2020-05-20 Nr. AB-10119-3-63-3-00256-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-318-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00256-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-572 „Dėl adreso nesuteikimo“ bei įpareigoti atsakovą suteikti adresą statiniams, statinių išdėstymo plane pažymėtiems indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-370-583/2018 atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. prašymą Nr. R8-233-4388 „Dėl adreso suteikimo“. 2018 m. kovo 5 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (4.17)-D3-572 „Dėl adreso nesuteikimo“, kuriuo pareiškėjo 2017 m. spalio 6 d. prašymas Nr. R8-233-4388 „Dėl adreso suteikimo“ buvo netenkintas.

Atsisakymas statinių kompleksui suteikti adresą motyvuojamas tuo, kad prie prašymo nėra pridėtas statybą leidžiantis dokumentas ar kitas statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Pareiškėjo teigimu, sprendimas motyvuotas ne Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 „Dėl numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo nuostatomis (toliau – ir Numerių suteikimo tvarkos aprašas), o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) nuostatomis, kurios reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), kadastro duomenų nustatymo, jų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir kt., ir negali buti taikomos sprendžiant klausimą dėl adreso suteikimo.

Sprendime nenurodyta, koks teisės aktas numato, kad teikiant prašymą dėl adreso suteikimo, būtina pateikti statybą leidžiantį dokumentą ar kitokį statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Reikalavimas pateikti sprendime nurodytus dokumentus yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarime Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“. Jame nurodyta, kad kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį turi buti pateikiama kadastrinių matavimų byla, parengta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos.

Atsižvelgiant į Numerių suteikimo tvarkos aprašo 33 punkto nuostatas, adreso suteikimui pastato įregistravimas NTR ir žemės sklypo suformavimas neturi reikšmės. Reikalavimas kartu su prašymu dėl adreso suteikimo pateikti sprendime nurodytus dokumentus yra nepagrįstas, todėl sprendimas nesuteikti adreso yra neteisėtas. Tokiu būdu ribojama pareiškėjo galimybė įteisinti jos valdomus statinius.

3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimo suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Teritorija, kurioje yra ginčo statiniai, patenka į kultūros vertybės – Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (unikalus kodas 16195), vizualinę apsaugos zoną. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR) 3 priedo 1 punktu, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Prieš suteikiant adresą pareiškėjo nurodytiems vasarnamiams, buvo būtina patikrinti ar tokie statiniai gali būti adresų objektais, t. y. ar jie yra arba gali buti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Nustatyta, jog vasarnamiai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir nėra įregistruoti NTR, todėl atsakovas turėjo patikrinti visas sąlygas, kurioms esant tokie statiniai gali buti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjas neturi dokumentų, įrodančių statybos teisėtumą, todėl statiniai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. jie negali būti adresų objektais. Kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į statinius, statybos teisėtumą įrodančių dokumentų, sprendimas, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas, yra teisėtas, todėl jį naikinti pagrindo nėra.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

6. NŽT atsiliepime rėmėsi iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir atsakovas. Teritorijoje, kurioje yra ginčo statiniai, valstybinės žemės sklypas nesuformuotas. NŽT Palangos skyrius, vykdydamas žemės naudojimo kontrolės funkcijas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, Palangos miesto savivaldybės mero 2017 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (19.5)-D12-135 „Dėl namelių nukeldinimo“, NŽT direktoriaus pavedimą Nr. 1PAV-347-(1.8E.) „Dėl laikinų statinių pašalinimo iš valstybinės žemės“, 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 16SD-2010-(14.16.104.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ įpareigojo pareiškėją geranoriškai iki 2018 m. vasario 15 d. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš jos neregistruotus NTR statinius – 11 vnt. poilsio namelių ir pastatą – virtuvę, esančius nesuformuotame valstybinės žemės sklype šalia statinių, adresu (duomenys neskelbtini). NŽT nuomone, atsakovas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-370-583/2018, iš naujo išnagrinėjęs Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl adreso statiniams suteikimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos prašymą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-370-583/2018, Palangos miesto savivaldybės administracijoje buvo pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjo 2017 m. spalio 6 d. prašymas, kuriuo buvo prašoma suteikti adresą statiniams (vasarnamiams), statinių išdėstymo plane pažymėtiems indeksais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija sprendimu, išdėstytu 2018 m. kovo 5 d. rašte Nr. (4.17)-D3-572 „Dėl adreso nesuteikimo“, pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, jog adresas prašyme nurodytiems statiniams (vasarnamiams) nesuteiktinas, nes prie 2017 m. spalio 6 d. prašymo nėra pridėtas statybą leidžiantis dokumentas ar kitas ginčo statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas.

9. Teismas nurodė, kad pagal Adresų formavimo taisyklių 4.3 punktą adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal šių taisyklių 5 punktą, adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Šios teisės normos dispozicija patvirtina, kad adreso suteikimui yra reikšminga, ar pastatai yra adresų objektai. Tai patvirtina dvi sąlygos: ar pastatas arba jų kompleksas yra nekilnojamieji daiktai, ar jais gali būti pripažinti. Pirmą sąlygą patvirtina NTR duomenys, kadangi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, NTR registruojami šiame straipsnyje išvardinti nekilnojamieji daiktai, jeigu jie NTKĮ nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.

10. Teismas sprendė, kad viena iš aukščiau nurodytų sąlygų pareiškėjas negali pasinaudoti, nes objektai, kuriems prašoma suteikti adresą, NTR nėra įregistruoti. Vertinant, ar pareiškėjas gali pasinaudoti antrąja nurodyta sąlyga, ginčo santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintas „Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašas“ (2011 m. spalio 27 d. nutarimo redakcija Nr. 1263)(toliau – ir Dokumentų sąrašas), kadangi ginčo statiniai pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. Minėto sąrašo 6 punktu yra numatyti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą. Vienas iš jų, nustatytas 6.9 punktu, yra Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą.

11. Teismas nustatė, kad šio dokumento pareiškėjas nepateikė. Kadangi pareiškėjas nepateikė ir kito dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimo teisėtumą (Statinio priėmimo naudoti komisijos akto (6.7 p.)), atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo nurodyti statiniai gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, jog ginčo statiniai (vasarnamiai) yra adresų objektai, atsakovo 2018 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-572 „Dėl adreso nesuteikimo“ laikytinas teisėtu.

III. 12. Pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo prašymą tenkinti, o bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir betarpiškumo principus bei įrodymų vertinimo taisykles, nes visiškai nevertino byloje pateikto Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115, kuriuo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui buvo skirtas 5 560 kv. m žemės sklypas poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl minėto įrodymo esmės, jo nevertino. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad minėtas dokumentas yra vienas iš dokumentų, nurodytų Dokumentų sąrašo 6 punkte. Tai, kad tai yra tik vienas iš dokumentu savo sprendime patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Dokumentų sąraše nėra nurodyta, kad privaloma pateikti visus ar kelis dokumentus, nurodytus šio sąrašo 6 punkte, tačiau aiškiai parašyta, kad dokumentu, patvirtinančiu statybos teisėtumo faktą, gali būti vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai. Būtent tokį dokumentą ir pateikė pareiškėjas kartu su 2017 m. spalio 6 d. prašymu Nr. R8-233-4388 dėl adreso suteikimo statiniams. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepaneigti jo argumentai, kad pareiškėjas turi vieną iš dokumentų, nurodytų Dokumentų sąrašo 6 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 ir 86 straipsniuose keliamų reikalavimų ir yra priimtas pažeidžiant ABTĮ 146 straipsnį. Dėl tokios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

14. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo prašymą. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs analogišką bylą dėl adreso nesuteikimo, 2017 m. gegužės 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-433- 261/2017, konstatavo, jog pareiškėjui nepateikus dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimo teisėtumą, atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo nurodyti statiniai gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, nes statinių teisėtumą patvirtinančių dokumentų nėra, o savivaldybė pagrįstai atsisakė suteikti adresą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje kitoje administracinėje byloje Nr. A-1661-822/2015, išnagrinėjęs skundą dėl adreso nesuteikimo nurodė, kad pareiškėjui nepateikus teisės aktuose nurodytų dokumentų (t. y. dokumentų, pagrindžiančių prašančio asmens nuosavybės teisę ar kitą daiktinę teisę į nuosavybės teisės objektą), sutiktina su atsakovo argumentu, kad savivaldybė apskritai neturi teisinio pagrindo suteikti ar keisti statiniams adresą. Todėl poilsio nameliai (vasarnamiai), kuriems pareiškėjas prašo suteikti adresą, nėra ir negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, o tai reiškia jie negali būti ir adresų objektais. Pareiškėjas atsakovui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į pastatus (tam, kad būtų įsitikinta ar jie yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai) ar jų statybos teisėtumą įrodančių dokumentų (tam, kad būtų įsitikinta ar jie gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai). Todėl teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir priimtas įsigilinus į teisės aktus, suformuotą teismų praktiką bei išnagrinėjus visas faktines bylos aplinkybes ir nėra pagrindo jo naikinti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. NŽT palaiko savo poziciją, išdėstytą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. NŽT nuomone, teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas byloje kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-572 „Dėl adreso nesuteikimo“, kuriuo atsakovas atsisakė suteikti adresą poilsio statiniams (vasarnamiams), esantiems (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 6 d. prašymą, įformintą raštu Nr. R8-233-4388 „Dėl adreso suteikimo“, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą suteikti adresą statiniams.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalių atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose. Nėra pagrindo manyti, kad administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą galėtų būti pažeista arba būtų sudarytos reikšmingos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

21. Nustatyta, kad pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2017 m. spalio 6 d. prašymu, įformintu raštu Nr. R8-233-4388 „Dėl adreso suteikimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 6 d. prašymas) kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti adresą Mažeikių rajono savivaldybės valdomam nekilnojamųjų nesudėtingų pirmos grupės statinių (poilsio namelių) kompleksui. Prie minėto prašymo pareiškėjas pridėjo minėtų statinių valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, Mažeikių rajono vykdomojo komiteto poilsio stovyklos Kretingos rajono Šventosios gyvenvietėje išplanavimo projektą, Šventosios gyvenvietės Mažeikių rajono poilsio namelių išdėstymo gen. planą, Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 115. Atsakovas skundžiamu sprendimu, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-370-583/2018, ir iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. spalio 6 d. prašymą, adresą statiniams suteikti atsisakė. Atsakovas nurodė, kad pagal Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktus adresų objektu negali būti pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Atsakovas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu gali būti laikomas nekilnojamasis daiktas – statinys (taip pat nebaigtas statyti) kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Atsakovas konstatavo, kad ginčo statiniams pagal STR privalomas statybą leidžiantis dokumentas, citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, ir, kadangi pareiškėjas nepridėjo statybą leidžiančio dokumento ar kito statybos teisėtumą patvirtinančio dokumento, adresą suteikti atsisakė.

22. Pagal Adresų formavimo taisyklių 3 punktą adresas valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose yra skaitmeniniais kodais ir tekstiniais duomenimis išreikšta konkreti fizinio asmens gyvenamoji vieta, juridinio asmens buveinė ar nekilnojamojo daikto buvimo vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (4.3 p.). Adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (5 p.).

23. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1832 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.)) nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris).

24. Vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant aptartas Adresų formavimo taisyklių nuostatas, adreso suteikimui yra reikšminga tai, ar pastatai yra adresų objektai. Tai patvirtina dvi sąlygos: ar pastatas arba jų kompleksas yra nekilnojamieji daiktai, ar jais gali būti pripažinti. Pirmą sąlygą patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto registre registruojami šiame straipsnyje išvardinti nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Šia sąlyga pareiškėjas negali pasinaudoti, nes objektai, kuriems prašoma suteikti adresą, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl pirmosios instancijos teismas turi tirti ir vertinti, ar adresas gali būti suteiktas remiantis antra minėtų taisyklių 4.3 punkte numatyta sąlyga, t. y. kad statiniai gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kadangi atsakovas, prieš suteikdamas adresą, privalo tikrinti minėtas sąlygas ir tik jas nustatęs, gali suteikti statiniui adresą. Kartu atsakovas, tikrindamas teikiamus dokumentus, turi įsitikinti, kad statiniai yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-433-261/2017). Minėtoje byloje taip pat pasisakyta, kad ginčo santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintas „Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašas“ (2011 m. spalio 27 d. nutarimo redakcija Nr. 1263) (toliau – ir Sąrašas), kadangi statiniai yra pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d.

25. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo statiniai taip pat yra neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., turėjo įvertinti, ar atsakovas pagrįstai sprendė, kad statiniai negali būti adresų objektais, t. y. suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai ir, ar padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumo faktą, šiuo atveju remiantis Sąrašu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo sprendimą laikė pagrįstu ir teisėtu, nes pareiškėjas nepateikė Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracijos apie statybos užbaigimą (Sąrašo 6.9 p.), taip pat nepateikė ir kito dokumento, patvirtinančio statybos teisėtumą (statinio priėmimo naudoti komisijos akto (Sąrašo 6.7 p.), todėl nurodyti statiniai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, nes statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų nėra.

26. Pareiškėjas, teikdamas 2017 m. spalio 6 d. prašymą, akcentavo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija nuo 1968 m. valdo, prižiūri ir naudojasi 11 poilsio namelių ir prausykla, esančiais (duomenys nekslbtini), Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115 dėl žemės sklypo paskyrimo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje, pagrindu bei pridėjo šį dokumentą bei kitus dokumentus: Mažeikių rajono vykdomojo komiteto poilsio stovyklos Kretingos rajono Šventosios gyvenvietėje išplanavimo projektą, Šventosios gyvenvietės Mažeikių rajono poilsio namelių išdėstymo gen. planą.

27. Sąrašo 2 punktas numato, kad pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos (2.3 p.). Pagal Sąrašo 6 punktą šio sąrašo 2.2 ir 2.3 punktuose numatyti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą, gali būti: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kiti sprendimai (6.1 p); Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimai, potvarkiai ir kiti sprendimai (6.2 p.); vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti (6.3 p.); vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai (6.4 p.); patvirtintas individualus arba statybos vietai pritaikytas tipinis projektas (6.5 p.); žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentai (kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimas, valstybinio ūkio administracijos įsakymas, tuo metu galiojančia tvarka parengtas žemės sklypo planas, notariškai patvirtinta sklypo suteikimo neterminuotai naudotis sutartis) (6.6 p.); statinio priėmimo naudoti komisijų aktai (6.7 p.); dokumentai, patvirtinantys privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą (6.8 p.); Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą (6.9 p.).

28. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų: statinio priėmimo naudoti komisijos akto (Sąrašo 6.7 p.) ar Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracijos apie statybos užbaigimą (Sąrašo 6.9 p.). Tačiau teismas neįvertino ir teismo sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo kartu su prašymo pateikto Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 115, nors tokio pobūdžio dokumentai įrašyti Sąrašo 6.4 punkte, kaip patvirtinantys statybos teisėtumo faktą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

32. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė