a485ba2f-c8d7-4e5c-8567-e77983564ac7 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3452-423/2015Proceso Nr. 3-62-3-00966-2015-3                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 28 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,posėdyje dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, į posėdį neatvykus pareiškėjui M.

M. , trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. M. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 5-12).

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose. Nurodė, kad yra kalinamas su ŽIV infekuotais asmenimis, todėl nuolat patiria baimę bÅ«ti užkrėstas. PareiÅ¡kėjui bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, iÅ¡skaičius baldais užimamÄ plotÄ . Patalpos buvo avarinės bÅ«klės, nesuremontuotos, langų rėmai kiauri, laikydavosi nuolatinė drėgmė, kaupėsi pelėsis.

Baldai pasenę ir surÅ«diję. Patalpose veisėsi tarakonai. Virtuvė nesuremontuota, joje įrengta per mažai viryklių, Å¡aldytuvų, tualete – per mažai klozetų, pisuarų, įrengta tik viena skalbimo maÅ¡ina, nebuvo Å¡ilto vandens. Tualete tvyrodavo smarvė, bÅ«davo Å¡alta, tualetai neuždari. Neįrengta rÅ«kymo patalpa, todėl pareiÅ¡kėjas priverstas kvėpuoti dÅ«mais. Maitinimas nepakankamas. Maudytis galima tik kartÄ per savaitę ir tam skiriama tik 2 val. 30 min. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, LR Konstitucijos 21 straipsnį.

Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, depresija, dvasiniu skausmu, orumo pažeminimu. PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų atsiliepime (b.l. 40-45) nurodyta, kad gyvenamosios patalpos niekada nebÅ«na perpildytos. Be to, pareiÅ¡kėjas dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje – kieme, sporto aikÅ¡tynuose, koplyčioje, galėjo dirbti Å«kio brigadoje, todėl santykinai maÅ¾Ä plotÄ kompensavo judėjimo laisvė.

PareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė maudytis po duÅ¡u kartÄ per savaitę, tai atitinka higienos normos reikalavimus. Dezinfekcijos ir deratizacijos darbai Alytaus pataisos namuose atliekami nuolat, sudaryta sutartis su tokius darbus vykdančia įmone. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala. BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui LR Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ . Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesPareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sÄ lygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams, laikymo kartu su ŽIV infekuotais asmenimis.

Dėl gyvenamojo ploto bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjasLietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. vienam žmogui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į Å¡ias bendrabučio tipo patalpas: laikotarpiu nuo 2012-06-11 iki 2012-09-11 į 10 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį, kuriame pareiÅ¡kėjui teko 2,7 kv.m. ploto; laikotarpiu nuo 2012-09-12 iki 2012-11-22 į 20 bÅ«rį, 6 miegamÄ jį, kuriame pareiÅ¡kėjui teko 3,031 kv.m. ploto; laikotarpiu nuo 2012-11-23 iki 2013 -04-11 į 8 bÅ«rį, 2 miegamÄ jį, kuriame pareiÅ¡kėjui teko 2,48 kv.m. ploto; laikotarpiais nuo 2013-04-12 iki 2013-07-18, nuo 2013-08-06 iki 2014-01-28, nuo 2014-01-31 iki 2015-04-16 į 11 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, kuriame pareiÅ¡kėjui teko 2,86 kv.m. ploto; laikotarpiu nuo 2013-07-18 iki 2013-07-23 į 7 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, kuriame pareiÅ¡kėjui teko 2,21 kv.m. ploto; laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2015-04-17 į 19 bÅ«rį, 5 miegamÄ jį, kuriame pareiÅ¡kėjui teko 2,79 kv.m. ploto; laikotarpiais nuo 2015-04-17 iki 2015-04-30 ir nuo 2013-07-23 iki 2013-08-06 į baudos izoliatoriaus kameras Nr.3 ir Nr. 17, kuriose pareiÅ¡kėjui teko 3,67 ir 3,75 kv.m. ploto; laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-06-12 į 10 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, kuriame pareiÅ¡kėjui teko 2,76 kv. m. ploto (b.l. 40-45).

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose visais laikotarpiais tekdavo mažiau ploto, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta minimali 3,1 kv.m. ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma (atitinkamai trūko 0,4, 0,62, 0,24 kv. m. ir t.t.). Tuo tarpu laikotarpiais nuo 2015-04-17 iki 2015-04-30 ir nuo 2013-07-23 iki 2013-08-06, pareiškėjui kalint baudos izoliatoriuje, minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma nebuvo pažeista, t.y. pareiškėjui tekdavo 3,6 kv. m. ir didesnis plotas.

Atsižvelgiant į surinktus duomenis teigtina, jog pareiÅ¡kėjui 702 dienas nebuvo užtikrinta sÄ lyga į teisės aktuose numatytÄ bendrabučio tipo patalpoms taikomÄ ploto normÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo kartu su ŽIV infekuotais nuteistaisiaisBausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, nenumato, kad ŽIV sergantys asmenys privalo bÅ«ti laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. PrieÅ¡ingai, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiÅ«ros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma jokia segregacijos forma.

Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiÅ«rio turi bÅ«ti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius. Minėtų tarptautinių teisės aktų pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2477/2012).

Atitinkamai, remiantis 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, iÅ¡dėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 punktu, atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, iÅ¡skyrus, jei jie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiÅ¡kėju buvo kalinami ŽIV infekuoti asmenys, ar kad tokie asmenys bÅ«tų pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , net ir pasitvirtinus pareiÅ¡kėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai.

Dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis ir rūkymo vietų neįrengimo pataisos namuoseLietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Å io teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Nors byloje nepateikta duomenų apie atskiros, rÅ«kymui skirtos patalpos įrengimÄ Alytaus pataisos namuose bei apie tai, kaip Å¡ioje įstaigoje yra laikomasi minėtų higienos normų ir LR Tabako kontrolės įstatymo nuostatų, tačiau teismui nepateikta ir jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs dėl to pretenzijas įstaigos administracijai, kreipęsis dėl jo laikymo su nerÅ«kančiais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas neteigė, kad yra nerÅ«kantis ar kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pateikęs praÅ¡ymÄ perkelti jį į kitas gyvenamÄ sias patalpas, kuriose bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis ir Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Byloje nėra tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Nesant asmenų praÅ¡ymų, pareigÅ«nai negali žinoti, kad asmuo yra nerÅ«kantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rÅ«kančių nuteistųjų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Alytaus pataisos namų pažymos apie pareiÅ¡kėjui skirtas nuobaudas bei paskatinimus, matyti, kad jis pats yra baustas papeikimu už rÅ«kymÄ neleistinoje vietoje (b.l.48).

Taigi, pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktaus pobÅ«džio argumentai dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis neįrodo jo teisių pažeidimo ir yra atmestini, kaip nepagrįsti.Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl prasto maitinimo Alytaus PNSkunde pareiÅ¡kėjas nurodo ir tai, kad Alytaus pataisos namų maitinimo sÄ lygos yra žlugdančios, tačiau Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas nėra konkretizavęs, nėra nurodęs jos priežastinio ryÅ¡io su kilusiais neigiamais iÅ¡gyvenimais, detaliai neįvardijo konkrečių žalingų pasekmių, atsiradusių bÅ«tent dėl nepakankamo maitinimo.

Iš atsakovo pateikto patikrinimo akto Nr. PA-49 matyti, kad Alytaus PN tiekiamo maisto energetinė vertė atitiko teisės aktų reikalavimus (b.l.104-105). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo laikytini nepagrįstais. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Alytaus PN įrengta per mažai skalbimo mašinų, klozetų, pisuarų, šaldytuvų, viryklių, patalpose nebuvo šilto vandens, baldai seni ir surūdiję, patalpose kaupiasi drėgmė, tualetas prastai vėdinamas, jame būna šalta ir purvinaKlozetų arba unitazų, pisuarų, virtuvės ir skalbyklos įrenginių kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139.

Minėtose normose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlėse turi bÅ«ti 1 Å¡aldytuvas, tualetuose turi bÅ«ti įrengta po vienÄ unitazÄ ir pisuarÄ Â dvylikai asmenų. Tikslus viryklių, skalbimo maÅ¡inų kiekis nenurodytas, jis nustatomas pagal reikmę. Atsakovo pateiktuose patikrinimo aktuose Nr.PA-339 (b.l.83-85), Nr.PA-369 (b.l.86-88) konstatuota, kad Alytaus pataisos namuose kiekvienam bÅ«riui yra skirti gyvenamieji kambariai, virtuvėlės, asmeninių daiktų sandėlis, rÅ«bų džiovyklos, tualetai, prausyklos.

Tualetuose įrengta po 6 unitazus ir 6 pisuarus. Patalpų valymui skirtas inventorius, patalpas valo ir tvarko tvarkdariai. Minėtuose patikrinimo aktuose Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Kaip teigia pats pareiškėjas, Alytaus PN virtuvėlėje buvo įrengti du šaldytuvai, viena viryklė. Ši aplinkybė bylos duomenimis nepaneigta. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog pataisos namuose buvo įrengta tik viena skalbimo mašina, tačiau iš minėtų patikrinimo aktų (b.l.83-88) matyti, kad skalbykloje buvo įrengtos keturios skalbimo mašinos ir viena gręžimo mašina.

Teismas netikėti Alytaus pataisos namų oficialiai pateikta informacija neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo konstatuoti Alytaus pataisos namuose esančio inventoriaus kiekio neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams.Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punktÄ sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.

Å iame Higienos normos HN 76:2010 punkte nėra reglamentuota, kad kitose patalpose turi bÅ«ti įrengta karÅ¡to vandens tiekimo sistema. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo klozetų, pisuarų, skalbimo maÅ¡inų, virtuvės inventoriaus, Å¡ilto vandens trÅ«kumÄ , tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl per mažo inventoriaus kiekio, nešvaros, šilto vandens trūkumo laikytini nepagrįstais.Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog gyvenamųjų patalpų baldai buvo seni ir surūdiję, patalpose tvyrojo drėgmė, tualetų vėdinimas buvo nepakankamas, oro temperatūra per žema. Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal higienos normos 26 punktÄ , gyvenamųjų ir bendrosios paskirties patalpų santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 35-65 proc., Å¡altuoju – 35-60 proc. Oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 18-28 oC, Å¡altuoju – 18-22 oC. (28 p.). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.). Atsakovas į bylÄ pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus Nr.PA-339 (b.l.83-85), Nr.PA-369 (b.l.86-88).

Å ių patikrinimų metu buvo kompleksiÅ¡kai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose yra laikomasi Higienos normos reikalavimų. Abiejų patikrinimo aktų iÅ¡vadose konstatuota, kad Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl higienos normos reikalavimų pažeidimo Alytaus pataisos namų patalpose.Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo nesuremontuotos, avarinės bÅ«klės, jose veisėsi tarakonaiPagal Higienos normų 62 punktÄ , laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.

Higienos norma nenustato, kaip dažnai turi bÅ«ti atliekamas remontas. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų (patikrinimo aktai Nr.PA-339 (b.l.83-85), Nr.PA-369 (b.l.86-88), Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr.52 (b.l. 76-80)) matyti, kad visose kamerų tipo patalpose, lokaliniuose sektoriuose Nr.4, Nr.5, Nr.6, taip pat skalbykloje, Å¡varių skalbinių sandėlyje buvo atliktas kapitalinis remontas. Nors ir galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau, remiantis bylos duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad Alytaus PN pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi atitinkamai užtikrinti laikomų asmenų teises į saugiÄ iÅ¡ Å¡variÄ aplinkÄ .

Negali bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ Alytaus PN, kad jis atliktų kapitalinį patalpų remontÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant iÅ¡vengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Alytaus PN ir V. Mulersko individualios įmonės buvo sudarytos deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų teikimo sutartys, kurios nuolat buvo pratęsiamos (b.l. 52-62). Å ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimus, kad Alytaus PN nėra naikinami tarakonai ar kiti buitiniai parazitai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Higienos normos HN 76:2010 58 p. nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl prastos patalpų bÅ«klės bei jose esančių buitinių parazitų, atmestini, kaip nepagrįsti.Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog po duÅ¡u buvo leidžiama maudytis tik kartÄ per savaitęPagal higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog tokia galimybė pareiÅ¡kėjui buvo suteikta pagal pataisos namų sudarytÄ naudojimosi duÅ¡ais grafikÄ , tÄ patvirtina ir atsakovo pateikti patikrinimo aktai (b.l.83-87).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog tokia galimybė jam buvo suteikta, todėl Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimų pažeidimas nekonstatuotinas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų, avarinės patalpų bÅ«klės, tiekiamo prasto maisto, laikymo su rÅ«kančiaisiais ir ŽIV infekuotais asmenimis, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau-Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos žmogaus teisių teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži kitų patalpų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Kaip jau buvo minėta, laikotarpiais nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2015 m. birželio 12 d.

Alytaus pataisos namų administracija neužtikrino pareiÅ¡kėjui 3,1 kv.m. minimalaus ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose minėtu laikotarpiu nors ir nežymiai, bet buvo pažeista (ABTÄ® 57 str.). NežiÅ«rint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis - t.y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sÄ lygomis.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Alytaus pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose bendrosios sÄ lygos - t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų.

Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose, dirbti ir t.t. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija. Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose, darbo zonoje (ABTÄ® 57 str.).

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę pakankamai ilgÄ laikÄ (702 dienas) neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia, kad neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumas).

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02).

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr.

LVAT 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 1 ir 4 p. teisėja n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista M. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo M. M. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                               Asta Urbonienė