2023-07-19 Nr. AB-13382-3-62-3-01888-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1853-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01888-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir J. O. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir J. O. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – Kauno rajono savivaldybės administracija, O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., R. M., A. T., A. T. (A. T.), R. P., R. G. P.) dėl įsakymo ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos V. V. ir J. O. J. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, toliau – ir NŽT, Tarnyba) Kauno rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno rajono skyrius) vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124.) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas), ir Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 1SS-1500-(8.5.) (toliau – ir skundžiamas raštas).

2. Pareiškėjos skundą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Pareiškėjai V. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) o pareiškėjai J. O. J. nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėjoms 2015 metais tapo žinoma, kad yra pradėtas formuoti žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), skirtas eksploatuoti daugiabučiam gyvenamajam namui (toliau – ir Ginčo žemės sklypas). Pareiškėjos domėjosi gretimame sklype rengiamu projektu, kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, į matininką dėl tinkamo privažiavimo į jų namų valdos sklypus užtikrinimo.

2.2. 2019 m. birželio 21 d. NŽT Kauno rajono skyriaus raštu Nr. 7SD-4394-(14.7.104) pareiškėja V. V. buvo informuota, kad Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 metų kovo 21 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parengtas formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). Pareiškėjos apskundė minėtą Įsakymą NŽT direktoriui. NŽT 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 1SS-1500-(8.5.) pareiškėjų skundą atmetė.

2.3. Skundžiami atsakovo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punkte įtvirtintą reikalavimą, jog žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams; taip pat pažeidžiant Taisyklių 2 punktą, kuris nustato, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Įsakymu buvo pažeistos pareiškėjų, kaip gretimų žemės sklypų savininkių ir naudotojų, teisės ir teisėti interesai.

2.4. Pagal pareiškėjų žemės sklypų planus, jų sklypai visada ribojosi su keliu, nurodytu kaip (duomenys neskelbtini) gatvė, Šiuo pravažiavimu ir praėjimu pareiškėjos visada naudojosi. Šiuo metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas taip, kad D kategorijos gatvė baigiasi akligatviu, t. y. dalis kelio, nurodyto plane, yra suformuota kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis.

2.5. Formuojant nurodytą akligatvį, buvo šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas) 32 punkto reikalavimai, numatantys, kad akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Rengiant Projektą, jokia apsisukimo aikštelė nenumatyta, neaišku, dėl kokių priežasčių dalis gatvės įtraukta į sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, akligatvio plotis pagal parengtą projektą tėra 5,60 metro.

2.6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. 7SD-6704-(14.7.104) pareiškėjos buvo informuotos, jog pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 49 punktą, projektuojamo kelio plotis turi atitikti faktiškai naudojamą teritoriją ir turi būti ne mažesnis kaip nuo 4,5 m iki 6 m pločio.

2.7. Faktinis kelio plotis, kuriuo pareiškėjos visada naudojosi privažiavimui, yra 7,45 metro, o gatvės plotis ties garažais buvo 12 metrų. Projekto sprendiniais (duomenys neskelbtini) gatvės dalis susiaurinta iki 4,7 metro ir trumpinama iki antrų (duomenys neskelbtini), įvažiavimo vartų, nustatant iki tol nebuvusį akligatvį. Individualūs namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti anksčiau negu daugiaaukštis, minėtų namų gyventojai savo lėšomis buvo įsirengę privažiavimus iki savo namų valdų sklypų. Prie aikštelės remonto daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai prisidėjo tik paskutiniu metu, todėl pareiškėjų naudojama aikštelė Projekte nepagrįstai įtraukta į (duomenys neskelbtini), sklypo ribas, o privažiavimo kelias nepagrįstai susiaurintas iki 4,7 metro, be to, jis užstatytas pastatais, jame yra želdynai, gėlynai, pieva, todėl neužtikrintas realus patekimas į pareiškėjų sklypus.

2.8. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (toliau – ir Gaisrinės saugos reikalavimai) 148.7 punktas numato, kad ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12×12 m aikštele, o ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 16×16 m aikštele. Parengtas Projektas suformuotas taip, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje neįmanoma įrengti aikštelės akligatvyje, kuris lieka suformavus sklypą (duomenys neskelbtini).

2.9. Projektu pažeidžiant žemės sklypų rengimą ir formavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus suformuotas žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) neatitinka faktiškai naudotų žemės sklypo ribų, nėra racionalių ribų bei formos. Pareiškėjų teigimu, ginčo žemės sklypo dalis niekada nebuvo faktiškai naudojama daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai. Suformavus akligatvį šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nenumatyta jokių kelio servitutų nueiti į mokyklą, parduotuvę, ambulatoriją pagal esamą faktinę situaciją. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) įstatymo nuostatų, nes jį priimant buvo pažeistas teisėtumo principas.

2.10. Apie Įsakymą pareiškėjos sužinojo gavusios NŽT Kauno rajono skyriaus 2019 m. birželio 21 d. raštą Nr. 7SD-4394-(14.7.104), kurį ikiteismine tvarka apskundė Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o gavę iš jo atsakymą 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą, todėl termino ginčyti Įsakymą nepraleido.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. NŽT Kauno rajono skyriuje 2015 m. liepos 9 d. buvo gautas prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-337-(14.19.124.) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu priėmė sprendimą pradėti rengti projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. NŽT Kauno rajono skyrius 2015 m. rugpjūčio 26 d. išdavė Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-186-(14.7.36), taip pat Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 31 d. išdavė Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. RFP-286.

3.2. Taisyklių 58 punkte nustatyta, kad susipažinimui su parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į IS. Nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. bei nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 5 d. Projekto rengimu suinteresuoti asmenys šio projekto rengimo organizatoriui NŽT Kauno rajono skyriui dėl Projekto sprendinių neteikė jokių pretenzijų ar pasiūlymų.

3.3. Tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrino Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinus Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams pažeidimų nebuvo nustatyta, buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo ir skundžiamo rašto panaikinimui nėra pagrindo. Pareiškėjos apie Įsakymą sužinojo nuo jo paskelbimo ŽPDRIS, todėl praleido terminą jį apskųsti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Rolandas G. P., veikiantis savo vardu ir trečiųjų fizinių suinteresuotų asmenų įgalioto atstovo teisėmis, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Tretieji suinteresuoti asmenys yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir Ginčo žemės sklypo naudotojai. Jie per įgaliotąjį asmenį R. G. P. su UAB „Žemės matavimai“ 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė darbų sutartį Nr. 15/09/15 dėl Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Projektas buvo parengtas 2018 m. vasario 7 d. ir laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų ir reikalavimų, Įsakymu teisėtai ir pagrįstai patvirtintas.

4.2. Pareiškėjos praleido terminą pateikti skundą dėl Įsakymo panaikinimo, nes apie jo priėmimą žinojo jau 2019 m. kovo mėnesį. Su Projekto sprendiniais jos turėjo galimybę susipažinti ŽPDRIS, tačiau jų neskundė, pasiūlymų dėl to neteikė, teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo NŽT patikrinimo aktu Nr. FPA-298-(8.14) priimtos išvados Projektą tvirtinti.

4.3. Ginčo atveju netaikytini Reglamento 32 punkto reikalavimai, nes šalia pareiškėjų namų valdų nei gatvės, nei kelio nėra, o tik pravažiavimas valstybinėje žemėje, kurio plotis Projekte atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl ginčo teritorijos galioja 1994 metais priimtų potvarkių nuostatos, pagal kurias šių žemės sklypų savininkai, suteikiant naudojimuisi didesnius žemės sklypus daugiabučio namo gyventojų sutikimu, buvo įpareigoti prie sklypų ribų nestatyti statinių. Įsakymo panaikinimas pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, nes dėl pareiškėjų piktnaudžiavimo savo teisėmis, neteisėtų skundų jie ilgą laiką negali naudotis prie daugiabučio namo esančia aikštele automobiliams pastatyti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjų V. V. ir J. O. J. skundą atmetė, taip pat priteisė iš pareiškėjos V. V. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., R. M., A. T., A. T. (A. T.), R. P., R. G. P. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys), kiekvienam po 32,56 Eur; priteisė iš pareiškėjos J. O. J. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kiekvienam po 32,56 Eur (trisdešimt du eurus, 56 ct).

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-129-415/2022 (toliau – ir 2022 m. vasario 2 d. nutartis), išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skundo argumentus dėl apsisukimo aikštelės įrengimo akligatvyje (2022 m. vasario 2 d. nutarties 40–42 p.), nebuvo įvertinti pareiškėjų argumentai dėl Gaisrinės saugos reikalavimų laikymosi (2022 m. vasario 2 d. nutarties 43–44 p.). Buvo pažymėta, kad 2022 m. vasario 2 d. nutarties 32, 33 ir 34–39 punktuose jau išspręsta dėl dalies pareiškėjų reikalavimų skundo pagrindų apimtimi nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas dėl jų pasisakyti bylą nagrinėdamas iš naujo neturi teisinio pagrindo.

III. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Teismas iš kiekvienos pareiškėjos priteisė su bylos nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas kiekvienam trečiajam suinteresuotam asmeniui (po 98,19 Eur).

8. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124.) buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo (0,1900 ha), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas. Projektas buvo pradėtas rengti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-337-(14.19.124.) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu pagal daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų (šioje byloje trečiųjų asmenų) prašymą suformuoti valstybinės žemės sklypą prie esamų statinių, t. y. pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. NŽT Kauno rajono skyrius 2015 m. rugpjūčio 26 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-186-(14.7.36), taip pat Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 31 d. išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. RFP-286.

9. Buvo nustatyta, jog pareiškėjos yra gretimų žemės sklypų ir juose esančių gyvenamųjų pastatų savininkės. V. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) o pareiškėjai J. O. J nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Formuojamas žemės sklypas yra valstybinės paskirties žemėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, iki Projekto rengimo pradžios daiktinės teisės (juridiniai faktai) adresu (duomenys neskelbtini) , viešame registre neįregistruotos (VĮ Registrų centro 2015 m. birželio 17 d. pažyma), išskyrus jame įregistruotą daugiabutį gyvenamąjį namą 1A2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Vertindamas pareiškėjų argumentas, kad Projekte, nurodant privažiavimą, buvo pablogintos jų, gretimų žemės sklypų naudotojų ir jų šeimos narių, gyvenimo ir veiklos sąlygos, nes privažiavimo kelias buvo susiaurintas nuo jų faktiškai naudojamo 7,45 m (ties garažais 12 m) iki 4,7 metro; privažiavimas pagal Projektą baigiasi akligatviu, nors teisės aktai to nenumato, teismas, vadovavosi Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalies, 40 straipsnio nuostatomis ir Taisyklėmis (2, 33, 42, 50 ir 52 punktais).

11. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad Projekto sprendinių brėžinyje nurodytos ribos tarp taškų 5-6 sutampa su pareiškėjos V. V. sklypo ribomis. Pareiškėjos nesutiko su Projekte nurodytomis ginčo žemės sklypų ribomis tarp taškų 6-14-1, nesutiko su, jų teigimu, „akligatvio“ suformavimu ties taškais 5-6 ir 6-7 dėl to, kad pablogės sąlygos pravažiavimui (įvažiavimui) į jų sklypų valdas, nes kelias (pravažiavimas) neatitiks teisės aktų jam keliamų reikalavimų, bus pabloginta situacija dėl jų patekimo į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ir jų veiklos. Buvo pažymėta, kad pareiškėjos taip pat tvirtino, kad Projekto sprendiniais buvo pažeisti Reglamento 32 punkto reikalavimai dėl gatvės neteisėto pasibaigimo akligatviu; esant akligatviui, apsisukimo aikštelės, kurios plotis 9 metrai, lengvajam automobiliui apsisukti D kategorijos gatvės akligatvyje nesuformavimo, akligatvio pabaigoje neišskirtos teritorijos pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti.

12. Teismas nurodė, kad kelių ir gatvių įtraukimą į Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašus reglamentuoja Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-326 patvirtintas Kelių ir gatvių įtraukimo į Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašus tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), tačiau minėto Aprašo pagrindu teritorija, dėl kurios kelia ginčą pareiškėjos, nėra įtraukta į Kelių ir gatvių sąrašą ir nėra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip (duomenys neskelbtini) gatvė. Tai patvirtino vieši valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) VĮ Registrų centro duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištrauka), šios aplinkybės nurodytos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. SD-2064. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojas M. G. nurodė, jog atlikdamas projektavimo veiksmus patikrino viešame registre su ginčo teritorija susijusius duomenis ir nustatė, jog pareiškėjų minimas pravažiavimas nėra įregistruotas viešame registre nei kaip gatvė, nei kaip vietinės reikšmės kelias.

13. Nors pareiškėjos nurodė, jog pagal jų sklypų planus jų sklypai visada ribojosi su keliu, įvardytu (duomenys neskelbtini) gatve, kuriame buvo nurodytas pravažiavimas, tačiau iš į bylą pateiktų 1992 m. parengtų pareiškėjų žemės sklypų planų ir ribų aprašymų (tuo metu žemės sklypų savininkais buvo A. P. ir A. J.) buvo matyti, jog iš pietrytinės pusės nurodyta įvažiavimo į sklypus vieta, tačiau jokių duomenų apie tai, kokio pločio įvažiavimas, kad įvažiavimas yra suformuotas (duomenys neskelbtini) gatvėje, nebuvo. Remdamasis viešo registro duomenimis (2021 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, Kadastro žemėlapio ištraukomis) teismas nustatė, jog kadastriniai matavimai pareiškėjos V. V. žemės sklype atlikti 2009 metais, o J. O. J. sklype – 2001 metais, tačiau duomenų apie įvažiavimo ginčo teritorijoje suformavimą ir įregistravimą viešame registre nėra.

14. Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtino, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. išduotus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. RFP-286, formuojant ginčo žemės sklypą, taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Kauno apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 672; Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas, patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 sprendimu Nr. TS-299, kuriuose nėra nurodyta, kad ginčo įvažiavimo vietoje turi būti įrengtas akligatvis su apsisukimu. Buvo konstatuota, kad Projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas pravažiavimas prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nėra akligatvis. Kadangi akligatvis nebuvo projektuojamas aukštesnio lygio dokumente (Bendrajame plane), teismo vertinimu, jis negali būti projektuojamas ir žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumente (Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte), kadangi tai prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju įvažiavimui įrengti negali būti taikomi gatvių reikalavimai, numatyti Reglamento 32 punkte. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo eksperto V. Š. 2022 m. gegužės 20 d. konsultacinė išvada Nr. 128 ir liudytojas M. G..

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų pateiktoje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Drava“ eksperto G. K. 2022 m. birželio 17 d. konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje valstybinės žemės plote, likusiame suformavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nėra numatytas papildomas gatvės įrengimas, tačiau Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2 priedo 9 punkte yra numatyta galimybė projektuoti ir įrenginėti papildomus susisiekimo infrastruktūros objektus, nors pastarieji ir nepažymėti plano brėžinyje.

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog minėtame Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2 priedo 9 punkte yra nurodyta, kad suplanuotoje teritorijoje gali būti numatomi kiti socialinės, inžinierinės, susisiekimo infrastruktūros objektai, kokybiškai kuriantys nesuformuotą viešam interesui naudingą socialinės, inžinierinės, susisiekimo infrastruktūros tinklą (nors jie ir nėra pažymėti brėžiniuose), esant aiškiai deklaruotam viešam interesui ir įvertinus galimą poveikį aplinkos kokybei, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei pritarus savivaldybės tarybai. Tai gali būti atliekama neinicijuojant bendrojo plano keitimo procedūros. Teismo vertinimu, tokie nauji susisiekimo objektai gali būti numatyti ir kuriami tik tokiu atveju, jeigu jie neprieštarauja teisės aktų reikalavimas ir pritarus savivaldybės tarybai bei esant aiškiai deklaruotam viešam interesui. Kadangi pareiškėjos nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų apie tokių sąlygų egzistavimą rengiant ir tvirtinant Projektą, teismas nurodė, kad UAB „Drava“ konsultacine išvada nesivadovauja; šis tyrimas ir išvados siejamos ir pagrindžiamos aplinkybėmis, numatytomis Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2 priedo 9 punkte.

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.) 14 straipsnio 5 dalimi, teismas darė išvadą, kad Bendrasis planas yra galiojantis, todėl jo sprendiniai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams asmenims.

18. Iš VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištraukos ir į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktos iš VĮ Registrų centro vietovės schemos buvo nustatyta, jog brėžinyje nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvė tiesi, vientisa, nėra jos atšakų (tęsinio), be kita ko, ir pareiškėjų žemės sklypų kryptimi. Taip pat bylos duomenys patvirtino, jog į savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą įtraukta (duomenys neskelbtini) g. dalis, besiribojanti ties daugiabučiu namu (Projekte pažymėta tarp taškų 1-2), kuri jungiasi su kitais vietinės reikšmės keliais. Įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis, teismas pripažino, jog nesant įregistruotos gatvės viešame registre, taip pat nebuvo pagrindo Projekto rengėjui taikyti Reglamento 32 punkto reikalavimų dėl atstumo, dėl apsisukimo aikštelės, todėl pareiškėjų argumentai dėl jo netaikymo pripažinti nepagrįstais.

19. Dėl skundo argumentų, kad Projekto sprendiniai pažeidė Gaisrinės saugos reikalavimus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Buvo nustatyta, jog Projektas buvo suderintas su gaisrinės saugos specialistais. Privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas gaisrinių automobiliams privažiuoti ir atitinka Gaisrinės saugos reikalavimus. Minėtų reikalavimų 148.2 punkte numatyta, kad prie kiekvieno statinio, gaisro gesinimo šaltinio ir gaisrinio hidranto turi būti įrengti tinkami keliai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti; kelias privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, gali būti įrengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastatų. Teismo vertinimu, Projekto sprendiniai šiuo atveju neginčijamai patvirtino, kad nurodyti atstumai yra išlaikyti.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad eksperto G. K. 2022 m. birželio 17 d. konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad Gaisrinės saugos reikalavimų 148.7 punkte numatyta, jog ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė ar lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12x12 m aikštele. Šiuo atveju suformuojant privažiavimą, kai jis baigiasi aklakeliu, tačiau nesuformuojant jokios apsisukimo aikštelės, pažeidžiamos minėtų Reikalavimų nuostatos. Teismas pakartojo, kad pažymėtas pravažiavimas prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nėra akligatvis, todėl darė išvadą, kad nėra privaloma įrengti nurodytų matmenų apsisukimo aikštelę ir nurodė, kad šios išvados dalimi nesivadovauja.

21. Atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos reglamentavimą, teismas konstatavo, jog ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti teisėti, naikinti jų nebuvo jokio teisinio pagrindo ir pareiškėjų skundą atmetė.

22. Teismas konstatavo, kad byloje buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl darė išvadą, kad tretieji suinteresuoti asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas, teismas iš viso iš pareiškėjų tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteisė 3 142 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 542 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir 1 600 Eur už suteiktas teisines paslaugas).

IV. 23. Pareiškėjos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti; priteisti pareiškėjoms bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

24. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, kadangi teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

24.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartyje buvo nurodęs, kad nepaisant to, jog įvažiavimas prie pareiškėjų sklypų nėra registruotas kaip gatvė, jam vis tiek taikomi Reglamento 32 punkto reikalavimai, tik teismas nurodė aiškintis faktines aplinkybes, dėl kurių galbūt aikštelė suformuotame akligatvyje neturėtų būti projektuojama. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių išaiškinimų nepaisė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 str. 2 d.) ir nurodė, kad minėtas įvažiavimas nėra gatvė, nes ji nėra registruota viešame registre, dėl ko sprendė, kad pareiškėjų reikalavimai Reglamento 32 punkto taikymo yra nepagrįsti.

24.3. Be to, teismas, remdamasis eksperto V. Š. konsultacine išvada, sprendė, jog privažiavimo gale nėra akligatvio, o jo nėra todėl, kad privažiavimo teismas nelaiko gatve. Šioje išvadoje ekspertas nustatė, kad akligatvis nelaikytinas akligatviu todėl, kad toks akligatvis nenumatytas Bendrajame plane, bei todėl, kad įvažiavimui, pasak eksperto, netaikomi gatvių reikalavimai. Tačiau iš Projekto matyti, koks įvažiavimas yra paliekamas prie pareiškėjoms priklausančių namų valdų, ir tai, kad šis pravažiavimas baigiasi akligatviu.

24.4. Pažymėtina, kad teismas visiškai neatsižvelgė į eksperto argumentus, dėl kurių jis nelaiko realiai suformuoto akligatvio akligatviu. Ekspertas nurodė, kad realiai suformuotas akligatvis nelaikytinas akligatviu, tik todėl, kad jis nėra nurodytas Bendrajame plane. Todėl ir teismas pripažino, kad jeigu akligatvis nenurodytas Bendrajame plane, tai realiai egzistuojantis akligatvis nėra laikytinas akligatviu. Tokios eksperto ir teismo išvados prieštarauja teisinei logikai. Taigi, jeigu teismas laikosi pozicijos, kad remiantis Bendruoju planu negalėjo būti suformuotas akligatvis, nes jis šiame plane nėra numatytas, tai turėjo tenkinti pareiškėjų skundą, kadangi parengtas žemės sklypo pertvarkymo Projektas prieštarauja Bendrajam planui, nes Projektu faktiškai yra suformuotas akligatvis

24.5. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutarties 42 punkte aiškiai nurodė, kad įvažiavimas baigiasi akligatviu, tik nurodė aiškintis aplinkybes, dėl kurių galbūt, galėtų nebūti projektuojama apsisukimo aikštelė akligatvyje. Taigi, dėl to, kad privažiavimui turi būti taikomi Reglamento reikalavimai ir dėl to, kad šis privažiavimas baigiasi akligatviu, jau yra pasisakyta minėtoje nutartyje ir šios aplinkybės negalėjo būti vertinamos kitaip.

24.6. Teismas nepagrįstai atmetė UAB „Drava“ konsultacinę išvadą, kurią atliko teismo ekspertas G. K.. Minėtoje išvadoje ekspertas nurodė, kad nors Bendrajame plane ir nėra numatytas papildomos gatvės įrengimas, tačiau Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo aiškinamojo rašto 2 priedo 9 punkte yra numatyta galimybė projektuoti ir įrenginėti papildomus susisiekimo infrastruktūros objektus. Teismo išvados, kad pareiškėjos nepateikė įrodymų apie tai, kad egzistuoja viešasis interesas kurti naujus susisiekimo objektus, nepagrįstos, kadangi privažiavimas, kuris baigiasi akligatviu, realiai egzistuoja (jo nereikia įrengti). Be šio privažiavimo pareiškėjos negalėtų privažiuoti prie joms priklausančios namų valdos. Todėl neaišku, kokius įrodymus turėtų pateikti pareiškėjos. Formuojant ginčo žemės sklypą, realiai suformuotas privažiavimas su akligatviu, todėl jis turėjo būti formuojamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Nepaisant to, kad privažiavimas nėra įregistruotas kaip gatvė, jam turi būti taikomi D kategorijos gatvių reikalavimai (Reglamento 32 p.). Ties pareiškėjos V. V. žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)) yra suformuotas akligatvis neįrengus ir nenumačius reikiamų plotų apsisukimui. Nepalikus tokio ploto apsisukimui, buvo pažeisti ir Reglamento reikalavimai, ir pareiškėjų teisės ir teisėti interesai.

24.7. Neteisingai nusprendęs, kad aktualiam privažiavimui netaikomi Reglamento reikalavimai, teismas iš viso nepasisakė dėl tų aplinkybių, kurias buvo nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. ar yra kokių nors kitų galimų ir teisiniu požiūriu pateisinamų aplinkybių, dėl ko gyvenvietės urbanizuotoje teritorijoje galbūt galėtų nebūti projektuojama apsisukimo aikštelė akligatvyje. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad apsisukimo aikštelės įrengimui netrukdytų saugotini medžiai, kad įgyvendinus Projekto sprendinius, apsisukimo aikštelei trūktų 0,084 ha ploto. Teismo ekspertas G. K. paskaičiavo, kad iki pareiškėjos V. V. žemės sklypo netgi nebūtų galimybės privažiuoti gaisrinės transportui, kadangi sunkiasvoriui automobiliui išsukti įvažiavimo posūkis yra per status ir trūktų 0,023 ha ploto.

24.8. Pagal Taisyklių 33 punktą žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Teismo ekspertas G. K. parengtoje konsultacinėje išvadoje nurodė, kad neįrengus apsisukimo aikštelės neužtikrinamas tinkamas privažiavimas prie gretimų planuojamos teritorijos sklypų priešgaisriniam, komunalinių atliekų išvežimo, ar kitam sunkesniam transportui taip pat nėra galimybių apsiskuti lengvajam transportui. Priešingų įrodymų į bylą pateikta nebuvo.

24.9. Teismas netinkamai vertino skundo argumentus, kad formuojant Ginčo žemės sklypą ir paliekant privažiavimą prie pareiškėjų namų valdų, buvo pažeisti Gaisrinės saugos reikalavimai, numatantys, kad ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12×12 m aikštele, o ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 16×16 m aikštele, nes pagal Projekto sprendinius (duomenys neskelbtini) gatvėje neįmanoma įrengti aikštelės akligatvyje, kuris lieka suformavus Ginčo žemės sklypą.

24.10. Nors teismas sprendė, kad Gaisrinės saugos reikalavimų 148.2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra užtikrinti, tačiau pareiškėjos neteigė, kad nėra kelio prie joms priklausančių pastatų, o teigė, kad toks kelias nėra tinkamas, t. y. kad nėra galimybės gaisrinės automobiliui apsisukti. Pareiškėjos skunde įrodinėjo Gaisrinės saugos reikalavimų 148.7 punkto reikalavimų pažeidimą, o ne tai, kad buvo pažeistas 148.2 punktas. Teismas ir dėl šio klausimo nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, kurioje, kaip minėta, nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas turi aiškintis dėl apsisukimo aikštelės įrengimo.

24.11. Pagal Projekto sprendinius nėra galimybės įrengti 12x12 m aikštelės gaisriniam automobiliui apsisukti. Kaip buvo minėta, pagal eksperto G. K. atliktus skaičiavimus, gaisrinės automobilis ne tik kad neturėtų kaip apsisukti, tačiau netgi negalėtų privažiuoti prie pareiškėjos V. V. žemės sklypo. Kadangi Projektu buvo projektuojamas žemės sklypas, o ne įvažiavimas, gaisrinės saugos specialistai negalėjo vertinti teritorijos už Projekto ribų.

24.12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai buvo privalomi iš naujo bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ne (duomenys neskelbtini) g. neįregistravimo viešame registre faktas, o jos egzistavimas pagal tikrąją reikalų padėtį, kurią pripažįsta visos administracinės bylos proceso šalys, lemia, kad rengiant ginčo Projektą taikomi Reglamento 32 punkto reikalavimai. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių išaiškinimų nepaisė, tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

25. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir apgrįstą sprendimą, jame išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie įrodymai atmetami ir kodėl, o kurie ne. Pirmos instancijos teismas vertino visų šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, apeliantės nenurodo, kokios įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Vien tai, kad pareiškėjos įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

26. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:

26.1. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad rengiant ginčo Projektą turėjo būti taikomi Reglamento 32 punkto reikalavimai, pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutarties 42 punkte nurodė tik tiek, kad svarbus ne (duomenys neskelbtini) gatvės registravimo faktas, o jos egzistavimas pagal tikrąją reikalų padėtį, o pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad formuojant žemės sklypą ir rengiant įvažiavimą prie aktualių namų valdų Reglamento 32 punkto reikalavimai netaikytini, nes aktualioje teritorijoje nei faktiškai, nei teisiškai gatvės nėra; pareiškėjos su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis naudojasi tik privažiavimu prie namų valdų, kuris ir buvo tinkamai suformuotas ginčo Projekte.

26.2. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra priskiriami žemėtvarkos planavimo dokumentams, dalytina išvada, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektais pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas yra įgyvendinami savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai. O tai reiškia, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turi atitikti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinius.

26.3. Atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės Bendrąjį planą, specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus bei į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, akivaizdu, kad rengiant aktualų Projektą jokia gatvė šioje teritorijoje negalėjo būti projektuojama. Svarbu pažymėti, kad ir faktiškai šioje teritorijoje nėra gatvės, o tik pravažiavimas įvažiuoti į namų valdas. Priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį, nebuvo pasisakyta dėl Kauno rajono savivaldybės Bendrojo plano sprendinių ir Projekto atitikimo Bendrojo plano sprendiniams bei atitikties specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams – Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemai. Pirmos instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes, ištyręs visus bylos duomenis, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

26.4. Apeliaciniame skunde visiškai nepasisakoma dėl imperatyvių Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, kad savivaldybės lygmens bendrųjų planų reikalavimai yra privalomi visoms valstybinėms institucijoms, be kita ko, ir teismams.

26.5. Apeliantės neteisingai nurodo, kad žemės sklypo formavimo schema vizualiai patvirtina akligatvio egzistavimą. Tačiau, kaip nurodė ir byloje apklaustas liudytojas M. G., kad įvažiavimai į kiemus nėra akligatviai, o tai yra vienos juostos kiemo privažiavimas. Be to, kritiškai vertintinas apeliančių teiginys, kad iki aktualaus žemės sklypo formavimo projekto parengimo kiemo privažiavimas nesibaigė akligatviu. Tokie apeliančių teiginiai neatitinka tikrovės. Byloje yra pateikti duomenys iš šios vietovės kadastro žemėlapių, kurie patvirtina, kad įvažiavimas buvo iki V. V. namų valdos, o toliau valstybiniame žemės sklype augo medžiai, žolė. Taigi, niekada prie įvažiavimo į pareiškėjos namų valdas nebuvo jokio apsisukimo. Be to, tokio apsisukimo įrengimą riboja aktualioje teritorijoje augantys saugomi medžiai, pastatų išsidėstymas.

26.6. NŽT ir NŽT Kauno rajono skyrius kelis kartus tyrė apeliančių skunduose nurodytas aplinkybes ir sprendė, kad parengtas Projektas atitinka įstatymų nuostatas ir nepažeidžia apeliančių interesų. Byloje yra pateikta specialisto, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, išvada, kuri vienareikšmiškai patvirtina, kad Projekto brėžinyje pažymėtas pravažiavimas prie gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), nėra akligatvis, o yra tik įvažiavimas į kiemus. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo specialisto G. K. išaiškinimais, nes jie yra akivaizdžiai neteisingi, jo išvada yra neobjektyvi, kadangi atskleistos ne visos aktualios aplinkybės dėl galimybės nukrypti nuo Bendrojo plano sprendinių, vadovaujamasi netaikytinomis teisės aktų redakcijomis.

26.7. Apeliančių žemės sklypai buvo padidinti, buvo priimti potvarkiai, draudžiantys padidintoje žemės sklypo dalyje statyti statinius bei trukdyti naujų komunikacijų tiesimui, tačiau ant padidintos žemės sklypo dalies abi apeliantės pasistatė statinius – tvoras, kurios ne tik buvo pastatytos, pažeidžiant potvarkius, bet buvo pastatytos įsiterpiant į valstybei priklausantį žemės sklypą. Apeliantės ne tik pareiškė visiškai nepagrįstą skundą, bet elgiasi nesąžiningai, trukdo tretiesiems suinteresuotiems asmenims įgyvendinti Projektą. Ginčo pravažiavimu naudojasi tik pareiškėjos ir tretieji suinteresuoti asmenys, pareiškėjos turi pilną galimybę su transporto priemonėmis apsisukti pravažiavime, nes joms priklausantys žemės sklypai ribojasi su šiuo pravažiavimu. Pareiškėjų teiginiai, kad jos negali apsisukti savo kiemuose, nes juose stovi seniai pastatyti statiniai, yra visiškai nepagrįsti. Tretieji asmenys pateikė į bylą fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad pareiškėjos turi galimybę apsisukti su transporto priemonėmis, įvažiuojant į namų valdos kiemus. Taigi formuojant Ginčo žemės sklypą, pareiškėjų žemės sklypų naudojimo sąlygos nebuvo pablogintos.

26.8. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nebuvo pažeisti Gaisrinės saugos reikalavimai, tai patvirtina ir specialisto V. Š. išvada, kurioje nurodyta, jog gaisrinės automobiliai gali privažiuoti prie apeliančių namų 6-7 metrų atstumu bei iš apeliančių namų išvažiuoti bei apsisukti privažiavimo posūkyje. Apeliantės skundą grindžia Gaisrinės saugos reikalavimų 148.7 punktu, kuris numato, kad aklakelis turi baigtis 12x12 m apsisukimo aikštele. Tačiau privažiavimas į kiemus nėra akligatvis, todėl minėtas reikalavimas netaikytinas.

26.9. Regionų apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino esančius byloje įrodymus, Kauno rajono savivaldybės Bendrojo plano sprendinius, specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir pagrįstai apeliančių skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 27. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124.), kuriuo patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 16, formavimo ir pertvarkymo projektas, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. 1SS-1500-(8.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu V. V. ir J. O. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, jog ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, todėl naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo.

29. Pareiškėjos su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą patenkinti. Teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, kadangi teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-326 patvirtinto Kelių ir gatvių įtraukimo į Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašus tvarkos aprašo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-388 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatos ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

32. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai 2015 m. liepos 9 d. kreipėsi su prašymu į NŽT Kauno rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą valstybinėje žemėje. Minėtas skyrius 2015 m. rugpjūčio 17 d. priėmė įsakymą Nr. 7FPĮ-337-(14.7.124) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuris tą pačią dieną buvo paviešintas ŽPDRIS (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje). Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124.) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.

33. Iš šioje byloje priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai ginčą nagrinėjo apimtyje tik dėl gatvės bei apsisukimo aikštelės įrengimo akligatvyje ir dėl atitikimo gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams.

34. V. V. ir J. O. J. apeliaciniame skunde teigia, jog rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo suformuotas akligatvis ties pareiškėjoms priklausančiais sklypais nesuformuojant apsisukimo aikštelės ir tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 punkto reikalavimus (akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Apskritimo formos aikštelių matmenys parenkami vadovaujantis 9 lentele. Tipinės apsisukimo aikštelių formos ir jų matmenys priklausomai nuo projektinio automobilio pateiktos 4, 5, 6, 7 paveiksluose. Galimos ir kitokios akligatvių formos ar matmenys, tačiau visais atvejais būtina užtikrinti projektinio automobilio apsisukimą. Akligatvių pabaigoje turi būti išskirta teritorija pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti).

35. Pažymėtina, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TS-411 patvirtintame Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane gatvė ar gatvės įrengimas (akligatvis su apsisukimu) nėra numatytas. Tai reiškia, jog gatvė prie namų valdų, esančių (duomenys neskelbtini), negali būti formuojama, nes nenumato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Sąlyga, jog būtina laikytis atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, buvo įtvirtinta NŽT Kauno skyriaus parengtuose Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. 7RE-186-(14.7.36) ir Kauno rajono savivaldybės 2015 m. rugpjūčio 31 d. išduotose Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose Nr. RFP-286. Atsižvelgiant į šiuos dokumentus vertintina, kad rengiant ginčo projektą jokia gatvė šioje teritorijoje negalėjo būti projektuojama.

36. Aplinkybę, jog ginčo teritorijoje nebuvo įregistruota gatvė patvirtina ir viešuose registruose esanti informacija. Nors kadastriniai matavimai pareiškėjos V. V. žemės sklype atlikti 2009 metais, o J. O. J. sklype – 2001 metais, tačiau duomenų apie įvažiavimo ginčo teritorijoje suformavimą ir įregistravimą viešame registre nėra. Ir priešingai, iš į bylą pateiktų 1992 m. parengtų pareiškėjų žemės sklypų planų ir ribų aprašymų matyti, jog iš pietrytinės pusės nurodyta įvažiavimo į sklypus vieta, tačiau jokių duomenų apie tai, kokio pločio įvažiavimas, kad įvažiavimas yra suformuotas (duomenys neskelbtini) gatvėje, nėra. Taigi iš bylos medžiagos akivaizdu, kad faktiškai šioje teritorijoje jokios gatvės nebuvo, o yra tik pravažiavimas įvažiuoti į namų valdas.

37. Kelių ir gatvių įtraukimo į Kauno rajono savivaldybės perspektyvinių vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą tvarką nustato Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-326 patvirtintas Kelių ir gatvių įtraukimo į Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašus tvarkos aprašas, tačiau ši teritorija nėra įtraukta į minėtą Kelių ir gatvių sąrašą. Taip pat VĮ Registro duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištrauka) patvirtina, jog šis pravažiavimas nėra registruotas ir Nekilnojamojo turto registre kaip (duomenys neskelbtini) gatvė. Teismo posėdžio metu liudytojas M. G. nurodė, jog atlikdamas projektavimo veiksmus patikrino viešame registre su ginčo teritorija susijusius duomenis ir nustatė, jog pareiškėjų minimas pravažiavimas nėra įregistruotas viešame registre nei kaip gatvė, nei kaip vietinės reikšmės kelias.

38. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo eksperto G. K. 2022 m. birželio 17 d. konsultacine išvada ir kritiškai vertino jo teiginius dėl apsisukimo aikštelės ir gatvės įrengimo. Be to, Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-ojo pakeitimo koregavimo aiškinamojo rašto 2 priedo 9 punkte yra numatyta galimybė projektuoti ir įrengti papildomus susisiekimo infrastuktūros objektus, nors jie ir nepažymėti plano brėžinyje, t. y. nukrypti nuo bendrojo plano sprendinių leidžiama tik esant aiškiam deklaruotam viešajam interesui ir įvertinus galimą poveikį aplinkos kokybei, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei pritarus savivaldybės tarybai.

39. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodo, kad formuojant ginčo žemės sklypą ir paliekant privažiavimą prie pareiškėjų namų valdų, buvo pažeistas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 metų gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 punktas, nustatantis, jog ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12×12 m aikštele, o ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 16×16 m aikštele. Atsižvelgęs į tai, kad suformuotas pravažiavimas prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nėra aklakelis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jam netaikytinos anksčiau minėtų reikalavimų 148.7 punkto nuostatos ir nėra privaloma rengti nurodytų matmenų apsisukimo aikštelę. Pagal nurodytų reikalavimų 148.2 punktą, kelias privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, gali būti įrengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastatų. Pripažintina, kad ginčo atveju nurodyti atstumai yra išlaikyti (bylos medžiaga patvirtina, kad gaisrinės automobiliai gali privažiuoti prie pareiškėjų namų 6-7 m atstumu). Be kita ko, parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su priešgaisrinės saugos specialistais.

40. Įvertinus bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus, nėra jokio pagrindo išvadai, kad patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pažeistų pareiškėjų kaip gretimų žemės sklypų naudotojų teises ar teisėtus interesus, taip pat teisės aktų nuostatas ar teritorijos planavimo dokumentų sprendinius.

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

42. V. V. ir J. O. J. apeliacinį skundą grindžia ir jau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi. Pažymėtina, kad byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant papildomai išsiaiškinti tam tikrus bylos aspektus.

43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, jog patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismui pateiktos sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2023 m. gegužės 24 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 1152015).

45. Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašoma išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkinamas ir 968 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš pareiškėjų tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

46. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš abiejų pareiškėjų lygiomis dalimis trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai. Patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos lygiomis dalimis pareiškėjoms po 484 Eur ir iš kiekvienos pareiškėjos priteisiama kiekvienam trečiajam suinteresuotam asmeniui lygiomis dalimis po 30,25 Eur.

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. V. ir J. O. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos V. V. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., R. M., A. T., A. T. (A. T.), R. P., R. G. P. atlyginti – kiekvienam po 30,25 Eur (trisdešimt eurų ir 25 ct).

Priteisti iš pareiškėjos J. O. J. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., R. M., A. T., A. T. (A. T.), R. P., R. G. P. atlyginti – kiekvienam po 30,25 Eur (trisdešimt eurų ir 25 ct).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Skirgailė Žalimienė