2022-03-30 Nr. AB-7608-3-62-3-03159-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1723-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03159-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21S36534 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 6K-1847 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis, (duomenys neskelbtini), išpažįstantis (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Pareiškėjas turėjo (duomenys neskelbtini) parlamento nario laišką, kuriame rašoma, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) partijos rėmėjas ir padeda organizuoti partijos darbą, koordinuojant žmones. Pareiškėjas teigė, jog 2009 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) vietovėje vyko neramumai, kurių metu žuvo daug (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas dalyvauja ir prisideda kviesdamas žmones paminėti šį įvykį, todėl jį (duomenys neskelbtini) laiko protestų organizatoriumi. Tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad jis savęs organizatoriumi nelaiko, tik parlamento nario D. S. atstovu ir partijos (duomenys neskelbtini) rėmėjų (duomenys neskelbtini) rajone.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vyriausybė galvoja, jog pareiškėjas yra prieš dabartinę valdžią, todėl prieš jį buvo organizuoti netiesioginiai bauginimai, jam grasino nežinomi asmenys, jis 2015 m. buvo sumuštas, o policija į tai nereagavo. Pareiškėjas po minėto sumušimo pradėjo kovoti už žmogaus teises. Po 2021 m. (duomenys neskelbtini) įvykusių protestų, specialiųjų pajėgų žmonės pareiškėją sumušė, todėl jis nusprendė išvykti iš kilmės šalies.

4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas privalėjo užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis yra nurodęs konkrečias individualias prašymo suteikti prieglobstį ir išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes ir priežastį – politines aplinkybes. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini) paplitę nužudymai dėl politinių motyvų, todėl kilo reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus, nepaneigė to, jog pareiškėjo gyvybei ir sveikatai kilo potenciali grėsmė, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Be kita ko, Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas.

7. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas po atliktos apklausos tyrimą atliekančiam pareigūnui atsiuntė (duomenys neskelbtini) parlamento nario (duomenys neskelbtini) partijos atstovo D. S. 2021 m. spalio 18 d. laiško kopiją, kuriame teigiama, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai praeityje ir šiuo metu yra aktyvūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rėmėjai, o pareiškėjas dėl politinės veiklos buvo keletą kartų suimtas ir žiauriai kankinamas areštinėje, o kai jis buvo paleistas iš areštinės, bijodamas dėl savo gyvybės, paliko šalį. Atsakovas pažymėjo, jog laiške nurodyta informacija nesutapo su paties pareiškėjo apklausos metu pateikta informacija – jis nebuvo užsiminęs apie tai, kad kada nors būtų buvęs įkalintas ar kankinamas areštinėje, ar kad jo šeima būtų buvusi aktyvi (duomenys neskelbtini) rėmėja, todėl atsakovas šį laišką vertino kritiškai ir nelaikė jo patikimu asmens persekiojimo kilmės valstybės įrodymu.

8. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nesugebėjo detaliau paaiškinti jo politinės veiklos, kuri buvo susijusi su žmonių kvietimu dalyvauti protestuose. Pareiškėjas nepaaiškino kokiais būdais, priemonėmis veikė, kokių rezultatų pasiekė, kiek laiko tuo užsiėmė, priešingai – jo teiginiai buvo abstraktūs, jis nepateikė jokių pavyzdžių, detalių. Pareiškėjo duoti paaiškinimai apie tariamą persekiojimą dėl jo politinės veiklos nepasižymėjo nuoseklumu, buvo neišsamus ir netikslus, keliantys pagrįstų abejonių.

9. Atsakovas pažymėjo, jog nors pareiškėjas teigė, kad jį dėl politinės veiklos 2015 m. užpuolė ir jis kreipėsi į policiją, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, neaišku ar užpuolimas buvo susijęs su politine veikla. Pareiškėjas negalėjo įvardyti tariamo persekiotojo, kas jam buvo nutikę, kada ir kodėl įvyko 2021 m. (duomenys neskelbtini) užpuolimas. Pareiškėjo teiginys, kad jis persekiojimas, nes yra parlamentinės partijos (duomenys neskelbtini) rėmėjas, prieštaravo surinktai kilmės valstybės informacijai. Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei surinktą informaciją išnagrinėjo individualiai, objektyviai, nešališkai ir nenustatė, jog pareiškėjo baimė būti nužudytam reali, pagrįsta. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir kilmės informacija nesuponavo individualios persekiojimo grėsmės dėl jo asmeninių savybių, todėl atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso, šiam neatitikus Įstatymo 86 straipsnyje numatytų kriterijų. Migracijos departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Pareiškėjo kilmės šalyje nevyko ginkluotas konfliktas.

10. Atsakovas teigė, kad Migracijos departamentas draudimo atvykti laikotarpį pareiškėjui nustatė atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, jis neturėjo jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat pakeitė atitinkamą Komisijos sprendimo dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad:

12.1. Pareiškėjas 2021 m. spalio 27 d. vykusios apklausos metu prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu, (duomenys neskelbtini), išpažįstančiu (duomenys neskelbtini) tikėjimą, gyvenančiu (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. gegužės 10 d. išvyko iš kilmės šalies, nes ten jam kilo grėsmė. Pareiškėjas nurodė, jog priklauso (duomenys neskelbtini) partijai ir turi laišką, kuriame nurodoma, jog jis (duomenys neskelbtini) partijos rėmėjas, koordinuoja žmones, todėl jam grasino nežinomi asmenys. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad buvo sumuštas 2015 m. ir po 2021 m. (duomenys neskelbtini) protestų. Pareiškėjas akcentavo, jog kilmės valstybėje negalėjo normaliai dirbti ir gyventi, turėjo problemų darbe.

12.2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateiktoje laiško kopijoje nurodytos aplinkybės nesutapo su pareiškėjo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis, jo teikti paaiškinimai buvo abstraktus, nedetalus. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, apie pastaraisiais metais persekiojamus aljanso rėmėjus informacijos nebuvo rasta, taip pat nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

12.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį apskundė ikiteismine tvarka. Migracijos departamento Komisija pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V‑131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, įvertinęs pareiškėjo apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

14. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje, jo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, atliko detalią apklausą, sudarė sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus, rinko duomenis apie kilmės valstybę, rėmėsi surinkta informacija, kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) etninė mažuma nesusiduria su diskriminacija vien dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau patiria tam tikrą diskriminaciją. Teismas pažymėjo, kad informacijos, jog (duomenys neskelbtini) rėmėjai persekiojami, atsakovas nerado.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, jis neužsiminė apie tai, jog kada nors būtų buvęs įkalintas ar kankinamas, ar kad jo šeima buvo aktyvi (duomenys neskelbtini) rėmėja, pareiškėjo pateiktos nuotraukos taip pat nepatvirtino jo nurodytų aplinkybių apie pareiškėjo dalyvavimą protestuose ir tariamą persekiojimą kilmės šalyje, jis neįvardijo tariamo persekiotojo ir konkrečių su tuo susijusių aplinkybių nedetalizavo. Pareiškėjo teiginys apie galimybę būti persekiojamam dėl (duomenys neskelbtini) partijos rėmimo, prieštaravo surinktai informacijai apie kilmės šalį. Teismas nurodė, kad jei pareiškėjas kilmės šalyje patyrė persekiojimą, jam neturėtų būti sunku išsamiai ir konkrečiai papasakoti visas su tuo susijusias aplinkybes, todėl sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui šiuo metu kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, nerasta, todėl pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių nenustatė ir Migracijos departamento Komisija.

16. Teismas sprendė, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, toks terminas negalėjo būti laikomas proporcingu ir protingu. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas praeityje nebuvo pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, ar padaręs dar kokių nors kitų teisės pažeidimų, konstatavo, kad ši Sprendimo dalis keistina uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu pagrindu, kaip (duomenys neskelbtini), ir politiniu pagrindu, kaip kovotojas už žmogaus ir (duomenys neskelbtini) teises. (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje patiria tam tikrą diskriminaciją, jie susiduria su problemomis įsidarbinant, kai kurie gali būti atidžiau stebimi, o (duomenys neskelbtini) yra politinis aljansas atstovaujantis šalies (duomenys neskelbtini) bendruomenę parlamente.

19. Pareiškėjas teigia, jog buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir jų šeimos patiria spaudimą, yra stebimi ir persekiojami valdžios struktūrų, saugumo ir policijos, todėl atsakovo ir teismo siūloma galimybė pasinaudoti veiksminga valstybės apsauga nuo persekiojimo yra tik teorinio lygmens pasvarstymai, neturintys jokio realaus faktinio pagrindo. Kilmės šalies policijos efektyvumas nėra aukštas ir reali asmenų apsauga nėra tinkamai užtikrinama.

20. Pareiškėjas pažymi, kad, siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, prašymo suteikti prieglobstį tyrimas bei įrodymų vertinimas turėjo būti kruopštus. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtino, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas.

21. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjas aiškiai nurodė faktinį pagrindą ir detaliai nurodė aplinkybes dėl jo persekiojimo.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjas nurodė, jog jo politinė veikla iš esmės buvo kviesti žmones į protestus, tačiau nesugebėjo detaliau paaiškinti šios veiklos. Pareiškėjas taip pat nesugebėjo įvardyti tariamo persekiotojo, aiškiai paaiškinti kas jam yra nutikę, jo paaiškinimai nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, trūko konkrečių detalių ir tikslumo, jis neužsiminė, kad buvo kada nors įkalintas ar kankinamas. Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas individualiai ir objektyviai įvertino pareiškėjo individualią situaciją kilmės valstybės kontekste pagal jo paties pateiktus prašymo suteikti prieglobstį motyvus, surinko kilmės valstybės informaciją, kuri buvo pakankama tarptautinės apsaugos poreikiui įvertinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Pareiškėjas K. V. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjas nenurodo.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui K. V. prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 3 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, faktinių aplinkybių vertinimu, prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

29. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

31. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756‑359/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑2557‑624/2017).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1987‑756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

33. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

34. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai įvertino pareiškėjo teiktus paaiškinimus ir juos patvirtinančią kilmės šalies informaciją.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pirmiausia nurodo, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; ir kt.).

38. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus (be kita ko, ir pareiškėjo teiktas nuotraukas, (duomenys neskelbtini) partijos nario laišką) bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, byloje surinktos medžiagos pagrindu, neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, kad prieglobsčio prašytojo duoti paaiškinimai apie tariamai patirtą persekiojimą yra nedetalūs, prieštaraujantys turimai kilmės valstybės informacijai. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog, remiantis atsakovo surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) nesusiduria su diskriminacija vien dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) jie patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtinus aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), siejami su (duomenys neskelbtini), įtariami veikimu prieš vyriausybę, ar esantys (duomenys neskelbtini) rėmėjai, yra sistemiškai persekiojami, kaip ir jų artimieji, pareiškėjo teiginiai pagrįstai pripažinti iš esmės prieštaraujančiais kilmės valstybės informacijai. Remiantis kilmės valstybės informacija, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo paaiškinimai, atsižvelgus į tai, kad jie neatitinka kilmės valstybės informacijos, vertintini kritiškai bei nelaikytini patikimu įrodymu. Atitinkamai, pareiškėjo teikti paaiškinimai nepagrindžia rizikos, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas patirtų kankinimus vien dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai, todėl jo deklaruojama baimė grįžti vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

41. Teisėjų kolegija kritiškai, kaip nepagrįstą objektyviais įrodymais, vertina pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti į kilmės šalį atsižvelgdama ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes: pareiškėjo paaiškinimai nepasižymėjo išsamumu ir detalumu, ir, be kita ko, neatitiko pareiškėjo laiške, gautame iš (duomenys neskelbtini) partijos nario, nurodytų aplinkybių, o taip pat ir kilmės valstybės informacijos; pareiškėjas nedetalizavo prieš jį išsakytų grasinimų, neidentifikavo tariamo persekiotojo bei pats nurodė, kad nebuvo (duomenys neskelbtini) partijos protestų organizatoriumi, o tik užsiėmė asmenų kvietimu dalyvauti protestuose; pareiškėjas nurodė, jog buvo sumuštas specialiųjų pajėgų būrio karių po 2021 m. (duomenys neskelbtini) įvykusių protestų, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas tiksliai neprisiminė datos, kada buvo sumuštas, galimai nurodė, jog buvo sumuštas po mėnesio - 2021 m. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog dėl minėto įvykio pareiškėjas nesikreipė į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas, o nusprendė 2021 m. gegužės 10 d. išvykti iš šalies.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog, įvertinus surinktą informaciją apie kilmės valstybę (civilinis karas ar kitoks konfliktas (duomenys neskelbtini) nevyksta) spręstina, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, kad kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualiausią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų persekiojamas, ar kiltų kokia nors grėsmė.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė