a49d6b6a-a95f-4d10-bfea-a8a356fd9a73 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4753-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00330-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 18 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. M. praÅ¡o priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, kildinamÄ iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) veiksmų. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.

žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, praustuve bei gyvenant kambaryje. PareiÅ¡kėjo teigimu, visose kamerose ginčo laikotarpiu buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir garso įraÅ¡ymo įranga. Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, kad stebimas buvo net ir besinaudojantis sanitariniu mazgu. Dėl to, jog buvo stebimas, filmuojamas, kai prausdavosi, persirengdavo, naudodavosi sanitariniu mazgu, nuolat buvo pažeistas jo privatumas, garbė ir orumas. Akcentuoja, jog per monitorių jį stebėdavo ir moterys pareigÅ«nės, todėl jis jautė didelį stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, jautė diskomfortÄ , pažeminimÄ .

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas pateikia savo nuomonę apie tai, kokie atsakovės atstovo veiksmai ir aplinkybės galėjo jam sukelti pasekmes, tačiau nenurodo ir nepateikia konkrečių duomenų, kaip ir kada dėl AreÅ¡tinėje vykdytų, niekur nepanaudotų ir sunaikintų vaizdo ir garso įrašų pablogėjo jo sveikata, reputacija, bendravimo su kitais asmenimis galimybės. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788.(9.1-1).

Pažymi, jog vaizdo stebėjimo kamerose įrengtos taip, kad vaizdo stebėjimas bÅ«tų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra bÅ«tina. Argumentuoja, jog teisinis reglamentavimas nustato, kad policijos įstaigų specialiosios paskirties patalpose, siekiant užtikrinti asmenų teisių ir laisvių apsaugÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , atskleidimÄ ir tyrimÄ , asmenų gyvybės ir sveikatos apsaugÄ , fizinį ir psichologinį neliečiamumÄ , yra vykdomas vaizdo ir garso įraÅ¡ymas.

Akcentuoja, jog vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumÄ . Tvirtina, jog Klaipėdos AVPK daromi garso ir vaizdo įraÅ¡ai yra naikinami nustatyta tvarka, užtikrinant, kad vaizdo ir garso duomenys bÅ«tų sunaikinti per 30 dienų. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo pareiÅ¡kėjui D. M. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad Klaipėdos AVPK nebuvo užtikrintas jo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, gyvenant AreÅ¡tinės kamerose.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog draudžiama, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtÄ jį be iÅ¡ankstinio jo sutikimo. Ä®statymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiÅ«rÄ atlieka Å¡ių įstaigų pareigÅ«nai; Å¡ių asmenų priežiÅ«rai gali bÅ«ti naudojamos techninės priemonės. Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areÅ¡tinėse dirbančių policijos pareigÅ«nų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d.

įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos 1 punktas). Instrukcijos 3.3 punkte nurodyta, jog nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – tai vaizdo stebėjimo bei ryÅ¡io tarp areÅ¡tinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigÅ«no sistema, kai areÅ¡tinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigÅ«nu, stebinčiu areÅ¡tinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 101 punkte nurodyta, kad jei policijos areÅ¡tinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigÅ«nas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis Å¡ia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areÅ¡tinėje esančių areÅ¡tinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimÄ bei užtikrina, kad bÅ«tų sureaguota į netinkamÄ Å¡ių asmenų elgesį, jų teisėtus praÅ¡ymus ir pan; periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areÅ¡tinėse gali bÅ«ti nevykdomas; kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 1 straipsnio 1 dalis numatė, kad Å¡io įstatymo tikslas - ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Minėto įstatymo 16 straipsnis nustato, kad vaizdo stebėjimas gali bÅ«ti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , apginti asmenų gyvybę, sveikatÄ , turtÄ ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti bÅ«dai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant iÅ¡vardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Pagal įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, vaizdo duomenų tvarkymas turi bÅ«ti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame raÅ¡ytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sÄ lygos, Å¡ių duomenų naikinimo sÄ lygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. Vadovaujantis įstatymo 19 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatomis, draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo laukÄ patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į jÄ , iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, taip pat draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimÄ patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumÄ (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.).

Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundÄ nurodė, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016 m. liepos 20 d. sprendimu leido areÅ¡tinės kamerose vykdyti vaizdo stebėjimÄ . AreÅ¡tinės patalpose vaizdo stebėjimo kameros įrengtos siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir asmenų saugumÄ , nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ . Nurodo, jog į įrengtų vaizdo kamerų stebėjimo laukÄ nepatenka jose esanti sanitarinio mazgo zona.

IÅ¡ administracinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija iÅ¡nagrinėjusi Klaipėdos AVPK 2016 m. gegužės 6 d. raÅ¡te Nr. 30-S-38274(4.68) ir 2016 m. liepos 1 d. raÅ¡te Nr. 30-S-53975(4.68) (b.l. 16-17) pateiktÄ informacijÄ , 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įraÅ¡ymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ (b. l. 18), nusprendė asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazėje patikslinti Klaipėdos AVPK registro duomenis ir leisti vykdyti vaizdo stebėjimÄ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės gyvenamosiose patalpose.

Vaizdo stebėjimo tikslas – žmonių teisių ir laisvių apsauga, vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas, tyrimas, saugaus eismo užtikrinimas, policijos komisariato pastatų, teritorijos, materialaus turto, įslaptintos informacijos apsauga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teisinis reguliavimas (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.15 punktas) įpareigoja uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengti vaizdo stebėjimo kameras ir pamainos pareigÅ«nams sudaryti sÄ lygas nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį.

Tačiau vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ bei teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog teisės aktuose yra numatyta galimybė suimtųjų priežiÅ«rai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimÄ . Å iame kontekste pažymėtina, jog anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuolatinė Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikomų asmenų priežiÅ«ra techninių priemonių pagalba buvo vykdoma teisėtai.

IÅ¡ Klaipėdos AVPK AreÅ¡tinės virÅ¡ininko tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. (3 paras) areÅ¡tinės kameroje Nr. 17 vienas, o laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki birželio 2 d. (3 paras) areÅ¡tinės kameroje Nr. 1, asmenų skaičius kameroje buvo 3 (b. l. 14-15). PareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK buvo laikomas iÅ¡ viso 6 paras. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo neteisingÄ buvimo areÅ¡tinėje laikotarpį ir nepateikia įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus duomenis.

Atsakovės atstovas nurodo, jog vaizdo stebėjimas nėra vykdomas vietose, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumÄ (sanitarinio mazgo patalpa yra uždengta juodu kvadratu). PareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ingai, tiek skunde, tiek atsikirtime į atsiliepimÄ nurodo, jog buvo stebimas ir sanitarinio mazgo patalpose. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ir laikymo AreÅ¡tinės kamerose metu kreipėsi į atsakovės atstovÄ dėl pažeistų teisių vaizdo kameromis stebint jį ir sanitariniame mazge (b.l. 21), jam buvo pateiktas atsakymas, jog kameros nestebi sanitarinio mazgo vietų (b.l. 22).

Teismo vertinimu, skunde jis faktinių duomenų patvirtinančių, kad Klaipėdos AVPK kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose vyksta vaizdo stebėjimas, pažeidžiantis asmens teises. PareiÅ¡kėjas pateikia tik savo deklaratyviÄ nuomonę apie vaizdo kamerų filmavimÄ sanitariniuose mazguose, todėl laikytina, jog jam buvo tinkamai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kad pareiÅ¡kėjas buvo neteisėtai stebimas ir kad dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ .

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiÅ¡kėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams.

Teisėja Vida Stonkuvienė