a47d8a96-527d-42e9-ba83-1c44147e4aa7 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                               Administracinio nusižengimo byla                                                                                                Nr. AN2-33-312/2018         Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02860-2017-7 (S)                        Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11;                       21.11.10.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus vedėjo (toliau – ir VMI) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo G.

V. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur bauda, paskirtos baudos mokėjimas iÅ¡dėstytas septynių mėnesių laikotarpiui, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas, n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu G.

V. nubaustas už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „E.“ (įmonės kodas 303470403, buveinė – (duomenys neskelbtini)) vadovas ir žinodamas apie UAB „E.“ finansinę padėtį, t. y. kad UAB „E.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , privalėdamas užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais (iÅ¡mokėti atlyginimai įmonės darbuotojams, atsiskaityta su įmonėmis „N. H.

M. i w.“, „K.“ S., UAB „R.“, „D. M. R.“) ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI – interesus.Apeliaciniu skundu VMI praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimÄ dalyje dėl nuostolių atlyginimo panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ - priteisti VMI naudai iÅ¡ G. V. 33 104,44 Eur nuostolių atlyginimo.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ ANK teisės normų sisteminės analizės darytina iÅ¡vada, jog administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali bÅ«ti priteisiama teismo tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo to, ar administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo sutinka savo noru atlyginti administraciniu nusižengimu padarytÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajam, ar susitariama dėl jos dydžio bei atlyginimo bÅ«do, t. y. net ir kilus ginčui tarp administracinį nusižengimÄ padariusio asmens ir nukentėjusiojo dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo bÅ«do, teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ , yra suteikta galimybė priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.Apeliaciniame skunde pažymima, kad VMI netapatina mokestinės nepriemokos su turtine žala, tiesiog mokestinės nepriemokos suma sutampa su VMI patirtos žalos suma.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad G. V. yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama UAB „E.“, nesilaikydama CK 6.9301 straipsniu nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidė konkretaus kreditoriaus - VMI teises, t. y. teismas konstatavo, kad G. V. padarytas pažeidimas buvo nukreiptas konkrečiai prieš VMI. G. V. padaryto turtinio nuostolio dydis yra aiškus – 33 104,44 Eur, t. y. mokesčių nepriemokos suma, kuri būtų buvusi sumokėta, jei G. V. būtų užtikrinęs, kad jo vadovaujama įmonė laikytųsi CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo rengimo dienÄ UAB „E.“ įsiskolinimas dar nebuvo sumokėtas. Taigi, VMI reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas įstatyminiame reglamentavime įtvirtintomis bei Å¡ioje byloje įrodytomis nuostolių atlyginimo sÄ lygomis.             Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 120 straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Taigi, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI, taip pažeisdamas VMI kaip kreditorės teises, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Kadangi, kaip paminėta, Å¡i veika yra formali, dėl administracinio nusižengimo padarymo VMI patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydis pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamas, nebuvo pagrindo ir priteisti Å¡iÄ Å¾alÄ iÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu palikdamas VMI praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo nenagrinėtÄ , nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka, o 106 straipsnyje nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dai, tokį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, todėl VMI pareikÅ¡tas reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Atsakant į VMI apeliacinio skundo argumentus dėl susidariusios nepriemokos priteisimo iš fizinio asmens, t. y. UAB „E.“ vadovo, pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai).

Å ios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu Å«kinei ar finansinei operacijai. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-70-976/2017). Å ioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali bÅ«ti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesÄ Å¾iningi ir bÅ«tent dėl Å¡ių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Paprastai tokios situacijos susiklosto, kai dėl vadovo neteisėtų veiksmų iÅ¡oriniuose santykiuose juridinis asmuo tampa nemokus, bankrutuoja ir kai nustatytos visos bÅ«tinos jo (vadovo) deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad G.

V. pažeidė bendrÄ CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytÄ reikalavimÄ dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo, tačiau UAB „E.“ aktualiu laikotarpiu turėjo įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, ne tik VMI. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu G. V. nurodė, kad mokestinė nepriemoka atsirado dėl to, kad įmonė kurį laikÄ dirbo nuostolingai, debitoriai neatsiskaitė laiku, trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl nebepajėgė atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmiausiai atsiskaitinėjo su darbuotojais ir su tiekėjais, kad įmonė galėtų tęsti veiklÄ .

IÅ¡ G. V. 2017 m. rugsėjo 1 d. paaiÅ¡kinimo matyti, kad su UAB „Medicinos bankas“, iÅ¡ kurio įmonė yra paėmusi kreditÄ , yra susitarta dėl jo grÄ Å¾inimo atidėjimo, kad UAB „E.“ galėtų sutaupyti pinigų atsiskaitymui su valstybės biudžetu. Patikrinimo metu įmonė buvo moki, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, planuoja toliau tęsti veiklÄ . Taigi, nenustatyta, jog G. V. neteisėtas veikimas VMI atžvilgiu bÅ«tų pasireiÅ¡kęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitais į kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais.

Tai reiÅ¡kia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nebuvo nukreipti tiesiogiai prieÅ¡ VMI. Nagrinėjamu atveju, susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ (33 104,44 Eur) yra skolingas bÅ«tent juridinis asmuo UAB „E.“, o ne asmeniÅ¡kai Å¡ios įmonės direktorius G. V.. Mokestinė nepriemoka iÅ¡ juridinio asmens yra iÅ¡ieÅ¡koma Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus, turtinė žala nėra bÅ«tinasis jo požymis, pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti VMI reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo nenagrinėtÄ .

Keisti ar naikinti Å¡ioje dalyje skundžiamÄ nutarimÄ nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                         Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė