a48bdac2-4509-439c-b501-bcfe367ea50f · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                                                                                          Administracinė byla Nr.I-231-57/2011 m.                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00033-2010-4 (S)                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 74 KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS   S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.

Klaipėda                                                                                           Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei Kornelijai Rušinaitei, atsakovių – Neringos savivaldybės tarybos, Neringos miesto savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovui A.

Č. bei jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, trečiojo suinteresuotojo UAB „Baltijos renta“ atstovei bei trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S., trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Žydrei Stirbienei, AB „Swedbank“ atstovui Vincentui Šupiniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G.

P. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro praÅ¡ymÄ atsakovams – Neringos miesto savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, G. Å ., UAB „Geotransa“, UAB „Hansa lizingas“, A. Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijai, A.

S., A. Č., I. Č., UAB „SEB LIZINGAS“, UAB „SM BALTIC“, AB „Danske Bank A/S“, atstovaujamai „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo, AB bankas „Swedbank“, UAB „Klaipėdos projektai“, G. P., K. V., V. K., V. P., R. B., J. B., G. K., S. Z., L. K., L. K., A. B., B. M., D.V., UAB „Transfood“, UAB „Laracija“, R. U. personalinei įmonei „Plaga“, AB „Skaiteks“, UAB „SINE MODUM“, Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamai Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Baltijos renta“, UAB „Baltic property“, UAB „Litectus“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismÄ (t. 5, b.l. 85-95, t. 6, b.l. 85-95; t.9, b.l. 89-99), praÅ¡ydamas:          1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimÄ Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa detaliojo plano patvirtinimo“;                   2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai;

         3) pripažinti negaliojančiomis 2004-12-27 sutartis Nr. 42, „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas Neringos savivaldybės su G. Š., 2004-12-27 sutartis Nr. 43, „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas Neringos savivaldybės su UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č., 2004-12-27 sutartis Nr. 44, „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas Neringos savivaldybės su UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“.

        PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2006-09-20 iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad 2004-12-27 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-292 patvirtintas detalusis planas galimai yra neteisėtas, pareiÅ¡kėjas į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ Â su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2006-10-20, todėl mano, kad nepraleido įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino.        PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-292       Neringos miesto savivaldybės taryba patvirtino teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringoje, detalųjį planÄ .

Detaliojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje formuojami 4 žemės sklypai – trys gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo sklypai ir vienas rekreacinės paskirties sklypas, skirtas poilsio namams, kitiems apgyvendinimo objektams bei sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Sklypas 1 - gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas prie G. Å . nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį numatoma rekonstruoti, nekeičiant gyvenamojo namo užstatymo ploto ir tÅ«rio bei planuojama statyti medinę pavėsinę, įrengti įvažiuojamÄ jį keliÄ Ä¯ sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Sklypas 2 -gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) formuojamas prie UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausančio pastato (lizingo gavėjas UAB „Geotransa“). PastatÄ numatoma rekonstruoti, nekeičiant užstatymo ploto ir tÅ«rio. Sklype įrengiant įvažiavimÄ tiek į šį sklypÄ , tiek į sklypÄ (duomenys neskelbtini)turi bÅ«ti padidinama esama aikÅ¡telė, įrengiant aplinkinių namų gyventojams papildomas vietas automobilių stovėjimui. Sklypas 3 - gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas prie A.

Č. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį numatoma rekonstruoti, nekeičiant užstatymo ploto ir tÅ«rio. Sklype planuojama statyti nedidelį pagalbinį pastatÄ , kurio aukÅ¡tis 4,5 m iki kraigo. Ä®važiavimas į sklypÄ Â - iÅ¡ vakarų pusės, esančios bendro naudojimo aikÅ¡telės. Sklype numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. Sklypas 4 - sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)rekreacinės paskirties, teritorija skirta poilsio namams eksploatuoti. Sklype numatoma rekonstruoti esamus poilsio namus, sudarant geresnes poilsiavimo sÄ lygas, gerinant pastato architektÅ«rinę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Ä®važiavimas į sklypÄ â€“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.          Nurodo, kad žemės sklypas, kurio detalųjį planÄ ginčijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, yra KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso parko gyvenamajai zonai. KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko režimas nustatytas 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas)(toliau – ir KNNP planavimo schema), bei 1999-03-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatais).

Å ie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.         Pagal 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinto KNNP planavimo schemos Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemÄ nagrinėjama teritorija yra pažymėta kaip esamos poilsio įstaigų teritorijos bei patenka į VI reglamentu pažymėtÄ teritorijÄ . Pažymi, jog Å¡ioje schemoje specialiu žymėjimu yra pažymėtos poilsio įstaigų teritorijos, įgaunančios gyvenamosios teritorijos funkcijas, taip pat teritorijos, kuriose gali atsirasti naujos gyvenamosios teritorijos bei gali bÅ«ti iÅ¡plečiamos gyvenamųjų namų teritorijos kitų gyvenvietės teritorijų sÄ skaita, tuo tarpu teritorija, kuriai patvirtintas nagrinėjamas detalusis planas, Å¡ioje schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra.

KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose – Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies 4 skyriuje (skyriaus dalis „Pervalkos architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo gairės“) VI reglamentu pažymėtoje teritorijoje, įvardintoje kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“, rekomenduojama: nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos „Kelininko“ poilsio namų komplekse; rekonstruoti poilsio namų „Baldininkas“ senuosius korpusus, labiau pritaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko architektūros tradicijoms.

Architektūrinės planinės dalies 2a lentelėje yra numatyta naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės, tačiau šioje lentelėje gyvenamojo fondo plėtra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje nenumatyta.Teigia, jog patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypams, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatomas žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo teritorija bei numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus, pagalbinio pastato sklype (duomenys neskelbtini)statyba akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 4.1, 5 ir 14 punktams bei Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos, Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms.

Ginčijamu sprendimu taip pat buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktas, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2005-08-23 patvirtino ir iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai.

Ginčijamo sprendimo pagrindu Neringos savivaldybė su G. Š. 2004-12-27 sudarė sutartį Nr. 42 dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o G. Š. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti. Pažymi, jog infrastruktūros sutartis vykdyti nepradėta. Nurodo, jog ginčijamo sprendimo pagrindu Neringos savivaldybė su UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A.

Č. 2004-12-17 sudarė sutartį Nr. 43 dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o UAB „Geotransa“ ir A. Č. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti bei atlikti kitus darbus. Pažymi, jog A. Č. pagal infrastruktūros sutartį atliko darbus, tačiau infrastruktūros sutartis pradėta vykdyti pažeidžiant sutarties 3.2, 3.3, 3.5 punktus.

Teigia, jog Neringos savivaldybė su UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ 2004-12-27 sudarė sutartį Nr. 44 dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo. Å ioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o UAB „Geotransa“ įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti. InfrastruktÅ«ros sutartis vykdyti nepradėta.Teigia, kad panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ dėl detaliojo plano patvirtinimo turi bÅ«ti panaikintos ir Å¡io sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 32 bei 2004-12-27 sutartys Nr. 42, 43 ir 44 „Dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“, sudarytos Neringos savivaldybės su G.

Å ., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č.        PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pagal Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, o ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnis suteikia prokurorui teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teigia, kad Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga rÅ«pintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga.

KurÅ¡ių nerija kaip kultÅ«rinis kraÅ¡tovaizdis įraÅ¡ytas į UNESCO pasaulio paveldo sÄ raÅ¡Ä . KurÅ¡ių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas iÅ¡saugoti savitÄ kultÅ«ros paveldÄ , iÅ¡kelti iÅ¡ jo objektus, terÅ¡iančius aplinkÄ ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais. KNNP teisinis rėžimas siekė iÅ¡saugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtÄ kraÅ¡tovaizdžio kompleksÄ Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultÅ«ros paveldo vertybių sistemoje.

Dėl Å¡ios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobÅ«džio veikla, iÅ¡skirtinai statybinė, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant Å¡iai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiÅ«ros bei naudojimo rėžimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tai yra valstybės ir visuomenės interesÄ apsaugoti savo nacionalines kultÅ«rines vertybes.PareiÅ¡kėjo atstovė prokurorė Kornelija RuÅ¡inaitė palaiko praÅ¡ymo reikalavimus ir praÅ¡o juos tenkinti praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytais argumentais.

Papildomai paaiškino, kad pagrindiniai pažeidimai yra tokie, kad detaliojo plano sprendiniais formuojami 4 žemės sklypai – 3 gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo sklypai ir vienas rekreacinės paskirties sklypas. Kai kuriuose sklypuose yra numatomas papildomas užstatymas, numatyti pagalbiniai statiniai bei medinė pavėsinė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pagrindinį brėžinį matyti, kad ginčo teritorija priklauso gyvenamajai zonai, tačiau tai yra tik bendrinis zonavimas. Kaip matyti iš principinių planų ginčo zona yra įvardinta kaip poilsio zona, todėl keitimas nėra galimas.

        Atsakovės – Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (t. 5, b.l. 184-189) nurodė, jog Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro praÅ¡yme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas detalusis planas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Pažymi, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-292 patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, ginčijamas detalusis planas yra patikrintas, todėl detaliojo plano sprendiniai neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Nurodo, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nei derinimo, nei tikrinimo iÅ¡vadų neginčija, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamÄ Neringos savivaldybės tarybos sprendimÄ . Mano, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡tarauja 2004-12-27 sutartys Nr. 42, 43, 44, siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais. Atsakovių atstovas advokatas ArÅ«nas Ivancius praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ . Teisminio nagrinėjimo metu nurodo, jog prokuroras neįrodė , kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, nenurodytas subjektas, kuris patyrė žalÄ , nenustatytas žalos pobÅ«dis ir mastas.

PareiÅ¡kėjas įrodinėja pažeidimÄ , kurio nėra. Atsakovas A. Č. atsiliepimu praÅ¡o prokuroro praÅ¡ymÄ atmesti argumentais, kurie iÅ¡dėstyti atsiliepime į ieÅ¡kinį (t. 3, b.l. 92-94, t. 5, b.l./ 184-185). Atsakovas A. Č. praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ . Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad pastatus buvo bÅ«tina rekonstruoti. Jam priklauso sklypas(duomenys neskelbtini). Pagal detalųjį planÄ padarė gyvenamÄ sias patalpas, kuriose gyvena jis ir sÅ«nus, dar yra nuomojami kambariai.

Pagalbinį pastatÄ pastatė kaip katilinę, iÅ¡ kurios yra iÅ¡vedžiota šildymo sistema. Statybos leidimo neturėjo, tačiau viskas yra padaryta taip kaip leido architektas. Atsakovo atstovas advokatas Ričardas Noreika praÅ¡o vadovautis atsakovo A.Č. atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais bei apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais. Be to, nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nebuvo nustatytas žalos pobÅ«dis, mastas, neidentifikuotas žalÄ patiriantis subjektas, tačiau prokuratÅ«ra nepateikė naujų įrodymų, tokiu bÅ«du aplinkybės liko nenustatytos.

Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip pasikeis situacija jeigu iÅ¡ rekreacinės paskirties bus pakeista į gyvenamÄ jÄ , tačiau nėra duomenų, kad situacija pasikeis į blogÄ jÄ pusę. Atsakovai G. Å ., UAB „Geotransa“, UAB ,,Hansa lizingas“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimų į praÅ¡ymÄ nepateikė. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (t. 5, b.l. 173-178) nurodė, kad detaliuoju planu suplanuota teritorija yra KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos pagrindiniame brėžinyje gyvenamojoje zonoje.

Detalesniame brėžinyje – Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (Paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės) detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai patenka į teritorijÄ , schematiÅ¡kai pažymėtÄ kaip vertybių atstatymo imitacijų principais reglamentuotos statybos teritorijos. Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į VI reglamentu pažymėtÄ teritorijÄ , įvardintÄ kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“ ir numatoma nebetankinti esamo užstatymo.

Teritorija, kuriai patvirtintas ginčijamas detalusis planas, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra, todėl ginčijamas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Pažymi, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu patvirtintuose Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose).

Nurodo, kad panaikinus Neringos savivaldybės tarybos ginčijamÄ sprendimÄ , turi bÅ«ti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – infrastruktÅ«ros sutartys ir projektavimo sÄ lygų sÄ vadas. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Žydrė Stirbienė palaiko pareiÅ¡kėjo atstovės argumentus dėl vieÅ¡ojo intereso, nes subjektas yra visuomenė, kuri turi turėti galimybę ilsėtis ginčo teritorijoje.

Siekiama kad teritorija bÅ«tų pritaikyta ne konkretiems subjektams, o visai visuomenei. Nurodo, kad sklype (duomenys neskelbtini) pastatytas pagalbinis pastatas ir taip padidintas užstatymo tankis. Paskirtis buvo pakeista detaliojo plano sprendiniais, jei paskirtis iÅ¡ gyvenamosios bÅ«tų pakeista į rekreacinę ir nugriautas pagalbinis pastatas, ginčo nebeliktų. Yra numatyta supaprastinta detaliojo plano kietimo procedÅ«ra ir atsakovai turėtų bÅ«ti tuo suinteresuoti. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (t. 5, b.l. 181) prašė prokuroro praÅ¡ymÄ tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovas Tadas BÅ«dvytis palaiko pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2006-10-13 buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atliekama pastato rekonstrukcija, pagalbinio pastato statyba, infrastruktÅ«ros rengimas. Buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas. Pažeidimų buvo ir daugiau, nes asmenys bandė atlikti statybos darbus neturėdami statybos leidimo. Sklype (duomenys neskelbtini)numatyta medinės pavėsinės statyba, o tai tankina teritorijos užstatymÄ .

Paskirties keitimas yra pagrindinis pažeidimas.Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Baltijos renta“ atstovė ir tretysis suinteresuotas asmuo A. S. praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Mano, kad paskirties pakeitimas nėra pažeidimas, nes pastatas, kokios paskirties jis bebÅ«tų, yra atitinkantis reikalavimus. Nurodo, kad jau Å¡eÅ¡tus metus negali vykdyti veiklos, pastatas yra avarinės bÅ«klės. Pastate nėra nei vandens, nei elektros, todėl jam yra daroma didžiulė žala. Dėl paskirties pakeitimo iÅ¡ gyvenamosios į rekreacinę sutinkame bei kreipėmės dėl detaliojo plano pakeitimo, tačiau gavo atsakymÄ , kad kol vyksta teismai nebus nieko derinama.Trečiojo suinteresuoto asmens AB bankas „Swedbank“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 3, b.l. 80-82) prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti.

Nurodo, jog 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra negaliojanti ir nesukelianti jokių teisinių pasekmių, nes nustatyta tvarka nebuvo paskelbta. Pažymi, jog praÅ¡ymas teismui pateiktas praleidus ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Trečiojo suinteresuoto asmens AB bankas „Swedbank“ atstovas V.Å upinis praÅ¡ymo nepalaiko ir mano, kad pastatų nugriovimas nieko neiÅ¡spręs. Tretysis suinteresuotas asmuo G. P. praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad teismas turi vertinti protingumo kriterijus, o ne vien teisės aktų reikalavimus. Reikia leisti žmonėms gyventi, taip, kaip jie yra įpratę, duoti valstybei, bei visuomenei naudÄ .Atsakovės UAB „Hansa lizingas“ atsiliepime (t. 5, b.l. 192-199) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „SINE MODUM“ ir UAB „SM BALTIC“ atsiliepime (t. 5, b.l. 165-172) nurodyta, jog vykdoma pastatų rekonstrukcija negali bÅ«ti traktuojama kaip statybų plėtra, nes nekeičiamas ir neplečiamas pastatų tÅ«ris, nestatomi papildomi pastatai.

Teigia, jog generalinio plano pagrindiniai teiginiai numato galimybę tvarkyti esamus pastatus, sudaryti gyvenvietėse palankias gyvenimo sÄ lygas, dėl to ginčijamas detalusis planas neprieÅ¡tarauja KNNP schemos pagrindinių teiginių, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos ar kitų teisės aktų nuostatoms. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡tarauja 2004-12-27 sutartys dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo, siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais.

Teigia, jog KNNP schemos tekstiniai sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio, o ne imperatyvios teisės normos, todėl negalima teigti, jog sudarytos sutartys negalioja Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu. Mano, jog pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu ir kokias vertybes pažeidžia Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimas Nr. T1-292 dalyje dėl sklypo Nr. 4 (adresu Pervalkos g.

6) suformavimo, kuriame planuojama ne statyti naujus pastatus, o tik rekonstruoti poilsio namus. Pažymi, jog byloje susiduria vieÅ¡asis interesas ir turto savininko interesas bei teisės iÅ¡saugoti, iÅ¡laikyti ir naudotis savo turtu. Mano, jog pareiÅ¡kėjui pateikus praÅ¡ymÄ , yra apribojamos trečiųjų asmenų teisės disponuoti savo turtu ir taip pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos teismų suformuotos praktikos dėl proporcingumo ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ ir asmens nuosavybės teises nuostatas.

Atsakovo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Tretieji suinteresuoti asmenys –Vladas Portapas, UAB „Laracija“ atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės 2008-12-16 vieÅ¡ame teismo posėdyje siÅ«lė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Tretysis suinteresuotas asmuo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2008-12-16 teismo posėdžio metu prašė praÅ¡ymÄ tenkinti, remdamasis pareiÅ¡kėjo atstovės iÅ¡dėstytais argumentais.

 Tretysis suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 3, b.l. 85-87) nurodo, jog sutinka su ieÅ¡kiniu ta dalimi, kiek jis susijęs su nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsauga ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Dėl kitų pareikÅ¡tų praÅ¡ymų, nesusijusių su KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos kompetencija, nepasisako ir praÅ¡o priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Danske Bank A/S“, atstovaujama „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo (buvęs tretysis suinteresuotas asmuo AB „SAMPO bankas“) atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 3, b.l. 31-45) prašė atmesti Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ .

Mano, jog KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra specialusis planas, kurio sprendiniai yra ne privalomojo, o rekomendacinio pobÅ«džio. Pažymi, kad A. S. 2005-05-19 pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡ G. Å . nusipirko pastatÄ adresu (duomenys neskelbtini) AB „SAMPO bankas“ suteikė kreditÄ A. S. Mano, kad A.S. yra sÄ Å¾ininga pastato įgijėja, o bankas, suteikdamas kreditÄ , negalėjo numatyti ir net neprivalo tikrinti jau eksploatuojamų pastatų statybų juridinio pagrindo ar detaliojo plano teisėtumo bei pagrįstumo.

Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į praÅ¡ymÄ nepateikė.Visi proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuoti tinkamai, paskelbiant apie vyksiantį teismo posėdį spaudoje.         Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.                                                                                                                                                                                                                             Teisėjų kolegija konstatuoja:

     Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).                   PareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimÄ Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai; bei pripažinti negaliojančiomis 2004-12-27 sutartis Nr. 42, 43 ir 44 „Dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“, sudarytas Neringos savivaldybės su G.

Å ., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č. Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo                Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemÄ , saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklÄ jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl Å¡iai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai.

Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Saugomų teritorijų įstatymo (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu), 13 straipsnio 1 dalis numatė, kad valstybinių parkų tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Vyriausybės patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.

Minėto įstatymo 25 straipsnio 6 dalis numatė, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus). Saugomų teritorijų įstatymo13 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustatė, jog valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Šio straipsnio 3, 4 dalys nustato, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Šiame Vyriausybės nutarimo priede „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniuose teiginiuose“ nurodoma, jog Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje. 1991 metais jai suteiktas nacionalinio parko statusas.

KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko (toliau - KNNP) planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytÄ ir suderintÄ su suinteresuotomis institucijomis parko kraÅ¡totvarkinio zonavimo schemos koncepcijÄ . Nacionalinio parko plotas – 26,4 tÅ«kst. ha (sausuma – 9,7 tÅ«kst. ha, KurÅ¡ių marių akvatorija – 4,2 tÅ«kst. ha ir Baltijos jÅ«ros akvatorija – 12,5 tÅ«kst. ha). KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sÄ lygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultÅ«ros paveldo ir kraÅ¡tovaizdžio vertybes bei rekreacinius iÅ¡teklius; tęsti gyvenviečių statybų tradicijas ir sudaryti jose palankias gyvenimo sÄ lygas; plėtoti inžinerinę infrastruktÅ«rÄ ; plėtoti rekreacinę ir tradicinę Å«kinę veiklÄ ; demilitarizuoti teritorijÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimas Nr. 1269 „Dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarkÄ neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2007-06-27 nutarime konstatuota, kad jokie su KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miÅ¡kotvarka, žemėtvarka, vandens Å«kiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo bÅ«ti (ir Å¡iuo metu negali) priimami neatsižvelgiant į minėtÄ Vyriausybės patvirtintÄ schemÄ ir negalėjo (ir Å¡iuo metu negali) prieÅ¡tarauti minėtos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams.                          KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį KNNP planavimo schema (generalinis planas) negali bÅ«ti laikoma rekomendacinio pobÅ«džio teritorijų planavimo dokumentu, nes jÄ rengiant ir tvirtinant Å¡io įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo bÅ«ti derinama.

KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-03-12 nutarimu Nr. 161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus. Ä®sigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) teisinio statuso klausimas buvo iÅ¡spręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, pagal kurio 1 punktÄ Â miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklų bei objektų iÅ¡dėstymo projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miÅ¡kotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sÄ lygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame Teritorijų planavimo dokumentų registre. KNNP planavimo schema (generalinis planas) Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr.:100002000006) buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Kartu su KNNP planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir Nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu).

Taigi minėtame punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad KurÅ¡ių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemÄ . Pagrindinių teiginių 4.1 punkte numatyta, jog KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sÄ lygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultÅ«ros paveldo ir kraÅ¡tovaizdžio vertybes bei rekreacinius iÅ¡teklius. Pagrindinių teiginių 14 punktas numato, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi bÅ«ti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 6 punktu nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultÅ«ros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimÄ suskirstyta į Å¡ias funkcines zonas:

1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai);

2) apsauginę;

3) rekreacinę;

4) gyvenamÄ jÄ ; 5) Å«kinę. RaÅ¡ytine bylos medžiaga - detaliojo plano medžiaga (t. 1, bylos priedas Nr.

4) nustatyta, kad Neringos savivaldybės taryba 2004-04-27 sprendimu Nr. 79 (T1) pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringa, detaliojo plano rengimui (sprendimo 1 punktas), planavimo organizatoriaus funkcijas pavedant vykdyti Neringos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyriui (sprendimo 4 punktas) (psl. 57). SÄ lygos teritorijų planavimo dokumentui – sklypo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringos mieste detaliajam planui rengti buvo iÅ¡duotos 2004-05-18. IÅ¡duotose planavimo sÄ lygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatai, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (psl. 58).

Detaliojo planavimo organizatorius 2004-05-20 patvirtino planavimo užduotį, pagal kuriÄ planavimo tikslai: formuoti sklypus prie esamų statinių – buvusių poilsio namų (duomenys neskelbtini) inventorinio sklypo ribose; numatyti esamų pastatų rekonstrukcijos ir naujų pagalbinių statinių statybos galimybes; nustatyti ir įteisinti, atlikus procedÅ«rinius veiksmus, sklypų ribas, tvarkymo režimÄ , paminklosauginius ir urbanistinius architektÅ«rinius apribojimus (psl. 64). Neringos savivaldybės taryba 2004-08-23 sprendimu Nr. T1-187 pritarė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringa, detaliojo plano raidos programai (psl. 90).

Raidos programoje numatyta prie esamo inventorinio sklypo (duomenys neskelbtini) suformuoti 4 sklypus: sklype (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo teritorija) numatoma rekonstruoti poilsinės pastatÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ ir statyti pagalbinį statinį; sklype (duomenys neskelbtini) (gyvenamos paskirties mažaaukščių statinių teritorija) numatoma rekonstruoti esamÄ poilsinės pastatÄ Ä¯ gyvenamÄ namÄ ; sklype (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo teritorija) numatoma rekonstruoti poilsinės pastatÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ ir statyti pagalbinį statinį; sklype (duomenys neskelbtini) (rekreacinės paskirties teritorija poilsio namams eksploatuoti) numatoma rekonstruoti esamus poilsio namus, sudarant geresnes poilsiavimo sÄ lygas, gerinant pastato architektÅ«rinę iÅ¡raiÅ¡kÄ Â (psl. 91). 2004-11-12 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ , patikrino minėtos teritorijos detalųjį planÄ ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad parengtÄ detalųjį planÄ galima tvirtinti nustatyta tvarka (psl. 51).

Neringos savivaldybės taryba 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringa, detalųjį planÄ ir pritarė sutarčių dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo projektams tarp Neringos savivaldybės ir užsakovų (statytojų) – (duomenys neskelbtini)savininkų (psl. 43). Å io detaliojo plano sprendiniuose numatyta buvusių poilsio namų teritorijoje formuoti 4 žemės sklypus – tris gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo sklypus, vienÄ rekreacinės paskirties sklypÄ , skirtÄ poilsio namams, kitiems apgyvendinimo objektams bei sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti (psl. 50):

1) sklype (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr.

1) numatoma rekonstruoti esamÄ pastatÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , nedidinant pastato tÅ«rio ir užstatymo ploto bei statyti medinę pavėsinę, įvažiuojamasis kelias į sklypÄ â€“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), numatant prie gatvės įrengti kelias vietas automobiliams stovėti;

2) sklype (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr.

2) numatoma rekonstruoti esamÄ poilsinės pastatÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ nedidinant pastato tÅ«rio ir užstatymo ploto, sklype numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, įrengiant įvažiuojamÄ jį keliÄ tiek į šį sklypÄ , tiek į sklypÄ (duomenys neskelbtini);

3) sklype (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr.

3) numatoma rekonstruoti poilsinės pastatÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , nedidinant esamo pastato tÅ«rio ir užstatymo ploto bei statyti pagalbinį statinį (aukÅ¡tis iki kraigo – 4,5 m). Sklype numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, įvažiuojamasis kelias į sklypÄ â€“ iÅ¡ vakarų pusėje esančios bendro naudojimo aikÅ¡telės;

4) sklype (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr.

4) numatoma rekonstruoti esamus poilsio namus, sudarant geresnes poilsiavimo sÄ lygas, gerinant pastato architektÅ«rinę iÅ¡raiÅ¡kÄ . Ä®važiuojamasis kelias į sklypÄ â€“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės; sklype numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija (t.1, b.l. 15-17).

Žemės sklypas 0,1320 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomotas A. S. pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N23/2005-0125, sudarytÄ 2005-06-22. Jai nuosavybės teise priklausė ir žemės sklype esantis pastatas – poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b.l. 113-121), kuris 2008-11-12 pirkimo – pardavimo sutartimi paduotas UAB „Baltijos renta (t. 6, b.l. 206, 207-215). Detaliuoju planu suformuotas kitas 0,1075 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, žemės sklypas pagal 2007-02-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N23/2007-0012 iÅ¡nuomotas S.Z.

Jai nuosavybės teise priklauso sklype esančio pastato – poilsio namų 18/100 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),12/100 minėtų poilsio namų nuosavybės teise priklauso L. K. ir L. K., 24/100 to paties pastato – A. B., 24/100 – B. M., 15/100 – R. B., 7/100 – G. K. (t. 5, b.l. 96-106). Detaliuoju planu taip pat suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) 0,1198 ha, yra valstybės nuosavybė, jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Žemės sklypas 2005-04-04 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N23/2005-0063 iÅ¡nuomotas A. Č. (t. 5, b.l. 110-112). Jam nuosavybės teise priklauso sklype esantis pastatas – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 5, b.l. 113-121). Prie buvusių poilsio namų (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės sklypas, kuriame esantis pastatas – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – valgykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „SEB lizingas“ ir 2007-12-18 lizingo (finansinės nuomos) sutartimi Nr. 2007-110081 pastarieji pastatai iÅ¡nuomoti UAB „SM BALTIC“ (t. 5, b.l. 113-121).             Kaip minėta aukščiau žemės sklypas, kurio detalųjį planÄ ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovė, yra KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal kraÅ¡totvarkinio zonavimo schemos koncepcijÄ priklauso Å¡io parko gyvenamajai zonai.

Detaliau (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritorijos pažymėtos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) (duomenys neskelbtini)gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos (duomenys neskelbtini) užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje (t. 5, b.l. 3), pagal kuriÄ nagrinėjama teritorija yra schematiÅ¡kai pažymėta kaip esamos poilsio įstaigų zonos ir patenka į VI reglamentu pažymėtÄ teritorijÄ . (duomenys neskelbtini) užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje specialiu žymėjimu yra pažymėtos poilsio įstaigų teritorijos, įgaunančios gyvenamosios teritorijos funkcijas, taip pat teritorijos, kuriose gali atsirasti naujos gyvenamosios teritorijos bei gali bÅ«ti iÅ¡plečiamos gyvenamųjų namų teritorijos kitų gyvenvietės teritorijų sÄ skaita, tačiau ginčijamu detaliuoju planu planuojama teritorija į Å¡iÄ teritorijÄ nepatenka.

KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstiniuose sprendiniuose ((duomenys neskelbtini) ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies 4 skyriaus „(duomenys neskelbtini) ir jos apylinkių principinio plano siūlymai“ (duomenys neskelbtini) architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo gairių dalyje) VI reglamentu pažymėtoje teritorijoje, įvardintoje kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“, rekomenduojama:

1) nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos „Kelininko“ poilsio namų komplekse;

2) rekonstruoti poilsio namų „Baldininkas“ senuosius korpusus, labiau pritaikant KNNP architektÅ«ros tradicijoms (t. 2, b.l. 20-21). Be to, ArchitektÅ«rinės planinės dalies 2-je a lentelėje yra numatytos naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡ioje lentelėje gyvenamojo fondo plėtra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje taip pat nenumatyta (t. 2, b.l. 28). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) poilsio įstaigų teritorijos gali bÅ«ti paverčiamos gyvenamosiomis ir gyvenamųjų namų teritorijos gali bÅ«ti plečiamos kitų gyvenvietės teritorijų sÄ skaita tik tuomet, kai pagal KNNP planavimo schemÄ (generalinį planÄ ) tai yra numatyta.             KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu (Žin. 2002 Nr. 87-3755) 25 punktas reikalauja, kad statiniai KurÅ¡ių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, saugomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus, vietovės kraÅ¡tovaizdžio ypatumus bei tradicinės regioninio architektÅ«ros savitumus, kultÅ«ros paveldo objektų apsaugos reikalavimus siekiant: iÅ¡laikyti gamtinio bei iÅ¡oriÅ¡kai susiformavusio kraÅ¡tovaizdžio, gamtinių ir kultÅ«rinių kompleksų bei objektų vertės požymius; iÅ¡saugoti bendrÄ kraÅ¡tovaizdžio struktÅ«rÄ ir jo estetinę vertę, erdvinį raiÅ¡kumÄ ir raiÅ¡kius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus ir iÅ¡laikyti tradicinės regiono architektÅ«ros pobÅ«dį: formas, spalvas ir dydžius bei formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdÄ .         Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu – iki 2004-06-20) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtais bei nustatyta tvarka patvirtintais gyvenviečių detaliaisiais planais, miÅ¡kotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitais projektais.

Nuostatų 6.6. punktas numato, kad nacionaliniame parke urbanizacijos plėtra vykdoma pagal KNNP planavimo schemÄ , statinių formos ir tÅ«riai ribojami pagal kultÅ«ros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose, o Nuostatų 11 punkte nustatyta, jog nacionaliniame parke statiniai statomi, perstatomi, rekonstruojami pagal Lietuvos Respublikos pajÅ«rio juostos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kaip minėta, KNNP planavimo schemoje (generaliniame plane) ginčo teritorija priskiriama VI zonai, kurioje rekomenduojama nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų iÅ¡vaizdos bei rekonstruoti poilsio namų „Baldininkas“ senuosius korpusus pritaikant architektÅ«ros tradicijoms.

Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pakeičiamas žemės naudojimo būdas į gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo bei numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus bei medinės pavėsinės sklype (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio pastato sklype (duomenys neskelbtini) statyba, didinanti užstatymo tankį, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1 ir 14 punktams bei (duomenys neskelbtini) gyvenvietės saugotinų vertybių plano, (duomenys neskelbtini) ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktams, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktui.

Pažymėtina, jog gyvenamojo fondo plėtra ginčo teritorijoje nenumatyta, imperatyviai nustatyta nebetankinti esamo užstatymo, tačiau ginčijamu detaliuoju planu bÅ«tent ir sudarytos prielaidos tankinti užstatymÄ (tiek medinės pavėsinės statymas, tiek pagalbinio pastato pastatymas, tiek ir atskirų įvažiavimų bei automobilių stovėjimų aikÅ¡telės įrengimas). Nors ginčijamu sprendimu nenumatyta nauja statyba, tačiau žemės naudojimo bÅ«do pakeitimas iÅ¡ rekreacinės į gyvenamÄ sias sudaro sÄ lygas buvusius poilsio namus, skirtus visuomenei rekonstruoti į gyvenamuosius namus, skirtus tik konkrečiam subjektui ar jų ratui.

Tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės keičiasi Å¡ių pastatų funkcijos, teritorijos tampa privačiomis valdomis, atitvertomis nuo visuomenės, todėl aukščiau nurodyti pažeidimai yra pripažįstami esminiais, prieÅ¡taraujančiais ypač griežtai reglamentuotam saugomos teritorijos tvarkymo režimui, todėl ir sudarantys teisinį pagrindÄ Å¡ių sprendinių naikinimui.              KNNP schemos sprendiniuose – Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (Paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės) detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai patenka į teritorijÄ , schematiÅ¡kai pažymėtÄ kaip vertybių atstatymo imitacijų principais reglamentuotos statybos teritorijos (palengvinto apsaugos režimo zonos) (t. 5, b.l. 3).

             Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai inter alia prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nuostatoms: 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui, nustatančiam, jog valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; 13 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.             Liudytojai K.

K. ir R. B. parodė, kad sklype (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimas architektūroje visai neatsispindi ir jokios neigiamos įtakos neturi. Dėl pastatų rekonstrukcijos jokių nusiskundimų neteko girdėti. Žmonės perdažydami ir rekonstruodami pastatus įdėjo daug dvasinių ir materialinių pastangų. Nors liudytojai ir patvirtina, kad paskirties pakeitimas jokios įtakos rekreacinei paskirčiai neturi, tačiau tokie pakeitimai negali būti atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.          Bylos medžiaga nenustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane žymimas sklypu Nr.

4) prieÅ¡tarautų aukščiau aptartiems teisės aktams. Å iame sklype nekeičiamas žemės naudojimo bÅ«das, nes iÅ¡lieka rekreacinės paskirties teritorija poilsio namų eksploatavimui; numatyta esamų poilsio namų rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja aukščiau paminėtiems teisės aktams. Tai pripažino pareiÅ¡kėjo atstovė.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1905/2008 m., 2008-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-1797/2008 m. suformavo praktikÄ , kad esant aplinkybėms, kai esminiai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tam tikroje jo dalyje, yra naikintina tik ta detaliojo plano dalis, dėl kurios nustatyti pažeidimai.Vadovaudamasi ginčijamu sprendimu, Neringos savivaldybė su pastato (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr.

4) savininku UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ 2004-12-27 sudarė sutartį Nr. 44 dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo. Sutartimi užsakovas UAB „Geotransa“ įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti įvažiuojamÄ jį keliÄ Ä¯ sklypÄ ir pėsčiųjų takÄ , renovuoti susidėvėjusius kelio bortus atkarpoje tarp sklypo kampų 13 ir 14 (t. 2, b.l. 37-38).

Minėta sutartis vykdyti nepradėta. Konstatavus, kad detaliojo plano sprendiniai dėl sklypo Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)) neprieÅ¡tarauja teisės aktams ir juos nepanaikinus, nėra teisinio pagrindo naikinti infrastruktÅ«ros plėtojimo sutartį Nr. 44.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 iÅ¡duotų projektavimų sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 32 poilsio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)gyv., Neringa rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai.

RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorė 2005-08-23 iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ statytojui A. Č. poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringoje rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamajai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai (t. 2, b.l. 33-34). SavavaliÅ¡kos statybos aktas patvirtina, jog A. Č. savavaliÅ¡kai atliko pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijÄ , pagalbinio pastato statybÄ , įrengė infrastruktÅ«rÄ be patvirtinto projekto ir statybos leidimo (t. 2, b.l. 46).         Ginčijamu 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-292 buvo pritarta sutarčių dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo projektams tarp Neringos savivaldybės ir užsakovų (statytojų) – (duomenys neskelbtini), pastatų savininkų (nagrinėjamojoje byloje – trečiųjų suinteresuotų asmenų). 2004-12-27 sudaryta sutartis Nr. 42 tarp savivaldybės ir G.

Å ., pagal kuriÄ G. Å . įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti privažiuojamÄ jį keliÄ ir pėsčiųjų takÄ . Sutarties 5 punktas numatė, jog sutartis galioja teisių perėmėjams, nagrinėjamu atveju – trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S., kuriai 2005-05-19 pirkimo – pardavimo sutartimi G. Å . pardavė nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 39-40), bei trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltijos renta“, kuriam A.S. minėtÄ pastatÄ pardavė 2008 m. lapkričio 12 d.

Minėta sutartis vykdyti nepradėta. Pagal 2004-12-27 sutartį Nr. 43 tarp Neringos savivaldybės ir pastatų (duomenys neskelbtini) ir savininkų – UAB „Hanza lizingas“ lizingo gavėjo UAB „Geotransa“ ir A. Č. – užsakovai įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti privažiuojamÄ jį keliÄ , renovuoti esamo privažiuojamojo kelio pietinę ir pietryčių dalį prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), įrengiant automobilių stovėjimo ir keleivių iÅ¡laipinimo vietas, įrengti vejÄ prie naujai įrengiamo privažiuojamojo kelio ir automobilių stovėjimo bei keleivių iÅ¡laipinimo aikÅ¡telių (t. 2, b.l. 35-36).

A. Č. pagal infrastruktÅ«ros sutartį atliko dalį darbų (t. 2, b.l. 41, 44, 48), tačiau infrastruktÅ«ros sutartis pradėta vykdyti pažeidžiant sutarties 3.2, 3.3, 3.5 punktų nuostatas. SuraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktai patvirtina sutarties nuostatų pažeidimo faktÄ (t. 2, b.l. 46-47). Akivaizdu, jog infrastruktÅ«ros 2004-12-27 sutartys Nr. 42, 43 buvo sudarytos detaliojo plano, prieÅ¡taraujančio aukščiau paminėtoms imperatyvioms įstatymo normoms, pagrindu, todėl Å¡ios sutartys pripažintinos negaliojančiomis.

           Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis). Ginčijamų sandorių (infrastruktūros plėtojimo sutarčių) galiojimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės Neringos savivaldybės, kaip administravimo subjekto, atliktų veiksmų teisėtumu. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

IÅ¡ dalies panaikinus sprendimÄ dėl detaliojo plano patvirtinimo turi bÅ«ti panaikintos ir Å¡io sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.             Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimas Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)gyv., Neringa detalusis planas (iÅ¡skyrus detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo Nr. 4 sprendinius) ir pritarta sutarčių dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo projektams, bei Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 ginčijamo sprendimo pagrindu iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 32 yra neteisėti ir naikintini, nes prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

          Dėl pareiÅ¡kėjo ginamo intereso pripažinimo vieÅ¡uoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, vieÅ¡ojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Å i prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ir ProkuratÅ«ros įstatymas), be kita ko, nustatančio prokurorų statusÄ , kompetencijÄ , teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , prokurorai, turėdami pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ turi įgaliojimus kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu, praÅ¡ymu. Prokuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

VieÅ¡ojo intereso sÄ vokos įstatymai neapibrėžia. VieÅ¡ojo intereso samprata yra formuojama teismų jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti vieÅ¡Ä jį interesÄ (Konstitucinio Teismo 2003-12-30, 2004-12-13, 2004-12-29, 2006-01-16 nutarimai). Tačiau kiekvienas vieÅ¡asis interesas tegali bÅ«ti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciÅ¡kai motyvuoti.

Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2005-05-13 nutarimai).           Atsižvelgiant į paminėtÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vieÅ¡asis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , turėtų bÅ«ti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o įstatyme numatytų subjektų teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip teisė nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. sausio 19 d. Nr.A3-64-2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1(11), 2007, 221-248 psl.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009). Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi į teismÄ turi bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju ir ginamas bei saugomas kaip vieÅ¡asis interesas, turi nustatyti bylÄ nagrinėjantis teismas įvertindamas ar teisės aktais nustatyta tvarka neapgynus vieÅ¡ojo intereso bÅ«tų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Tokioje byloje teismas kiekvienÄ kartÄ turi ad hoc nustatinėti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (LVAT 2007-11-05 nutartis adm. byloje Nr. A17-742/2007).

Tokia pati pozicija atsispindi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pagal kuriÄ tais atvejais, kai sprendimÄ , ar tam tikras interesas turi bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju ir ginamas bei saugomas kaip vieÅ¡asis interesas, turi priimti bylÄ nagrinėjantis teismas, bÅ«tinai tai motyvuodamas atitinkamame teismo sprendime. PrieÅ¡ingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip vieÅ¡asis interesas, iÅ¡ tikrųjų yra ne vieÅ¡asis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rÅ«pinasi natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«ri, kad su saiku bÅ«tų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai.

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sÄ vokÄ â€žypač vertingos teritorijos“, yra konstatavęs, jog Å¡i bendrinė sÄ voka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultÅ«rinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikÅ¡mės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciÅ¡kai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi bÅ«ti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai.

Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008).

Pažymėtina, kad KurÅ¡ių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant iÅ¡saugoti savitÄ kultÅ«ros paveldÄ , iÅ¡kelti iÅ¡ jo objektus, terÅ¡iančius aplinkÄ ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o Å¡io nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su Å¡io nacionalinio parko, kaip kultÅ«rinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. PareiÅ¡kėjas vieÅ¡Ä jį interesÄ sieja su visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės – valstybės saugomos teritorijos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo užtikrinimu, kuri neabejotinai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga valstybei ir visai visuomenei, ne tik Å¡iuo metu gyvenantiems žmonėms, bet ir ateities kartoms, grindžia bÅ«tinumu iÅ¡saugoti unikalų ir ypač vertingÄ Lietuvos kraÅ¡tovaizdžio kompleksÄ â€“ KurÅ¡ių nerijos nacionalinį parkÄ , kultÅ«rinį Lietuvos paveldÄ visai visuomenei.

PareiÅ¡kėjas akcentuodamas KurÅ¡ių nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninę reikÅ¡mę, aiÅ¡kiai apibrėžia subjektÄ â€“ visuomenę bei gina valstybės ir visuomenės interesÄ apsaugoti itin vertingÄ ir saugomÄ teritorijÄ . Visuomenės intereso buvimÄ patvirtina ir tai, kad svarstant detalųjį planÄ tam tikra visuomenės dalis ((duomenys neskelbtini)gyventojai) prieÅ¡taravo detaliojo plano sprendiniams dėl privažiavimo prie pastatų (Detaliojo plano psl.115). Kadangi pareiÅ¡kėjo ginčijami administraciniai aktai buvo viena iÅ¡ prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas Å¡iuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su vieÅ¡ojo intereso gynimu.

Todėl, konstatuojama, kad prokuroro ginčijamo akto ir sutarčių teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas vieÅ¡uoju interesu. Teisės teorijoje laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė.Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vienÄ iÅ¡ aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , nurodo kitų institucijų pareigÅ«nų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nesiėmimÄ priemonių pažeidimams paÅ¡alinti (ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Ä®gyvendinant vieÅ¡Ä jį interesÄ teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras praÅ¡o panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimÄ , tai yra susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucijos, turėjusi tai padaryti pagal įstatymÄ . Nagrinėjamoje byloje Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija dalyvauja kaip atsakovės. Galima vertinti kaip dar vieno vieÅ¡ojo intereso aspektÄ tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi bÅ«ti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes.

Kadangi Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebÅ«tų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras turėjo teisę Å¡ioje byloje kreiptis į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl atsakovių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su vieÅ¡ojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

       PareiÅ¡kėjo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareikÅ¡ti materialiniai reikalavimai turi bÅ«ti tinkami pažeistam vieÅ¡ajam interesui apginti. PareiÅ¡kimo, kuriuo ginamas vieÅ¡asis interesas, dalykas yra vieÅ¡ojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra bÅ«das, kuriuo vieÅ¡asis interesas gali bÅ«ti apginamas. Kai vieÅ¡ojo intereso pažeidimas pasireiÅ¡kia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas Å¡iuos aktus panaikinti iÅ¡ tiesų reiÅ¡kia reikalavimÄ apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , panaikinant atitinkamus administracinius aktus.

Todėl nagrinėjant prokuroro reikalavimÄ panaikinti administracinius aktus, bÅ«tina nustatyti, ar Å¡ių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .  VieÅ¡ojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo paÅ¡alinimas turėtų bÅ«ti nukreiptas į Å¡ios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultÅ«rinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.), kuria Å¡i teritorija pasižymi, iÅ¡saugojimÄ ar atkÅ«rimÄ .

Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrÄ veiklÄ , atlikti atitinkamus darbus ir pan., tačiau Å¡ie administraciniai aktai dar nėra realizuoti, jų panaikinimas leidžia užkirsti keliÄ neteisėtai veiklai ir tuo pačiu apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . PareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kia reikalavimų, susijusių su statinių nugriovimu, ir apsiriboja reikalavimais dėl administraciniais aktais sudarytų prielaidų vykdyti tam tikrÄ veiklÄ , atlikti atitinkamus darbus, panaikinimo.

Ginčijamo plano sprendiniai nėra realizuoti pilna apimtimi: nėra iÅ¡duotas statybos leidimas pagalbinio pastato statybai (trečiojo suinteresuoto asmens A.S. atžvilgiu). Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras nurodo, kad nėra inicijavęs proceso dėl Å¡ios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultÅ«rinės ir kitokios vertės, kuria Å¡i teritorija pasižymi, iÅ¡saugojimo ar atkÅ«rimo, tačiau teigia, kad iÅ¡sprendus klausimÄ dėl administracinių aktų teisėtumo, jis imsis priemonių informuoti atitinkamas institucijas ir inicijuos administracinį procesÄ dėl neteisėtų teisės aktų atsiradusių pasekmių paÅ¡alinimo, t.y. savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

 Procesas dėl buvusios padėties atkÅ«rimo bus inicijuojamas įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ , kadangi pareiÅ¡kėjo siekis yra valstybės ir visuomenės interesų apsauga, nacionalinių kultÅ«ros vertybių apsauga ir vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai aktai, prieÅ¡taraujantys aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegijos nuomone, kad pareiÅ¡kėjas iki galo siekia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , jo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam vieÅ¡ajam interesui apginti.

Pagal aukščiau aptartus argumentus nustatyta, kad subjektas yra pati visuomenė. Pagrįstu pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atstovės argumentas, kad byloje nebÅ«tina nustatyti padarytos žalos pobÅ«džio ir masto, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-14 nutartyje Nr. A822-463/2010 (esant analogiÅ¡kai teisinei ir faktinei situacijai) nenustatė, jog bÅ«tina nustatyti žalos konkretų mastÄ . Vien tai, kad detaliojo plano sprendiniais, kuriais numatyta pakeisti žemės naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ rekreacinės į gyvenamÄ jÄ bei poilsio namus rekonstruoti į gyvenamuosius namus bei didinti užstatymo tankį, pažeidžiami visuomenės interesai ir tuo daroma žala.

          Klausimas dėl termino kreiptis į teismÄ nesvarstytinas, nes praÅ¡ymo priėmimo klausimas yra iÅ¡spręstas ankstesniuose teismo posėdžiuose.             Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ė:                 pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro praÅ¡ymÄ , ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimo Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, liečiančiÄ detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtų žemės sklypų – Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) sprendinius.Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005-08-23 iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), gyv., Neringa rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai.

Pripažinti negaliojančiomis 2004-12-27 sutartis Nr. 42, 43 „Dėl infrastruktÅ«ros plėtojimo“, sudarytas tarp atsakovės Neringos savivaldybės su G. Å ., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č.Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Â Â Â Â Â Â Â Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

        Teisėjai                                                                                             Irena Stulpinienė                                                                                                                                                                                                                            Vida Stonkuvienė                                                                                                                                                                                                                            Remigijus Arminas