2013-10-16 Nr. AB-6486-3-61-3-02657-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-795/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02657-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. firmos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. firmos skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. P. firma 2013 m. liepos 11 d. (pagal pašto spaudą ant voko) su prašymu (b. l. 1−3), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą pateikti skundą dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. ATK2-27/13 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas), panaikinimo;

2) priimti pareiškėjo 2013 m. balandžio 23 d. skundą dėl Nutarimo panaikinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Nutarimas buvo įteiktas 2013 m. kovo 15 d., tačiau dėl didelės įmonėje dirbančių darbuotojų kaitos, t. y. asmenų, kurie tiesiogiai priima korespondenciją, ir galbūt tam tikrais atvejais atsainaus jų požiūrio į gaunamą korespondenciją, Nutarimas asmenį, įmonėje atsakingą už teisminius ginčus, pasiekė tik 2013 m. balandžio 21 d. Pažymėjo, kad Nutarimas įmonėje paskirtą asmenį pasiekė jau pasibaigus apskundimo terminui, tačiau atsakingas asmuo nedelsdamas parengė skundą ir pateikė jį teismui. Atkreipė dėmesį, kad periodu nuo 2013 m. sausio mėnesio pradžios iki 2013 m. birželio mėnesio vidurio pareiškėjo įmonėje pasikeitė, t. y. buvo atleista, net 10 darbuotojų, kai tuo tarpu vidutinis darbuotojų skaičius šiuo periodu sudarė vidutiniškai aštuonis darbuotojus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi (b. l. 10−11) pareiškėjo R. P. firmos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsisakė priimti pareiškėjo R. P. firmos skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo kreipėsi 2013 m. balandžio 23 d. ir taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3273-562/2013 termino neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. LVAT pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nepakankamu atidumu, LVAT praktikoje paprastai nelaikomos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Pripažįstama, kad, kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti apeliacinį skundą teismui (2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011). LVAT taip pat paaiškino, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. LVAT padarė išvada, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, žinodamas, kad jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, nesidomėjo administracinių procedūrų eiga, nepakankamai kontroliavo gaunamą korespondenciją ir dėl aplaidumo praleido įstatymo nustatytą terminą. Šiuo atveju maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą terminą atnaujinti, o kitos pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytos aplinkybės taip pat negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti terminą pareiškėjo skundui paduoti. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakartotinai teigia, jog terminą skundui paduoti praleido dėl didėlės įmonėje dirbančių darbuotojų kaitos ir asmenų, priimančių korespondenciją, atsainaus požiūrio į gaunamą korespondenciją. Ši su įmonės organizacinėmis problemomis susijusi priežastis, teismo vertinimu, nelaikytina objektyvia. Pareiškėjas privalo savo vidines organizacines problemas spręsti taip, kad jos netrukdytų tinkamai įgyvendinti galimai pažeistų teisių gynimą. Teismas vertino, jog nėra pagrindo nukrypti nuo LVAT 2013 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013 pateikto išaiškinimo.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas vertino, kad pareiškėjo išvardintos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundo teismui. Neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjos skundas negali būti priimtas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas R. P. firma pateikė atskirąjį skundą (b. l. 14−15), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad terminas skundui pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą pateikti skundą dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. ATK2-27/13 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, panaikinimo.

Atskirajame skunde nurodo:

1) pareiškėjas pradiniu prašymu kreipdamasis į teismą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo, jį grindė didele įmonėje dirbančių asmenų kaita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas pareiškėjui nepalankų nutarimą nurodė, kad nors pareiškėjas ir nurodė priežastis dėl kurių buvo praleistas terminas, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Būtent šio nutarimo išvadoje pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą teismui dėl termino atnaujinimo ir pateikė termino praleidimą patvirtinančius dokumentus, t. y. didelę darbuotojų kaitą patvirtinančius dokumentus. Taigi, pareiškėjas su 2013 m. liepos 10 d. prašymu pateikė įrodymus, kurie, remiantis LVAT nutartimi, ir buvo svarbūs sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Todėl, skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas pateikė naujus įrodymus, kurie įrodo objektyvias priežastis dėl kurių terminas skundui paduoti ir buvo praleistas.

2) Teismas, priimdamas nutartį, nevertino pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y., ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės, taip pat to, kiek terminas praleistas. Teismas taip pat nevertino kartu su pareiškimu pateiktų objektyvių įrodymų, ko pasakoje priėmė skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo atmestas kaip nepagrįstas bei atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.).

Reikšminga šios bylos aplinkybe yra tai, jog pareiškėjo skundas, kurį buvo atsisakyta priimti skundžiama nutartimi, yra jau antras pareiškėjo skundas dėl to paties Departamento Nutarimo. Pareiškėjui į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipusis pirmą kartą, jo prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo netenkintas ir skundą priimti atsisakyta dėl to, jog nurodyta termino praleidimo priežastis nelaikytina objektyvia. 2013 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013 (toliau – ir LVAT Nutartis) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, nutartyje taip pat nurodė, kad nutartis atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą.

Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą, teisėjų kolegija pasisako tik dėl pareiškėjo nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nesvarbia ir neobjektyvia įvertintos termino praleidimo priežasties.

Pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl didelės darbuotojų kaitos įmonėje, t. y. asmenų, kurie tiesiogiai priima korespondenciją, ir galbūt tam tikrais atvejais atsainaus jų požiūrio į gaunamą korespondenciją.

Kadangi pareiškėjas, pateikdamas pirmąjį skundą dėl Nutarimo panaikinimo bei prašymą dėl termino šiam skundui pateikti atnaujinimo, buvo nurodęs tą pačią termino praleidimo priežastį ir pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą dėl šios aplinkybės vertinimo galutine neskundžiama nutartimi pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai rėmėsi LVAT Nutartimi. Remdamasis LVAT Nutartyje pateikta teismų praktika bei LVAT Nutartyje pateiktu šios aplinkybės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodyta skundo padavimo termino praleidimo priežastis susijusi su įmonės organizacinėmis problemomis ir nelaikytina objektyvia, pareiškėjas privalo savo vidines organizacines problemas spręsti taip, kad jos netrukdytų tinkamai įgyvendinti galimai pažeistų teisių gynimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo LVAT Nutartyje pateikto aiškinimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas pareiškėjui nepalankią nutartį nurodė, kad nors pareiškėjas pateikė priežastis dėl kurių praleido terminą, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų ir būtent atsižvelgdamas į tai pareiškėjas pateikė termino praleidimą patvirtinančius dokumentus, t. y. įrodymus kurie minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir buvo svarbūs sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, teisėjų kolegija, pažymi, jog pareiškėjas netinkamai interpretuoja LVAT Nutartį. Joje teismas konstatavo, kad „pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, žinodamas, kad jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, nesidomėjo administracinių procedūrų eiga, nepakankamai kontroliavo gaunamą korespondenciją ir dėl aplaidumo praleido įstatymo nustatytą terminą. Šiuo atveju maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą terminą atnaujinti, o kitos pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios“. Taigi pareiškėjo nurodyta skundo padavimo priežastis LVAT Nutartyje nebuvo pripažinta išimtine, ekstraordinaria, visiškai nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios. Tai, kad LVAT, be kita ko, pažymėjo, jog „nutartis atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą“ nereiškia, jog pareiškėjui pateikus skunde nurodytą aplinkybę patvirtinančius įrodymus, ši aplinkybė būtų vertinama kaip sudaranti pagrindą praleistam terminui atnaujinti. LVAT pareiškėjui išaiškino, jog jis turi teisę kreiptis į teismą nurodydamas kitas svarbias priežastis dėl kurių skundo padavimo terminas buvo praleistas bei pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 2 d.). Tokiu atveju teismas spręstų, ar tokios aplinkybės (pagrįstos kartu su skundu pateiktais įrodymais), gali būti pagrindas praleistam terminui atnaujinti.

Dėl atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nevertino to, kiek buvo praleistas skundo padavimo terminas, pažymėtina, jog, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi LVAT Nutartimi, kurioje be kita ko, buvo nurodyta, jog šiuo atveju maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjo pateikti įrodymai (b. l. 7−8) įrodo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. birželio 18 d. iš įmonės buvo atleista dešimt darbuotojų, tačiau neįrodo, darbuotojų kaitos, t. y., kad buvo priimami nauji darbuotojai, ateinantys keitė išėjusius ir panašiai. Be to, iš šių duomenų matyti, kad sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo svarbiu laikotarpiu, nuo Nutarimo įmonėje gavimo iki pirminio skundo teismui padavimo, iš įmonės buvo atleistas tik vienas darbuotojas. Tai neturėjo ypatingai sutrikdyti įmonės veiklos ir darbo organizavimo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo R. P. firmos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė