a49cb523-d7da-413b-9d8b-d3e83c5e121b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-21827-869/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16023-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8, 3.2.3.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S 2019 m. lapkričio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė, sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei, Natalijai Tomilinai, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. M., ieÅ¡kovų A. M., S. M., V. M. atstovui, advokatui Dariui AliÅ¡auskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

M., V. M. ir S. M. ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovai A. M., V. M. ir S. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovų motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. IeÅ¡kinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovų motina V. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini). VisÄ savo turtÄ (duomenys neskelbtini) testamentu V.

M. paliko ieÅ¡kovams - savo vaikams, lygiomis dalimis. Po motinos mirties ieÅ¡kovai kreipėsi į Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarę D. Jakubauskaitę ir priėmė palikimÄ . V. M. buvo iÅ¡siskyrusi, jos santuoka, (duomenys neskelbtini) sudaryta su ieÅ¡kovų tėvu A. M., buvo nutraukta 1998 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 210-6863-1998. IÅ¡tuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). V. M. nuosavybės teise valdė nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Å is butas buvo įsigytas 1992 m. birželio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374, apmokant jo įsigijimÄ investiciniais čekiais. Notarė, tvarkanti paveldėjimo bylÄ , ieÅ¡kovams paaiÅ¡kino, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Å¡is butas buvo įgytas motinai esant santuokoje ir yra laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ieÅ¡kovai galėtų paveldėti tik ½ jo dalį, bet ne visÄ butÄ .

Su tuo nesutikdami, ieÅ¡kovai kreipėsi į VÄ® „Registrų centrÄ â€œ dėl duomenų iÅ¡taisymo, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti, nurodant, kad ieÅ¡kovų pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, jog butas V. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovai pažymėjo, jog jų tėvas A. M. su mama faktiÅ¡kai negyveno santuokoje maždaug nuo 1989 metų. 1989 m. gruodžio mėn. jis emigravo į JAV, ir nuo to laiko apie jį praktiÅ¡kai jokių žinių ieÅ¡kovai neturi. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 1998 m. spalio 8 d. teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo paminėtos aplinkybės apie atsakovo A.

M. iÅ¡vykimÄ ir bendro Å«kio nevedimÄ , Migracijos tarnybos pažyma, kad toks asmuo niekada nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Asmuo, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos 1989 metais, negalėjo dalyvauti vykusioje po Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo butų privatizacijos programoje, jam nebuvo suteikta valstybinė iÅ¡moka (investiciniai čekiai). TokiÄ iÅ¡mokÄ gavo tik V. M., kuri bÅ«tent Å¡iais čekiais ir apmokėjo visÄ buto kainÄ , taigi butÄ ji įsigijo iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

Atsakovas nei investiciniais čekiais, nei jokiu kitu savo turtu ar lėšomis negalėjo prisidėti ir neprisidėjo prie Å¡io turto įsigijimo. IeÅ¡kovams taip pat nekyla abejonių, kad mama siekė turtÄ Ä¯sigyti savo asmeninėn nuosavybėn. 1992 m. birželio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartyje dėl buto privatizavimo nurodyta, kad sutartį sudaro pirkėja V. M. ir įgytas nekilnojamasis daiktas įregistruotas tik motinos V. M. vardu. Buto techninės apskaitos byloje bei namų knygoje taip pat buto savininke nurodoma viena ieÅ¡kovų motina.

Kartu su santuokos nutraukimu motina V. M. kreipėsi į teismÄ dėl A. M. pripažinimo praradusiu teisę naudotis gyvenamÄ ja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini). Å is ieÅ¡kinys 1998 m. spalio 8 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 210-6862-1998 buvo patenkintas. Tai patvirtina, kad motina butÄ laikė savo asmenine nuosavybe. VisÄ laikÄ Å¡iuo turtu ieÅ¡kovų motina naudojosi kaip savu, jį valdė, prižiÅ«rėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Per daugiau kaip 20 metų, praėjusių nuo buto privatizavimo ir santuokos nutraukimo, A.

M. nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų į šį butÄ , juo nesidomėjo, neprašė įteisinti jo nuosavybės dalies, darant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre ar pan. (el. b. l. 1-5). Teismui iÅ¡naudojus visas galimybes įteikti atsakovui A. M. procesinius dokumentus tiesiogiai (įskaitant ir atsakovo paieÅ¡kos paskelbimÄ ), nesant galimybės įteikti atsakovui procesinių dokumentų kitu bÅ«du, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 2 dalis).

Per teismo nustatytÄ 20 dienų terminÄ atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė. Apklaustas teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. M. nurodė, kad pilnai palaiko ieÅ¡kinio reikalavimus bei papildomai paaiÅ¡kino, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir buvo registruoti mama ir visi jos vaikai (ieÅ¡kovai), mama butÄ iÅ¡laikė viena, niekas jai nepadėjo. Iki emigravimo į Jungtines Amerikos valstijas, atsakovas taip pat gyveno ir buvo registruotas minėtame bute. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog atsakovas A.

M. yra mokslininkas ir 1989 metais, tuo metu kai ruošėsi iÅ¡važiuoti į Jungtines Amerikos valstijas, motinai pasakė, kad vyksta į mokslinę konferencijÄ , tačiau iÅ¡ jos niekada nebegrįžo. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovas pats atsimena, kadangi tuo metu ėjo į pirmÄ klasę. Kiek ieÅ¡kovas prisimena, tėvas neturėdamas pinigų kelionei į Jungtines Amerikos valstijas, minimÄ butÄ Ä¯keitė bankui, tačiau motina ir močiutė šį butÄ iÅ¡pirko. Visi tuo metu pergyveno, rÅ«pinosi, kad iÅ¡pirktų Å¡iÄ tėvo skolÄ , kadangi mama liko viena su trimis mažamečiais vaikais.

Po iÅ¡vykimo dar apie metus laiko tėvas Lietuvoje likusiai Å¡eimai kartais paskambindavo, paklausdavo, kaip sekasi, tačiau vėliau ryÅ¡ius nutraukė. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas nėra prisidėjęs prie buto įsigijimo, prie jo iÅ¡laikymo ar priežiÅ«ros. Tėvams dar esant santuokoje, vyko butų privatizacijos procesas ir motina iÅ¡sipirko šį butÄ iÅ¡ valstybinės įmonės. Kiek ieÅ¡kovui yra žinoma, butÄ iÅ¡ santaupų taip pat padėjo įsigyti ir mamos tėtis Kostas, t. y., ieÅ¡kovo senelis, kuris yra miręs. IeÅ¡kovas nežino, ar atsakovas per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ lankėsi Lietuvoje, su juo nėra susitikęs. Kiek ieÅ¡kovui yra žinoma, tėvas periodiÅ¡kai bendravo su savo motina ir savo broliu, tačiau Å¡ie taip pat jau mirę (močiutė mirė prieÅ¡ dvejus metus).

Motina visÄ laikÄ manė esanti Å¡io buto savininkė bei tikėjosi, kad sprendimu patvirtintas faktas, kuriuo buvo nustatyta, jog atsakovas prarado teisę į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ir yra įrodymas, jog minėtas butas yra V. M. asmeninė nuosavybė. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog tėvai iÅ¡siskyrė motinos iniciatyva, kad vaikai (ieÅ¡kovai) galėtų gauti pasus. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog prieÅ¡ mirtį motina sirgo, todėl buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko trims savo vaikams.

Tėvo klausimas, sudarant testamentÄ nebuvo svarstomas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovų atstovas, advokatas Darius AliÅ¡auskas prašė teismo ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytais argumentais ir motyvais. Atstovas nurodė, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis, buto įsigijimui lėšos buvo nuraÅ¡ytos iÅ¡ ieÅ¡kovų motinos sÄ skaitos. Å ios lėšos priklausė V. M. asmeninės nuosavybės teise. Pasak atstovo, tuo metu atsakovas A.

M. su V. M. santuokoje faktiÅ¡kai negyveno, buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į Jungtines Amerikos valstijas dar iki nepriklausomybės paskelbimo, todėl negalėjo dalyvauti Lietuvoje vykusioje butų privatizavimo programoje bei įgyti investicinių čekių. Atsakovas taip pat neteikė ieÅ¡kovams ar jų motinai jokios kitos finansinės paramos, iÅ¡ kurios bÅ«tų buvęs įgytas turtas. Papildomai paaiÅ¡kino, jog V. M. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), laikė savo asmenine nuosavybe ir po mirties visÄ savo turtÄ testamentu paliko savo trims vaikams.

IeÅ¡kovų motina taip pat kreipėsi į teismÄ ir buvo priimtas sprendimas dėl asmens pripažinimo praradusiu teisę į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ir pagrįstai tikėjosi, jog nuosavybės klausimas buvo iÅ¡spręstas, tačiau, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, Å¡is sprendimas nebuvo iÅ¡sprendžiantis nuosavybės klausimÄ . Atstovas taip pat pažymėjo, jog nepaisant ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, atsakovas negalėjo 1989 metais gauti paskolos įkeisdamas butÄ , kadangi tuo metu Å¡is butas nei atsakovui, nei jo sutuoktinei dar nepriklausė.

Atsakovui procesiniai dokumentai ir Å¡aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. spalio 17 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau nepasinaudojo jam suteikta galimybe pateikti atsiliepimo į ieÅ¡kinį, į teismo posėdį neatvyko, iÅ¡nagrinėjo bylÄ jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas (visiÅ¡kai) Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai), iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu duotus ieÅ¡kovo bei ieÅ¡kovų atstovo paaiÅ¡kinimus, nustatęs ir įvertinęs reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys tenkintinas.

Toliau teismas pasisako dėl ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovų motinos V. M. ir atsakovo A. M. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Vilniaus miesto metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini); santuoka nutraukta 1998 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 210-6863-1998; iÅ¡tuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9, 10, 11, 12-13). Taigi, ieÅ¡kovų motina ir atsakovas (ieÅ¡kovų tėvas) susituokė ir teismo sprendimas nutraukti jų santuokÄ priimtas galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui (toliau – SÅ K).

IeÅ¡kovų motinai V. M. ir atsakovui A. M. esant santuokoje, 1992 m. birželio 9 d. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis (el. b. l. 19). Butas parduotas V. M. už investicinius čekius. Nekilnojamojo turto registrų duomenimis, Å¡is butas nuo 1992 m. birželio 9 d. įregistruotas ieÅ¡kovų motinos V. M. vardu, tačiau jos asmeninė nuosavybės teisė į butÄ nėra įregistruota (el. b. l. 14). Santuokos nutraukimo metu nebuvo sprendžiamas sutuoktinių turto, įskaitant minėtÄ butÄ , padalijimo klausimas.

VisÄ laikÄ Å¡iuo turtu V. M. naudojosi kaip savu, jį valdė, prižiÅ«rėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Atsakovas A. M. faktiÅ¡kai su ieÅ¡kovų motina nebegyveno nuo 1989 m. gruodžio mėnesio, kai emigravo į Jungtines Amerikos valstijas. IÅ¡vykęs dar apie metus laiko atsakovas palaikė kontaktÄ su Lietuvoje likusia Å¡eima, tačiau vėliau bendravimÄ nutraukė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog Lietuvai atkÅ«rus nepriklausomybę, atsakovas A. M. bÅ«tų lankęsis Lietuvoje, dalyvavęs butų privatizavimo programoje, kad jam bÅ«tų suteikta valstybinė iÅ¡moka, t. y., investiciniai čekiai.

PrieÅ¡ingai, byloje esančiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog atsakovas 1989 m. gruodžio mėnesį iÅ¡vyko gyventi į užsienį ir iki Å¡iol nei karto nebuvo grįžęs į LietuvÄ (1998 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 210-6863-1998 – el. b. l. 12-13). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Butų privatizavimo įstatymo (toliau – BPÄ®) pagrindu vieno sutuoktinio (ieÅ¡kovės) vardu įgyto turto (buto) nuosavybės formos.

IeÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti butÄ jų motinos asmenine nuosavybe tuo pagrindu, kad butas buvo įgytas už jos asmenines lėšas, atsakovas neprisidėjo prie buto privatizavimo tikslinėmis iÅ¡mokomis ar kitokiomis lėšomis, buto įsigijimo sandoryje nedalyvavo, jis taip pat neprisidėjo prie buto iÅ¡laikymo bei priežiÅ«ros. Per daugiau kaip 20 metų, praėjusių nuo buto privatizavimo ir santuokos nutraukimo, A. M. nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų į šį butÄ , juo nesidomėjo, neprašė įteisinti jo nuosavybės dalies, darant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre, spręsti klausimÄ dėl turto padalijimo ar pan.

Pagal bendrÄ jÄ galiojusių Å¡eimos įstatymų taisyklę, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe ir sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ pagal BPÄ® butÄ , atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo paskirtį ir įstatyme numatytÄ tvarkÄ , nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu butas privatizuotas, t. y., butai, kuriuos sutuoktiniai įgijo pagal BPÄ®, pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigijimo kaina (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusio su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto, kuris pripažįstamas sutuoktinių asmenine nuosavybe, sÄ raÅ¡as. Vienas iÅ¡ tokių pagrindų – turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Taigi Å¡iuo atveju reikÅ¡minga nustatyti, ar ginčo turtas įgytas už V. M. asmenines lėšas ir ar turto įgijimo metu ji aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti šį turtÄ asmeninės nuosavybės teise. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingos ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovų motina V. M. ir atsakovas po santuokos sudarymo, praėjus 12 metų, ir atsakovui iÅ¡vykus į Jungtines Amerikos valstijas, kartu nebegyveno, nebetvarkė bendro Å«kio, ieÅ¡kovai (vaikai) iki Å¡iol nepalaiko jokio ryÅ¡io su tėvu A.

M., ieÅ¡kovų žiniomis, atsakovas niekada nebuvo grįžęs į LietuvÄ . Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad V. M. ir atsakovas nuo 1989 metų bendro Å«kio nebetvarkė, santuokinio gyvenimo nebegyveno. Svarbi aplinkybė ta, kad 1998 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 210-6862-1998 ieÅ¡kinys buvo patenkintas, t. y., A. M. buvo pripažintas praradusiu teisę naudotis gyvenamÄ ja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11). Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovų motina įsigijo už investicinius čekius, t. y., ieÅ¡kovų motina dalyvavo butų privatizavimo programoje, jai buvo suteikta valstybinė iÅ¡moka - investiciniai čekiai ir bÅ«tent Å¡iais investiciniais čekiais, nuraÅ¡ytais nuo V.

M. sÄ skaitos, ieÅ¡kovų motina ir apmokėjo visÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainÄ (el. b. l. 19-20). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2013), t. y., ginčo buto kaina buvo apmokėta ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis. Nors nurodyta aplinkybė savaime nėra pagrindas spręsti, kad butas, adresu: (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V.

M. nuosavybė, tačiau ji vertintina kaip turinti reikÅ¡mės visų kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas, atsižvelgdamas į aptartus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus – ieÅ¡kovo bei ieÅ¡kovų atstovo paaiÅ¡kinimus ir byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su ginčo buto įsigijimu – daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje aktualios nuosavybės teisės įsigijimÄ reglamentuojančios teisės normos turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į tai, kiek kiekvienas iÅ¡ nurodytų asmenų (V.

M. ir atsakovas) savo asmeniniu turtu prisidėjo prie konkretaus nuosavybės teisės objekto jų santuokos metu įsigijimo. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas V. M. vardu 1992 m. birželio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, apmokant investiciniais čekiais. Iš byloje pateikto taupomojo pranešimo (el. b. l.

20) matyti, kad už butÄ investiciniais čekiais mokėjo V. M. Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad atsakovas savo lėšomis prisidėjo prie nurodyto buto įsigijimo (perduodamas lėšas grynais pinigais, pervesdamas į banko sÄ skaitÄ ir pan.), ketino jį įsigyti kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, jame gyventi, juo naudotis. Bylos duomenimis, atsakovas prie buto privatizavimo neprisidėjo nei pinigais, nei vienkartine iÅ¡moka ir tiksline kompensacija. Teismas, remdamasis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai įrodė, jog 1992 m. birželio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigytas turtas (butas) įgytas iÅ¡ asmeninių V.

M. lėšų ir jai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ Ä¯sigyti butÄ asmeninės nuosavybės teise, t. y., nurodytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , todėl pripažintas V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai ir, be kita ko, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V.

M. nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovai už ieÅ¡kinį sumokėjo 699,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 44). Teismui patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams A. M., V. M. ir S. M. iÅ¡ atsakovo A. M. priteistinas žyminis mokestis – 699,00 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 3,58 Eur, kurios ieÅ¡kinio patenkinimo atveju valstybės naudai priteistinos iÅ¡ atsakovo A. M. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

M., gimusio (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 699,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 3,58 Eur (tris eurus 58 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis VÄ® „Registrų centras“ Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Renata Jocienė