N-261-1270-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-1270/2012

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00227-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.2.; 45.4.3.; 45.4.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 23 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 0.17 val., Mokyklos g., Palangoje, vairavo transporto priemonę ir atsisakė pasitikrinti blaivumą, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 ir 18 punktų reikalavimus.

Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu (b. l. 34–35) A. G. pripažino kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, konstatuodamas, jog asmens kaltę įrodo liudytojo E. K. parodymai ir V. Š. rašytiniai paaiškinimai, kurie yra tikslūs, išsamūs, sutampa su padarytų pažeidimų aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad E. K. darbo vietoje išgirdo triukšmą, automobilio stabdžių garsus ir, išėjęs į gatvę, pamatė automobilį su pažeista padanga. Jo manymu, automobilis atsitrenkė į šaligatvio bortą. E. K. nurodė, kad automobilyje matė penkis vaikinus, keturi iš jų išlipo iš automobilio, vienas liko gulėti automobilyje, o iš vairuotojo pusės išlipo vaikinas balta kepuraite su snapeliu. Teismas pažymėjo, kad liudytojų S. J. ir V. K. parodymai prieštarauja vieni kitiems, nesutampa tarpusavyje ir su A. G. paaiškinimais, be to, jie yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai, todėl šių liudytojų parodymai vertinti kritiškai. Paskirdamas nuobaudą – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (asmuo per metus baustas už KET pažeidimus, taip pat už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę.

II. Nesutikdamas su Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu, A. G. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 39–42), kuriuo prašė teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, t. y. jame nenurodytas pažeidimo padarymo laikas, duomenys apie įvykio liudytojus. Teigė, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą ir teisingą teismą, nes teismas nutarime nurodė, kad jis padarė tris pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis padarė tik ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus. Tvirtino, kad teismas nesilaikė įstatyme nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, be to, rezoliucinėje dalyje nenurodė, už kokius pažeidimus jis yra nubaustas. Nurodė, kad teismas bylos nagrinėjimo metu apklausė tik tris liudytojus – S. J., V. K. ir E. K., kurių parodymai yra neišsamūs ir tarpusavyje prieštarauja, tačiau į teismo posėdį nebuvo iškviesti ir apklausti jo paaiškinime, pateiktame iki bylos nagrinėjimo, nurodyti liudytojai (T. R., V. P.), galintys patikslinti įvykio aplinkybes. Teigė, kad liudytojas E. K. paties įvykio nematė, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad jis vairavo automobilį. Be to, pažymėjo, kad teismas neapklausė teismo posėdyje liudytojo V. Š., galėjusio matyti eismo įvykį ir paaiškinti, kas iš tikrųjų vairavo automobilį. Manė, kad tokiu būdu teismas priėmė nutarimą neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 46–47) Institucija prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įstatymo nustatyta tvarka nustatė, kad A. G. padarė administracinius teisės pažeidimus ir yra kaltas dėl jų padarymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi (b. l. 54–56) A. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą bei grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes. Nurodė, kad teismo posėdyje nebuvo apklaustas įvykio aplinkybes stebėjęs V. Š., kuris savo paaiškinime nurodė, jog betarpiškai stebėjo daromus pažeidimus ir matė, kas išlipo iš sustojusio automobilio po įvykusio įvykio, aiškiai įvardijo pareigūnui vairuotoją. Taip pat nurodė, kad teismas pažeidė ir imperatyvias nuobaudų skyrimo taisyklės, nes skyrė tik subendrintą nuobaudą, nors įstatymas įpareigoja administracinę nuobaudą skirti už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai (ATPK 33 str. 1 d.), be to, visiškai neaiškios nuobaudos individualizavimui nustatytos reikšmingos aplinkybės (ATPK 30 str. 2 d).

Palangos miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2010 m. liepos 19 d. nutarimu (b. l. 70–71) pripažino, kad A. G. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarime nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, jog apie tai, jog byla bus nagrinėjama pakartotinai A. G. buvo informuotas. Atsižvelgęs į ištirtus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad A. G. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus. Skirdamas nuobaudas atsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad A. G. per vienerius metus iki administracinio teisės pažeidimo padarymo yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei anksčiau yra baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl įvertinęs padarytų pažeidimų aplinkybes ir pobūdį, skyrė maksimalias sankcijose numatytas baudas.

III. A. G. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 78–81), kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

Nurodo, kad teismas buvo saistomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje numatytų įpareigojimų teismo posėdyje apklausti įvykio liudytojus, tačiau teismas priėmė nutarimą tik remdamasis rašytiniais įrodymais, o įvykio liudytojų neapklausė. Teigia, kad V. Š. į teismo posėdį buvo kviečiamas tik vieną kartą, tačiau šaukimas grįžo neįteiktas, o daugiau teismas šaukimų jam nesiuntė ir nebandė jo ieškoti kitais adresais. Pabrėžė, kad dėl šių priežasčių nutarimas turėtų būti panaikintas ir byla turėtų būti nutraukta, nes naujo nutarimo skirti nuobaudą priimti nebebūtų galima dėl suėjusio patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino. Taip pat pabrėžia, kad teismas pažeidė ATPK 272 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, nes nepranešė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Institucija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad A. G. kaltė dėl padaryto pažeidimo visiškai įrodyta, tačiau palieka teismui spręsti ar apeliantas kaltas dėl inkriminuojamų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimu buvo nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, nurodytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad iš paminėtos teisės normos seka, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojo V. Š., todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikintinas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo vertinimu. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi atitinkamų priemonių, jog V. Š. dalyvautų teismo posėdyje ir būtų apklaustas. Tas faktas, kad V. Š. teismo posėdyje nebuvo apklaustas, savaime nesudaro pagrindo abejoti visų kitų byloje esančių įrodymų patikimumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad jais nuoseklia ir logiška tąsa galima nustatyti administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir, atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad apeliantas neabejotinai padarė 123 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą nedalyvaujant apeliantui, nes apelianto gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami šaukimai į teismą (b. l. 59, 60, 63), o remiantis ATPK 272 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 1241 straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, bylas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimas nėra būtinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu skyrė apeliantui 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams ir šešiems mėnesiams, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. gegužės 7 d. nutartimi šį nutarimą panaikinus ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 19 d. nutarimu negalėjo paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui didesnės administracinės nuobaudos nei buvo paskirta teismo, nagrinėjusio bylą pirmą kartą, kadangi tai prieštarauja non reformatio in peius principui, draudžiančiam bloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį. Dėl šios priežasties A. G. Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimu paskirta 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams keičiama į 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarimą A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti.

Sumažinti A. G. paskirtą nuobaudą iki 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams ir šešiems mėnesiams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys