Legislator Case Law & Legislation
a494ff40-d87e-4bb3-980d-91a9a0f83dd4 AI generated

a494ff40-d87e-4bb3-980d-91a9a0f83dd4 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number a494ff40-d87e-4bb3-980d-91a9a0f83dd4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-309/2011Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00107-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2., 1.2.29.1., 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 17 d.Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Sandžiui Povilauskui,gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,nuteistajam D.

Legislator headnote

AI generated

a494ff40-d87e-4bb3-980d-91a9a0f83dd4 · Å iaulių apygardos teismas: Ä® skelbimÄ atsiliepęs žmogus pasiÅ«lė vadybininko darbÄ , jį įdarbinęs žmogus vardu A. paaiÅ¡kino, kad nesenai įsigijo Å¡iÄ Ä¯monę, tačiau negali jai vadovauti, kadangi turi dar vienÄ Ä¯monę ir neturi jai laiko. Nurodė, kad įmonei vadovaus ne jis, o kitas asmuo. Suvedė su A. R. kaip su įmones direktoriumi. 2008 m. lapkričio viduryje prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje pasirašė darbo sutartį vadybininko pareigoms. Jau kitÄ dienÄ A. paprašė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas buvusiÄ Ä¯monės savininkę nuvežti bÅ«simo direktoriaus anketinius duomenis ir sutarti, kada atiduos visus įmonės dokumentus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-309/2011Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00107-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2., 1.2.29.1., 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 17 d.Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Sandžiui Povilauskui,gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,nuteistajam D.

J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. lapkričio 20 d. dokumentų suklastojimo, suklastotų dokumentų gabenimo, laikymo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. lapkričio 26 d. dokumentų suklastojimo, suklastotų dokumentų gabenimo, laikymo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. gruodžio 1 d. dokumentų suklastojimo, suklastotų dokumentų gabenimo, laikymo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme, paskirta už sukčiavimÄ , apimant Å¡velnesnes bausmes, paskirtas už dokumentų suklastojimÄ , suklastotų dokumentų gabenimÄ , laikymÄ , ir subendrinta bausmė D.

J. skirta – laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ D. J. 255121,11 Lt turtinei žalai atlyginti. Ä® atliktos bausmės laikÄ D. J. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2009-04-23 iki 2009-12-23. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: D. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 20 d., dienos metu (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), prisistatydamas kito asmens - A.

R. vardu, pateikdamas Å¡io asmens tapatybės kortelės kopijÄ ir pasiraÅ¡ydamas A. R. vardu 2008 m. lapkričio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pabaigoje, eilutėje „Pirkėjas A. R.“ suklastojo tikrÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir įgijo turtinę teisę į UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, sumokėdamas už jas 60 000 litų. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2008 m. lapkričio 20 d. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡ydamas A.

R. vardu 2009-11-19 UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. S. praneÅ¡imo pabaigoje, virÅ¡ eilutės „Vardas, pavardė, paraÅ¡as“, 2008-11-20 UAB (duomenys neskelbtini) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pabaigoje, eilutėje „Akcininkas“, 2008-11-20 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų registravimo sÄ raÅ¡o pabaigoje, eilutėje Nr.1 „A. R.“, 2008-11-20 dokumentų priėmimo-perdavimo akto pabaigoje, eilutėje „Priėmė:“, 2008-11-20 priėmimo-perdavimo akto pabaigoje, eilutėje „Priėmė:“ suklastojo Å¡iuos tikrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, po to 2008 m. lapkričio 20 d. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), gabeno juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu iÅ¡ kavinės (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , ir juos laikė su savimi.Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 26 d., vakare (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini) namo kieme, pasiraÅ¡ydamas A.

R. vardu UAB (duomenys neskelbtini) 2008-11-26 dokumentų priėmimo-perdavimo akto pabaigoje, eilutėje „Priėmė:“, taip pat akto pabaigoje, paraÅ¡ydamas tekstÄ â€žSu finansinėmis skolomis susipažinau, pretenzijų neturiu“ ir po Å¡io teksto pasiraÅ¡ydamas A. R. vardu, suklastojo šį tikrÄ dokumentÄ ir 2008 m. lapkričio 26 d. gabeno jį tuo metu paties nuomojamu automobiliu „Kia Clarus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iÅ¡ namo kiemo (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , ir laikė su savimi.Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 1 d., vakare (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini) namo kieme, pasiraÅ¡ydamas A.

R. vardu UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-01 dokumentų priėmimo-perdavimo akto pabaigoje, eilutėje „Priėmė:“, 2008-11-27 eilinio visuotino akcininkų susirinkimo protokolo pabaigoje, eilutėje „Akcininkas“, suklastojo Å¡iuos dokumentus ir pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2008-11-27 eilinio visuotino akcininkų susirinkimo protokolÄ A. S., o UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-01 dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ gabeno tuo metu paties nuomojamu automobiliu „Pontiac Trans Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iÅ¡ namo kiemo, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ir laikė su savimi.Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 metų gruodžio mėnesį (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta), ne anksčiau kaip 16 dienÄ ir ne vėliau kaip 29 dienÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tuo metu paties nuomojamame automobilyje „Pontiac Trans Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitiko su A.

R. ir veikdamas suklastotų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų – 2009-11-19 pirkimo-pardavimo sutarties, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų registracijos sÄ raÅ¡o, pagrindu, apgaule – nurodydamas klaidingÄ krovininio automobilio „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o pagal finansinio lizingo sutartį priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), nuomos tikslÄ , bei pasinaudodamas A.

R. teisiniu neiÅ¡prusimu, įtikino UAB (duomenys neskelbtini) direktorių A. R. pasiraÅ¡yti automobilio „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o pagal finansinio lizingo sutartį priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir laidavimo sutartį. Po ko D. J., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2008-12-29 apgaule – veikdamas A. R. vardu ir pasitelkdamas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nekaltus asmenis - UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus R.

P. ir S. T., kurie jo, veikiančio kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. R., nurodymu nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), V. K. perdavė A. R. pasiraÅ¡ytÄ krovininio automobilio „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o pagal finansinio lizingo sutartį priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, laidavimo sutartį, perdavė 5900 Lt nuompinigių ir parvarė šį automobilį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), įgijo teisę laikotarpiui nuo 2008-12-29 iki 2009-01-12 naudotis 152376,35 Lt vertės krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, o pagal finansinio lizingo sutartį priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas už Å¡io automobilio nuomÄ kasdien mokėti 250 litų nuomos mokestį, o 2008-12-29, vakare (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), Å¡alia UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų R.

P. ir S. T. paėmė automobilio nuomos sutartį, laidavimo sutartį, įgaliojimÄ , nuomos mokesčio kvitus, automobilio dokumentus ir užvedimo raktus. Tokiu bÅ«du D. J. apgaule įgijo savo naudai didelės vertės, t. y. 152367,35 litų, svetimÄ turtÄ - krovinį automobilį „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nuosavybės teise, o UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį pagal finansinio lizingo sutartį, iÅ¡ anksto žinodamas, kad pasibaigus automobilio nuomos sutarčiai jo savininkams negrÄ Å¾ins.Apeliaciniu skundu nuteistasis D.

J. praÅ¡o: iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ A. R., nes jis yra prisidėjęs prie Å¡ios aferos; iÅ¡aiÅ¡kinti tikrÄ jį įmonės savininkÄ ir iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl sukčiavimo; iÅ¡teisinti jį dėl sukčiavimo; skirti mažesnę bausmę.Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, nes jam skirta labai griežta bausmė. Nurodo, jog teismo metu davė iÅ¡samius parodymus ir parodė, kad 2009 m. lapkričio pradžioje patalpino skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį (duomenys neskelbtini), kad ieÅ¡ko darbo.

Ä® skelbimÄ atsiliepęs žmogus pasiÅ«lė vadybininko darbÄ , jį įdarbinęs žmogus vardu A. paaiÅ¡kino, kad nesenai įsigijo Å¡iÄ Ä¯monę, tačiau negali jai vadovauti, kadangi turi dar vienÄ Ä¯monę ir neturi jai laiko. Nurodė, kad įmonei vadovaus ne jis, o kitas asmuo. Suvedė su A. R. kaip su įmones direktoriumi. 2008 m. lapkričio viduryje prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje pasirašė darbo sutartį vadybininko pareigoms. Jau kitÄ dienÄ A. paprašė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas buvusiÄ Ä¯monės savininkę nuvežti bÅ«simo direktoriaus anketinius duomenis ir sutarti, kada atiduos visus įmonės dokumentus.

Nurodo, kad pirmÄ kartÄ su A. S. susitiko (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini). Su ja liepė susitikti A.. Jis nuvežė atÅ¡viestÄ A. R. tapatybės kortelės kopijÄ , kad ji galėtų tvarkyti įmones dokumentus A. R. vardu, nes, kaip aiÅ¡kino A., tas A. R. bus įmones direktorius. A. S. padavė kortelės kopijÄ , A. S. tik paklausė ant ko forminti įmonę, taip pat paklausė A. R. adreso. Kitos dienos ryte atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančiÄ kavinę (duomenys neskelbtini) susitikti su A.

S.. Ši padavė jam dokumentus, ant kurių jis sudėjo savo parašus po A. R. pavarde. Įgaliojimo už A. R. pasirašyti neturėjo. 2008-11-26 vakare vėl atvažiavo pas A. S. adresu (duomenys neskelbtini), kur ji jam padavė tris kartonines dėžes įvairiausių įmonės dokumentu. Perdavusi dėžes ji jam liepė pasirašyti ant kažkokių jos atspausdintų dokumentų po A. R. pavarde. kokie ten buvo dokumentai jis nežino, nes jam nebuvo duodama susipažinti. Daugiau A. S. nebematė. 2008 m. gruodžio viduryje direktorius A.

R. ar įmonės savininkas A. liepė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esančiÄ Ä¯monę UAB (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rėti bei paklausti, ar nuomoja automobili " Mercedes 1843". Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), susitiko su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir kartu su juo apžiÅ«rėjo vilkikÄ Mercedes. Grįžęs i (duomenys neskelbtini) susitiko su įmonės savininku A. ir jam pasakė, kad nuomoja vilkikÄ . 2008-12-29 ryte, A. jam padavė dokumentus ir liepė nuvežti direktoriui A.

R., kad jis juos pasiraÅ¡ytų, o po to, tuos dokumentus nuvežti pas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams R. P. ir S. T., kurie direktoriaus A. R. nurodymu turėjo į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), V. K. perduoti A. R. pasiraÅ¡ytÄ krovininio automobilio "Mercedes Benz" nuomos bei laidavimo sutartį bei perduoti 5900 Lt nuompinigių. Taip pat jie turėjo parvaryti automobilį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) i (duomenys neskelbtini). Vakare jam paskambino S. T. ir pranešė, kad parvarė automobilį.

TÄ patį vakarÄ S. T. padavė jam vilkiko raktelius ir jo dokumentus, kur tÄ patį vakarÄ jis viskÄ atidavė įmonės savininkui A. 2009-01-08 ryte, jam paskambino savininkas A. ir liepė skubiai surasti vilkiko vairuotojÄ , kuris turėtų (duomenys neskelbtini) vizÄ , kadangi jau vakare reikėjo iÅ¡važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ ten parvežti Å¡aldytuvÄ , nes tai buvo skubus užsakymas. LaikraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) susirado vairuotojÄ K. R., su kuriuo sutarė, kad jau šį vakarÄ jis iÅ¡vyktų į (duomenys neskelbtini) ir ten prikabinus priekabÄ -Å¡aldytuvÄ jis partemtų į (duomenys neskelbtini).

Su K. R. susitiko prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), o vėliau nuvyko prie (duomenys neskelbtini) teritorijos, kur stovėjo automobilis. K. R. padavė raktelius ir automobilio dokumentus, kuriuos jam prieÅ¡ tai padavė A.. Nurodė jam vykti per (duomenys neskelbtini) postÄ ir, kad pravažiavus sienÄ , jis bus informuotas, kur toliau vykti. IÅ¡važiavus K. R., nuvyko į prekybos centrÄ (duomenys neskelbtini), kur jo laukė įmonės savininkas A. Å is paprašė duoti mobilųjį telefonÄ iÅ¡ kurio skambino K.

R., sakė, kad pats nurodys, kur toliau važiuoti pravažiavus sienÄ . Daugiau K. R. nebematė, o savininkÄ A. dar matė po kelių dienų. Sutikęs jį paprašė, kad atleistų iÅ¡ darbo. Teigia, kad jis turto savo naudai neįgijo, atliko jam pavestÄ bendrovės vadovo darbÄ . Apelianto teigimu, vilkiku nesinaudojo, taip pat nežinojo, kad jis bus negrÄ Å¾intas. Kada A. R. nebÅ«davo, prisistatinėdavo jo vardu. NepamenÄ , ar nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) prisistatė A. R. vardu, bet pamena, kad pateikė A.

R. vizitinę kortelę. K. R. ir jo sÅ«nui prisistatė A. R. vardu, nes kaip buvo papraÅ¡ytas skubiai surasti vairuotojÄ , tai pagalvojo, kad žmogus vis tiek norės pamatyti direktorių, o ne vadybininkÄ , todėl sugalvojo prisistatyti direktoriaus vardu. Buhalterei prisistatė A. R. vardu lygiai tokiu pat motyvu kaip ir K. R. Ä®monės A. R. vardu neregistravo, nevežė A. R. į VÄ® (duomenys neskelbtini) ir jis pats pasirašė ant protokolo (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jis pasirašė tik ant A. S. duotų dokumentų.

Savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad pasirašė ant A. S. duotų dokumentų. Nuteistasis kategoriÅ¡kai neigia sukčiavimÄ , nes, apelianto teigimu, jis neužvaldė svetimo turto. Mano, kad teismas jo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas, nesistengė surasti, iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrojo aferos organizatoriaus, nesidomėjo, kas tas žmogus, kuris su A. S. buvo susitikęs ir viskÄ aptarė dėl įmonės pirkimo ir kurio pavedimu jis atvyko pas A. S.. Taip pat, apeliantas mano, kad prie Å¡ios aferos yra prisidėjusi buvusi įmonės savininkė A.

S., nes ji stengėsi nuslėpti, kas ir kokiomis aplinkybėmis ir su kuo tarėsi dėl įmonės pirkimo, vengia įvardinti šį žmogų. Taipogi nuteistojo nuomone, A. S. kartu su tuo žmogumi sutarė perraÅ¡yti įmonę ant A. R., taip nusiraÅ¡yti nuo savęs į skolas įklimpusiÄ Ä¯monę. Teigia, kad A. R. pažįsta tÄ Å¾mogų įmonės pirkėjÄ (jis tik teismo metu pripažino, kad su tuo žmogumi derino automobilių - sunkvežimių nuomÄ su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriais).

Tai, nuteistojo teigimu, įrodo, kad A. R. yra prisidėjęs prie Å¡ios aferos. Taip pat nurodo, kad A. R. melavo ir apÅ¡nekėjo jį tardymo ir teismo metu, taip norėdamas pademonstruoti savo kvailumÄ ir naivumÄ , kad buvo manipuliuojamas kitų asmenų. Taip pat nurodo, kad teismas net nemėgino aiÅ¡kintis apie įmonės veiklÄ , kad įmonės vardu nuo 2008-12 iki 2009-02 (duomenys neskelbtini) „Regitroje“ buvo registruoti du sunkvežimiai, nesiaiÅ¡kino, kur tie sunkvežimiai ir kas juos įmonės vardu registravo.

Nurodo, kad viso tyrimo, teismo metu buvo vienas prokuroras, o į baigiamÄ sias kalbas atvyko naujas prokuroras nesusipažinęs su byla ir nebuvęs teismo procese. Mano, kad nuo pat tardymo pradžios stengtasi sunkinti jo padėtį, nes, nuteistojo teigimu, vienÄ tęstinį nusikaltimÄ iÅ¡skyrė į dvi bylas ir padarė du teismus. Taipogi nurodo, kad ankstesnis teismas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ jam skyrė mažesnę bausmę – už sukčiavimÄ 4 metus, už dokumentų klastojimÄ , gabenimÄ 1,6 metus, o Å¡is teismas skyrė už sukčiavimÄ 5,6 metų, o už dokumentų klastojimÄ , gabenimÄ 2 metus, taip, pasak nuteistojo, stengtasi kuo daugiau pakenkti jam, kuo daugiau sunkinant jo padėtį, o ne iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrus aferos sumanytojus, investuotojus į Å¡iÄ aferÄ , ir visus kitus, kurie turėjo pelno ir naudos.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D.

J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), padarymo neginčija, o skunde teigia, kad vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK nuostatos, kad teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl, apelianto nuomone, jis nuteistas neteisėtai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat teigia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas ir jam paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamÄ teismo sprendimÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nevirÅ¡ydamas apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas. Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo D. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis D.

J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės atkartoja savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai.

Å ioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡dėstė kaltinančius D. J. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė jo parodymus ir visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi liudytojų R. G., V. K., A. R., R. P., M. D., A. S., K. R., V. Å . parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , daiktų, dokumentų pateikimo, akistatų, apžiÅ«ros protokolais. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamÄ dėmesį skyrė situacijos vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, dėl to visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad D.

J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir BK 182 straipsnio 2 dalyje.Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to Å¡iuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo (kaip minėta skunde, nuteistojo nuomone, kad vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK nuostatos, kad teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas) savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.

Byloje nustatytos aplinkybės, o bÅ«tent – R. G., V. K., A. R., R. P., M. D., A. S., K. R., V. Å . parodymai, specialistų iÅ¡vados, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , daiktų, dokumentų pateikimo, akistatų, apžiÅ«ros protokolai patvirtina, kad D. J., apgaule, tikslu pasisavinti didelės vertės svetimÄ turtÄ , pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. teisiniu neiÅ¡prusimu, įtikino jį pasiraÅ¡yti automobilio nuomos ir laidavimo sutartis, tokiu bÅ«du apgaule sudarė automobilio nuomos sutartį, kuriÄ , veikdamas A.

R. vardu ir pasitelkdamas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nekaltus asmenis – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus R. P. ir S. T., perdavė transporto priemonę nuomojusios įmonės – UAB (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui ir piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo asmens pasitikėjimu, iÅ¡sinuomojo automobilį „Mercedes Benz 1843“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), o pagal finansinio lizingo sutartį priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), kurį parvarė į sutartÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), t. y. apgaulės bÅ«du įgijo svetimÄ turtÄ , kurį realizavo.

Be to, pastebėtina ir tai, kad visi pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes dėl nuteistojo D. J. aktyvių veiksmų pristatant save kitos akcinės bendrovės vadovu, turint kitos bendrovės atitinkamus dokumentus, blankus, antspaudus, kurių dėka, t. y. jais naudojantis nuteistasis apgaulės bÅ«du ir įgijo svetimÄ turtÄ , kurį realizavo.Vertinant anksčiau iÅ¡dėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl D.

J. kaltės, ir, remdamasi Å¡ių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo D. J. kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad viso tyrimo, teismo metu buvo vienas prokuroras, o į baigiamÄ sias kalbas atvyko naujas prokuroras nesusipažinęs su byla ir nebuvęs teismo procese, nuteistojo kaltės nepaneigia, kas, be kita ko, nelaikytina ir BPK normų pažeidimu.Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad nuo pat tardymo pradžios stengtasi sunkinti jo padėtį, deklaratyvus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šį nuteistojo teiginį.

O ta aplinkybė, kad ankstesnis teismas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ jam skyrė mažesnę bausmę, taip pat neleidžia teigti, kad taip buvo siekiama sunkinti jo teisinę padėtį, kadangi bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Asmens teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimÄ , pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali bÅ«ti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v.

Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Pirmiausiai, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas. Å iuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymÄ ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniÅ¡kai iÅ¡ anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių  (pvz., Micallef v.

Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas (Micallef v. Malta). Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ pagrįstÄ abejonę. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007;

Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010).Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Kartu reikia pažymėti, kad objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo Å¡io teismo Å¡aliÅ¡kumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010). Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, teisiamojo posėdžio metu sudarė visas galimybes tiek prokurorui, tiek kaltinamajam D.

J. ir jo gynėjai naudotis įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, siekiant apginti savo interesus, visus kitus veiksmus teisiamojo posėdžio metu atliko, laikydamasi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Toliau, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, liudytojais buvo apklausti ir A. R., ir A. S., nuteistasis turėjo teisę užduoti jiems klausimus, pasisakyti dėl jų parodymų, o ieÅ¡koti asmens, kurį nuteistasis įvardija A., teismas neturėjo jokių galimybių.

Be to, iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teisėja ne tik nurodė faktines bylos aplinkybes, bet ir aprašė teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes, pateikė motyvus dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde nurodyti nuteistojo samprotavimai, jog jam paskirta per griežta bausmė, negali būti laikomi teisėjos nešališkumu, nes nuosprendyje išsamiai pasisakyta, kodėl ir kokia bausmė skiriama nuteistajam D.

J.. IÅ¡ kitų pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, nesuteikiant palankumo kuriai nors iÅ¡ proceso Å¡alių, nesudarant įspÅ«džio apie kitokį teismo suinteresuotumÄ bylos baigtimi. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių kolegija sprendžia, kad visuma aplinkybių apie bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme rodo, kad ne vienai iÅ¡ proceso Å¡alių nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas, kad teismas nebuvo kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti nuteistojo samprotavimai dėl įrodymų vertinimo, su kuriais jis nesutinka, negali bÅ«ti traktuojami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas, kadangi įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos pakankamos garantijos, paÅ¡alinančios bet kokiÄ abejonę dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Dėl paskirtos bausmės nuteistajam Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.            Prielaidų iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D.

J. bausmes pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmes nuteistajam, teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinių nusikaltimų padarymÄ ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į tai, kad D. J. įvykdė keturias nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių trys priskiriamos nesunkių, viena – sunkių nusikaltimų kategorijoms, jog anksčiau ne kartÄ teistas, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui, todėl D.

J. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas. O pagal Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. J. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.            Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. J. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, savo dydžiu yra didesnė negu Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Å¡ios bausmės vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų), už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 2 metams, savo dydžiu yra nežymiai, tačiau taipogi didesnės negu Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Å¡ios bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), dėl nuteistajam paskirtos bausmės nelaikytinos aiÅ¡kiai per griežtomis.

             Be kita ko pastebėtina ir tai, kad D. J. iki Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 13 kartų, teistumas neiÅ¡nykęs, po paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos per trumpÄ laiko tarpÄ , nepraėjus nė mėnesiui, padarė nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas, nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, po to, darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas ir Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visa tai, darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimai padaryti neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių D.

J. atžvilgiu, o kad jo padarytos veikos yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis nelinkęs persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ gali bÅ«ti pasiekta D.

J. už padarytus nusikaltimus tik paskyrus realiai atlikti ir griežtÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.              Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo D. J. veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta visiÅ¡kai ir bausmė nuteistajam skirta įvertinus visas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, todėl D. J. paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:            Nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ atmesti.             Kolegijos pirmininkas                                                        Zigmas Kavaliauskas              Teisėjai                                                                     Boleslovas Kalainis                                                                      Vidmantas Mylė                                                                                                             Â