a481bcd1-c567-44d4-b48a-a4095ec0488b · Kauno apylinkės teismas

?N U T A R T I S Byla Nr. TS-174-946/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00312-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. lapkričio 27 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. Å . skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-238 netaikyti nuteistajam V.

Å . lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : Nuteistasis V. Å . pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 93-238 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija, nagrinėdama nuteistojo elgesį, turi gerai susipažinti su pačia „OASys“ metodika ir jos taikymo specifika.

Nurodo, kad tradiciÅ¡kai yra skiriami du pagrindiniai rizikos įvertinimo modeliai - klinikinis ir statistinis. Klinikinis modelis yra diagnostinis ir remiasi praktikuojančiųjų profesionalų sprendimais. Dažniausiai paplitusi klinikinio įvertinimo forma yra profesionalų interviu su nuteistuoju. Å is įvertinimas taip pat įtraukia ir ankstesnių įrašų, susijusių su teisės pažeidėju, nagrinėjimÄ . Sprendimas dėl rizikos nusikalsti ateityje grindžiamas informacija, surinkta apie nuteistÄ jį.

Pagrindinis Å¡io metodo trÅ«kumas yra tai, kad sprendimui ir įvertinimo patikimumui turi įtakos subjektyvi tyrimÄ atliekančio specialisto nuomonė. Remiantis statiniais rizikos veiksniais galima prognozuoti, ar yra didelė tikimybė, kad teisės pažeidėjas ateityje nusikals. Tačiau statinių veiksnių, kaip, pavyzdžiui, padarytų teisės pažeidimų skaičiaus negalima pakeisti, todėl tai negali bÅ«ti intervencijos objektu. „OASys“ metodika nurodo, kad artimi santykiai su savo Å¡eima veikia kaip apsauginis veiksnys, t. y. teisės pažeidėjo nusikalstamas elgesys nepasireikÅ¡ net jam gyvenant didelio kriminalinio aktyvumo aplinkoje, tačiau lygtinio paleidimo komisijos nariai ir teismai į tokį aspektÄ iÅ¡vis nekreipia dėmesio.

Todėl reikia atsižvelgti ne tik į socialinio arba ekonominio pobÅ«džio kriminogeninius poreikius, bet ir į asmenybinius veiksnius. Rizikos vertinimas yra tam tikras bandymas numatyti ateitį. Nusikalstamo elgesio prognozės atveju siekiama nustatyti, kokia tikimybė, kad teisės pažeidėjas ateityje padarys nusikaltimÄ , kartu apraÅ¡ant, kokie kriminogeniniai poreikiai tam gali turėti įtakos, kaip Å¡iÄ nusikalstamo elgesio rizikÄ galima bÅ«tų valdyti ir pan. Pasitelkus „OASys“ atliekamas rizikos vertinimas yra statistinis, t. y. ateities elgesio prognozė daroma surinktos statistinės informacijos pagrindu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas negali prieÅ¡tarauti bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimui. Jei įstatymas numato galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, tad komisija neturi ieÅ¡koti nepagrįstų priežasčių to įstatymo nevykdyti. Ä®kalinimo įstaigų sÄ lygomis gali bÅ«ti sudėtinga keliolika balų sumažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikÄ , kadangi nuteistieji gali neturėti galimybės dirbti, mokėti turimas skolas, jiems gali kilti sunkumų sukuriant Å¡eimÄ , susirandant gyvenamÄ jÄ vietÄ laisvėje.

Taigi, interpretuojant nuteistojo pažangÄ , mažinant nusikalstamo elgesio rizikos lygį, kaip ryÅ¡kų „OASys“ įverčio mažėjimÄ , yra užkertamas kelias taikyti lygtinį paleidimÄ daliai nuteistųjų, kurie turi ribotas galimybes įkalinimo įstaigų sÄ lygomis spręsti savo socialines, psichologines bei finansines problemas. Dažnu atveju Socialinio tyrimo iÅ¡vadose stinga informacijos apie laisvės atėmimo bausmės metu įvykusius psichologinius pokyčius, nuteistojo motyvacijos stiprumÄ .

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Å¡iuo metu naudojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinta socialinio tyrimo iÅ¡vados forma neleidžia pateikti informacijos apie nuteistojo motyvacijos gyventi nenusikalstant ypatumus, kadangi iÅ¡vadoje nėra atskiros skilties, kurioje galėtų bÅ«ti apraÅ¡oma nuteistojo motyvacija laikytis įstatymų. Svarbu kelti klausimÄ , ar iÅ¡ tiesų visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti efektyvesnę nuteistojo socialinę reabilitacijÄ bei resocializacijÄ , ar efektyviau yra taisyti nuteistojo elgesį, taikant probacijÄ .

Ä®kalinimas neturėtų bÅ«ti siejamas su efektyvia nuteistųjų resocializacija ir dažnai veikia kontraproduktyviai, o Lietuvos įkalinimo įstaigose taikomÄ Nuteistųjų integracijos į visuomenę programÄ nuteistiesiems pradedama taikyti tik likus keliems mėnesiams iki paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, tad su nuteistaisiais nėra kryptingai dirbama visos laisvės atėmimo bausmės metu. Kadangi darbinė veikla įkalinimo įstaigoje suteikia nuteistiesiems galimybę įgyti darbo patirties, neprarasti darbinių įgÅ«džių, galimybė dirbti įkalinimo įstaigoje laikytina viena iÅ¡ sėkmingos nuteistųjų resocializacijos ir reintegracijos sÄ lygų.

Deja, atliekant laisvės atėmimo bausmę, asmens galimybės dirbti, atlyginti nusikaltimo padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiesiems, spręsti turimas socialines bei psichologines problemas, dažnai yra ribotos. Komisija į šį aspektÄ visiÅ¡kai nekreipia dėmesio ir jo nevertina. Todėl, siekiant kuo didesnio teigiamo poveikio nuteistųjų elgesiui bei efektyvesnio nuteistųjų socialinių bei psichologinių problemų sprendimo, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas lygtiniam paleidimui ir tęstiniam probacijos tarnybų darbui su lygtinai paleistais nuteistaisiais, o ne visos teismo paskirtos bausmės atlikimui.

Lygtinis paleidimas suteikia nuteistiesiems Å¡ansÄ sugrįžti į visuomenę bei motyvuoja juos pozityviems pokyčiams. Kalbėdami apie nuteistojo nusižengimus, Komisija nevertina aplinkybės kada buvo padarytas nusižengimas, koks nusižengimas buvo padarytas, kiek laiko praėjo, nuo jo padarymo ir kada padarytas paskutinis nusižengimas. Vertindama nuteistojo nusižengimus, Komisija pamirÅ¡ta vienÄ aspektÄ , kad turi bÅ«ti vertinama ir tas aspektas kokiÄ pagalbÄ gavo nuteistasis po nusižengimo. Ar su nuteistuoju dirbo specialistai, ar apsiribota kaip dažniausiai bÅ«na tik nuteistojo nubaudimu, ar nuteistasis atsisakė siÅ«lomos pagalbos.

Kalbant apie nuteistojo integravimÄ Ä¯ visuomenę ir jo elgesio korekcijÄ , Å¡is sunkus darbas turi bÅ«ti dirbamas su nuteistuoju vos tik jam patekus į pataisos įstaigÄ . Tačiau pataisos namų administracija linkusi tik bausti nuteistÄ jį, o dirbti su juo specialistai nelinkę. Tai akivaizdžiai matosi nuteistųjų asmens bylose, kai nurodoma, kad jis yra nubaustas, o apie specialistų darbÄ su juo nenurodoma. 2020 m. vasario 7 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo pritarta jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, keltinas klausimas kas pasikeitė per tÄ laikotarpį nuo paskutinio Komisijos posėdžio: jis skatintas 21 kartÄ , jo rizikos balas 37, jis vykdo visas jam teiktas rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, galiojančių nuobaudų neturi.

Jis deda visas pastangas taisytis, todėl darytina iÅ¡vada, kad Komisija savo sprendimÄ priėmė neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjusi jo bylÄ , nepilnai ar net iÅ¡vis neįsigilino į „OASys“ metodikÄ . Skundas atmestinas. Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 93-238 nutarta netaikyti nuteistajam V. Å . lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 37 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Nuteistasis už gerÄ elgesį, gerÄ darbÄ Valstybės įmonėje skatintas, pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ bei siekį pasitaisyti, tačiau teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nuteistasis nesielgė iÅ¡imtinai teigiamai – tris kartus pažeidė pataisos įstaigos taisykles ir režimo reikalavimus, iÅ¡ jų vienÄ kartÄ baustas drausmine nuobauda (už psichotropinių medžiagų vartojimÄ ) ir nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia Komisijai vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaiÅ¡tingo. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmiÅ¡kÄ jo požiÅ«rį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaiÅ¡tingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimÄ , yra itin aktualus.

Taip pat pažymėta, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujÄ nusikaltimÄ , todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iÅ¡ ankstesnio patyrimo, o tai rodo nepakankamÄ nuteistojo motyvacijÄ keistis. Taip pat konstatuota, kad vis dar iÅ¡lieka pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtakÄ nuteistojo elgesiui – mÄ stymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių (impulsyvumas, neapgalvotas elgesys); naujÄ nusikaltimÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Padaryta iÅ¡vada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. V. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 11 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 11 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Teistas: Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 7 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienÄ , t. y. 2020 m. spalio 22 d.). Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Å . yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti lygtinai paleistas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimaliÄ Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai iÅ¡imtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas. Susipažinus su visa PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu netaikyti nuteistajam V. Å . lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. spalio 22 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo iÅ¡vada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, IÅ¡vada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina iÅ¡vada, jog Komisijos 2020 m. spalio 26 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam V.

Å . yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Kaip jau minėta, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Nagrinėjamu atveju, V. Å . subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kuriuos jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir Å¡ios aplinkybės, kaip teisingai nurodo Komisija nutarime, neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , tačiau tiek, kiek jos atskleidžia V.

Å . elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, ta aplinkybė, jog nuteistais naujÄ nusikaltimÄ Ä¯vykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu yra vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ . Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje lengvojo režimo sektoriuje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už pavyzdingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ paskatintas, pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos paskirtas rekomendacijas.

Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindÄ spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visÄ bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas iÅ¡imtinai teigiama linkme, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog V. Å . lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiÅ¡kia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaiÅ¡tingai.

Nuteistasis per bausmės atlikimo laikÄ tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin Å¡iurkÅ¡tų drausmės pažeidimÄ â€“ vartojo psichotropines medžiagas, už kÄ jam buvo taikyta itin griežta drausminė nuobauda – perkeltas iÅ¡ lengvosios grupės į paprastÄ jÄ , taip pat du kartus buvo pravestas auklėjamasis pokalbis. Pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaiÅ¡tingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas ir neigiamai jį charakterizuoja, todėl pritartina Komisijos nutarime padarytai iÅ¡vadai, jog nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad nuteistasis jau Å¡iuo metu gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas.

Pažymėtina, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvÅ«s pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovÅ«s, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia V. Å . nustatomi kriminogeniniai veiksniai – mÄ stymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių (impulsyvumas, neapgalvotas elgesys); taip pat jau anksčiau minėta aplinkybė, jog naujÄ nusikaltimÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. Å . praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Å ių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktÄ medžiagÄ , taip pat Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas ir Å¡iuo metu apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas.

Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“, nustatytas 37 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio 2020 m. vasario 4 d. atlikto vertinimo sumažėjo vos dviem svertiniais balais, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius (17 balų), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama V.

Å . elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam V. Å . lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų iÅ¡vadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kurių patikimumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. Å . lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ .

Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl išdėstyto nuteistojo V. Š. skundas dėl Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-238 netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. Å . skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-238 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas ArÅ«nas Purvainis