2021-02-10 Nr. AB-2936-3-61-3-03763-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-30-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03763-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Prokurorų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Prokurorų profesinės sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Prokurorų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos vietos nustatymo Kauno apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams“; 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“; 3) įpareigoti Generalinę prokuratūrą panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“; taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Prokurorų profesinės sąjungos skundą atsakovui Generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis pasirinktinai į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (buv. (duomenys neskelbtini)), Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus (buv. (duomenys neskelbtini)) arba Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus (buv. (duomenys neskelbtini)).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Teismas iš skundo ir jo priedų sprendė, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro priimtų įsakymų, t. y. sprendimų, kurie sukelia pareiškėjui (jo nariams) tiesiogines teisines pasekmes. Šių sprendimų (įsakymų) teisėtumas buvo tikrinamas Generalinės prokuratūros.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 31 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas su skundu turėtų kreiptis ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o pasirinktinai į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno, Klaipėdos arba Šiaulių rūmus ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas Prokurorų profesinė sąjunga atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Vadovaudamasi tuo, Prokurorų profesinė sąjunga ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama panaikinti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos vietos nustatymo Kauno apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams“; panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“; panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“ ir sustabdyti jų galiojimą. Generalinei prokuratūrai atsisakius tenkinti skundą, pareiškėjas kreipėsi į teismą formuluodamas reikalavimą teismui įpareigoti Generalinę prokuratūrą panaikinti neteisėtus sprendimus, bet ne prašydama teismo tiesiogiai panaikinti minėtus įsakymus.

Pareiškėjo vertinimu, pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui išimtinai skundžiant Generalinės prokuratūros sprendimą, kuris realiai sukelia teisines pasekmes, Generalinei prokuratūrai nepanaikinus neteisėtų sprendimų, nors tokią pareigą Generalinė prokuratūra turi, skundas yra teikiamas pagal jos buveinės vietą – Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad kai skunde dėl institucijos sprendimo, priimto ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, be kita to, yra suformuluotas ir savarankiškas reikalavimas (pvz., dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus) šiai institucijai, pagal teisės aktus galinčiai veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas, ir kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija (t. y. kai tiesiogines pasekmes sukelia ir teismui skundžiami institucijos sprendimai ar neveikimas) ginčo teismingumas nustatomas vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis nuostatomis. T. y. byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas pateikė pavyzdį, kad atvejai, kai skundžiami Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių sprendimai pačiai Valstybinei darbo inspekcijai, o šiai netenkinus skundo skundžiami Valstybinės darbo inspekcijos sprendimai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Valstybinės darbo inspekcijos sprendimas neskirti pakartotinio nelaimingo atsitikimo tyrimo vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjui atitinkamas pasekmes, todėl ginčas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija (2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-62-248/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-501/2007). Šiuo atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Generalinės prokuratūros sprendimas nepanaikinti neteisėtų įsakymų, todėl ginčas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo Prokurorų profesinės sąjungos skundą atsakovui Generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas Prokurorų profesinė sąjunga 2020 m. rugsėjo 28 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (toliau – ir Generalinis prokuroras), prašydamas panaikinti: Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos vietos nustatymo Kauno apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams“, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“ (toliau – ir Įsakymai) bei sustabdyti minėtų įsakymų galiojimą iki sprendimo pagal skundą priėmimo. Generalinės prokuratūros 2020 m. spalio 19 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (tikslių duomenų apie minėto rašto numerį ir datą nėra, pareiškėjas skunde teismui nurodė rašto datą – 2020 m. spalio 19 d.), pareiškėjo skundą Generalinis prokuroras netenkino. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. elektorinių ryšių priemonėmis padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas įpareigoti Generalinę prokuratūrą panaikinti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos vietos nustatymo Kauno apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams“, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymą „Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietos nustatymo“ bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Prokuratūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja prokurorų pavaldumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi. Pagal minėto straipsnio 2 dalį prokurorai apie Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą ar priimtą sprendimą, prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui). Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokurorai, nesutikdami su Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu, kitu norminiu aktu ar priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui), o nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu aktu, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jį apskųsti teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. I-202 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. I-84 redakcija) (toliau – ir Reglamentas), Generalinė prokuratūra tvirtina prokuratūros struktūrą, padalinių nuostatus, rengia veiklos organizavimo dokumentus (8 p.), vadovauja apygardų prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą, vykdo apygardų prokuratūrų tolygaus darbo krūvio paskirstymo kontrolę (10 p.). Pagal Reglamento 28 punktą apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) vadovauja apygardos prokuratūrai, nustato apygardos prokuratūros prokurorų, išskyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorus (jų tarnybos vieta nustatoma suderinus su generaliniu prokuroru), specializaciją ir tarnybos vietą apygardos prokuratūros padalinyje (kai nesikeičia prokurorų darbo vieta) <....>.

Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, Įsakymų turinį bei prie pareiškėjo skundo pridėtus dokumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas iš esmės keliamas dėl Įsakymų teisėtumo, kuriuos pagal Reglamente nustatytą kompetenciją priėmė apygardų vyriausieji prokurorai. Generalinis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo Prokurorų profesinės sąjungos skundą, 2020 m. spalio 19 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, pareiškėjo skundo netenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjo atstovaujamiems prokurorams sukelia būtent Įsakymai, o ne Generalinio prokuroro sprendimas netenkinti pareiškėjo skundo dėl Įsakymų panaikinimo.

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgęs į ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai sprendė, kad administracinė byla teisminga ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui, t. y. šio teismo Kauno, Klaipėdos arba Šiaulių rūmams pagal to teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, kurio įsakymo teisėtumas skundžiamas, buveinės vietą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, suformulavo reikalavimą įpareigoti Generalinę prokuratūrą panaikinti Įsakymus, tačiau neprašo panaikinti nei prokurorams teisines pasekmes sukeliančių Įsakymų, nei dėl pareiškėjo skundo dėl Įsakymų panaikinimo priimto Generalinės prokuratūros 2020 m. spalio 19 d. sprendimo „Dėl informacijos pateikimo“. Pažymėtina, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo suformuluotas skundo reikalavimas tik įpareigoti Generalinę prokuratūrą panaikinti Įsakymus, nereikalaujant panaikinti Įsakymų ir priimto Generalinės prokuratūros sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Įsakymų panaikinimo, aptartų kriterijų, keliamų skundo reikalavimui administraciniame teisme, neatitinka.

Be to, pareiškėjas grįsdamas savo reikalavimą, atskirajame skunde nepagrįstai remiasi Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, nes minėta įstatymo nuostata reglamentuoja prokurorų proceso veiklos kontrolės ir sprendimų panaikinimo tvarką. Šiuo atveju ginčas kilęs ne dėl prokurorų proceso veiklos, o administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Šiuo atveju skundžiama nutartimi pareiškėjo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra ribojama, nes nutartimi pareiškėjui neužkertamas kelias nustatyta tvarka kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą (atitinkamus jo rūmus), ką skundžiamoje nutartyje pareiškėjui ir išaiškino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Prokurorų profesinės sąjungos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė