2024-07-10 Nr. AB-10589-3-61-3-08489-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1899-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08489-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. N. (O. N.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. N. (O. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. N. (O. N.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 20 d. spendimą Nr. 23S157158 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2028 m. rugsėjo 19 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi.

3. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pareiškėjo grėsmę grindžia tik jo darbo vieta privačiame komerciniame banke AO „Alfa bank“. Pagal naujausią teismų praktiką užsieniečio biografijos faktas apie tarnybą / darbą susijusioje su režimu struktūroje gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Pareiškėjas aiškiai Migracijos departamento klausimyne nurodė, kad nepritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą, kad Krymas priklauso Ukrainai. Nagrinėjamu atveju visos kitos aplinkybės (Rusijos agresijos pasmerkimas ir Krymo nurodymas kaip Ukrainos) ir kitų grėsmę nurodančių faktų nebuvimas rodo, kad grėsmė valstybės saugumui yra formali, o ne reali.

4. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento ir VSD teiginiu dėl galimo pareiškėjo, kaip potencialaus verbavimo taikinio, panaudojimo. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjas gali tapti verbavimo auka, o ne kelti grėsmę. Pareiškėjo manymu, persekiojamas asmuo nebus lojalus savo persekiotojui, t. y., Rusijos režimui. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Migracijos departamento Sprendime ir VSD išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Galima grėsmė valstybės saugumui turi būti įrodyta tokiu tikėtinumo laipsniu, kad ji būtų pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėjas nurodė, jog VSD išvados teiginys, kad atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas dirbdamas Rusijos Federacijos banke AO „Alfa bank“ turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, yra niekuo negrįstas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad sankcijos taikomos fiziniams asmenims, bendrovių akcininkams, bet ne pačioms bendrovėms. Pareiškėjas su VSD įvardytais sankcionuotais asmenimis (akcininkais) nėra niekaip susijęs, su jais nebendravo ir nebendrauja.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis pats atskleidė savo darbo vietą, pildydamas Migracijos departamento jam pateiktą anketą. Pareiškėjas nenuslėpė jokių faktų, nemelavo valstybės pareigūnams, veikė sąžiningai, skaidriai atskleidė visą jo paprašytą informaciją.

7. Pareiškėjo teigimu, jo pareigos AO „Alfa Bank“ yra nesusijusios su Rusijos, regiono ar banko finansų ar bendros veiklos politika arba strategija. Pareiškėjas pradėjo dirbti 2009 m. rugpjūčio 26 d. lankytojų aptarnavimo administratoriaus pareigose, o nuo 2021 m. liepos 23 d. buvo perkeltas dirbti verslo linijos vadovu į darbo su regionais skyrių, hipotekos užtikrinimo ir statybos audito direkciją vidutinio dydžio įmonių (verslo) kreditavimo plėtros departamente. Nuo 2009 m. iki dabar pareiškėjas ėjo tik specialisto ir vadybines pareigas. Minimos darbo funkcijos buvo ir yra išimtinai techninės – specialiosios. Pareiškėjas negalėjo dalyvauti planuojant ar vykdant įmonės politiką, nepriklausė valdymo organams ar veiklos organizavimo struktūroms, bet atliko tik techninį kreditavimo specialisto darbą.

8. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis niekada nėra pažeidęs jokių migracinių Lietuvos ar Europos Sąjungos (toliau – ir ES) procedūrų, nėra padaręs jokių veiksmų ir neturi tokių pažiūrų, kurios galėtų kelti pavojų viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Pareiškėjui niekada nebuvo atsisakyta išduoti vizą, leidimą gyventi ar uždrausta atvykti į užsienio valstybę. Pareiškėjas nuolat lankėsi ES bei pas savo žmonos giminaičius Lietuvoje. Pareiškėjas į Lietuvą atvykdavo tiek iš kitų ES valstybių per vidines ES sienas, tiek ir tiesiogiai per išorinę ES sieną, buvo įleidžiamas į Lietuvos teritoriją.

9. Pareiškėjas nurodė, kad priimant ginčijamą Sprendimą grėsmės valstybės saugumui vertinimas buvo atliktas netinkamai, nebuvo atliktas pareiškėjo realios pozicijos Rusijos režimo veiksmų atžvilgiu vertinimas, todėl neatlikta motyvuota proporcingumo analizė, pareiškėjui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam. Pareiškėjas negalėjo pateikti jokių dokumentų bei argumentų, patvirtinančių, kad jo darbas nekelia grėsmės valstybės saugumui, taip pat neturėjo galimybės pateikti jokių paaiškinimų apie savo ryšius Lietuvoje, apie Sprendimo pasekmes jam ir jo šeimos nariams, svarbių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pozicija Rusijos režimo ir jo vykdomos agresijos atžvilgiu.

10. 2024 m. balandžio 22 d. pareiškėjas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir nurodė, jog VSD išvadoje ir Migracijos departamento Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas dirba AO „Alfa Bank“, o galutiniai banko naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys, kuriems taikomos ES sankcijos. Tačiau sprendžiant iš viešosios informacijos 2024 m. balandžio 10 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas panaikino taikytas sankcijas šiems asmenims.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad VSD 2023 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. 18-7624 (toliau – ir VSD Išvada) nurodė, kad AO „Alfa Bank“, kuriame nuo 2009 m. atsakingas pareigas eina pareiškėjas, yra „Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai AO „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys, kuriems dėl ryšių su Kremliaus režimu nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros. VSD konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

13. Migracijos departamentas nurodė, kad priimant ginčijamą Sprendimą pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ar pareiškėjo ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta. Priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

14. Atsakovas pabrėžė, kad remiantis teismų praktika, įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kuri gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas nuo 2009 m. AO „Alfa Bank“, kuris yra lojalus Rusijos Federacijos valdžios institucijoms ir susijęs su finansine parama Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją) surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

15. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 kausimus (dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo) turėjo būti vertinami pareiškėjo naudai. Pareiškėjo atsakymai į klausimyno klausimus nepatvirtina jo nelojalumo Rusijos Federacijai. Pareiškėjas su skundu teismui nepateikė jokių įrodymų, kad yra persekiojamas Rusijos režimo, todėl Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis gali tapti verbavimo auka, o ne potencialiu verbavimo taikiniu.

16. Atsakovas teigė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSD 2023 m. liepos 11 d. raštu Nr. 18-7624 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atkreipė dėmesį, kad VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija patvirtina, jog Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja jų režimui lojalius asmenis, neatsižvelgdamos į tai, prieš kiek metų atitinkamose institucijose jie dirbo ir kokias pareigas užėmė. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, užsieniečių eitos net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Skunde pareiškėjas nepateikė argumentų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo ar kad institucijos viršijo joms suteiktus įgaliojimus.

19. VSD nurodė, kad jis, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Rusijos banku AO „Alfa bank“, kurio pagrindiniai galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Pareiškėjas neginčija fakto, jog jis nuo 2009 m. eina atitinkamas pareigas šiame banke, taigi, pareiškėjas yra ekonomiškai priklausomas nuo šios įmonės (iš šio banko gaunamas darbo užmokestis yra pareiškėjo pajamų šaltinis nuo 2009 m.).

20. VSD pažymėjo, kad Rusijoje esanti pareiškėjo šeima ir tolesnis jo paties darbas Rusijos banke AO „Alfa bank“ tik sustiprina Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų galimybes verbuoti pareiškėją ir išnaudoti jį kaip potencialų asmenį žvalgybos informacijai rinkti. Pabrėžė, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones pačiam asmeniui ar Rusijoje gyvenantiems jo giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis esą galėtų tapti verbavimo auka, o ne kelti grėsmę, tėra pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nedaranti įtakos pateiktam VSD vertinimui.

21. VSD pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių patikimų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, netgi priešingai – pareiškėjas toliau dirba Rusijos banke. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas neturi absoliučiai jokių socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, jo ekonominių interesų centras yra Rusijos Federacija.

II. 22. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

23. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nustatė, kad pareiškėjas Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas, Lietuvoje jis lankėsi 2019, 2022 m. su itin retais trumpalaikiais vizitais, turėdamas Šengeno vizas, 2023 m. atvykdavo trumpalaikiams vizitams turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje. Prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi pareiškėjas pažymėjo, kad yra susituokęs, nepilnamečių vaikų neturi, nurodė savo sutuoktinės Rusijos Federacijos pilietės asmens duomenis. Migracijos departamentas dėl pareiškėjo sutuoktinės 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą neišduoti jai leidimo nuolat gyventi Lietuvoje vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, o 2023 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu. Pareiškėjas, prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi nurodydamas Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis, su kuriais turi ryšių, nurodė du asmenis – tik savo sutuoktinės giminaičius. Apie kitus pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, duomenų Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. 2023 m. rugpjūčio 30 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S142747 neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

24. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024, kurioje buvo sprendžiama dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 23S142747 neišduoti pareiškėjui leidimo gyventi Lietuvoje, konstatavo, kad minėtoje administracinėje byloje ginčytu Migracijos departamento sprendimu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl, nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas banke, kurio pagrindiniai galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys: iki 2022 m. kovo mėn. daugiau nei 80 proc. AO „Alfa Bank“ akcijų valdė Rusijos oligarchai, kuriems dėl ryšių su Kremliaus režimu nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos – VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Vien faktas, jog pačiai AO „Alfa Bank“ dėl ryšių su Kremliaus režimu nėra taikomos ES sankcijos, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su pareiškėjo darboviete yra išnykusi. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis eina specialisto pareigas, tačiau, teismo vertinimu, pati pareiškėjo darbovietė AO „Alfa Bank“, kuri priklauso „Alfa Group“, bei šių įmonių priklausymas asmenims, kuriems yra taikomos ES sankcijos, gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismas nurodė, kad jis nagrinėjamoje byloje yra saistomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, pateiktų 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024, todėl papildomai dėl proceso dalyvių argumentų, dėl kurių jau teismų pasisakyta administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024, nebepasisakys.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjo grėsmė nacionaliniam saugumui Sprendime ir VSD Išvadoje kildinama iš fakto, kad pareiškėjas eina atsakingas pareigas Rusijos Federacijos banke AO „Alfa bank“, kuris yra „Alfa Group“ dalis, ir yra vienas didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje, o pagrindiniai AO „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Be to, VSD Išvadoje teigiama, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros.

26. Teismas nurodė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2024 m. balandžio 10 d. sprendimais bylose Nr. T-301/22 ir Nr. T-304/22 panaikino 2022 m. vasario 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 2022 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/337, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/1530, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi ir 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/1529, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, tiek, kiek AO „Alfa bank“ akcininkų P. A. ir M. F. pavardės buvo įtrauktos į asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos tos ribojamosios priemonės, sąrašą ir jame išliko.

27. Teismo vertinimu, net ir ESTT panaikinus sankcijas AO „Alfa bank“ akcininkams, šio banko statusas kaip vieno didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje išlieka. Taigi nėra paneigiama ir VSD išvadoje aprašyta Rusijos federacijos valdžios institucijų įtaka (poveikis) šiam bankui, jame dirbantiems asmenims. Pareiškėjas užima pakankamai aukštas pareigas AO „Alfa bank“. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad po minėtų ESTT sprendimų nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui nei tai buvo padaryta skundžiamame Sprendime ir VSD Išvadoje.

28. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, ypač įvertinant tai, kad su Lietuva pareiškėjas jokių išskirtinių ryšių neturi, Lietuvoje lankėsi keletą kartų trumpalaikiams vizitams, niekada Lietuvoje nedirbo, neturi ekonominių, socialinių ryšių.

29. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas neįtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, draudimas atvyti taikomas tik Lietuvos Respublikos atžvilgiu, draudimas nustatytas tik penkeriems metams, nors pagal galiojančius teisės aktus maksimalus terminas galėtų būti net dešimt metų, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui taikomos priemonės neproporcingos.

30. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

31. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais.

III. 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vien pareiškėjo darbo AO „Alfa bank“ faktas savaime identifikuoja jo keliamą pavojų valstybės saugumui, tad kitos byloje nustatytos aplinkybės, nepateikus jokių tokio vertinimo motyvų, nepagrįstai vertintos kaip nereikšmingos. Tad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios naujausiai teismų praktikai bei padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

33.2. Pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui grindžiama aplinkybe, kad jis dirba banke, kurio pagrindiniams naudos gavėjams – fiziniams asmenis – yra taikomos ES sankcijos. Jokių papildomų su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių, patvirtinančių jo individualiai valstybės saugumui keliamą grėsmę, byloje nenustatyta. Atsakovas ir VSD nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių būtent pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą.

33.3. Atsakovo bei pirmosios instancijos teismo sprendimuose minimi asmenys buvo pašalinti aš asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašo, tačiau į šią esminę aplinkybę teismas neatsižvelgė, nors būtent sankcijų taikymas šiems asmenims ir buvo pagrindas pripažinti pareiškėją valstybės saugumui grėsmę keliančiu asmeniu dėl jo darbo AO „Alfa bank“. Pareiškėjui nepagrįstai valstybės saugumui keliama grėsmė inkriminuojama per trečiuosius asmenis, su kuriais jis neturi ir niekada neturėjo jokių tiesioginių ar netiesioginių ryšių. Tokia grėsmė negali būti grindžiama vien formaliu pareiškėjo darbo banke faktu, o turi būti nustatyta jo individualiai keliama grėsmė valstybės saugumui. Tokią grėsmę inkriminuoti per banko galutinius naudos gavėjus, kurių pareiškėjas net nepažįsta, su jais neturi jokių ryšių bei santykių, yra nepagrįsta. Sprendimuose nepateikta jokių objektyvių duomenų, kaip pasireiškia būtent pareiškėjo valstybės saugumui keliama grėsmė. Pavojus valstybės saugumui nėra grindžiamas su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių visuma, o grindžiamas vieninteliu jo biografiniu faktu – pareiškėjo darbine veikla subjekte, kurio naudos gavėjams taikomos sankcijos. Toks vertinimas, vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra laikoma keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu. Neatlikus aplinkybių visumos įvertinimo, padaryta išvada nėra laikoma pagrįsta.

33.4. Pareiškėjo darbo funkcijos banke yra išimtinai techninės, jis nepriima strateginių, valdymo, politikos formavimo ar kitokių reikšmingų sprendimų, nepažįsta galutinių naudos gavėjų, Pareiškėjas nepritaria A. Putino vykdomai politikai bei vykstančiam karui prieš Ukrainą. Pareiškėjas niekada nedirbo jokiose valdžios įstaigose Rusijoje, neturi ryšių su ten dirbančiais asmenimis, niekada nereiškė politinių pažiūrų, palaikant agresyvų režimą.

33.5. Apeliantas leidimą gyventi Lietuvoje prašė išduoti tuo pagrindu, kad jo sutuoktinė yra lietuvių kilmės asmuo, taigi, šeimyninių ryšių kontekste. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama asmens teisė į šeimos bei privataus gyvenimo gerbimą, visų aplinkybių tinkamo įvertinimo svarba, siekiant nustatyti, ar leidimo laikinai gyventi neišdavimas ir atitinkamai draudimo atvykti taikymas yra būtinas, neišvengiamas siekiant apsaugoti konstitucines vertybes, o taikoma priemonė – proporcinga. Apelianto sutuoktinė yra lietuvių kilmės asmuo, kas privalėjo būti vertinama šeiminių ryšių kontekste.

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. VSD atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Apeliantas akcentuoja, kad jo sutuoktinė yra lietuvių kilmės asmuo, tačiau nenurodo, kad jai taip pat uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2400-821/2023) konstatuota, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra pasisakęs, kad 5 metų draudimo laikotarpis atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas.

36.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024 konstatavo, jog atsakovas pagrįstai konstatavo pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl preziumuojama, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui yra įrodyta ir tai nekvestionuojama.

36.3. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip, o ne taip, kaip to norėjo apeliantas, vertino bylos duomenis, apelianto skunde išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas. Administracinių bylų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, buvo ne kartą pasisakyta, jog nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2028 m. rugsėjo 19 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ESTT panaikinus sankcijas AO „Alfa bank“ akcininkams nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui nei tai buvo padaryta skundžiamame Sprendime ir VSD Išvadoje, nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų ar kad pareiškėjui taikomos priemonės neproporcingos.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta individualiai ir savarankiškai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

40. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

41. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

42. Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

43. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.

44. EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).

45. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr. EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)).

46. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir skundžiamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja, o pasisako aspektais, kuriais pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą.

47. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, jame neišanalizuoti visi pareiškėjo argumentai, savarankiškai neįvertinti ar netinkamai vertinti įrodymai, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės, 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021 ir kt.).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024, tačiau taip pat išsamiai analizavo ir pasisakė dėl ESTT 2024 m. balandžio 10 d. sprendimų bylose Nr. T-301/22 ir Nr. T-304/22 reikšmės, pareiškėjo ryšių ir darbo (tiek užimamų pareigų, tiek darbovietės vertinimas), pažeidžiamumo, pareiškėjo ryšių su Lietuva, svėrė interesų svarbą, vertino taikomų priemonių proporcingumą, Sprendimo atitikimą VAĮ reikalavimams. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų.

49. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad, be kita ko, remiantis 2023 m. liepos 11 d. VSD raštu Nr. 18-7624 buvo nustatyta, jog O. N. gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (O. N., eina atsakingas pareigas Rusijos Federacijos banke AO „Alfa bank“, kuris yra „Alfa Group“ dalis, ir yra vienas didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai OA „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys, kuriems dėl ryšių su Kremliaus režimu nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos Europos Sąjungos sankcijos, nustatytos Europos Sąjungos Tarybos reglamentu Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“. O. N. darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų), patikrinus užsieniečio duomenis informacinėse sistemose šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, todėl pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

50. Dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024, nes pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024 konstatuota, kad Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 23S142747 neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė ir motyvavo, kodėl pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimas lieka nepakitęs, net ir atsižvelgiant į ESTT 2024 m. balandžio 10 d. sprendimus bylose Nr. T-301/22 ir Nr. T-304/22, nėra pernelyg nutolęs, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2023 m. liepos 11 d. VSD raštą, Sprendimą ir byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo ilgametis ligšiolinis darbas AO „Alfa bank“ (dirba nuo 2009 m. iki dabar), pareigos (nuo 2021 m. liepos 23 d. AO „Alfa bank“ yra perkeltas dirbti verslo linijos vadovu į darbo su regionais skyrių, hipotekos užtikrinimo ir statybos audito direkciją, vidutinio dydžio įmonių (verslo) kreditavimo plėtros departamente), darbdavio charakteristikos (banko statusas kaip vieno didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje), lemia, kad ir po minėtų ESTT sprendimų nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui nei tai buvo padaryta Sprendime ir VSD Išvadoje. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, susijusias su jo darbu, pareigomis, Rusijos žvalgybos tarnybų veikla.

51. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad Sprendimas neindividualizuotas, priimtas automatiškai perkeliant VSD Išvadą į Sprendimą, nes jie nepagrįsti vertinant Sprendimą ir VSD Išvadą tiek tekstine, tiek turinio prasme. Išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui yra individualizuota, argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Atsakovas visapusiškai įvertino visas pareiškėjo situacijai aktualias aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, ryšiai Lietuvoje), ir jas sistemiškai įvertinęs, padarė išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė, tačiau įrodymais nepagrindė, kad pažeidžiama jo teisė į šeimos bei privatų gyvenimą gerbimą. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išvardinti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl jie atmetami.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra minimalūs, negali būti vertinami kaip reikšmingesni nei nacionalinis saugumas, uždraudimo atvykti laikotarpis proporcingas.

53. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

54. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. N. (O. N.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis