2022-04-13 Nr. AB-8819-3-61-3-00424-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1968-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00424-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. F. C. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. F. C. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. F. C. C. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė, prieglobsčio prašytoja) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 21S42672 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad nesutinka su Departamento argumentais, jog jai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat kad jai negali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prašymo atmetimą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, nepagrįstai ir neproporcingai nustatė maksimalų draudimo atvykti terminą.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad ji nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Dėl (duomenys neskelbtini) ji negali pasilikti kilmės šalyje nes kyla grėsmė jos saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) yra sumažėjusi, bet neišnykusi, ką pripažįsta ir pats atsakovas. Tai, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) moteriai (duomenys neskelbtini). Pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPBB, dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (ESPA)) nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Šiuo atveju pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini)), todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai nereikia įrodinėti. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir kilmės šalies informacija suponuoja realias grėsmes jos gyvybei ir sveikatai dėl (duomenys neskelbtini) grėsmės, todėl prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai.

4. Pareiškėja nurodė, kad ji bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, ji visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Jos išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjos pasakojimas yra paremtas bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, bet ne asmenine patirtimi. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su prieš kurį laiką kilmės šalyje vyravusia bendra situacija. Šiuo metu nėra informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenės asmenys (duomenys neskelbtini) būtų persekiojami. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės prielaidai, jog pareiškėjai jos gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Kadangi pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jai buvo nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Taip pat nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją jos pasakojimo kontekste ir konstatavo, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų ar aplinkybių, kurias būtų galima patikrinti. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), todėl ji yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, yra tikėtina, kad, atsisakius suteikti užsienietei prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti. Pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjos S. F. C. C. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir jį sutrumpino nuo 5 iki 3 metų, o kitą skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad:

10.1. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo atliktos pareiškėjos apklausos, kurių metu pareiškėja nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini).

10.2. Departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11. Teismas vertino, kad Departamento pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, buvo atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jos nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę bei į pareiškėjos kilmės valstybės informaciją. Teismas pažymėjo, kad atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį, tačiau pareiškėja apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nurodė, jog jai niekas negrasino ir jos nepersekiojo kilmės šalyje, taip pat pareiškėja pati pripažįsta, jog prašymą grindžia bendra situacija šalyje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais, individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų nepateikta.

12. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pareiškėja nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jos kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

13. Įvertinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, tai, kad pareiškėjos prašymas pagrįstai dėl aptartų argumentų atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjos atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtus Lietuvos–(duomenys neskelbtini) sieną (duomenys neskelbtini) metu, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir pristatyta į užkardą), teismas konstatavo, jog Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog užsienietė slėpsis (jos tikslas niekada nebuvo Lietuva) ir nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Tačiau teismas sprendė, kad Departamento nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos terminas yra neproporcingas, todėl šį terminą sutrumpino iki 3 metų.

14. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, perspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą yra pagrįstas ir teisėtas, o Sprendimo dalis dėl uždraudimo atvykti yra nemotyvuota ir neproporcinga, todėl šią Sprendimo dalį pakeitė. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas sprendė, kad negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 15. Pareiškėja S. F. C. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji Departamento prašė užtikrinti jos teisę būti išklausytai, teisingai išnagrinėti jos skundą, tačiau atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Departamento ir komisijos sprendimai buvo priimti, neįvertinus pareiškėjos paaiškinimų ir jos neišklausius.

17. Pareiškėja pažymi, kad pagrindinė išvykimo iš kilmės šalies priežastis – (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, jos nurodyti faktai nebuvo teisingai įvertinti.

18. Pareiškėja akcentuoja, kad skunde buvo nurodžiusi, jog atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę, apie įstatymus ir jų taikymo būdą, nesurinko aktualios medžiagos apie (duomenys neskelbtini) asmenų tiesioginės diskriminacijos problematiką. Atsakovas apsiribojo prielaida, kad pareiškėja vien dėl (duomenys neskelbtini) priežasčių buvo priversta palikti kilmės šalį. Pareiškėja sutinka, kad (duomenys neskelbtini) pobūdžio sunkumai yra tik sistemingos tiesioginės diskriminacijos pasekmė, bet ne esminė pareiškėjos kilmės šalies palikimo priežastis. Atsakovas nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kas yra privaloma. Atsakovas vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija, kuri neatspinti tikrosios pareiškėjos kilmės šalies situacijos ir negali būti laikoma išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę. Taip pat turėjo būti parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojos kilmės valstybėje, tačiau Departamentas to neatliko.

19. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjos individualią situaciją ir jos padėtį kilmės šalyje, neparengė informacinės pažymos apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjos padėtį, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šie trūkumai nebuvo pašalinti, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad Departamentas surinko ir įvertino visą aktualią kilmės valstybės informaciją pareiškėjos pasakojimo kontekste ir pagrįstai nustatė, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame Sprendime padarytas išvadas. Jokiame teisės akte nėra nustatyta pareiga Departamentui nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kreiptis į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ar Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas dėl informacijos apie kilmės valstybę pateikimo. Be to, pareiškėja nenurodo, kokią informaciją galėtų pateikti šios institucijos, kurios negalėtų turėti ir paskelbti ESPA – atsakinga už kilmės valstybės informacijos rinkimą ir skelbimą atsakinga agentūra. Nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad Departamentas turėjo parengti informacinę pažymą apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, o, neparengęs šios pažymos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja nenurodo jokių teisės aktų nuostatų, kuriose būtų nurodyta Departamento pareiga, nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, rengti pažymas apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Atsakovo teigimu, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 21S42672 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą 5 metų terminą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl šį terminą teismas sutrumpino iki 3 metų.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

30. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

31. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

32. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

33. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

34. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad jai kaip moteriai ir (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, į kilmės valstybę nenori grįžti, nes (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 3, 10.1, 17 p.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos Departamentui teiktus paaiškinimus, sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja jai gresiantį pavojų sieja su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) tautiečių persekiojimu ir bendra ekonomine situacija šalyje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad pareiškėja apklausos Departamente metu nenurodė, jog būtų tiesiogiai susidūrusi su jos persekiojimo ar kitais neigiamais veiksmais. Pareiškėja teigė, kad jai asmeniškai niekas negrasino, bet buvo grasinta (duomenys neskelbtini), o, paprašius patikslinti, ji tik abstrakčiai nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjai nenurodžius jokių papildomų aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp pasakojimo apie (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos nurodomos baimės būti persekiojamai. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog būtent dėl persekiojimo kilmės valstybėje pareiškėja negalėjo (duomenys neskelbtini).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jai, kaip (duomenys neskelbtini), tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjai galbūt galinčią kilti grėsmę. Pažymėtina, jog iš EPPB (duomenys neskelbtini) gairių „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad (duomenys neskelbtini). Nors, remiantis EPPB pateikiamais duomenimis, pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini) moteris, priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau EPPB taip pat nurodo, kad, (duomenys neskelbtini).

38. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nėra riziką didinantis veiksnys, padidinantis persekiojimo tikimybę ((duomenys neskelbtini) šios teritorijos nevaldo). Vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo įvertinta ir tai, kad ji visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus moteris (gim. (duomenys neskelbtini)), pareiškėja nenurodė, kad jai būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas, savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto ar pareiškėjo grįžimo į kilmės šalį atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Todėl Departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jai galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 86 str. 1 d.).

39. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, jog pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

40. Priešingai nei teigia pareiškėja, Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi visapusiška informacija: EPPB (duomenys neskelbtini) gairėmis, kitais tarptautiniais šaltinais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjos kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų. Tai, kad Departamentas nesurinko duomenų iš diplomatinių institucijų, savaime nepaneigia ginčijamo Sprendimo pagrįstumo. EPPB (duomenys neskelbtini) gairėse yra pakankamai esminę reikšmę turinčios informacijos apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuria atsakovas pagrįstai rėmėsi. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė duomenų, paneigiančių EPPB (duomenys neskelbtini) gairėse nurodytą informaciją.

41. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas turėjo parengti informacinio pobūdžio pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojos kilmės valstybėje, pažymėtina, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše tokia pareiga Departamentui nebuvo įtvirtinta. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą surinkti kilmės šalies informaciją ir įvertinti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį šios informacijos kontekste.

42. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl teisės būti išklausytai pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos apklausa Departamente buvo atliekama žodžiu, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė būti išklausytai nebuvo pažeista. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Departamento komisija sprendimą priėmė, neišklausiusi pareiškėjos, yra nesusiję su nagrinėjama byla, nes byloje nėra duomenų, kad ginčijamas Departamento Sprendimas būtų apskųstas Departamento komisijai ir ši būtų priėmusi sprendimą.

43. Kadangi pareiškėja nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Departamento Sprendimas yra iš dalies pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. F. C. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius