2020-10-07 Nr. AB-18587-3-61-3-02259-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2698-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02259-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė po reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. kovo 25 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. jam nebuvo užtikrinamas minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas, nebuvo užtikrinta galimybė pakankamą laiką būti gryname ore, jis turėjo teisę tik 1 val. pasivaikščioti lauke, kamerose buvo netinkamas vėdinimas (tik per langą), todėl kaupdavosi perteklinė drėgmė, veisėsi pelėsis, drėko patalynė bei rūbai, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu. Pareiškėjo nuomone, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, turėjo būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, reputacija, jis tapo grubus ir užsidaręs, sumažėjo bendravimo galimybės.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Teisės aktai nenumato, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą. Sanitarinio mazgo įrengimas taip pat atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas, kadangi jis atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252–Nr. 257, 2012 m. - Nr. 286–Nr. 395, 2015 m. - Nr. 406–Nr. 417, 2016 m. - Nr. 418–Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Įstaigos kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Visiems į įstaigą atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pasivaikščiojimas gryname ore tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti šia teise. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo D. D. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 230 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas, įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus duomenis, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, todėl kamerų ploto norma nebuvo pažeista.

7. Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, dušai, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Savo ruožtu atsakovas atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. gruodžio mėn. 21 d. iki 2019 m. kovo 25 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis kamerose buvo laikomas ne vienas, kadangi pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo nuo kameroje esančių asmenų. Vilniaus PN nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 85 paras.

8. Dėl netinkamo vėdinimo teismas pažymėjo, jog Vilniaus PN atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma, tačiau kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, iš teismui pateikto Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos mėn. pranešimo „Dėl D. D. skundo“ matyti, kad pažeidimų nustatyta nebuvo, kameros atitiko higienos reikalavimus. Byloje buvo pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, bet minėti patikrinimai buvo atliekami ne tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas arba ne tais laikotarpiais. O pareiškėjas nenurodė nei konkrečių netinkamos būklės kamerų, nei laikotarpių, kada jis buvo laikomas tokiose kamerose. Taip pat pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamo apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, kamerose esančio pelėsio. Pareiškėjo teiginius dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kamerų teismas atmetė kaip neįrodytus.

9. Spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti ilgiau kaip 1 val., teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčijo, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN pareigūnus dėl ilgesnio pasivaikščiojimo laiko, taip pat nebuvo duomenų apie tai, kad jis būtų ligonis ir jam pagal gydytojų išvadą būtų suteikti du ne trumpesni kaip 1 val. pasivaikščiojimai, todėl šiuo atžvilgiu teismas pažeidimo nenustatė.

10. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti, todėl tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė 230 Eur dydžio neturtinę žalą.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovas pažymi, jog gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios matmenys apie 0,56 kv. m. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252–Nr. 257, 2012 m. - Nr. 286–Nr. 395, 2015 m. - Nr. 406–Nr. 417, 2016 m. - Nr. 418–Nr. 426. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, o nenustačius neteisės veikos (neveikimo) ir pareiškėjos patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

13. Pareiškėjas D. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas teigia, jog atsakovo pateikti duomenys apie sanitarinio mazgo plotą neatitinka realybės, praustuvo užimamas plotas nepagrįstai buvo neišskaičiuotas. Taip pat teismas neišnagrinėjo aplinkybės apie privatumo pažeidimą duše.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. D. kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. kovo 25 d., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, nustatęs, kad 85 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo D. D. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 230 Eur neturtinę žalą.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka ir pažymi, kad atsakovo pateikti duomenys apie sanitarinio mazgo plotą neatitinka realybės, praustuvo užimamas plotas nepagrįstai buvo neišskaičiuotas. Taip pat teismas neišnagrinėjo aplinkybės apie privatumo pažeidimą duše. Savo ruožtu atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, o nenustačius neteisės veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

21. Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas minėtų proceso normų nesilaikė. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ploto, privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, vėdinimo kamerose, pasivaikščiojimo lauke trukmės, tačiau neišanalizavo pareiškėjo skundo argumentų dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušais. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkęs reikiamų įrodymų ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

23. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo bei atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė