2021-03-24 Nr. AB-6032-3-62-3-02463-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-414-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02463-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (A. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 8 400 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą nurodė:

2.1. Nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengta atskira patalpa rūkymui, todėl kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose. Kadangi pareiškėjas yra nerūkantis, taip pat serga (duomenys neskelbtini), dėl kvėpavimo tabako dūmais patirdavo dusulio priepuolius, prasidėdavo širdies aritmija. Gyvenamosiose patalpose nebuvo iškabinti įspėjamieji ženklai, draudžiantys rūkyti.

2.2. Dėl nurodytų atsakovo atstovo veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu, kurią įvertino 8 400 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pataisos įstaigoms nėra numatyta pareiga įrengti atskiras patalpas rūkantiesiems. Gyvenamosiose patalpose vartoti tabako gaminius draudžiama pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą. Rūkymo vieta įrengta ir pažymėta specialiu ženklu pataisos namų kieme. Nuteistieji yra nuolat prižiūrimi, kad nerūkytų gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjo sveikatos istorijoje pažymėta, jog jis yra rūkantis. Be to, pareiškėjas nuolat atsisako paskirto gydymo dėl sergamų ligų. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d. neužtikrinant, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pataisos namų kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog gyvenamosiose patalpose yra iškabinti rūkyti draudžiantys įspėjamieji ženklai.

6. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas keturis kartus yra kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo jo gyvenamosiose patalpose. Viename iš atsakymų, teiktų pareiškėjui, Pravieniškių PN-AK pažymėjo, jog 1-ojo sektoriaus 3-ame būryje vykdomi rūkymo vietos įrengimo darbai. Šio atsakymo data yra 2019 m. liepos 25 d., t. y. pareiškėjo nurodomo ginčo laikotarpio pabaigoje. Minėta aplinkybė sudarė prielaidas teismui abejoti atsakovo atstovo teiginiais, kad pataisos namuose visą ginčo laikotarpį buvo specialiai įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Be to, pareiškėjas yra kreipęsis į Psichologinę tarnybą dėl kitų nuteistųjų rūkymo ir buvo triskart dėl to konsultuotas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl dusulio priepuolių yra kreipęsis į gydytoją, nurodydamas, kad dusulys paūmėja užėjus į rūkomą patalpą.

7. Teismas pažymėjo, kad jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti šiuos byloje nustatytus faktus atsakovo atstovas nepateikė. Pravieniškių PN-AK teiginys, jog pirminiame apžiūros lape pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuota, jog jis rūko, teismo vertinimu, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi pirminė apžiūra pareiškėjui buvo vykdoma 2006 metais. Ginčo laikotarpio pradžia yra 2018 m. birželio 18 d., todėl teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog per tokį ilgą laiko tarpą asmuo gali mesti rūkyti.

8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo rūkoma, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK administracija nesilaikė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje nustatytos pareigos užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

9. Teismui nekilo abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

10. Vertindamas pareiškėjo patirtos žalos dydį, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundus pataisos namų administracijai dėl kitų nuteistųjų rūkymo, nenurodė konkrečių asmenų, kurie nesilaiko įstatyme nustatyto draudimo rūkyti gyvenamosiose patalpose. Be to, iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2018 metais) jis dukart yra pirkęs tabako gaminių. Be to, nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis jam būtų kilusios kokios nors fizinės pasekmės. Pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuotas tik vienas nusiskundimas dėl dusulio, kuris, pareiškėjo teigimu, pablogėja, jam užėjus į rūkomą patalpą. Taigi, nors pareiškėjas skunde nurodė patirdavęs stiprius, sunkius ir itin dažnus dusulio bei širdies aritmijos priepuolius, aplinkybė, kad į gydytojus dėl minėtų priepuolių kreipėsi tik vieną kartą, sudarė pagrindą teismui abejoti pareiškėjo nurodomų neigiamų pasekmių sveikatai sunkumu, atsižvelgiant ir į tai, jog pareiškėjas serga keletu kitų lėtinių ligų, kurios taip pat gali būti dusulio priepuolių priežastimi.

11. Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, sprendė, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtina įvertinti pinigais.

III. 12. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti jam iš atsakovo 8 400 Eur neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad neturtinė žala (pasyvus rūkymas) yra ne tokia didelė, kad galėtų būti įvertinta pinigais. Pareiškėjui buvo padaryta didelė žala sveikatai ir psichikai, kuri turi būti atlyginta priteisiant piniginę kompensaciją. Dėl pastabų kitiems nuteistiesiems dėl rūkymo kildavo muštynės, pareiškėjas priklauso žemesniajai kastai, todėl su juo buvo siekiama susidoroti. Pareiškėjas juto nervinę įtampą ir tai turi įtakos jo psichinei būklei.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Atsakovo atstovas nesiekė sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, šių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas tai pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas teismas pažeidė, o vien tai, kad teismo sprendimas iš dalies palankus pareiškėjui, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK administracijai neužtikrinant, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais, buvo pažeista nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu nepriteisti jam iš atsakovo piniginės kompensacijos, padavė apeliacinį skundą.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo parinktu neturtinės žalos kompensavimo būdu ir mano, kad jam padaryta žala turi būti atlyginta priteisiant piniginę kompensaciją.

19. Teisėjų kolegija, šiuo aspektu vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; ir kt.).

20. Todėl praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs, neilgai trukę kalinimo sąlygų pažeidimai ar vienkartinio pobūdžio pažeidimai nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-73-492/2020; ir kt.).

21. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taigi neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2151-556/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-81-602/2021; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-97-1062/2021; ir kt.)

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumas neužtikrinant, jog pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais, šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, tinkamai įvertino šio bylos individualias aplinkybes: pareiškėjas, teikdamas skundus Pravieniškių PN-AK administracijai dėl kitų nuteistųjų rūkymo, nenurodė konkrečių asmenų, kurie nesilaiko įstatyme nustatyto draudimo rūkyti gyvenamosiose patalpose; iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2018 metais) jis dukart pirko tabako gaminių (b. l. 52). Taigi, nors pareiškėjas teigė, jog yra nerūkantis, aplinkybės apie pirkus tabako gaminius teismui nepaaiškino. Pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuotas tik vienas nusiskundimas dėl dusulio, kuris, pareiškėjo teigimu, pablogėja, jam užėjus į rūkomą patalpą. Nors pareiškėjas skunde nurodė patirdavęs stiprius, sunkius ir itin dažnus dusulio bei širdies aritmijos priepuolius, aplinkybė, kad į gydytojus dėl minėtų priepuolių kreipėsi tik vieną kartą, teismui sukėlė abejonių dėl pareiškėjo nurodomų neigiamų pasekmių sveikatai sunkumo. Pareiškėjas serga keletu kitų lėtinių ligų, kurios taip pat gali būti dusulio priepuolių priežastimi (b. l. 51, 74).

23. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas negalėjo sukelti jo sveikatai ilgalaikių ir gilių pasekmių, nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

24. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė