a483f5b5-4657-4e7e-995d-1f6c4a58fdfc · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2436-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00119-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant D. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas D. V. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-8). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2013 m. kovo iki 2015 m. vasario buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad buvo apgyvendintas perpildytose kamerose, kuriose gyveno iki 8 asmenų. Kamerų gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, daug kameros ploto užėmė baldai, kamerose nebuvo įrengta spintų drabužiams, todėl asmeninius daiktus laikė po lova.

Stalas buvo keturvietis, nors kamerose gyveno daugiau asmenų, dėl ko pareiÅ¡kėjas valgė sėdėdamas ant lovos. Kamerose buvo įrengtos dviaukÅ¡tės lovos be kopėtėlių, tualetas buvo nerakinamas. Pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų bÅ«klė avarinė, patalpos nedezinfekuojamos, vėdinamos tik per langus. Dėl netinkamos ventiliacijos kamerose kaupėsi drėgmė ir nedžiÅ«vo drabužiai. Kameros Å¡varai palaikyti, indams plauti nebuvo iÅ¡duotas specialus skystis. Pažymėjo, kad per mėnesį gaudavo vienÄ ruloniukÄ nekokybiÅ¡ko tualetinio popieriaus, vienÄ skutimosi peiliukÄ , 50 ml. dantų pastos, tačiau to jam nepakako.

Kameroje nuolat degė apÅ¡vietimas (dieninis arba naktinis), be to, naktį buvo iÅ¡jungiama elektra, dėl ko nebuvo galimybės įsijungti virdulį. Pasivaikščioti buvo vedamas kartu su kitais kameroje laikomais asmenimis vienÄ valandÄ per parÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui to nepakako, be to, pasivaikščiojimų kiemeliai labai maži. Sanitariniame mazge nebuvo mechaninės ventiliacijos, vanduo tualete nenusileido, todėl kaupėsi nemalonus kvapas. DuÅ¡u buvo leidžiama naudotis tik kartÄ per savaitę 10 min, tačiau Å¡is laikas per trumpas, kadangi į prausyklÄ , kurios matmenys 50x30, buvo vedami visi kameroje laikomi asmenys.

Kadangi dušo patalpose yra ne daugiau kaip trys purkštukai, pareiškėjui nepakako laiko išsimaudyti, be to, nebuvo užtikrintas privatumas. Paaiškino, kad drabužiai Kauno tardymo izoliatoriuje neskalbiami, išduodama sintetinė patalynė, nuo kurios kyla alergija, minkštas inventorius nedezinfekuojamas, gausu parazitų. Maisto energetinė vertė nuo 1300-1500 kcal, nors pareiškėjo ūgis 176 cm., svoris 80 kg., be to, artimieji neturėjo galimybės perduoti maisto. Pažymėjo, kad buvo draudžiama turėti ilgalaikius pasimatymus su žmona.

Jo nuomone, pastato konstrukcijoje yra asbesto, dėl ko buvo žalojama sveikata, dėl telefonų blokatorių skaudėjo galvÄ . Mano, kad tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai serga sadizmu, jie netinkamai elgėsi - skaitė pareiÅ¡kėjo skundus, praÅ¡ymus ir pan. Tvirtino, kad laikydamas pareiÅ¡kėjÄ netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis atsakovo atstovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius skausmus, depresijÄ , jam pablogėjo sveikata.

Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 29-36) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Kauno tardymo izoliatorių buvo atvežamas periodiÅ¡kai. Pripažino, kad dėl objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio ploto patalpose, nei teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto (3,6 kv. m.) norma, tačiau Å¡ie pažeidimai susiję su suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos.

Pažymėjo, kad per mažo gyvenamojo ploto sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas trumpais laikotarpiais, todėl Å¡i aplinkybė įtakos pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai įtakos neturėjo, tačiau gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ iÅ¡ dalies kompensavo jam sudaryta galimybė pasivaikščioti 1 val. per dienÄ kiemelyje, nusiprausti pirtyje, sportuoti, naudotis biblioteka, skaitykla, koplyčia, kompiuterių klase ir pan. PaaiÅ¡kino, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų įrengimas atitinka tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių reikalavimus, todėl pagrindo žalai atsirasti nėra.

Sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti 2,1 m aukščio sienelėmis, turi duris, juose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, džiovyklos. Kameros ir sanitarinio mazgo švarai palaikyti asmenys aprūpinami higienos priemonėmis. Suimtųjų ir laikinai atvežtųjų dienotvarkėje nustatyta, kad nuo 23 val. iki 7 val. yra miego laikas, todėl išjungiamas kameros elektros maitinimas. Tarp priemonių, užtikrinančių nuolatinę kamerose laikomų asmenų kontrolę yra kamerų naktinis apšvietimas.

Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui ploto pasivaikščiojimo kiemelyje normos. Visa patalynė suimtajam iÅ¡vykus iÅ¡ tardymo izoliatoriaus skalbiama, dezinfekuojama ir atvykę asmenys aprÅ«pinami Å¡varia patalyne. Atkreipė dėmesį, kad suimtiesiems Kauno tardymo izoliatoriuje leidžiama naudotis nuosava patalyne. Suimtieji tardymo izoliatoriuje gauna nemokamÄ maitinimÄ , kurio normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip pat turi teisę įsigyti maisto produktų tardymo izoliatoriaus parduotuvėje.

PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimų, praÅ¡ymų, pasiÅ«lymų ir skundų dėl maitinimo kiekio ir kokybės nebuvo gauta. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsnio nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes vienam asmeniui neatskaičius baldų teko mažiau nei 4 kv. m. kameros ploto, dėl ko nebuvo galimybės judėti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad D.

V. laikotarpiu nuo 2013-03-20 iki 2015-01-27 Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai, t. y. nuo 2013-03-20 iki 2013-03-27 (7 paros) kameroje Nr. 215, nuo 2014-09-02 iki 2014-09-09 (7 paros) kameroje Nr.139, nuo 2014-11-18 iki 2014-12-09 (21 para) kameroje Nr.170, nuo 2015-01-06 iki 2015-01-13 (7 paros) kameroje Nr. 166, nuo 2015-01-20 iki 2015-01-27 (7 paros) kameroje Nr. 158. Iš viso ginčo laikotarpiu pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 49 paras (b. l. 14, 27-28).Minėtais duomenimis nustatyta, kad kameros Nr. 215 plotas 15,44 kv. m., ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju šioje kameroje buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų; kameros Nr. 139 plotas 14,25 kv. m., ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų; kameros Nr. 170 plotas 15,1 kv. m., ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų; kameros Nr. 166 plotas 15,23 kv. m., ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje buvo laikoma nuo 4 iki 6 asmenų; kameros Nr. 158 plotas 14,55 kv. m., ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju kameroje buvo laikoma nuo 2 iki 5 asmenų (b. l. 14, 27-28).

Mažesnio ploto, nei teisės aktai numato, sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Å¡iais laikotarpiais: nuo 2013-03-21 iki 2013-03-27 (6 paros), nuo 2014-11-18 iki 2014-12-06 (18 parų), nuo 2015-01-06 iki 2015-01-12 (6 paros), nuo 2015-01-20 iki 2015-01-21 (1 para). Daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 31 parÄ pareiÅ¡kėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant Ä®sakymo 1.3.1 punkte nustatytÄ minimalaus 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto normÄ , todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl vietos trÅ«kumo kameroje neturėjo galimybės judėti, prie stalo nepakako vietos pavalgyti.

Tačiau, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalios gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013). Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų. Be to, teisės aktai nenustato baldų ir įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ .PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus sieja su aplinkybėmis, kad kamerose ir sanitariniame mazge nebuvo tinkamo vėdinimo, kameros vėdinamos per langÄ , nebuvo mechaninės ventiliacijos sistemos, dėl ko kaupėsi drėgmė, nedžiÅ«davo drabužiai, kaupėsi nemalonus kvapas.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčo laikotarpiu reglamentavo Higienos norma HN 76:2010 (aktas galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Higienos norma HN 76:2010), kurios 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.10 punktÄ , tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti įrengtas natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje kamerų ventiliavimo sistema atitinka teisės aktų reikalavimus.

Kamerose yra įrengti dviejų tipų langai – atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus, o sanitariniuose mazguose veikia iÅ¡traukiamoji ventiliacija, Å¡ias aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo į bylÄ pateikta nuotrauka (b. l. 42, 45, 46). Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad kamerose, kurių langai neatidaromi veikia mechaninė ventiliavimo sistema – Å¡viežias oras į kamerÄ yra įpučiamas ir iÅ¡traukiamas. Neatidaromuose languose įrengtos ventiliavimo grotelės. Byloje nenustatyta, kad mechaninė ventiliacija neveikė ar pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drėgmės patalpose.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad Kauno tardymo izoliatoriaus patalpos buvo avarinės bÅ«klės, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų apie avarinę Kauno tardymo izoliatoriaus patalpų bÅ«klę. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų patalpų nuotraukų (b. l. 42, 43, 44, 45, 46) matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų įrengimas atitinka teisinį reglamentavimÄ , kameros yra tvarkingos, suremontuotos. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus patalpos yra avarinės bÅ«klės, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra pagrįsti tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad Kauno tardymo izoliatoriuje kameros ir minkÅ¡tas inventorius nedezinfekuojamas, kamerose gausu parazitų.

Higienos normos HN 76: 2010 60 punkte ginčo laikotarpiu buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų ir, esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.Atsakovo atstovas pažymėjo, kad dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas tardymo izoliatoriui teiskia UAB „Dezinfa“, pagal 2013 m. lapkričio 12 d. sutartį Nr. 20-42, pagal kuriÄ bendrovė įsipareigojo teikti vabzdžių bei graužikų kontrolę ir naikinimo paslaugas Kauno tardymo izoliatoriuje (b. l. 90-92).

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi, be to, Higienos normos HN 76:2010 58 punktas įpareigoja kamerose laikomus asmenis (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis gyvenamosios aplinkos Å¡vara ir tvarka. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡o 6 punktÄ atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo tvarko kamerÄ , plauna grindis, sanitarinius įrengimus, vėdina patalpas ir palaiko kameroje Å¡varÄ ir tvarkÄ (b. l. 53).

Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1-99 patvirtinto Pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 6, 9 punktus, vykdant pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ , kuris atliekamas kartÄ per mėnesį nuo 10 iki 15 mėnesio dienos, nuteistieji yra aprÅ«pinami dezinfekuojančiomis medžiagomis (b. l. 52). Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie nedezinfekuojamas patalpas ir minkÅ¡tÄ inventorių nepateikė.

Teismo vertinimu, kameras ir minkÅ¡tÄ inventorių nuolat tinkamai prižiÅ«rint, tvarkant, plaunant, palaikant Å¡varÄ , parazitų ir kenkėjų plitimo galima iÅ¡vengti. PareiÅ¡kėjo argumentai yra pagrįsti tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikytini deklaratyviais ir atmestini. PareiÅ¡kėjas akcentavo, kad per mėnesį jam buvo iÅ¡duodamas vienas nekokybiÅ¡ko tualetinio popieriaus rulonėlis, vienas skutimosi peiliukas, 50 ml. dantų pastos, Å¡ių priemonių pareiÅ¡kėjui neužteko.

Pažymėjo, kad jam nebuvo išduotas skystis indams plauti, švarai palaikyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma, vienam asmeniui per mėnesį išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Remiantis Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų higienos priemonių išdavimo taisyklių 2 punktu, suimtieji ir nuteistieji Kauno tardymo izoliatoriuje yra aprūpinami: tualetiniu popieriumi (1 rulonas/mėn.), dantų pasta (1 vnt. /mėn.), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt. /mėn.), šveitimo milteliai (1 vnt. (kamerai)/mėn.) ir pan. (b. l. 54). Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje higienos priemonėmis buvo aprūpintas.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad higienos priemonės (tualetinis popierius, dantų pasta, skutimosi peiliukai) jam buvo iÅ¡duotos, tačiau pažymėjo, kad Å¡ių priemonių jam nepakako. Tačiau teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriuje niekada nebuvo laikomas ilgiau nei 22 paras, daugeliu atvejų Å¡ioje įstaigoje buvo laikomas po 7 paras, taigi iÅ¡duodamų priemonių turėjo pakakti. Byloje nėra jokių duomenų, jog, esant reikalui, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl papildomo aprÅ«pinimo higienos priemonėmis, todėl suteikti jam daugiau tualetinio popieriaus, peiliukų ar kitų priemonių atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose nebuvo spintų drabužiams susidėti, dėl ko asmeninius daiktus pareiÅ¡kėjas laikė po lova, be to, dviaukÅ¡tės lovos buvo įrengtos be kopėtėlių, sanitarinis mazgas nerakinamas. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punktÄ , tardymo izoliatoriaus kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta: prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas, taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 p.), spintelė arba lentyna maisto produktams susidėti (14.8 p.), virÅ¡utinių drabužių pakaba (14.9 p.) ir pan.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato spintų drabužiams, kopėtėlių lovoms, spynų tualetuose įrengimo tardymo izoliatorių kamerose. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų nuotraukų (b. l. 42, 43) matyti, jog kamerose esantis inventorius atitinka nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad maudytis buvo leidžiama tik kartÄ per savaitę ankÅ¡toje prausykloje (50x50). Pažymėjo, kad duÅ¡o patalpoje įrengti tik trys duÅ¡o purkÅ¡tuvai, nors vienu metu maudytis buvo vedami visi kameroje laikomi asmenys, dėl ko nebuvo užtikrintas privatumas, trÅ«ko laiko iÅ¡simaudyti.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 107 punktÄ , ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis numato, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1-209 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o 13, 14 punktai numato kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę 10 min. pasinaudoti duÅ¡u ir, esant atitinkamoms sÄ lygoms, t. y. kai nuteistųjų ir suimtųjų skaičius didesnis, naudojimosi duÅ¡u terminas gali bÅ«ti pratęstas iki 10 min. (b. l. 47-48). Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu, pažymėdamas tik tai, kad tam skirta per mažai laiko ir neužtikrinamas privatumas, kadangi maudytis vienu metu buvo vedami 8 asmenys.

Tačiau, teismas pažymi, kad, bylos duomenimis, kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvo laikomi ne daugiau kaip 6 asmenys (b. l. 27-28). Teismo vertinimu, 10 min. yra protingas laiko tarpas nusiprausti po duÅ¡u. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl prausimosi laiko prailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laikÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas pažeidė paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ .

PareiÅ¡kėjo argumentus dėl privatumo prausykloje pažeidimo paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos dušų foto nuotraukos (b. l. 50, 51), iÅ¡ kurių matyti, kad duÅ¡ai atskirti sienelėmis. Teismas taip pat akcentuoja, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja prausyklų plotų bei konstrukcinių ypatumų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę nusiprausti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jo drabužiai nebuvo skalbiami. Ä® bylÄ pateiktas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-117 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡as (b. l. 55-56) paneigia pareiÅ¡kėjo teiginį, kad asmeniniai rÅ«bai nėra skalbiami. Pagal Å¡io apraÅ¡o 3 punktÄ suimtieji ir nuteistieji virÅ¡utinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslauga gali pasinaudoti kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas per mažas, juose buvo laikoma iki 8 asmenų, o pasivaikščiojimo laikas per trumpas. Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-12-10 įsakymu Nr. 1-114 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡o (b. l. 64-66) 7 punkte nustatyta, kad vienu metu į pasivaikščiojimo kiemÄ ar iÅ¡ jo įleidžiami ir vedami tik vienos kameros suimtieji ar nuteistieji.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per dienÄ , nenustatyta. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Akcentuotina tai, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančio pasivaikščiojimo kiemelio ploto normos. Atsakovo atstovas atsiliepime pateikė duomenis apie Kauno tardymo izoliatoriuje įrengtus pasivaikščiojimų kiemelius – įstaigoje įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas nuo 11,08 kv. m. iki 17,43 kv. m., dvejuose kiemeliuose įrengta sporto įranga bei teniso kambarys. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis.

Be to, bylos duomenimis, kartu su pareiškėju kamerose buvo laikomi, taigi ir vedami pasivaikščioti, ne daugiau kaip 6 asmenys (b. l. 27-28). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini. Pareiškėjas skunde nurodė, kad maisto energetinė vertė buvo maža (1300-1500 kcal.), o giminės negali perduoti maisto.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parÄ mitybos normos energinę vertę – ne mažiau kaip 2298 kcal.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).

Teismo vertinimu, atsakovo atstovo į bylÄ pateiktas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. gegužės 9 d, įsakymu Nr. 1-93 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų aprÅ«pinimo maisto produktais ir bÅ«tiniausiais reikmenimis tvarkos apraÅ¡as (b. l. 57-60) nepaneigia pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl nepakankamai kaloringo maitinimo, taigi Å¡ios aplinkybės byloje laikytinos nustatytomis.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad Kauno tardymo izoliatoriuje įrengti telefonų blokatoriai ir pastato konstrukcijose esantis asbestas kenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Atsakovo atstovas 2016 m. kovo 29 d. rašte Nr. 11-1696 (b. .l.

89) pareiÅ¡kėjo argumentus paneigė nurodydamas, kad įstaigoje telefono ryÅ¡io blokatoriai nenaudojami, pastato konstrukcijose gaminių, kuriems naudotas asbestas, nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis. Byloje nėra duomenų apie telefonų blokatorių įrengimÄ ar asbesto naudojimÄ tardymo izoliatoriaus pastato konstrukcijose. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie tardymo izoliatoriuje įrengtus telefono blokatorius ir asbestÄ pastato konstrukcijose yra deklaratyvÅ«s, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nuolat degė apÅ¡vietimas (dieninis arba naktinis), o nakties metu buvo iÅ¡jungiama elektra, dėl ko nebuvo galimybės įsijungti virdulį. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktÄ , kamerose privalo bÅ«ti įrengtas tiek dieninis, tiek ir naktinis apÅ¡vietimas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d.

įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo" ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo" III skyriumi, numatyta nuteistųjų (suimtųjų) kamerose šviesiu paros metu nuo kovo mėnesio paskutiniojo sekmadienio (nuo 9.00 val. iki 16.00 val.) ir nuo spalio mėnesio paskutiniojo sekmadienio (nuo 9.00 val. iki 15.00 val.) išjungti dirbtinio apšvietimo lempas.

Pagal suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, nuo 23 val. iki 7 val. yra poilsio laikas, todėl elektra yra iÅ¡jungiama ir paliekamas naktinis apÅ¡vietimas. Teismo vertinimu, toks paros laiko reglamentavimas yra pagrįstas siekiant užtikrinti tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų teisę į poilsį bei tinkamÄ kamerose laikomų asmenų kontrolę. Nustačius, kad dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo įrengimas kamerose neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 183 punktÄ , suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (iÅ¡skyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raÅ¡tu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. PareiÅ¡kėjas byloje nepateikė įrodymų, kad jam buvo atsisakyta leisti turėti asmeninį pledÄ ar patalynę, taigi atitinkamai dėl to nėra pagrindo Å¡iuo aspektu Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

Jeigu pareiÅ¡kėjo netenkino Kauno tardymo izoliatoriaus iÅ¡duodamos patalynės kokybė, jis galėjo naudotis asmenine patalyne.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų su žmona. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su EŽTK 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos Å¡ia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858 – 889/2013).

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo įstaiga (Å¡iuo atveju – Kauno tardymo izoliatorius) neprivalo pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. – iÅ¡ pareigos). PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka, nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl pasimatymo, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia.Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. nurodyti nuteistieji turi teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniam sutikimui.

Å ie pasimatymai vyksta be fizinio kontakto. Tačiau, teismas pažymi, kad konkrečiu atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų su savo žmona. To, kad bÅ«tų kokiu nors bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ dėl ilgalaikių pasimatymų, savo skunde konkrečiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, o laisvės atėmimo įstaigai neprivalant Å¡ių pasimatymų be asmenų, kuriems ribojama laisvė, praÅ¡ymo organizuoti, negalėjo kilti ir neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti (CK 6.271 straipsnis).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ siejo su aplinkybėmis, kad Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai netinkamai elgėsi - skaitė jo skundus, praÅ¡ymus, atsakymus ir pan., tačiau, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos, sanitarinių ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno tardymo izoliatorius ginčui aktualiu laikotarpiu 31 parÄ neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamai kaloringo maitinimo, todėl konstatuotina, kad Kauno tardymo izoliatorius pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė 20000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pažeminimu, dvasiniais skausmais, depresija, pablogėjusia sveikata ir pan.

Ä® bylÄ pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo psichologinę bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad D. V. psichologinė bÅ«klė ginčo laikotarpiu buvo gera, depresijos požymių nenustatyta. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ vartojo narkotines medžiagas - heroinÄ (b. l. 40), taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl Å¡ių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo.

Nagrinėjamu atveju negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl aukščiau minėtų kalinimo sÄ lygų pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad bÅ«tent dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, individualiai įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę – pareiÅ¡kėjas pažeidžiant minimaliÄ teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ (3,6 kv. m.) buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje 31 parÄ , tame tarpe 14 parų kameroje jam trÅ«ko nuo 1,08 kv. m., iki 1,03 kv. m., taip pat byloje nustačius kitus pažeidimus (dėl nepakankamai kaloringo maitinimo), įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas į Kauno tardymo izoliatorių buvo atvežamas periodiÅ¡kai, t. y. pažeidimas nebuvo tęstinis, bei atsižvelgiant į įstaigos rėžimo specifikÄ (kamerų tipo įstaiga), ir į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                   Audrius Grauželis