a49db6b0-8aa0-4e79-b129-607e6e9d29f7 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-9-1028/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00495-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.4.1.; 3.2.4.11; 3.2.6.5. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 7 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui prokurorui D. M., atsakovų atstovei advokatei G. S., trečiųjų asmenų (gyventojų) atstovei advokatei V.

Ž. ir tretiesiems asmenims M. L., D. K., V. Å ., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui N. J., Å iaulių rajono savivaldybės atstovui R. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovui V. M., MB „V. N.“, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų: Å iaulių rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, gyventojams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus ginčo vietovėje - R.

L., T. K., D. K., J. M., L. Š., V. Š., D. P., Z. G., D. B. ir J. B., M. L., R. K., A. K., R. J., N. S., R. S., R. V., D. V., R. V., L. V., J. V., D. V., R. M., S. M., S. G., D. G., N. V., V. V., L. M., T. K., V. J., T. J., N. L., R. L., Ž. M., V. Š., G. Š., D. K., M. K., R. L., D. J., G. D., M. K., A. K., J. K., R. K., J. N., E. N., E. M., T. V., S. V., T. L., L. L., A. S.-M., K. J., B. S., S. S., G. K., A. K., V. J., A. Š., S. S., R. S., dėl kelio servitutų patekti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiais adresais nustatymo, n u s t a t ė :

1. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo:

1) nustatyti atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) neterminuotÄ neatlygintinį kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav. (vieÅ¡pataujantys daiktai) – naudai;

2) nustatyti atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) neterminuotÄ neatlygintinį kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Å iaulių kaimiÅ¡koji sen., (duomenys neskelbtini) sav. (vieÅ¡pataujantys daiktai) – naudai;

3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriuje 2019-09-30 gautas 6 asmenų praÅ¡ymas dėl pažeistų interesų gynimo, kuriame nurodyta, kad į jiems priklausančius žemės sklypus ir juose esančius gyvenamuosius namus gali patekti vieninteliu keliu, einančiu per V. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis yra iÅ¡nuomojęs mažajai bendrijai (toliau - MB) „V.

N.“, kurios vadovas yra V. M.. 2018 m. gegužės mėn. žemės sklype įrengtas elektroninis kelio užtvaras. 2018-05-21 kelio užtvaru užtvertas įvažiavimas į keliÄ , tokiu bÅ«du užblokuojant įvažiavimÄ Ä¯ akligatvį, dėl ko apribota galimybė transporto priemonėmis privažiuoti prie savo namų ir iÅ¡ jų iÅ¡važiuoti. Už vienkartinį užtvaro pakėlimÄ reikalaujama sumokėti nustatytÄ 2 Eur mokestį. Å alia kelio užtvaro yra pastatyta lenta, kurioje skelbiama žetonų įsigijimo tvarka: vieno žetono kaina - 2 Eur, žetonų atvežimo kaina - 10 Eur.

Be to, minėtoje lentoje nurodyta, kad specialios tarnybos dėl įvažiavimo turi teirautis telefonu, kurio numeris nurodytas skelbime. V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Servituto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „A.“ ir AB „L. d.“, pagrindu nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis). Servitutas nustatytas tarnaujančio daikto 0,0485 kv. m. ploto dalyje privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų.

PareiÅ¡kėjų sklypai detaliajame plane pažymėti numeriais 6-11. Nors detaliajame plane indeksu 101 pažymėtas kelio servitutas, tačiau kelio servitutas, kaip tarnaujantis daiktas priklausantiems žemės sklypams, nebuvo įregistruotas. IÅ¡ detaliojo plano akivaizdžiai matyti, kad V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas kelias. Užtvėrus vienintelį keliÄ , kuriuo galima transporto priemonėmis privažiuoti prie pareiÅ¡kėjams priklausančių žemės sklypų ir namų, yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, kadangi kyla reali grėsmė, jog ne tik jie, bet ir kiti asmenys bei specialiųjų tarnybų transportas negalės privažiuoti prie pareiÅ¡kėjams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, be to, kyla pavojus eismo saugumui, todėl praÅ¡oma ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kreiptis ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl kelio servituto nustatymo. 2019-10-23 pateiktas papildomas praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad savavaliÅ¡kai užtvėrus keliÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik pareiÅ¡kėjai, bet ir kiti asmenys bei specialiųjų tarnybų transportas nebegali privažiuoti prie pareiÅ¡kėjams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, be to, iÅ¡kilo realus pavojus eismo saugumui, praÅ¡oma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigojant paÅ¡alinti kelyje įrengtÄ kliÅ«tį - atidaryti įrengtÄ elektroninį kelio užtvarÄ ir jo neuždaryti. 2019-10-08 gautas 17 asmenų praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjai gyvena (duomenys neskelbtini) akligatvyje, adresai (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V.

M.. Jų kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) jau susidÅ«rė su patekimo į namus problema užtvėrus keliÄ . Kaimynai negalėjo patekti į namus, iÅ¡kilo grėsmė jų saugumui ir normalių gyvenimo sÄ lygų užtikrinimui. PareiÅ¡kėjų akligatvis turi tęstinumÄ , pro pareiÅ¡kėjų namus pravažiuoja gyventojai ir į tolimesnius sklypus. Mano, kad V. M. planuoja užtverti šį akligatvį ir taip riboti patekimÄ Ä¯ namus. Siekiant užtikrinti eismo saugumÄ , detaliajame plane buvo numatyti įvažiavimai į pareiÅ¡kėjų sklypus iÅ¡ akligatvio.

Detaliajame plane numatyti servitutai buvo klaidingai suformuluoti, pridaryta daug techninių klaidų. PraÅ¡oma apginti vieÅ¡Ä interesÄ , apginti pareiÅ¡kėjų teisėtus interesus ir užkirsti keliÄ V. M. savivaliavimui. 2019-12-18 gautas 45 asmenų praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjams yra žinoma, jog (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai 2019-09-30 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrių dėl to, kad V. M. žemės sklype įrengtas elektroninis kelio užtvaras. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse iÅ¡ viso yra apie 50 gyvenamųjų namų, gyvena apie 200 gyventojų.

Tiek Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, tiek teisėsaugos institucijoms toleruojant V. M. ir jo vadovaujamos MB „V. N.“ interesus, V. M. ateityje gali taip pat uždaryti ir kitus kelius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra tapę jo asmenine nuosavybe. Prašoma apginti pareiškėjų Konstitucines teises, bei žemės įstatyme išdėstytus principus. Visi pareiškimai buvo sujungti ir atliktas vienas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis - žemės ūkio, plotas - 4,05 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini)įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ buvo patvirtintas šio žemės sklypo padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, detalusis planas. Kvartalo gatvės projektuojamos taip, kad gatvės juostoje galima būtų sutalpinti visus inžinerinius tinklus.

Pagrindinių gatvių juostos plotis yra planuojamas 15 m., akligatvinių gatvelių - 12 m. Planuojamas grįstos važiuojamosios gatvės dalies plotis - 6,0 metrai. Taip pat numatomi grįsti Å¡aligatviai ir dviračių takai, kurių plotis atitinkamai 1.2 ir 1.5 m. Atsižvelgiant į akligatvinių gatvelių nedidelį pėsčiųjų, automobilių, dviračių srautÄ , dviračių takai neplanuojami. Gatvės formuojamos atskirais sklypais. Rengiant detalų planÄ buvo suformuoti žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir jiems nustatyti naudojimo reglamentai, numatant servitutus: 106, 107, 108 - teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas bei 101 kelio servitutas.

Tačiau kelio servitutas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. 2008 m. detaliuoju planu buvo suformuotas kvartalas gyvenamųjų namų statybai. UAB „G.“ žemės sklypus, kurių naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, pirkimo pardavimo sutartimis perleido fiziniams asmenims. 2010-01-07 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „G.“ žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „A.“. 2011-01-05 UAB „A.“ įkeitė žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „G.“ naudai, dėl ko buvo išduotas sutartinės hipotekos lakštas ir 2011-02-17 Nekilnojamojo turto registre įregistruota hipoteka. 2014-01-10 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į antstolį A.

B., praÅ¡ydami priimti vykdyti Å iaulių miesto 4-ojo notaro biuro 2014-01-06 vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ BUAB „G.“ ir su skolininku subsidiariai atsakingo asmens - įkaito davėjo UAB „A.“ iÅ¡ieÅ¡kojimo. Buvo praÅ¡oma parduoti hipotekos lakÅ¡tu įkeistÄ turtÄ - žemės sklypus unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-06-25 paskelbtos pirmosios varžytinės. Nurodoma, kad parduodamas žemės sklypas, naudojimo pobÅ«dis susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams.

Neįvykus pirmosioms varžytinėms buvo skelbiamos kitos ir mažinama parduodamo turto vertė. 2016-11-04 buvo parduoti žemės sklypai unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) už 2349 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 4868 Eur. Juos nupirko V. M., (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktu įregistravo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Mažosios bendrijos „V. N.“ direktorius V. M. 2017-02-17 pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti su daiktinėmis teisėmis susijusį juridinį faktÄ , nuomos sutartį. 2017-02-21 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas, jog žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomotas MB „V. n.“.

Pagal Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas - tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Civilinio kodekso 4.126 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Suformuotame (duomenys neskelbtini), kvartale dalyje žemės sklypų jau yra pastatyti gyvenamieji namai, kituose vyksta statybos darbai. Tiek tinkamam gyvenamojo namo eksploatavimui, tiek ir žemės sklypo naudojimui bÅ«tina galimybė patekti į žemės sklypÄ . Turi bÅ«ti numatyta galimybė žemės sklypų savininkams prieiti pėsčiomis prie žemės sklypo, o taip pat privažiuoti transporto priemonėmis, kad bÅ«tų užtikrinti bÅ«tini poreikiai atsivežti įvairius daiktus, kurÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , jį remontuoti, patekti komunalines paslaugas teikiančių įmonių, greitosios pagalbos automobiliams, užsitikrinti gaisrinės pagalbos suteikimo galimybes ir pan., o taip pat atsivežti statybines medžiagas į žemės sklypÄ , privažiuoti prie žemės sklypo statybinei technikai, kad nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ naudoti pagal paskirtį - sklype statyti statinius.

IÅ¡ detaliojo plano dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypų savininkai tiek pėsčiomis, tiek ir transporto priemonėmis prie savo žemės sklypų gali patekti tik privačia (duomenys neskelbtini) gatve, kurios nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklauso V. M.. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , V. M. įsigytų žemės sklypų naudojimo bÅ«das yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos su nustatytais servitutais (tarnaujantys daiktai): kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, t.y. privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų; teisė naudoti, tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, t.y. skirstomojo dujotiekio naudojimui bei naujų vartotojų prijungimui; kiti servitutai, t.y. elektros oro/kabelių linijų statybai ir eksploatavimui.

Tačiau nėra nustatytas servitutas, suteikiantis gyventojams teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų, todėl jie neturi teisės naudotis V. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Poreikis nustatyti kelio servitutÄ atsirado, kai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas rakinamas kelio užtvaras, kuris visÄ laikÄ yra užrakintas ir trukdo žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

Pažymėtina, jog gyventojai tvirtina, kad V. M. žodžiu informavo, jog planuoja pastatyti užtvarÄ ir kitame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų patekimas į namus. Todėl bÅ«tina nustatyti V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotÄ neatlygintinį kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus atitinkamų 6 žemės sklypų (vieÅ¡pataujantys daiktai) - naudai.

Taip pat V. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotÄ neatlygintinį kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus atitinkamų 38 žemės sklypų naudai. PraÅ¡omi nustatyti kelio servitutai yra objektyviai bÅ«tini, nes nenustačius servituto nurodytų žemės sklypų (vieÅ¡pataujančių daiktų) savininkai objektyviai negalės naudotis savo žemės sklypais ir pastatais ir bet kokia kita patekimo į žemės sklypus alternatyva negalima, kadangi detaliojo plano sprendiniuose Å¡iose vietose buvo numatyti akligatviai gyventojų saugumui padidinti.

Žemės sklypų savininkai, negalintys patekti į jiems nuosavybės teise priklausančiÄ teritorijÄ , pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad kelio danga buvo įrengta už jų pinigus ir už tai pilnai atsiskaityta. Ankstesnis sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB G. buvo sudaręs susitarimÄ , jog įrengs keliÄ už gyventojų pinigus. Å is susitarimas buvo įtvirtintas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo įsipareigojimo sutartyse, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyse, rangos sutartyse taip pat yra notaro-patvirtinti liudijimai, kad už įrengtÄ keliÄ atsiskaityta.

V. M. įsigijo žemės sklypus, ant kurių jau buvo įrengtas kelias ir prie Å¡io kelio įrengimo neprisidėjo, todėl 0,0813 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1667 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantys daiktai) bÅ«tina nustatyti neterminuotÄ neatlygintinį kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus 6 ir 38 žemės sklypų savininkams. Nagrinėjamu atveju nustačius kelio servitutÄ iÅ¡laikoma interesų pusiausvyra, kadangi Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) didelei daliai esančių žemės sklypų savininkams nesuteikta teisė transporto priemonėmis ar pėsčiomis patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o tai iÅ¡kreipia interesų pusiausvyra ir nepateisinamai suvaržo žemės sklypų savininkų bei (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų teises.

BÅ«tent nustačius kelio servitutÄ V. M. priklausančiuose žemės sklypuose iÅ¡laikomas (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkų teisių lygiateisiÅ¡kumas. Žemės sklypai, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentais buvo suformuoti bÅ«tent susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai. Pagal Å iaulių rajono savivaldybės detalųjį planÄ , patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas 101 - kelio servitutas (vieÅ¡pataujantis daiktas), 596 kv. m., todėl Å¡iuose žemės sklypuose jokia kita veikla kaip tik gatvių ar kitų inžinerinių komunikacijų statyba negalima, todėl bet kokiu atveju dėl servituto nustatymo V.

M. gyvenimo ir aplinkos kokybė nepablogės, be to, bus įgyvendinti detaliajame plane numatyti sprendiniai. Nustačius kelio servitutÄ V. M. nuosavybės teisė bÅ«tų suvaržyta esant objektyviai bÅ«tinybei ir žymiai mažesne apimtimi, negu jau ilgÄ laikÄ yra suvaržyta (duomenys neskelbtini) kaime esančių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisė. Lietuvos Respublikos ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 49 straipsnio 1 dalyje numato, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Visuomenės saugumas, gyventojų teisė patekti į rekreacines zonas, o taip pat asmenų teisė be apribojimų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, į namus yra viešas interesas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylos dėl kelio servituto nustatymo turi viešojo intereso pobūdį.

Kadangi servitutÄ praÅ¡oma nustatyti žemės sklypuose, kurie ir buvo suformuoti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai, Å¡iuo metu faktiÅ¡kai jie yra naudojami kaip keliai, servitutÄ praÅ¡oma nustatyti visame žemės sklypo plote, todėl servituto planas ar schema neteikiami.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, detalusis planas (planavimo organizatorius - UAB „A.“) buvo parengtas, paviešintas, suderintas ir patvirtintas.

Projektas buvo tvirtinamas vadovaujantis Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kur patikrinimo apibendrinime nustatyta, kad detaliojo plano projekte rengimo procedÅ«ros pažeidimų nerasta. Projektas atitinka teritorijų planavimo normų sÄ vado reikalavimus. Detaliojo plano sprendiniuose (pagrindiniame brėžinyje) suplanuotiems inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) žemės sklypams yra numatytas kelio servitutas (vieÅ¡pataujantis daiktas), tačiau servitutas neįregistruotas.

CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai bÅ«tinas. Kai viena Å¡alių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sÄ naudomis iÅ¡ kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo bÅ«ti svarstomas, net ir nesant pareikÅ¡to savarankiÅ¡ko reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu.

Civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Servituto nustatymas reikalingas, dėl jo formos nustatymo paliekama spręsti teismui.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepime nurodė, kad detaliuoju planu, patvirtintu Å iaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Detalusis planas), 4,05 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 21 kitos paskirties žemės sklypÄ (žemės sklypų naudojimo bÅ«das - gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) bei į 4 kitos paskirties žemės sklypus (žemės sklypų naudojimo bÅ«das - inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), paliekant 1 žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ .

Rengto detaliojo plano planavimo tikslas buvo žemės sklypo padalinimas, paskirties keitimas, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymas gyvenamųjų namų su priklausiniais kvartalo statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, plano rengimas, gatvių ir inžinerinių tinklų koridorių sklypų suformavimas. Atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausantis kitos paskirties žemės sklypas (žemės sklypo naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendiniais buvo numatytas privažiavimui prie kitos paskirties žemės sklypų (žemės sklypų naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), esančių (duomenys neskelbtini).

Šiam žemės sklypui kelio servitutas, kuris suteiktų teisę privažiuoti nurodytų žemės sklypų savininkams prie jiems priklausančių žemės sklypų, nėra nustatytas ir nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Pagal žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, nustatytas tarnaujančio daikto 485 kv. m. ploto dalyje, privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų.

Ä®vertinant tai, kad kelio servitutas privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, Å¡ių žemės sklypų savininkai turi teisę kreiptis į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkÄ dėl kelio servituto nustatymo notariÅ¡kai patvirtintu sandoriu. Dar vienas kitos paskirties žemės sklypas (žemės sklypo naudojimo bÅ«das - inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui V.

M., nurodytojo Detaliojo plano sprendiniais buvo numatytas taip pat privažiavimui prie kitos paskirties žemės sklypų (žemės sklypų naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), esančių (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui kelio servitutas, kuris suteiktų teisę privažiuoti nurodytų žemės sklypų savininkams prie jiems priklausančių žemės sklypų, taip pat nėra nustatytas ir nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas.

Pagal žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenis kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, tačiau Å¡is servitutas nustatytas tarnaujančio daikto 650 kv. m. ploto dalyje privažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Ä®vertinant tai, kad kelio servitutas privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, Å¡ių žemės sklypų savininkai turi teisę kreiptis į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkÄ dėl kelio servituto nustatymo notariÅ¡kai patvirtintu sandoriu.

Žemės sklypų savininkams nesutariant ir nurodytiems kitos paskirties žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepavykus servituto nustatyti notariÅ¡kai patvirtintu sandoriu, kelio servitutas turėtų bÅ«ti nustatomas teismo sprendimu. Sprendžiant klausimÄ dėl kelio servituto nustatymo kitų prokuroro 5 ieÅ¡kinio praÅ¡yme nurodytų žemės sklypų, kurie taptų vieÅ¡pataujančiais atsakovo priklausančių žemės sklypų atžvilgiu, naudai, nepasisakoma.

Teismas turėtų įvertinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto detalaus plano, kuriame šie žemės sklypai buvo suformuoti, sprendinius, numatančius galimus patekimus į šiuos žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta prokuratūros ieškinys teismo turėtų būti tenkintas.

5. Atsakovas V. M. atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nei vienas iÅ¡ trečiųjų asmenų iki kol V. M. buvo iÅ¡kviestas į Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ apklausai, nebuvo kreipęsis dėl servituto nustatymo. Pagrindas mokėti nuostolių kompensacijÄ dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai.

Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita. įvertinta pinigais. Jeigu Teismas ir tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimus ir nustatytų servitutÄ , tai turėtų bÅ«ti atlyginta nuostoliai arba kompensacija. Užtvaras stovi nuo 2018 metų gegužės mėnesio, tai kaip gyventojai nuo 2018 metų gegužės patenka į savo namus? Visi žemės sklypų savininkai ir asmenys, kurie lankosi pas žemės sklypų savininkus, sėkmingai kiekvienÄ dienÄ , rytÄ , vakarÄ ir naktį patenka į namus, niekas nei vienam gyventojui, savininkui ar bet kuriam kitam asmeniui nedraudžia ten vaikščioti ir patekti į savo namus.

Nėra nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio, kad spec. tarnybos nepateko į Å¡alia esančio Žemės sklypo Nr. 1, žemės sklypus. MB „V. N.” iÅ¡ anksto yra pagalvojusi apie specialiÄ sias tarnybas ir skelbime yra nurodyta, kad „specialiųjų tarnybų transporto patekimas užtikrinamas skambinant telefonu (duomenys neskelbtini)”. V. M. įsigijo Žemės sklypÄ Nr. 1 ir Žemės sklypÄ Nr. 2 iÅ¡ buvusio savininko UAB A. (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktais.

Tai rodo, kad UAB „G.“ net neturėjo tikslų parduoti tretiesiems asmenims Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2, ir jeigu UAB G. yra surinkusi pinigus ir neperdavusi daikto, tai tikrai nėra V. M. ar MB V. N. problema. Nei vienas iš savininkų, įtraukti trečiaisiais asmenimis, pirkdami savo žemės sklypus iš UAB „G." nekėlė klausimo, kodėl jiems nėra parduodami Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2, kodėl jiems nėra nustatomi servitutai Žemės sklype Nr. 1 ir Žemės sklype Nr.

2. UAB G., t. y. buvęs žemės sklypo savininkas, buvo įkeitęs žemės sklypÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai ir buvo įkeista hipoteka, kaip visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas daiktas. Jeigu UAB G. daiktÄ galėjo naudoti, kaip atskirÄ daiktÄ be servitutų nustatymo, kodėl tuomet, kai Žemės sklypai priklauso V. M., turi bÅ«ti nustatyti servitutai, atsakovas su tuo nesutinka. Jeigu V. M. įsigydamas Žemės sklypÄ Nr. 1 ir Žemės sklypÄ Nr. 2 bÅ«tų matęs, kad ten visiems žemės sklypams yra nustatytas servitutas aplinkui gyvenantiems asmenims, jis tokių žemės sklypų nebÅ«tų pirkęs. 2020-01-08 V.

M. paaiÅ¡kinimas, duotas prokurorui D. M. dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kina aplinkybes, kodėl V. M. pastatė užtvarÄ , t. y. ..<...> mažesniame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), radau daug statybinės technikos, sunkiosios technikos, bobcats, statybinio laužo, Å¡iukÅ¡lių konteinerių, transporto priemonių, rastų. <...> AÅ¡ papraÅ¡iau patraukti sunkiųjų technikų, nes ji gadino žemės sklypų suformuodama provėžas ir padarydama įdubas.

Kadangi mane ignoravo apie metus laiko, technikos nepatraukė, naudojosi mano žemės sklypu, todėl įrengiau pastotę, stacionarių video kamerų <...> apÅ¡vietimų, pastačiau kelio užtvarų. <...>“. Toks servituto nustatymas ir toliau leistų iÅ¡ atsakovo Žemės sklypo Nr. 1 savininko tyčiotis ir nesiskaityti, kÄ jie sėkmingai daro dabar pasitelkę prokurorus, prieÅ¡ tai bandė daryti pasitelkę policijÄ . V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir/ ar ja registruotų daiktinių teisių, daiktinės teisės suvaržymų nėra.

Pareiškėjo V. M., kaip savininko, teisės ribojamos nustatytu įregistruotu servitutu tik daliai žemės sklypo (485 m2), tik konkrečios bendrovės aptarnaujančiam transportui, o būtent, pravažiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis iki požeminių ir antžeminių komunikacijų. Byloje esantys duomenys, kurie buvo prieinami ir atsakovui sprendimų priėmimo metu, patvirtina, jog pareiškėjui priklausančio žemės sklypo daliai nustatytas servitutas (kelio) yra aiškiai apibrėžta apimtimi, servituto turėtojas - akcinės bendrovės „L. d.“ teisių ir pareigų perėmėjas AB „E. s. o.“, bet ne šalia Žemės sklypo Nr. I esančių sklypų savininkai.

Prokuroras, praÅ¡ydamas nustatyti servitutÄ Å¾emės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama - Žemės sklypas Nr. 2), kur nurodo 38 žemės sklypus, Å¡ioje konkrečioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kokias jų (38 žemės sklypų savininkų) materialines teises ir kokiu bÅ«du yra pažeidęs atsakovas Å¡ioje byloje. V. M. žemės sklypÄ Nr. 2 įsigijo (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo jokių ginčų su nei vienu iÅ¡ Å¡alia esančio žemės sklypo Nr. 2 savininku; nuo (duomenys neskelbtini) V.

M. nei draudė, nei ribojo pravažiavimo nei vienam iš 38 žemės sklypų savininkų; nuo (duomenys neskelbtini) V. M., esant savininkui, nėra ir nebuvo jokių aplinkybių, kad specialusis transportas nepravažiuotų Žemės sklypu Nr.

2. Byloje prokuroras (ieÅ¡kovas) nepateikė nei vieno jo motyvus patvirtinančio raÅ¡ytinio dokumento. O pateikti jo negalėjo, nes tokių dokumentų ar duomenų nėra. Prokuroras savo praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuoja tik prielaidomis. Atsakovas nėra pradėjęs jokių statybos darbų, jis net neplanuoja ten jokių statybos darbų. Atsakovas nesutinka, kad bÅ«tų nustatyti žemės sklype Nr. 1 ir žemės sklype Nr. 2 servitutai, todėl, kad toks servitutų nustatymas pažeistų atsakovų nuosavybės teisę. Atsakovo MB „V. N.“ atsiliepime nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės.

6. Trečiųjų asmenų – suinteresuotų gyventojų - atsiliepime nurodyta, kad gyventojai sutinka su IeÅ¡kovo ieÅ¡kiniu. Siekiant užtikrinti saugų eismÄ , (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniuose įvažiavimai į Gyventojams priklausančius žemės sklypus buvo numatyti per Atsakovo V. M. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas Nr.

1) ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas Nr. 2) (sklypo padidintame plane aiÅ¡kiai nurodytas įvažiavimas rodykle). Pagal Å iaulių raj., (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ , patvirtintÄ Å iaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) aptariami žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo suformuoti bÅ«tent susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai. Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPÄ®) 2 str. 26 d. nustatyta, kad teritorijų planavimas - tai procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymÄ , gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktÅ«ros sistemų kÅ«rimÄ , sÄ lygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymÄ , visuomenės ir privačių interesų suderinimÄ .

Detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis (TPĮ 18 str. 3 d ). Detalieji planai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (TPĮ 17 str. 3 d ). Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (TPĮ 17 str. 2 d.).

Spręsdama klausimÄ dėl detaliojo plano teisinio statuso administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinė sesija nurodė, jog detaliojo planavimo procesas visada yra nukreiptas į konkretų žemės sklypÄ (jų grupes) ir Å¡io proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami sprendiniai, nustatantys veiklos žemės sklype sÄ lygas, teises ir prievoles. Detaliuosiuose planuose neiÅ¡reiÅ¡kiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), nes pirmiausia juose tiesiogiai nėra iÅ¡reiÅ¡kiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis Å¡iais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nėra nukreiptas į individualiais požymiais neapibÅ«dintų subjektų grupę, bet yra susijęs su tam tikrų toje teritorijoje vykdomos veiklos sÄ lygų nustatymu.

Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijęs su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiÅ¡kiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nėra skirtas individualiais požymiais neapibÅ«dintų subjektų grupei, taigi detaliojo plano norminiu teisės aktu pripažinti negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63 2003, k t.). Atitinkamai, pagal formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ detalusis planas yra individualus teisės aktas, o patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai įgauna juridinę galia, kitaip tariant, yra privalomi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai reikalavimas nustatyti kelio servitutÄ atitinka galiojančių detaliųjų planų sprendiniais nustatytÄ privalomÄ teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ , ieÅ¡kovas neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai bÅ«tinas, kad tai yra vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti ieÅ¡kovo interesų įgyvendinimÄ , kad jis iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016, kt.). Å iuo atveju Å iaulių raj., (duomenys neskelbtini) detalusis planas suponuoja pagrindÄ teigti, kad Å¡iuo detaliuoju planu yra nustatytas privalomas Å iaulių raj., (duomenys neskelbtini) teritorijos naudojimo reglamentas, apimantis, be kita ko, Å¡ios teritorijos susisiekimo komunikacijų organizavimÄ , ir Å¡iuo detaliuoju planu yra pripažintas privažiavimo prie Gyventojų žemės sklypų per kitų savininkų (nuo 2016 m. - Atsakovo V.

M.) nuosavybę (t.y. žemės sklypus Nr. 1 ir Nr.

2) objektyvus būtinumas. Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniuose įvažiavimai į Gyventojams priklausančius žemės sklypus buvo numatyti būtent per Atsakovų žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 (sklypo padidintame plane aiškiai nurodytas įvažiavimas rodykle). Atitinkamai, projektuojant privažiavimo kelius prie gyvenamųjų namų negali būti nepaisoma detaliojo plano sprendinių ir įvažiavimai į žemės sklypus negali būti planuojami chaotiškai, pagal kiekvieno asmens norus ir pageidavimus.

Taigi Teismui pateiktais dokumentais yra neginčytinai įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypų ir juose esančių gyvenamųjų namų Gyventojai į savo sklypus gali patekti vieninteliu į juos vedančiu privažiavimu, t. y. per Atsakovų žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, ir Å¡iais privažiavimais minėti Gyventojai ilgÄ laikÄ nekliudomai ir teisėtai naudojosi. Vis dėlto, nuo 2018 m. Atsakovams žemės sklype Nr. 1 užtvėrus privažiavimÄ neadekvačiais mokesčiais apmokestintu kelio užtvaru (2 Eur už žetonÄ vienkartiniam užtvaro pakėlimui, o savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir darbo dienomis nuo 16 val. iki 8 val. - papildomai 10 Eur (!) už vienkartinį minėto žetono atvežimÄ ), už užtvaro esančių gyvenamųjų namų gyventojai į savo nuosavybę automobiliais nebepatenka.

TÄ patvirtina pateikiamos nuotraukos, kuriose matyti, kad (duomenys neskelbtini) (kelio dalyje iki užtvaro) stovi automobiliai, taigi ir taip siauroje gatvėje, kur vos gali prasilenkti du automobiliai, eismas viena juosta ties įvažiavimu į žemės sklypÄ Nr. 1 yra visiÅ¡kai paralyžiuotas dėl ten stovinčių minėtų namų gyventojų automobilių. Dėl tokios situacijos yra sukeliami nepatogumai kitiems gatvės gyventojams, kurie taip pat dalyvauja eisme ir negali saugiai naudotis keliu, yra gadinami kelio borteliai ir niokojama žalioji veja.

Be to, į žemės sklypÄ Nr. 1 nepatenka ne tik Gyventojai, bet ir specialusis transportas, o tai trukdo įmonėms nekliudomai atlikti jiems pavestas funkcijas. Å iukÅ¡lių konteinerius iÅ¡tuÅ¡tinti galima tik Å¡iukÅ¡liavežių vairuotojams patenkant į žemės sklypÄ Nr. 1 pėsčiomis. Dėl to Gyventojai ne kartÄ yra gavę priekaiÅ¡tų iÅ¡ Å¡ios įmonės darbuotojų, įspėjant, kad Å¡iukÅ¡lės ateityje nebus iÅ¡vežamos, jei situacija dėl užtvaro nesikeis ir jie negalės nekliudomai pro jį pravažiuoti bei surinkti konteinerių.

Pasitaikė tokių situacijų, kai į žemės sklypÄ Nr. 1 įvažiavęs specialusis transportas iÅ¡ jo iÅ¡važiuoti nebegalėjo, nes buvo nuleistas užtvaras. Akivaizdu, kad dėl tokių Atsakovų veiksmų kitos institucijos, teikiančios gyventojams paslaugas, yra priverstos gaiÅ¡ti laikÄ ir patirti nepatogumų. Turint omenyje problemas su minėtu specialiuoju transportu, baisu prognozuoti, kas galėtų nutikti dėl užtvaro sukeliamų problemų ir nepatogumų, jei pro užtvarÄ Ä¯ žemės sklypÄ Nr. 1 skubiai reikėtų patekti (ar iÅ¡ sklypo skubiai iÅ¡važiuoti, užtvarui esant nuleistam) gaisriniam ar greitosios medicinos pagalbos automobiliams.

Gyventojai pagal susidariusiÄ ginčo faktinę padėtį turi vienintelę galimybę patekti į savo sklypus ir gyvenamuosius namus - per Atsakovų žemės sklypus Nr. 1 ir Nr.

2. Å iuo atveju visų Gyventojų, kaip žemės sklypų savininkų, teisės yra grubiai pažeistos Atsakovų sprendimu pastatyti rakinamÄ ir neadekvačiais mokesčiais apmokestintÄ kelio užtvarÄ Å¾emės sklype Nr.

1. Užtvėrus vienintelį keliÄ , kuriuo galima transporto priemonėmis per žemės sklypÄ Nr. 1 privažiuoti prie Gyventojams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, pastarieji patiria įtampÄ , diskomfortÄ , nemalonumus ir nuostolius, nes yra priversti arba mokėti Atsakovams neadekvačius mokesčius, arba savo transporto priemones palikti toliau nuo namų, eiti pėsčiomis į savo sklypus per neapÅ¡viestÄ sklypÄ , negali parsivežti į namus didesnių gabaritų daiktų ir t.t.

Taip yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, kadangi ne tik Gyventojai, bet ir kiti asmenys bei specialusis transportas negali privažiuoti prie Gyventojams priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, taip pat kyla pavojus eismo saugumui (duomenys neskelbtini) važiuojantiems asmenims ir patiems Gyventojams, yra gadinami kelio borteliai bei žalioji veja. Per žemės sklypÄ Nr. 2 besinaudojantys Gyventojai, matydami privažiavimu per žemės sklypÄ Nr. 1 besinaudojančių Gyventojų problemas, yra priversti gyventi įtampoje ir baimėje dėl ketinamo įrengti kelio užtvaro žemės sklype Nr. 2 (kaip žodžiu buvo informavęs Atsakovas V.

M.), kas sukels dar daugiau problemų ir nepatogumų visiems Gyventojams. Gyventojai pažymi, kad nesant nustatyto kelio servituto žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, Gyventojai kasdien patiria tiek turtinius, tiek neturtinius nuostolius, pvz.: akivaizdus Gyventojų turto (žemės sklypų ir gyvenamųjų namų) nuvertėjimas dėl užtvaro sukeliamų problemų: mokesčiai už užtvaro pakėlimÄ , jei mokėti sutinkama (Å¡eimoje turint du automobilius, Å¡ie mokesčiai vos per dienÄ galėtų siekti iki 100 Eur ar net daugiau, iÅ¡laidos už sugadintų kelio bortelių ir žalios vejos taisymÄ ir tvarkymÄ ;

įtampa ir nepatogumai dėl negalėjimo transporto priemonėmis pasiekti namų; problemos dėl saugaus eismo neužtikrinimo; nepatogumai ir problemos dėl specialiojo transporto riboto patekimo pro užtvarÄ ir t.t. Gyventojai pažymi, kad praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas yra objektyviai bÅ«tinas, nes nenustačius kelio servituto žemės sklypų (vieÅ¡pataujančių daiktų) savininkai (Gyventojai) objektyviai negalės naudotis savo žemės sklypais bei gyvenamaisiais namais, nes bet kokia kita patekimo į Gyventojų žemės sklypus alternatyva yra negalima - detaliojo plano sprendiniuose Å¡iose vietose (žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr.

2) buvo numatyti akligatviai Gyventojų saugumui padidinti. Gyventojai supranta, kad servituto nustatymas gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Vis dėlto, pagal CK 4.129 str. turi būti atlyginami tik konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611 2016, kt.).

Remiantis CK 4.129 str., be nuostolių atlyginimo, teismo sprendimu tarnaujančiojo daikto savininkui taip pat gali bÅ«ti nustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija, mokėtina vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos nustatymo ir jos dydžio, atsižvelgia j tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217 2011, kt.). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl servituto atlygintinumo vadovaujamasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytÄ servitutÄ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sÄ lygos vienai iÅ¡ Å¡alių nepagrįstai praturtėti (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-190-916/2017, kt.). Šiuo atveju svarbu tai, kad žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 būklė buvo gerinama tik Gyventojų dėka ir lėšomis - kelio danga ant šių žemės sklypų buvo įrengta už Gyventojų pinigus. Tai patvirtina 2017 m. visos (duomenys neskelbtini), taip pat ir Atsakovų žemės sklypų Nr. 1 bei Nr. 2 (gatvių) dalies atliktų remonto darbų dokumentai (ieškinio priedai Nr. 17-21). Pastebėtina, kad Atsakovai savo turto, t. y.

žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, niekuomet neprižiÅ«rėjo, netvarkė ir iÅ¡ esmės niekuomet nebuvo suinteresuoti Å¡ių žemės sklypų (kaip susisiekimo komunikacijų) bÅ«klės gerinimu. Pavyzdžiui, žemės sklypu Nr. 2 (gatve) susisiekti ilgÄ laikÄ bÅ«davo beveik neįmanoma - tai įrodo 2019-10-10 padarytos sklypo bÅ«klės nuotraukos, kuriose matyti, kad žemės sklype Nr. 2 (gatvėje) yra daug duobių, kurios palijus lietui dėl susidariusių balų tapdavo nebeiÅ¡važiuojamos transporto priemonėmis.

Vis dėlto, kaip patvirtina dokumentai, ne Atsakovai, o bÅ«tent Gyventojai buvo ir yra labiausiai suinteresuoti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 bÅ«klės gerinimu ir tinkamos jų bÅ«klės palaikymu bei saugojimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal Å iaulių raj., (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ , aptariami žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 teritorijų planavimo dokumentais buvo suformuoti bÅ«tent susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai Atitinkamai žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 jokia kita veikla kaip tik gatvių ar kitų inžinerinių komunikacijų statyba negalima.

Akivaizdu, kad privažiavimas į Gyventojų namų valdos sklypus per Atsakovų sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 buvo numatytas jau tuomet, kai Atsakovai dar nebuvo Å¡ių sklypų savininkai, o įsigydami sklypus nuosavybėn, Atsakovai žinojo ir matė esamÄ padėtį bei su ja sutiko (žinojo ar turėjo žinoti apie detalųjį planÄ ir suprato ar bent turėjo ir galėjo suprasti realius ir teisėtas įsigyto turto panaudojimo galimybes). Akivaizdu, kad Atsakovai Å¡iuo atveju negali patirti nuostolių dėl praÅ¡omo nustatyti kelio servituto, t.y.

Gyventojams nustatytinos galimybės naudoti žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 būtent pagal šių tarnaujančiųjų žemės sklypų naudojimo paskirtį (važiuoti transporto priemonėmis ir kt.). Svarbu ir tai, kad privažiavimu per aptariamus sklypus Atsakovai patys nesinaudoja, jie minėtuose sklypuose (ar už jų) neturi jokios nuosavybės, taigi Atsakovai net teoriškai negali patirti jokių nepatogumų dėl servituto nustatymo šiuose žemės sklypuose. Atitinkamai, darytina pagrįsta išvada, kad dėl servituto nustatymo jokios įstatymu ginamos Atsakovų teisės ir/ar teisėti interesai nebus pažeisti ir Atsakovai nepatirs jokių nuostolių ar nepatogumų - bus tiesiog įgyvendinti detaliajame plane numatyti sprendiniai (žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 vertė niekaip nesumažės ir paskirtis nepasikeis.

Atsakovai nepraras galimybės naudotis aptariamais žemės sklypais pagal jų naudojimo paskirtį. Gyventojai yra įsitikinę, kad, atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pagal CK 4.129 str. Atsakovai Å¡iuo atveju neturi teisės nei į nuostolių atlyginimÄ , nei į vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ ir bÅ«tent neatlygintinis kelio servitutas Å¡ioje byloje labiausiai atitinka abiejų Å¡alių (vieÅ¡pataujančiųjų ir tarnaujančiųjų daiktų savininkų) interesų pusiausvyros, teisingumo bei proporcingumo principus.

Papildomai pažymėtina, kad servituto taikymas savo esme negali bÅ«ti tarnaujančiojo daikto savininko pelnymasis iÅ¡ vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko. Å iame kontekste svarbu tai, kad Atsakovas V. M., kaip pats nurodo, pirko žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 „kaip investicijÄ â€ (žr. 2020-01-08 Atsakovo V. M. paaiÅ¡kinimÄ ). IÅ¡ties, 2016 m. pabaigoje Atsakovas V. M., įsigijęs žemės sklypÄ Nr. 1 ir žemės sklypÄ Nr. 2 atitinkamai už 2349 Eur ir 4868 Eur, juos netrukus pasiÅ«lė parduoti Gyventojams už beveik 10 kartų didesnę nei įsigijo kainÄ (nors savo 2020-01-08 paaiÅ¡kinime melagingai nurodo, kad „dėl sklypo pardavimo pokalbio nebuvo, aÅ¡ pats parduoti niekam nesiÅ«liau”).

Siekį parduoti žemės sklypus patvirtina V. M. 2017-05-30 elektroninis laiÅ¡kas, atsiųstas vienam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyventojų - S. T., kuriame nurodytos jo siÅ«lomos sklypų pardavimo kainos-žemės sklypo Nr. 1 kaina - 23400 Eur, žemės sklypo Nr. 2 kaina - 33000 Eur. Gyventojams atsisakius pirkti sklypus už tokias neadekvačias kainas, 2017 m. liepos mėn. prie žemės sklypo Nr. 1 Atsakovai pakabino lapÄ su iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaita, iÅ¡ kurios matyti, kad Atsakovai ketina įrengti automatinį kelio užtvarÄ .

Taip pat kitame lape pateikė informacijÄ , kad Atsakovai sumokėjo sÄ skaitÄ už projektÄ dėl elektros energijos įvado įrengimo ir Å¡ios lėšos bus įskaičiuotos į paslaugos mokestį už teritorijos naudojimÄ si. Å ie duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad Atsakovai jau 2017 m., Gyventojams nepirkus sklypų už visiÅ¡kai neadekvačiÄ kainÄ ir tokiu bÅ«du užkirtus keliÄ Atsakovams greitai bei nesunkiai (tačiau nepagrįstai) praturtėti, suplanavo kitokį verslo planÄ : pastatė užtvarÄ ir reikalavo už įvažiavimÄ ir iÅ¡važiavimÄ sumokėti jokiais loginiais finansiniais skaičiavimais nepagrįstÄ mokestį.

Å ie duomenys neabejotinai atskleidžia tikrÄ jį Atsakovų siekį, pastatant užtvarÄ Å¾emės sklype Nr. 1 (ir siekiant tokį patį užtvarÄ pastatyti žemės sklype Nr. 2) - nepagristai praturtėti Gyventojų sÄ skaita. Gyventojai supranta, kad viena iÅ¡ verslo sričių gali bÅ«ti žemės sklypų pirkimas ir atitinkamos teisėtos veiklos juose vykdymas (pvz.: objektų statyba). Vis dėlto, verslas negali bÅ«ti vykdomas ir pelno negali bÅ«ti siekiama nesÄ Å¾iningai, t.y. įsigyjant sklypus, skirtus privažiuoti į gyvenamuosius namus, ir siekiant praturtėti kitos galimybės patekti į savo namus neturinčių Gyventojų sÄ skaita.

Atitinkamai, Gyventojai atkreipia Teismo dėmesį į tai, kad bet koks Atsakovų atlyginimo (pelno) siekimas nustatant kelio servitutÄ Å¾emės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, bÅ«tų nepagrįstas ir pats savaime prieÅ¡tarautų servituto esmei bei aukščiau nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kuriÄ atlyginimas už nustatytÄ servitutÄ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams ir dėl nustatytos kompensacijos dydžio negali susidaryti sÄ lygos tarnaujančiojo daikto savininkui nepagrįstai praturtėti.

Tuo pačiu Gyventojai pažymi, kad pagal CK 4.114 str. 1 d. servituto turėtojas bet kuriuo atveju (nepriklausomai nuo servituto atlygintinumo) turi pareigÄ tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , t.y. tinkamai ir laiku mokėti tarnaujančiojo daikto remonto ir jo tinkamo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Tai dar kartÄ patvirtina, kad, turint omenyje visas aukščiau nurodytas aplinkybes, neatlygintino servituto nustatymas Å¡iuo atveju niekaip nepažeidžia Atsakovų teisių ir teisėtų interesų bei užtikrina teisingÄ abiejų Å¡alių - tiek Atsakovų, tiek Gyventojų - teisių ir interesų pusiausvyrÄ .

7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, kad savininkai kelio dangÄ Ä¯rengė už savo pinigus. Atsakovas įsigijo jau įrengtus kelius. Vienas iÅ¡ reikalavimų įsigyjant gyventojų sklypus buvo, kad gyventojai prisideda prie kelio įrengimo. Pastatų statymas ant kelio dangos yra negalimas, trukdo naudoti keliÄ pagal paskirtį. Be to, po kelio danga yra infrastruktÅ«ros įrenginiai. Servitutų nustatymas neapriboja atsakovo investicijos, nes sklypuose jau buvo numatyti apribojimai ir servitutai.

Bankroto administratorius galimai nepadarė viso darbo, turėjo informuoti žmones apie ginčo sklypų pardavimÄ . Atsakovas užtvėrus keliÄ manė, kad bus galimybė reikalauti mokėti, sudaroma ydinga aplinkybė reikalauti iÅ¡ gyventojų pinigų, neįdėjus investicijų. Atsakovas prieÅ¡ pirkdamas galėjo pasižiÅ«rėti, kÄ perka. Jo tapimas situacijos įkaitu yra jo paties veiksmų pasekmė. Bendrovė, pardavusi gyventojams sklypus, nespėjo įgyvendinti savo sutartinių įsipareigojimų.

Pagal detalųjį planÄ liko nenustatyti tik kelio servitutai. Servitutai turi bÅ«ti neatlygintini. Plano sprendiniai numatyti 2008 m., o atsakovas įsigijo 2016 m., niekas nepasikeitė. Plane numatyta naudojimo tvarka. Atsakovo sklypams registre įregistruoti draudimai ir ribojimai, nieko nepakeis dar vienas. Atsakovas verčia gyventojus įsigyti sklypus už neprotingÄ kainÄ . Investicija gali bÅ«ti ir nuostolinga.

8. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų - gyventojų - atstovė ieÅ¡kinį palaikė. Nurodė, kad M. policijai paaiÅ¡kino, kad sklypus pirko investicijai, reiÅ¡kia kaip verslininkas, todėl turėjo įvertinti įsigijimÄ . Gyvenamųjų namų projektai negali prieÅ¡tarauti detaliajam planui. Atsakovas sudarė biznio planÄ , kai ten jau buvo gyventojų namai. Atsakovo situacija dabar yra lygiai tokia pati kaip trečiųjų asmenų gyventojų, nes jis važinėja kitais sklypais iki savųjų.

Atsakovas neįrodinėjo satisfakcijos dydžio. Kadangi tai suplanuota detaliuoju planu, servitutas turi bÅ«ti neatlygintinis. L. įsigijo 424 ir 436 gatvių sklypus. Ä®važiavimai į sklypus numatyti detaliajame plane. (duomenys neskelbtini) g. yra privačiuose sklypuose, jie neturi jokių pareigų tretiesiems asmenims. Prie 579 yra didelis melioracijos griovys. M. gyventojams siÅ«lė parduoti sklypus, bet kaina buvo kaip už gyvenamos paskirties, o kelio sklypo vertė mažesnė. M. pagal detalųjį planÄ turi atlikti labai daug veiksmų, o nieko nedarė.

Gyventojai investavo į M. turtÄ . Blokuodamas įvažiavimÄ užtvaru atsakovas elgiasi ne pagal naudojimo tvarkÄ , o nustato verslo sÄ lygas. Pirkdamas naudoti versliÅ¡kai atsakovas suprato turto naudojimo sÄ lygas. Atsakovas siekė priversti trečiuosius asmenis pirkti sklypus už jo kainÄ arba naudoti jo sÄ lygomis. Atsakovas neinvestavo į kelio dangÄ . Kamera, apÅ¡vietimas, Å¡lagbaumas – tik priemonės prieÅ¡ gyventojus. Atsakovas 2016 m. įsigijo sklypus, gyventojai 2017 m. tvarkė keliÄ . TÄ galima įvertinti kaip pakankamÄ atlygį už servitutÄ .

9. Teismo posėdžio metu M. L. nurodė, kad kelių pagerinimai buvo atlikti seniai, dar 2014 m., prieÅ¡ M. įsigyjant. Nėra kaip kitaip patekti iki gyventojų sklypų. Jis siÅ«lo naudotis M. savo įgytais gatvių sklypais, o M. kad leistų naudotis jo sklypais. M. sakė, kad nori pinigų. Todėl jis M. irgi neleis patekti prie M. sklypų per savo sklypus. Bandė su M. tartis dėl sklypų pirkimo, M. pradėjo siÅ«lyti vos ne nuo 100000 Eur. PasiÅ«lymai buvo 3 kartus virÅ¡ rinkos kainos. Sakė, kÄ noriu, tÄ darau, be kainos motyvų. Jis pats nežinojo, kad keliai yra pardavinėjami. Gyvenamųjų sklypų pardavėjas žadėjo perleisti ir gatvių sklypus. Atsakovas sklypuose nieko nedaro. Jo paties asmeninėje sutartyje buvo nurodyta, kad iÅ¡ pačių gyventojų pinigų bus įrengtas kelias ir daugiau nebus reikalaujama jokių pinigų. Sklypų pardavėjas žadėjo gatves gyventojams parduoti, kai iÅ¡parduos visus sklypus.

10. Teismo posėdžio metu D. K. nurodė, kad įsigijo savo sklypÄ 2009-2010 m., o konfliktai atsirado 2016 m., kai M. įsigijo gatvių sklypus. Jis pasiÅ«lė gyventojams įsigyti sklypus už beveik 10 kartų didesnę kainÄ . Gyventojams atsisakius pastatė Å¡lagbaumÄ . 2 Eur už vienÄ pravažiavimÄ bÅ«tų gal 250 Eur jei mėnesiui. Pajuto M. spaudimÄ , bandymÄ pasinaudoti situacija. M. jai neleido savaitę laiko iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų su maÅ¡ina. Visi turėjo laikyti automobilius ant (duomenys neskelbtini), buvo sunku pravažiuoti gatve, buvo automobilių apgadinimų, negalėjo patekti Å¡iukÅ¡liavežės. 421 sklypo gyventojai irgi buvo informuoti, kad bus statomas užtvaras. Kad buvo parduodami gatvių sklypai, jie nežinojo.

11. Teismo posėdžio metu V. Å . nurodė, kad į parkingÄ nori važiuoji, nori ne. O čia gyventojai priversti. Tai kaip reketas. O verslininkas praÅ¡o, kiek nori.

12. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas nurodė, kad gyvenamųjų namų kvartalas patvirtintas (duomenys neskelbtini)detaliuoju planu. Sklypai buvo gyvenamųjų namų statybai ir inžineriniams tinklams. Šie sklypai turi būti naudojami susisiekimui. Ieškinys teisėtas ir pagrįstas. Kitos galimybės patekti į sklypus nenumatytos. Situacija kilo dėl gyvenamųjų sklypų pardavėjo netinkamai įformintų sandorių, pirkėjams kartu neparduodant ir susisiekimo sklypų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atsakovas akivaizdu, kad suprato, kÄ perka, kad sklypų paskirties ir naudojimo bÅ«do nebus galima keisti. Žemės sklypus formuojant viskas atlikta tinkamai. Mano, jog nėra buvę tokių atvejų, kad apmokestintų kelius juos įsigijęs asmuo. Servitutui turi bÅ«ti gautas vieÅ¡pataujančio daikto savininko praÅ¡ymas, kad servitutas bÅ«tų nustatytas formuojant sklypus. Servitutai negalėjo bÅ«ti nustatyti detaliuoju planu, nes visi sklypai priklausė vienam savininkui. Atsakovas suvokė, kÄ perka, ir kad detaliojo plano sprendiniai bus jam privalomi.

Akivaizdu, kad atsakovas pirko sklypus tam, kad juos parduotų gyventojams gerokai brangiau, nei pirko antstolio kontoroje. Detaliuoju planu nebuvo numatyta, kad tuose sklypuose bus renkamos rinkliavos, kad bus apribotas patekimas.

13. Teismo posėdžio metu Šiaulių rajono savivaldybės atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko. Patekti pro kitur, kiek žino, negalima.

14. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad atsakovas V. M. nieko neteisėto nepadarė, pamatė parduodamus sklypus ir įsigijo. Padarė investicijÄ . Nustačius servitutus jo nuosavybės teisė bus apribota. Nei vienam gyventojui nebuvo uždrausta važiuoti per atsakovo sklypus, bet atsakovas turi teisę rinkti rinkliavas, gauti naudÄ . Atsakovas iÅ¡ karto sakė, kad sklypus pirko kaip investicijÄ . Gyventojai dėl servituto su atsakovu nesitarė. Gyventojai ir toliau norėtų neatlygintinai naudotis sklypais.

V. M. nupirko iÅ¡ UAB A. ReiÅ¡kia UAB G neketino gatvių sklypų parduoti gyventojams. V. M. nauda po bylos bÅ«tų, jei nenustačius servituto, galbÅ«t naudoti užtvarÄ , susitariant su gyventojais dėl priimtinos kainos. M. prižiÅ«ri ir saugo turtÄ . Ä® du sklypus galima įvažiuoti iÅ¡ gatvės, ne iÅ¡ M. sklypo. Atsakovas didžiuoju sklypu iÅ¡vis netrukdė naudotis. Servitutas nustatomas tik tada, kai objektyviai bÅ«tina. Atsakovas nedraudžia gyventojams važiuoti, bet jam gauti pelno nedraudžiama.

BÅ«na mokamų kelių, aikÅ¡telių. Kodėl gyventojai nenusipirko žemės sklypų. Per didesnį sklypÄ nebuvo draudžiama važiuoti, nebuvo užtvaro. Gyventojai sklypus gali nusipirkti. Atsakovas už kiek nori, už tiek juos parduoda. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies 15. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė pateikė gyventojų 2019-09-30 praÅ¡ymÄ , 2019-10-23 papildomÄ informacijÄ (t. 1, b. l. 17-20, 21), 2019-10-05, 2019-12-18 praÅ¡ymus dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (t. 1, b. l. 22-27), savivaldybės informacijÄ (t. 1, b. l. 28-29), detaliojo plano aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ (t. 1, b. l. 30-39, 71-80 81-82), (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) sav. administracijos direktoriaus įsakymÄ dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo (t. 1, b. l. 40, 83), patikrinimo aktÄ (t. 1, b. l. 41), NTR iÅ¡raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 42-43, 45-46), sklypų planÄ (t. 1, b. l. 44, 47), sprendinių lentelę (t. 1, b. l. 48-49), gyventojų skundÄ ir praÅ¡ymus savivaldybei, atsakymus (t. 1, b. l. 50-59), NŽT atsakymÄ Ä¯ 2019-10-09 raÅ¡tÄ (t. 1, b. l. 60-62, 85), Å iaulių apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) įsakymÄ ir sklypo planus (t. 1, b. l. 63-67), NTR iÅ¡raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 68-70), kadastro žemėlapio iÅ¡traukÄ (t. 1, b. l. 84), sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ (t. 1, b. l. 86-90; t. 6, b. l. 1-5), dokumentai iÅ¡ vykdymo proceso (t. 1, b. l. 91-99), praÅ¡ymai NT registrui bei atsakymai (t. 1, b. l. 100-103), atsakovų tarpusavio nuomos sutartį (t. 1, b. l. 104-105), atsakovo paaiÅ¡kinimÄ (t. 1, b. l. 106-107), NT pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutartis ir pirkimo sutartis, duomenis apie kelio tvarkymo darbus (t. 1, b. l. 109-153), atsakovo skelbimÄ apie kelio apmokestinimÄ (t. 1, b. l. 154), NTR duomenis apie atsakovo ir gyventojų sklypus (t. 1, b. l. 155-160, 161-202; t. 2, b. l. 1-59), GRT duomenis (t. 2, b. l. 60-123), kadastro žemėlapio iÅ¡traukÄ (t. 5, b. l. 200).

Tretieji asmenys, gyventojai su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė duomenis, susijusius su ginču (policijos informacijÄ , remonto darbus, atsakovo praneÅ¡imus, nuotraukas (t. 3, b. l. 154-176, 196-212), kadastro žemėlapio iÅ¡traukÄ (t. 5, b. l. 159), nuotraukas (t. 5, b. l. 160-163, 166), detaliojo plano sprendimų lentelę (t. 5, b. l. 164-165, 167-168), duomenis apie pažeidimus (t. 5, b. l. 169-199), planÄ ir nuotraukas dėl galimybių pateikti į trečiųjų asmenų, gyventojų, sklypus (t. 6, b. l. 33-42), kitų susisiekimo sklypų nuosavybės teisę patvirtinantį iÅ¡raÅ¡Ä (t. 6, b. l. 53-56).

Atsakovai pateikė žemės naudojimo patikrinimo aktus (t. 4, b. l. 87-95; t. 5, b. l. 21-32), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (t. 4, b. l. 103-138), duomenis apie kelio užtvaro įrengimÄ ir sugadinimÄ (t. 4, b. l. 151-185), duomenis apie UAB „G.“ (t. 6, b. l. 75-76). IÅ¡reikalauta medžiaga iÅ¡ policijos (t. 6, b. l. 19-29).

16. Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 str. 1 d.). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.).

Jeigu nustatant servitutÄ ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sÄ lygoja vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 str. 3 d.). Servituto nustatymas neatima iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu Å¡ių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui (CK 4.112 str. 4 d.). Kelio servitutu gali bÅ«ti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str.).

Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 str. 1 d.).

17. ServitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). IÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai (CK 4.124 str. 2 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Jeigu nustatant servitutÄ nebuvo konkrečiai nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui (CK 4.128 str. 3 d.).

18. Servituto teisė – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamÄ naudojimÄ . Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugÄ , kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai bÅ«tinas. Dėl to teismas iÅ¡ pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.

Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (LAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2014).

19. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad trečiųjų asmenų (gyventojų) įsigyti, gyvenamiesiems namams statyti skirti žemės sklypai buvo suformuoti iš vieno didelio žemės sklypo. Remiantis (duomenys neskelbtini) sav. administracijos ieškovei pateikta informacija buvo pakeista 4,05 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis, sklypas padalintas į gyvenamosios paskirties mažesnius sklypus bei inžinerinės paskirties, įskaitant gatves, sklypus (t. 1, b. l. 28-29). (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ (t. 1, b. l.

40) buvo patvirtintas nurodyto sklypo detalusis planas. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija 2008-10-27 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad detaliojo plano projekte rengimo procedÅ«ros pažeidimų nerasta, o projektas atitinka reikalavimus (t. 1, b. l. 41). IÅ¡ detaliojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad žemės Å«kio paskirties sklypas padalintas į 21 gyvenamÄ jÄ teritorijÄ , 4 inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijas bei vienÄ Å¾emės Å«kio paskirties sklypÄ .

Privažiavimai prie planuojamų sklypų planuojami akligatviniai, planuojama gatvių schema nesudaro galimybės atsirasti tranzitiniam automobilių srautui, gatvės formuojamos atskirais sklypais (t. 1, b. l. 30). Iš detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad sklypams Nr. 22 ir Nr. 23 nustatomas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, jiems taip pat suplanuoti kelio servitutai (101) (t. 1, b. l. 38). Iš detaliojo plano sprendinių aprašomosios lentelės (t. 1, b. l. 48-49; ryškesnė – t. 5, b. l. 164-165) matyti, kad sklypai Nr. 22 yra (duomenys neskelbtini) dalis, Nr. 23 atveju besibaigianti akligatviu.

Taip pat matyti, kad abu sklypai suplanuoti kaip inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, o juose numatytas kelio servitutas. Pagal kadastro žemėlapio iÅ¡traukÄ sklypas Nr. 22 pažymėtas 421 numeriu, sklypas Nr. 23 – 425 numeriu (t. 5, b. l. 159, 200). 421 numeriu pažymėto sklypo unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), 425 numeriu pažymėto sklypo unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), sklypų savininkas yra atsakovas V. M. (t. 1, b. l. 42-43, 45-46).

20. Atsakovui priklausantys sklypai pagal detalųjį planÄ buvo suplanuoti iÅ¡imtinai susisiekimui ir inžineriniams tinklams. Tuo tarpu servitutai juose suplanuoti dėl to, kad kitaip nebuvo galima patekti į kitus sklypus, suprojektuotus detaliajame plane. 425 numeriu pažymėto sklypo atveju tai akivaizdu, kadangi tai yra akligatvis patenkant į 6 sklypus. 421 numeriu pažymėto sklypo atveju matyti, kad tai yra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, kur likusi gatvės dalis atsiremia į kitų gyvenamosios paskirties sklypų juostÄ . (duomenys neskelbtini) taip pat jungiasi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ kadastro žemėlapio galėtų atrodyti, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡eina tolyn ir nėra atkirsta nuo kitų gyvenamųjų kvartalų, tačiau realiai taip nėra, kadangi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje dar nėra jokios infrastruktÅ«ros ir netgi pačių gatvių, tik niekur nevedantys lauko keliukai. Tuo galima nesunkiai įsitikinti apsilankius vietoje, tas taip pat labai gerai matyti pasinaudojant Google Maps žemėlapio pagalba. Galų gale jei Å¡ioje kvartalo pusėje bÅ«tų dar vienas pravažiavimas, didžiajai daliai trečiųjų asmenų-gyventojų nebÅ«tų jokios prasmės savo iniciatyva įsitraukinėti į teisminį ginÄÄ .

Posėdžio metu iÅ¡ trečiųjų asmenų ir jų atstovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad visÄ Å¡Ä¯ kvartalÄ apriboja melioracijos grioviai, kas taip pat matyti iÅ¡ Google Maps žemėlapio. Taigi, ieÅ¡kinyje nurodytiems suinteresuotiems asmenims-gyventojams nėra galimybės patekti prie savo sklypų pagal detaliojo plano sprendinius kitaip, nei nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, pravažiuojant malÅ«nÄ , (duomenys neskelbtini) gatve, o toliau važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovo atstovė argumentavo, kad gyventojai gali susitarti su kitų kvartalų gyventojais ir sklypų-gatvių savininkais dėl patekimo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat paÅ¡alinant melioracijos kanalo kliÅ«tį.

Ar perspektyvoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvartalas vystysis, nėra aišku, ar bus sprendžiama ir kuriamos galimybės privažiuoti nuo J. J. g. pusės, nėra aišku, tačiau šiuo metu servitutų klausimas sprendžiamas vadovaujantis esama padėtimi, o ne ta, kokia galėtų būti.

21. Taip pat nepamirÅ¡tina, kad atsakovui priklausančių ginčo sklypų vienintelis tikslas buvo gatvių ir inžinerinių komunikacijų statyba, todėl gyvenamųjų namų sklypų savininkai neprivalo ieÅ¡koti alternatyvų patekti iki savo namų kitokiais bÅ«dais, nei tai buvo suplanuota detaliuoju planu. Bet koks kitoks situacijos traktavimas neatitinka elementarios logikos, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

22. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kuriÄ patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba Å¡ie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios Å¡io įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka (LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d.). Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (LR Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d.).

Detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis (LR Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 3 d.). Detalusis planas – individualus teisės aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-128/2008).

23. Taigi, detaliuoju planu buvo suplanuoti servitutai atsakovo ginčo sklypams, jie suplanuoti todėl, kad jau tuo metu buvo nustatytas jų poreikis. Net ir jau minėtame detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad privažiavimai prie planuojamų sklypų planuojami akligatviniai, planuojama gatvių schema nesudaro galimybės atsirasti tranzitiniam automobilių srautui (t. 1, b. l. 30). Tai reiškia, kad detaliojo plano rengėjas kaip tik ir numatė, jog vienintelis būdas gyventojams patekti į savo sklypus bus per gatvių statybai specialiai skirtus sklypus, įskaitant ir atsakovo ginčo sklypus. Tuo tarpu vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika detaliojo plano sprendiniai privalomi visiems, įskaitant atsakovus, kaip individualūs teisės aktai, taip pat jų privalomumas numatytas įstatymu.

24. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis kelio servitutai gyventojams į ginčo sklypus nėra nustatyti. Manytina, kad tai yra sklypus pardavinėjusios įmonės UAB „G.“ kaltė. IÅ¡ trečiųjų asmenų (gyventojų) pateiktų įrodymų (pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutarčių, notarinių pirkimo-pardavimo sutarčių, rangos sutarčių (t. 1, b. l. 109-153), matyti, kad neretai nurodoma, jog į perkamo gyvenamosios paskirties statybos sklypo kainÄ Ä¯eina ir suformuotas kelias su žvyro danga.

Notarinėmis sutartimis ginčo sklypų nuosavybės teisė pirkėjams akivaizdžiai neperėjo, tačiau matyti pardavėjo įsipareigojimai suformuoti kelius su žvyro danga pagal projektÄ . Taip pat matyti, kad už tai yra mokama pirkėjų lėšomis, todėl kyla klausimas, kokia bÅ«tų logika pirkėjui mokėti už kelio įrengimÄ , jei kelias vėliau pirkėjui nepereitų dalinės nuosavybės teise ar į jį bent jau nebÅ«tų nustatytas servitutas. Vadovaujantis trečiųjų asmenų (gyventojų) paaiÅ¡kinimais sklypai-gatvės, įskaitant ir atsakovo ginčo sklypus, vėliau gyventojams turėjo bÅ«ti perleisti faktiÅ¡kai dykai (už simbolinę kainÄ ).

UAB „G.“ to nepadarė, servitutai, kaip buvo numatyta detaliuoju planu, taip pat nebuvo nustatyti, todėl akivaizdu, kad Å¡i įmonė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai. Tačiau tokia padėtis tik patvirtina, kad tretieji asmenys turi teisę į servitutų nustatymÄ .

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) kai savininkai nesutaria;

2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (LAT 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

26. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad gyventojai ir atsakovas dėl servitutų ar kitokios formos ginčo sprendimo bÅ«do nesutaria, tÄ patvirtina ir nesėkmingai pasibaigusi mediacija, ir byloje pateikti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės apie konfliktiÅ¡kÄ situacijÄ . Taip pat nustatytos aplinkybės, iÅ¡dėstytos prieÅ¡ tai, duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nenustačius servituto gyventojams nebÅ«tų įmanoma ne tik normaliomis sÄ naudomis, bet ir apskritai savo sklypų su gyvenamaisiais namais naudoti pagal paskirtį, todėl servitutai yra objektyviai bÅ«tini, jų bÅ«tinumas įrodytas, ir tai Å¡iuo metu yra vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti gyventojų interesų įgyvendinimÄ .

27. Nepaisant to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, detaliojo plano atveju servituto praÅ¡antis asmuo net neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai bÅ«tinas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai reikalavimas nustatyti kelio servitutÄ atitinka galiojančių detaliųjų planų sprendiniais nustatytÄ privalomÄ teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimÄ , ieÅ¡kovas neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai bÅ«tinas, kad tai yra vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti ieÅ¡kovo interesų įgyvendinimÄ , kad jis iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Teismas dėl konkretaus servituto nustatymo nusprendžia įvertinęs tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumÄ , taip pat iÅ¡spręsdamas servituto atlygintinumo klausimÄ (LAT 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

28. Atsakovės atstovė ginčijo Å¡ios nutarties reikÅ¡mę tuo, kad byla Å¡ia nutartimi galutinai nebuvo užbaigta. Tačiau nurodytas iÅ¡aiÅ¡kinimas iÅ¡plaukia iÅ¡ elementarios logikos, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl net ir kitokios bylos kontekste vargu ar galėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama kitaip, nebent bÅ«tų kardinaliai pasikeitusi faktinė situacija nuo tos, kuri buvo rengiant detalųjį planÄ . Nagrinėjamu atveju situacija niekaip nėra pasikeitusi, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad servitutai ginčo atveju turi ir gali bÅ«ti nustatyti vien jau dėl fakto, kad jie ir buvo nuo pat pradžių suplanuoti detaliuoju planu.

29. Taip pat pažymėtina, kad atsakovui V. M., kaip ginčo sklypų savininkui ir naudotojui, servitutų nustatymas sklypų naudojimo galimybių prasme iÅ¡ esmės neturi visiÅ¡kai jokios įtakos, kadangi atsakovas neturi jokių galimybių kažkaip protingai naudoti ginčo sklypus. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra Å¡ie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kiti įrenginiai su Å¡ių elementų užimama žeme (LR Kelių įstatymo 2 str. 5 d.).

Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimÄ (LR Kelių įstatymo 2 str. 3 d.).

30. Atsakovo ginčo sklypai yra gatvės (kelio) dalys, todėl jie skirti iÅ¡imtinai transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Tai matyti ir iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose esančių, jau minėtų apribojimų, pagal kuriuos žemės sklypo naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (t. 1, b. l. 42, 45). IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų policijai, prokurorui, atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad atsakovas Å¡iuos ginčo sklypus įsigijo kaip investicijÄ .

IÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų matyti, kad atsakovas investicija laiko tikrai neprotingai didelį pasipelnymÄ iÅ¡ gyventojų rinkliavų arba ginčo sklypų perpardavimo gyventojams forma. Todėl atsakovo prieÅ¡taravimas servitutų nustatymui neturi nieko bendro su jo teisių valdyti, naudotis ir disponuoti ginčo sklypais apribojimu, nes nustačius servitutus to paprasčiausiai nekiltų. Taigi, faktiÅ¡kai atsakovo prieÅ¡taravimas susijęs su nauda iÅ¡ sklypų gavimo arba servitutų atveju – su jų atlygintinumu.

Tikėtina, kad atsakovui neįtinka, jog teismas gali nustatyti ženkliai mažesnį atlygį už servitutÄ , nei nauda, kokiÄ atsakovas norėtų gauti iÅ¡ gyventojų, vien todėl ir yra prieÅ¡taraujama dėl servitutų nustatymo. Akivaizdu, kad vienintelis atsakovo tikslas įsigyjant tokio pobÅ«džio žemės sklypus buvo pasipelnyti iÅ¡ gyventojų. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai, kokio dydžio rinkliavas už naudojimÄ si mažesniuoju sklypu siekė nustatyti atsakovai (t. 1, b. l. 154), taip pat į tai, kad gyventojams ginčo sklypus atsakovas net ginčų pradžioje siekė perparduoti už keletÄ kartų didesnę kainÄ , nei pats juos įsigijo (t. 1, b. l. 98-99, t. 3, b. l. 166), o vėlesniame procese trečiųjų asmenų teigimu ta kaina iÅ¡augo beveik deÅ¡imteriopai, matyti, kad toks pasipelnymas, pasinaudojant UAB „G.“ iÅ¡ esmės neteisėtu neveikimu sukurta situacija, akivaizdžiai prasilenkia visų pirma su sÄ Å¾iningumo, o taip pat su teisingumo ir protingumo principais.

Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas neprivalo ginti pavienių asmenų verslo interesų, ypač kai tokie interesai akivaizdžiai neproporcingai pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

31. Taip pat pažymėtina, kad ir varžytynių procesas kelia pagrįstų abejonių, kadangi antstolis, realizuodamas turtÄ , turi stengtis parduoti jį už kuo didesnę sumÄ . Tokioje situacijoje, kai parduodamas turtas (ginčo sklypai) neabejotinai aktualus Å¡alia jo gyvenantiems gyventojams, antstolis, manytina, turėjo imtis veiksmų realiai iÅ¡vieÅ¡inant varžytynių faktÄ patiems gyventojams. Taip neabejotinai bÅ«tų buvę daugiau varžytynių dalyvių, o ginčo sklypus, siekdami iÅ¡vengti nemalonumų ateityje, kokie dabar ir vyksta, greičiausiai bÅ«tų įsigiję patys gyventojai, ir tikėtina, kad jų pardavimo kaina bÅ«tų buvusi didesnė, kas bÅ«tų buvę naudinga taip pat iÅ¡ieÅ¡kotojui bei skolininkui.

IÅ¡ prokuratÅ«ros atlikto tyrimo taip pat matyti, jog atsakovas V. M. buvo apklausiamas dėl ryÅ¡ių su antstoliu, realizavusiu turtÄ , bei jo seserimi (t. 1, b. l. 106). Taigi, matyt buvo keliami ir kitokie klausimai, susiję su varžytynių procesu, kurie gali kelti abejonių dėl ginčo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių proceso.

32. Taigi, vertinant visÄ situacijÄ bendrai, atsisakius nustatyti servitutus, tai reikÅ¡tų galimybių suteikimÄ atsakovams elgtis visiÅ¡kai neproporcingai, galbÅ«t net nesÄ Å¾iningai trečiųjų asmenų-gyventojų atžvilgiu, renkant iÅ¡ gyventojų kokias tik norisi rinkliavas. Toks teismo sprendimas bÅ«tų ne tik neteisingas, bet ir užprogramuotų konfliktus bei teisinius ginčus ateityje. Atsakovų atstovė taip pat teigė, kad servitutų nereikalinga nustatyti, kadangi atsakovai niekada netrukdė gyventojams naudotis ginčo sklypais.

Tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti, kadangi teisinis procesas bÅ«tent ir prasidėjo dėl to, kad atsakovas pastatė viename iÅ¡ sklypų užtvarÄ , dėl kurio kilo daug problemų gyventojams bei aptarnaujančiam transportui, o taip pat trečiųjų asmenų-gyventojų teigimu buvo žadama analogiÅ¡kai užtvaru užtverti ir antrÄ sklypÄ . Taigi, atsakovų elgesys ginčo situacijoje yra akivaizdus ir, manytina, kartotųsi tuo atveju, jei servitutai nebÅ«tų nustatyti.

33. Atsakovų atstovė argumentavo, kad ne visiems gyventojų sklypams reikalingas servitutas, kad sklypų, kurie ribojasi su (duomenys neskelbtini) sklypu, kadastro žemėlapyje pažymėtu 424 numeriu (t. 5, b. l. 200) savininkai gali patekti į savo sklypus iÅ¡ gatvės pusės, o ne iÅ¡ sklypo Nr. 425. Pagrinde buvo kalbėta apie 408 ir 404 sklypus, taip pat galbÅ«t apie patekimÄ prie 406 ir 414 sklypų iÅ¡ kitos pusės kita gatvele. Å iuo atveju pastebėtina, kad kvartalas buvo suformuotas detaliuoju planu, gyventojai, vadovaudamiesi Å¡iuo planu, kÅ«rė statybos techninius projektus, juos derino su atitinkamomis valstybės institucijomis, suformavo namų valdas bei pastatė pastatus pagal detaliojo plano sprendinius, todėl patekimas iÅ¡ kitų sklypų pusių, jei kai kuriais atvejais teoriÅ¡kai ir bÅ«tų kažkaip įmanomas, nebeatitiktų namų statybos projektų sprendinių, taip pat suformuoto patekimo į teritorijas ir pastatytus pastatus, garažus ir pan. krypties (pvz. namai ir garažai sklypuose pastatyti taip, kad į juos patekti iÅ¡ kitų sklypų pusių žmonėms ir automobiliams bÅ«tų labai sudėtinga arba neįmanoma).

Taip pat tai reikÅ¡tų gatvių, po kuriomis įrengtos komunikacijos, struktÅ«ros keitimÄ , vandens nutekėjimui skirto palei gatvę einančio griovio transformavimÄ . Tai vėlgi neatitinka nei detaliojo plano sprendimų, nei jau suformuotos infrastruktÅ«ros, o atsakovas ginčo sklypus įsigijęs vėliau, nei gyventojai vykdė sklypų formavimÄ ir statybas, neturi pagrindo tokių veiksmų reikalauti. Be to, net jei vieno kito sklypo savininkas teoriÅ¡kai, investavus daug lėšų ir darbo galbÅ«t galėtų nesinaudoti atsakovo ginčo sklypais, tai nekeičia esmės, nes keliasdeÅ¡imčiai kitų sklypų servitutai vis tiek reikalingi, o tokiu atveju likusių sklypų savininkų nėra pagrindo diskriminuoti.

Kaip minėta, atsakovui V. M. jokio skirtumo dėl to nebūtų, nes atsakovas ten vis tiek negali statyti jokių pastatų ar užsiimti jokia kita veikla, nesusijusia su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu.

34. Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo pozicija, servitutas nustatomas, kai nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (LAT 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2014); kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LAT 2016 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-63-701/2016). Nagrinėjamu atveju yra bÅ«tent tokia situacija, kadangi gyventojams nėra kito tinkamo patekimo į savo sklypus bÅ«do ir nėra įmanoma normaliomis sÄ naudomis sklypų ir pastatų juose naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas dėl servitutų nustatymo pagrįstas, todėl tenkintinas.

35. Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad atsakovai ginčo sklypuose pastatė vienÄ ar du surÅ«dijusius metalinius garažus, iÅ¡ dalies stovinčius ant važiuojamosios kelio (gatvių) dalies. Pažymėtina, kad gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimÄ (LR Kelių įstatymo 2 str. 3 d.). Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (LR Kelių įstatymo 2 str. 5 d.). Taigi, jokia kita veikla, iÅ¡skyrus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismÄ kelyje negalima.

Pažymėtina, kad vadovaujantis LR Kelių įstatymo 2 str. 5 d. kelio elementai yra ne tik važiuojamoji dalis, bet ir žemės sankasa, kelkraščiai, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, želdiniai, apÅ¡vietimo įrenginiai su Å¡ių elementų užimama žeme. Todėl jokių stacionarių ar kilnojamų daiktų, kaip dabar ginčo sklypuose metalinio garažo ar garažų, taip pat metalo laužo, Å¡iukÅ¡lių ar panaÅ¡iai, kelyje ir kelkraÅ¡tyje negali bÅ«ti. Pastatydamas metalinius garažus atsakovas akivaizdžiai piktybiÅ¡kai siekia kenkti gyventojams, gadindamas bendrÄ infrastruktÅ«ros vaizdÄ ir trikdydamas transporto priemonių bei pėsčiųjų eismÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovas metalinius garažus iÅ¡ ginčo sklypų turi paÅ¡alinti, o nustatant servitutÄ atsakovams uždraustina ateityje atlikti tokius veiksmus, kadangi vadovaujantis CK 4.111 str. servitutas gali bÅ«ti ne tik teisė naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), bet ir to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas. Nagrinėjamu atveju tokio konkretaus reikalavimo ieÅ¡kinyje nepareikÅ¡ta, tačiau draudimas tokiu bÅ«du naudoti keliÄ , kokiu bÅ«du dabar naudoja atsakovai, įtvirtintas įstatymu, todėl siekiant iÅ¡vengti tokios piktybiÅ¡kos veiklos ateityje, servitutas apibrėžtinas tokia forma.

Taip pat nustatytina, kad servitutas ginčo sklypams galioja visoje važiuojamojoje dalyje ir kelkraÅ¡tyje. IeÅ¡kiniu taip pat praÅ¡oma nustatyti servitutus pagal bendrÄ Ä¯statyme nurodytÄ formuluotę - važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Atsižvelgiant į kvartalo pobÅ«dį abejotina, kad gatvėmis bÅ«tų varomi galvijai, todėl Å¡ioje dalyje nustatytina tik tiek, kad naudojantis servitutu ginčo sklypais gali bÅ«ti vedžiojami naminiai gyvÅ«nai. Tai nėra ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimas ar keitimas, o tik servituto apimties detalizavimas.

36. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.).

37. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismui nustatant servitutÄ viena iÅ¡ reikÅ¡mingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo iÅ¡sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji BerniÅ«nai“ ir kt. v. J. S. , bylos Nr. 3K-3-157/2009; ir kt.). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis.

Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Tačiau priklausomai nuo civilinio santykio Å¡alių valios jis gali bÅ«ti ir neatlygintinis. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas Å¡alių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡spręsti nustatant servitutÄ .

Viena vertus, tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės reikalams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (LAT 2015 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).

38. Taigi, nors įstatymas bei kasacinio teismo praktika ir nenumato, kad klausimas dėl servituto atlygintinumo bÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas vienoje byloje, tokį poreikį suponuoja proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalavo nustatyti neatlygintinį servitutÄ , todėl papildomai galimo atlyginimo klausimo nemotyvavo. Trečiųjų asmenų-gyventojų atstovė, kaip ir gyventojai, taip pat prašė nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ , tačiau dėl servituto atlygintinumo proporcijų, galimo skaičiavimo bÅ«do pasisakė teismo posėdžių metu bei baigiamojoje kalboje.

Atsakovai ir jų atstovė dėl servitutų atlygintinumo apimties nepasisakė, kadangi laikėsi pozicijos, kad servitutai negali bÅ«ti nustatyti, o juos nustačius galimai bÅ«tų svarstomi kažkokie kitokie atsakovų teisių gynimo bÅ«dai. Visgi atsakovų atsiliepimuose nurodyta, kad jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimus ir nustatytų servitutus, tai turėtų bÅ«ti atlyginti nuostoliai arba sumokėta kompensacija. Pažymėtina, kad proceso dalyvių argumentai dėl kompensacijos dydžio gali bÅ«ti aktualÅ«s sprendžiant tokį klausimÄ , tačiau teismui nėra privalomi.

Nagrinėjamu atveju vertintina, kad byloje Å¡alių yra pateikta pakankamai įrodymų ir argumentų, kad tokį klausimÄ galima bÅ«tų teisingai iÅ¡spręsti. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika bÅ«tent teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį (žr. pvz. LAT 2020 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

39. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad dėl servitutų nustatymo atsakovai nuostolių nepatirs. Atsakovas juridinis asmuo neturi nuosavybės teisės į ginčo sklypus, todėl atsakovų tarpusavio teisiniai santykiai ir galbÅ«t planuoto gyventojų sÄ skaita verslo planai nėra reikÅ¡mingi. Atsakovas V. M. jokių nuostolių byloje taip pat neįrodinėjo. FaktiÅ¡kai nuostolių dėl servitutų nustatymo jis ir negali patirti, kadangi ginčo sklypai skirti tik transporto ir pėsčiųjų eismui, juose vykdyti kokiÄ nors kitokiÄ veiklÄ , statybas draudžiama. Tačiau Å¡iuo atveju svarstytina vieÅ¡pataujančiųjų daiktų savininkų (gyventojų) prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui (V. M.).

40. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ , kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokiÄ pareigÄ teismas sprendimu vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Å alių praÅ¡ymas priteisti konkrečios rÅ«Å¡ies kompensacijÄ negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rÅ«Å¡is, kaip ji dera su abiejų Å¡alių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).

41. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 47 punktas).

42. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, iÅ¡liekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas).

43. Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020 49 punktÄ ) (LAT 2020 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

44. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad turi bÅ«ti nustatyta tam tikra kompensacija už servitutų nustatymÄ . Nustačius servitutus tretieji asmenys-gyventojai iÅ¡ to gaus neabejotinÄ naudÄ , kadangi bus užtikrinta jų teisė prieiti ir privažiuoti iki savo sklypų (namų). Atsakovui V. M. tokiu atveju jokia nauda neatsiranda, nepaisant to, kad jis yra ginčo sklypų savininkas. Tai neatitinka Å¡alių interesų proporcingumo ir pusiausvyros. Atsakovo pagrindinis tikslas įsigyjant ginčo sklypus, akivaizdu, buvo gerokai brangesne kaina ginčo sklypus parduoti suinteresuotiems gyventojams.

Nustačius servitutus gyventojų interesas juos įsigyti gerokai sumažėtų, todėl sumažėtų atsakovo galimybės kada nors gauti naudÄ iÅ¡ sklypų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priteisti iÅ¡ trečiųjų asmenų-gyventojų, suinteresuotų servitutais, vienkartinę kompensacijÄ atsakovui. Periodinė kompensacija Å¡iuo atveju nesvarstytina, kadangi pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog įgyvendinant detalųjį planÄ buvo ketinama nustatyti periodiÅ¡kai kompensuojamÄ servitutÄ .

Kaip minėta, labai tikėtina, kad ginčo sklypai apskritai turėjo būti perleisti gyventojams. Jei taip nebūtų įvykę, pagal sudarytų sutarčių su UAB „G.“ turinį vertintina, kad turėjo būti nustatytas servitutas, kuris turėjo būti nemokamas, nes gatvės turėjo būti įrengtos už gyventojų pinigus. Atsakovas ginčo sklypuose iš esmės negali vykdyti jokios veiklos, negali užsiimti statybomis, todėl jo vienintelis praradimas servitutų atveju yra suma, sumokėta už ginčo sklypus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ginčo situacijÄ ir atsakovo pasinaudojimÄ kitų asmenų sukurta neteisinga situacija, dėl ko kilo galimybė įsigyti ginčo sklypus, nežinant suinteresuotiems gyventojams, vertintina, kad turi bÅ«ti nustatyta vienkartinė kompensacija.

45. Tretieji asmenys-gyventojai pateikė įrodymų, kad savo lėšomis prisidėjo prie kelio įrengimo, dėl to servitutas turėtų bÅ«ti nemokamas. Sutiktina, kad atsakovai niekaip neprisidėjo prie gatvių įrengimo, tačiau į tai atsižvelgtina nustatant kompensacijos dydį. Tuo tarpu investavimas į kelio įrengimÄ buvo reikalingas ir naudingas patiems gyventojams. Jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra bÅ«tina remontuoti ir kitaip tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku (CK 4.114 str. 1 d.).

Taigi, servituto atveju gyventojai taip pat turėtų tokiÄ pareigÄ . Be abejo, į tokias gyventojų investicijas galėtų ir turėtų bÅ«ti atsižvelgiama, jei atsakovas jiems perleistų ginčo sklypus, kadangi gyventojai savo lėšomis prisidėjo prie atsakovo turto pagerinimo, dėl to galimai pakilo sklypų vertė. Tačiau kompensacijos atveju tokia aplinkybė neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad kompensacija iÅ¡vis neturėtų bÅ«ti mokama, nes nėra aiÅ¡ku, ar ateityje žemės sklypai gyventojams bus perleisti.

Taip pat buvo argumentuota, kad vienas iÅ¡ trečiųjų asmenų taip pat yra dalies (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl draugiÅ¡kai nesusitarus draus atsakovams naudotis jo gatvės dalimi. Å i aplinkybė neturi įtakos ginčo sprendimui, nes kitų trečiųjų asmenų, nesančių savininkais, neliečia. Toks klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas atskirai, nustatant ir atsakovų pareigÄ mokėti kompensacijÄ trečiajam asmeniui.

46. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypuose iÅ¡ esmės jokia atsakovo veikla yra negalima. Tokie bÅ«dai, kokiais atsakovas dabar naudoja sklypus (užtvarų, garažų statymas) yra netinkami ir neteisėti, neatitinkantys detaliojo plano sprendinių. Taip pat valstybėje nėra sukurta teisinė sistema, leidžianti pastatyti gyvenamųjų kvartalų gyventojus į tokiÄ padėtį, kokia susidarė nagrinėjamu atveju, ir leisti verslo atstovams pasipelnyti iÅ¡ gyventojų rinkliavomis už važiavimÄ iki savo namų, kai iÅ¡ sutartinių santykių ir detaliojo plano akivaizdu, kad formuojant sklypus ir gyventojams juos įsigyjant tokios sÄ lygos, rinkliavų galimybės nebuvo numatytos.

Verslo santykiai tarp privačių, valstybės nekontroliuojamų verslininkų ir vartotojų galimi tik tada, kai vartotojas (klientas) gali laisvai pasirinkti, ar naudotis paslauga ar ne (pvz. pasinaudojant mokama parkavimo vieta viešosiose erdvėse). Nagrinėjamu atveju gyventojai pasirinkimo neturi. Apskritai šiuo atveju įžvelgtinas teisinio reguliavimo ydingumas arba spraga, kadangi turėtų būti aiškiai sureguliuota, kas gali įsigyti gatvių sklypus, galbūt turėtų būti nustatyta pirmumo teisė tokius sklypus pirkti, pareiga informuoti gretimų sklypų savininkus apie tokio turto varžytynes, pareiga įregistruoti servitutus ar pan.

Bet kuriuo atveju vertintina, kad verslo veikla atsakovai ginčo sklypuose užsiimti negali, todėl nėra dėl ko skaičiuoti periodinių praradimų, taigi, ir periodinės kompensacijos.

47. Nustatant kompensacijų už servitutus dydį atsižvelgtina į kasacinio teismo nurodytus aspektus. Vienas iÅ¡ tokių yra žemės sklypo rinkos kaina. Nagrinėjamu atveju rinkos kaina neaktuali, tačiau aktuali kaina, už kuria sklypai buvo įsigyti, kadangi tai vienintelės atsakovo iÅ¡laidos, objektyviai susijusios su ginču. Atsakovo atlikti darbai įvedant elektros įvadÄ , pastatant užtvarÄ ir kamerÄ buvo skirti ne sklypui pagerinti ar gyventojų patogumui, bet prieÅ¡ingai – trukdyti gyventojų susisiekimui ir iÅ¡ gyventojų pasipelnyti. Tokį klausimÄ iÅ¡ karto buvo galima spręsti teismo keliu, praÅ¡ant atlyginti atsakovui už naudojimÄ si jo ginčo sklypais. Atsakovas sklypÄ Nr. 425 įsigijo už 2349 Eur, sklypÄ Nr. 421 – už 4868 Eur (t. 1, b. l. 98-99; t. 5, b. l. 200).

48. Å ios sumos, sumokėtos už sklypus, iÅ¡ esmės yra vienintelis faktorius, kuriuo galima remtis apskaičiuojant kompensacijÄ . Kaip minėta, ginčo sklypuose yra negalima komercinė veikla, statybos ar pan., sklypų paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Todėl neturi reikÅ¡mės, kokiai ginčo sklypų daliai nustatomi servitutai, nesvarbus ir servitutų turinys bei laikas, kadangi kelių (gatvių) paskirtis visada bus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas.

Turtinių nuostolių dėl servitutų nustatymo, dėl jau nurodytų aplinkybių, dėl sklypų naudojimo pobÅ«džio, atsakovas V. M. nepatirs, jo kaip savininko teisės pačiam naudoti ginčo sklypus pagal jų paskirtį nebus pažeistos. Servituto nustatymu vieÅ¡pataujančio daikto savininkui visada yra nauda, tačiau servitutas nustatomas ne dėl kokios nors gyventojų komercinės veiklos, todėl jų nauda yra tiesiog elementarus patekimas į namus. Pažymėtina, kad servitutų nustatymas neapriboja atsakovo galimybių ginčo sklypus parduoti, už protingÄ kainÄ , kad ir tiems patiems gyventojams.

Gyventojų suinteresuotumas tuo iÅ¡lieka, kadangi gyventojai galėtų netrukdomai tvarkytis aplinkÄ , statyti transporto priemones, naudotis papildoma teritorija ir pan. Visos konfliktinės situacijos priežastis apskritai yra atsakovo noras minimaliomis pastangomis uždirbti labai daug, kas dažnai sutinkama valstybėje, tačiau nebÅ«tinai gali bÅ«ti pateisinama. Paprastai verslo iÅ¡ nekilnojamojo turto teikiama grÄ Å¾a yra keli ar keliolika procentų per metus, net kredito įstaigų grÄ Å¾a yra ne kÄ didesnė.

Taigi, savaime suprantama, kad gyventojų interesas ginčo sklypams, manytina, tebėra, tačiau šalys nesutarė dėl protingos kainos. Pažymėtina ir tai, kad ne visos investicijos būtinai privalo būti pelningos, arba pelningos tuoj pat. Atsakovas, kaip verslininkas, įsigydamas ginčo sklypus tokioje situacijoje, privalėjo suprasti, kokias rizikas prisiima, galėjo pasidomėti ir detaliuoju planu.

49. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, į trečiųjų asmenų-gyventojų skaičių, į atsakovo tikslus įsigyjant ginčo sklypus, vertintina, kad teisinga kompensacija bÅ«tų ginčo sklypų įsigijimo kainų dydžio: sklypo Nr. 425 naudotojams - 2349 Eur, sklypo Nr. 421 naudotojams - 4868 Eur. Didesnės kompensacijos priteisimui nėra pagrindo, kadangi tai faktiÅ¡kai reikÅ¡tų ginčo sklypų pirkimÄ rinkos kainomis (kurios dabar galimai yra Å¡iek tiek didesnės), neįgyjant į juos nuosavybės teisių. Pažymėtina, kad tokiu bÅ«du yra padengiama suma, atsakovo investuota sklypų įsigijimui. Tuo tarpu atsakovo investicija atsipirks tuo atveju, jei atsakovas sklypus parduos juos įsigyti už patraukliÄ , protingÄ kainÄ norintiems pirkėjams.

50. Bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas dėl procesinių aspektų, susijusių su galimybe priteisti kompensacijÄ . Nagrinėjamu atveju bÅ«tų galima pripažinti tik servitutų atlygintinumo bÅ«tinumÄ , konkrečios sumos klausimÄ paliekant spręsti kitoje byloje. Tačiau kaip minėta tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų bei kasacinio teismo praktikos. Taip pat, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ dėl kompensacijos dydžio sprendžia teismas, civiliniame kodekse nėra nurodyta jokių proporcijų ar faktorių, privalomų skaičiuojant kompensacijos dydį.

Bylos dalyviai daugiau laikėsi pozicijos, kad servitutai neturi bÅ«ti nustatyti, arba turi bÅ«ti nustatyti neatlygintiniai, todėl iÅ¡samiau atlygintinumo klausimu argumentų, iÅ¡skyrus trečiųjų asmenų atstovę, neteikė. Tačiau dėl jau nurodytų aplinkybių teismo vertinimu tai nėra kliÅ«tis nustatyti kompensacijÄ ir jos dydį. Be to, konstatavus, kad servitutai turi bÅ«ti atlygintiniai, atlygintinumo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas. Taipogi, kompensacijos nenustačius vienoje byloje, pirmiausiai bÅ«tų reikalinga laukti teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl servituto nustatymo, tada dar papildomai truktų antras procesas dėl kompensacijos dydžio.

Tai nėra racionalu, todėl abu klausimai spręstini vienoje byloje, kadangi byloje pakanka duomenų kompensacijos dydžiui nustatyti.

51. Taip pat nelaikytina kliÅ«timi tai, kad kompensacija priteistina iÅ¡ trečiųjų asmenų-gyventojų, o ne ieÅ¡kovės. Bylos materialiu rezultatu yra suinteresuoti tretieji asmenys-gyventojai, prokuratÅ«rai dėl teismo sprendimo jokių naujų teisių ar naudos neatsiranda. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ) ir procesines pareigas, iÅ¡skyrus teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, atsisakyti ieÅ¡kinio, pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, negali veikti procese prieÅ¡ Å¡alies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Tretieji asmenys neretai veikia kurios nors vienos iÅ¡ Å¡alių pusėje. Ä®statymas garantuoja trečiųjų asmenų teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadinasi netenkinus Å¡alies, kurios pusėje buvo įtrauktas trečiasis asmuo reikalavimų, priklausomai nuo situacijos gali bÅ«ti reikalaujama ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ trečiojo asmens.

Tokiu atveju nėra skirtumo, ar bÅ«tų sprendžiamas tik bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas ar ir su materialiuoju reikalavimu susijusių sumų priteisimo. Nagrinėjamu atveju prokuratÅ«ra veikė iÅ¡imtinai trečiųjų asmenų-gyventojų interesais, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovais ir teismo sprendimo naudos gavėjais yra gyventojai, tretieji asmenys turi teisę skųsti teismo sprendimÄ , todėl vertintina, kad tenkinant reikalavimus dėl servitutų nustatymo nėra teisinių procesinių kliūčių priteisti kompensacijas iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Priešingu atveju tokiose situacijose visada turėtų būti keliamos dvi bylos (dėl servituto, o po to dėl kompensacijos už jį), kam nėra jokio poreikio.

52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovui priklausančio sklypo Nr. 425 servituto naudotojų (sklypų savininkų) priteistina 2349 Eur kompensacija, iš sklypo Nr. 421 naudotojų (sklypų savininkų) - 4868 Eur kompensacija. Kompensacija priteistina solidariai, kadangi esant dideliam kiekiui asmenų, jo išieškojimas pasidarytų labai sudėtingas. Tuo tarpu gyventojai tarpusavyje bendradarbiauja ir gali nesunkiai susiorganizuoti dėl kompensacijos mokėjimo. Pačios kompensacijos tarp atitinkamų gyventojų turi būti pasiskirstytos lygiomis dalimis. Kiti klausimai.

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

54. Nagrinėjamu atveju byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 150 Eur, kadangi buvo pareikÅ¡ti du reikalavimai dėl dviejų servitutų skirtingiems žemės sklypams (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.). Tretieji asmenys-gyventojai patyrė 3630,00 Eur iÅ¡laidų advokatui, jas apmokėjo D. K.. Atsakovas V. M. pagal atstovės pateiktas sÄ skaitas patyrė 1441,00 Eur iÅ¡laidų advokatui. Byloje susidarė 323,91 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

55. Kadangi reikalavimai dėl servitutų nustatymo patenkinti, tačiau netenkinti reikalavimai dėl nemokamų servitutų, vertintina, kad buvo patenkinta 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Kadangi ieÅ¡kovė veikė iÅ¡imtinai trečiųjų asmenų-gyventojų interesais, bylinėjimosi iÅ¡laidos skirstytinos tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų-gyventojų. Atsižvelgiant į tai, tretiesiems asmenims-gyventojams priteistina 1815,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovui – 720,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atlikus įskaitymÄ tretiesiems asmenims-gyventojams (jas apmokėjusios D. K. vardu) priteistina 1094,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi servitutų nustatymas susijęs iÅ¡imtinai su atsakovo V. M. kaip savininko teisėmis, o MB „V. N.“ byloje iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti suinteresuotu asmeniu, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ V. M..

56. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo V. M. priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Iš trečiųjų asmenų-gyventojų priteistina 161,96 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, iš atsakovo V. M. – 161,95 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) neterminuotÄ atlygintinį kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (eiti pėsčiomis), vedžioti (vestis) naminius gyvÅ«nus žemės sklypų: 1) 0,0854 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) 0,1973 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 3) 0,0901 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 4) 0,0911 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 5) 0,0781 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 6) 0,1120 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . (vieÅ¡pataujantys daiktai) - naudai.

Nustatyti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) neterminuotÄ atlygintinį kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (eiti pėsčiomis), vedžioti (vestis) naminius gyvÅ«nus žemės sklypų: 1) 0,0495 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 2) 0,1140 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 3) 0,1324 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 4) 0,1450 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 5) 0,1037 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6) 0,1035 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7) 0,1035 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 8) 0,1026 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9) 0,1048 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 10) 0,1245 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ; 11) 0,1163 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 12) 0,1114 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 13) 0,1098 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).; 14) 0,0949 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini).; 15) 0,0833 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 16) 0,1000 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 17) 0,0999 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 18) 0,0904 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 19) 0,0903 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 20) 0,0905 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 21) 0,0905 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 22) 0,0908 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 23) 0,1230 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 24) 0,0894 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 25) 0,1501 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 26) 0,0996 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 27) 0,0901 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 28) 0,0907 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 29) 0,0911 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 30) 0,0916 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 31) 0,0940 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 32) 0,1316 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 33) 0,1228 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 34) 0,1360 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 35) 0,1081 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 36) 0,1053 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 37) 0,0948 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); 38) 0,0941 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), (vieÅ¡pataujantys daiktai) - naudai.

Nustatyti, kad servitutai atsakovo sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galioja visos važiuojamosios dalies ir kelkraščio plote. IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui V. M., kad jokių stacionarių ar kilnojamųjų daiktų, Å¡iukÅ¡lių ar panaÅ¡ių daiktų kelyje ir kelkraÅ¡tyje negali bÅ«ti. IÅ¡ atsakovui V. M. priklausančio sklypo, unik. nr. (duomenys neskelbtini), servituto naudotojų – sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Å iaulių kaimiÅ¡koji sen., (duomenys neskelbtini) sav., savininkų solidariai priteisti 2349,00 Eur kompensacijÄ atsakovo V.

M. naudai. IÅ¡ atsakovui V. M. priklausančio sklypo, unik. nr. (duomenys neskelbtini), servituto naudotojų – sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų solidariai priteisti 4868,00 Eur kompensacijÄ atsakovo V.

M. naudai. IÅ¡ atsakovo V. M. tretiesiems asmenims-gyventojams priteisti 1094,50 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, jas priteisiant iÅ¡laidas apmokėjusiai D. K.. IÅ¡ atsakovo V. M. priteisti 75,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. IÅ¡ trečiųjų asmenų - sklypų, kurių naudai nustatyti servitutai, savininkų priteisti 161,96 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. IÅ¡ atsakovo V. M. priteisti 161,95 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Silvijus Balčytis