2016-12-21 Nr. AB-24536-3-61-3-05267-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3657-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05267-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 35.2; 70

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatą ir sudaryti parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatą bei sudaryti parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad atsakydamas į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas) paklausimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas 2015 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. A51-74563/15(3.3.12.3-EM4) be kita ko nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. liepos 29 d. vykusiame savivaldybės tarnybos posėdyje buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašai, artimiausiu metu bus sudaryti ir teikiami savivaldybės tarybai tvirtinti parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašai. Pareiškėjas 2015 m. spalio 6 d. surašė reikalavimą Nr. 1R-12, kuriuo iš atsakovės pareikalavo nedelsiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatą ir sudaryti parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą. Reikalavime pažymėjo, jog po 2015 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės pranešimo jau įvyko du Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžiai, tačiau savivaldybės tarnyba nepriėmė sprendimo dėl parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašo sudarymo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punktas įpareigoja savivaldybės tarybas sudaryti parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašus. Tačiau sąrašas patvirtintas nebuvo, atsakovė neįvykdė jai nustatytos pareigos, įtvirtintos Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punkte, todėl pareiškėja 2015 m. spalio 6 d. pagrįstai surašė reikalavimą Nr. 1R-12 nedelsiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatą ir sudaryti parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą. Kadangi pareiškėjo reikalavimas tarybos posėdžiuose nebuvo apsvarstytas, Vyriausybės atstovas pagrįstai konstatavo, jog savivaldybės taryba neįvykdė pateikto reikalavimo, prašymo pratęsti terminą reikalavimo įvykdymui taip pat nepateikė.

Teismas pažymėjo, kad priimdamas sprendimą, teismas vertina faktinę padėtį, esančią sprendimo priėmimo dieną. Atsakovas nėra įvykdęs pareiškėjo reikalavimo, todėl konstatavo, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2015 m. spalio 6 d. reikalavimas Nr. 1R-12 yra teisėtas, pateiktas pagal teisės aktų nuostatas, todėl turi būti vykdomas.

III. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių, nurodytų tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė neatsisakė vykdyti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pateikto reikalavimo, o atvirkščiai, ėmėsi priemonių šiam reikalavimui įgyvendinti ir minėtam sąrašui sudaryti. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog savivaldybės administravimo subjektas atliko veiksmus, reikalingus Vyriausybės atstovo reikalavimo įgyvendinimui. Teismas, be kita ko, neatsižvelgė ir į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos specifiką. Reglamente įtvirtintos sprendimų priėmimo tvarkos įgyvendinimas objektyviai užtrunka ilgesnį laiko tarpą, jų nesilaikyti atsakovė negali, todėl reikalauti įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą pagal Vyriausybės atstovo reikalavimą nedelsiant yra teisiškai nepagrįsta.

Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutiko ir nurodė, kad teismo 2016 m. balandžio 4 d. priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinka suformuotą administracinių teismų praktiką aiškinant Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą. Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu įvykdė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2015 m. spalio 6 d. reikalavimą Nr. 1R-12, todėl tolesnis ginčas šioje byloje neteko prasmės. Pareiškėja prašyme nurodo, kad atsisako 2015 m. lapkričio 3 d. prašymo Nr. 3-217 „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatos įgyvendinimo“ administracinėje byloje Nr. eI-4601-821/2016 ir prašo administracinę bylą nutraukti. Prašymo atsisakymo pasekmės žinomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas, kuriuo tenkintas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatą bei sudaryti parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojančiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Skundo (prašymo) atsisakymas yra viena iš administracinį procesą inicijuojančio asmens procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. administracinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis pareiškėjo iniciatyva. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnis expressis verbis įtvirtina, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad raštą dėl prašymo atsisakymo pasirašė Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė, prašyme aiškiai nurodyta prašymo atsisakymo priežastis – atsakovė įvykdė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2015 m. spalio 6 d. reikalavimą. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjui yra žinomos prašymo atsisakymo pasekmės.

Atsižvelgdama į tai ir patikrinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas atsisakymas nuo prašymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių, dėl kurių pareiškėjo prašymo atsisakymas negalėtų būti priimtas, todėl pareiškėjo atsisakymą priima, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą naikina, o administracinę bylą nutraukia.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atsisakymą nuo prašymo priimti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė