å ilalės rajono apylinkės teismÄ â€œ, nors tokios nutartys, vadovaujantis ANK 646 str. 2 d., gali bÅ«ti skundžiamos per 20 kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Kita vertus, Å¡i klaida nesutrukdė R. L. pasinaudoti savo teise apskųsti sprendimÄ , ji surašė apeliacinį skundÄ , jis buvo priimtas ir ANK nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėtas apygardos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje padaryta klaida nurodant klaidingÄ apskundimo tvarkÄ taip pat neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turiniui.Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo apeliantės skundÄ dėl Institucijos nutarimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jÄ naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: R. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Å ilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas