N-575-427-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Legislator headnote
AI generatedN-575-427-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Full text
Apeliacinės instancijos teismo
Administracinė byla Nr. N575-427/2012
Teisminio proceso Nr. 4-01-3-06541-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 48.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. nutarimu pripažino E. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam įspėjimą. Nuobauda skirta už tai, kad E. B., būdamas mažametės dukros Akvilės, gim. 2009 m. balandžio 20 d., tėvu, panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, kadangi 2010 m. spalio 18 d., apie 19 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vaiko akivaizdoje sukėlė konfliktą su žmona L. B., prieš ją panaudojo smurtą, savo veiksmais išgąsdindamas mažametę dukrą.
Apeliaciniu skundu E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, jog konfliktą sukėlė ne jis, o sutuoktinė. Teigia namo grįžęs blaivus, tačiau sutuoktinė jį provokavo, reikalaudama butą registruoti jos vardu, grasino skyrybomis. Teigia jos nemušęs, o teismas nepagrįstai rėmėsi L. B. parodymais. Tai, kad po įvykio L. B. pateikė dokumentus dėl santuokos nutraukimo, reikalaudama priteisti jai visą nekilnojamąjį turtą, įrodo, jog ji tikslingai siekia užvaldyti turtą, parodyti pareiškėjo asmenybę iš neigiamos pusės, sukelti konfliktus dukros akivaizdoje, todėl būtent sutuoktinė, o ne jis turėtų būti patraukta atsakomybėn. Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi ir kitų dviejų liudytojų parodymais, kadangi jie yra neišsamūs, nekonkretūs, neparodo kilusio konflikto detalių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
E. B. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad tėvų valdžios <...> panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Apeliantas nesutinka su jam pareikštu kaltinimu ir neigia naudojęs smurtą savo vaiko motinos atžvilgiu, be to, nurodo, jog konfliktą išprovokavo pati sutuoktinė.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Sistemiškai įvertinus byloje esančius liudytojų ir nukentėjusiosios paaiškinimus (b. l. 3, 5, 6), jų parodymus teismo posėdžių metu (b. l. 30-31), paties E. B. paaiškinimus, kad tarp sutuoktinių įvyko konfliktas (b. l. 4, 75), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą (b. l. 34-35), 2010 m. spalio 18 d. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą (b. l. 36), darytina neabejotina išvada, jog tarp sutuoktinių buvo kilęs konfliktas, kurio metu kambaryje buvo ir mažametė dukra. Be to, specialisto išvada ir apžiūros lapas patvirtina, kad L. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos veide, kakle, kairiame šone ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai pasmakrėje ir kakle, odos įbrėžimai kakle, paveikus kietais bukais daiktais. Atkreiptinas dėmesys, kad sumušimai yra objektyvus reiškinys, kuris leidžia spręsti, kad tarp asmenų buvo fizinis kontaktas. Tai, kad byloje paaiškinimus teikę liudytojai paties konflikto tiesiogiai nematė, nesudaro pagrindo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą situaciją vertinti kitaip. Iš kaimynės paaiškinimų matyti, jog motina su mergaite pas juos atėjo kartu, kas leidžia spręsti apie dukros buvimą tame pačiame bute, kur vyko konfliktas, tuo tarpu liudytoju apklaustas nukentėjusiosios tėvas patvirtino apie L. B. fizinę būklę, apie besimėtančius jos plaukus ant buto grindų iškart po konflikto. Įvertinus tai, kas pasakyta, spręstina, kad toks elgesys akivaizdžiai traumuoja vaiko psichiką ir pažeidžia jo interesus.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra svarstomas tik E. B. veikos teisėtumo klausimas, todėl L. B. veiksmų tyrimas (konflikto provokavimas ar pan.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad nėra svarbios konflikto priežastys (dėl sutuoktinio neblaivumo ar dėl turto reikalavimo) – svarbus pats santykių aiškinimosi būdas, kuris šiuo atveju yra akivaizdžiai nepriimtinas, prieštaraujantis tiek teisės aktams, tiek moralės normoms.
Todėl E. B. apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutarimą paliekant nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
E. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarimą E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Stasys Gagys
Ričardas Piličiauskas