a47d02a3-dd2e-4d27-ab45-7b6b72deccbd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-747-153/2013;pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė;teisminio proceso Nr. 2-05-3-16104-2011-6; (S) procesinio dokumento kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 121.1; 121.21; 121.22. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 11 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D.

M. ir V. V. bei atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1447-151/2012 pagal ieškovų V. V. ir D. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:Ginčo esmė Ieškovai D. M. ir V.

V. pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, neteisėto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo, neteisėto kardomųjų priemonių taikymo, neteisėtų pakartotinių įtarimų pareiškimo, dėl melagingo pranešimo valstybinėms įstaigoms apie ieškovės padarytas nusikalstamas veikas. Ieškovai nurodė, jog dėl šių neteisėtų policijos pareigūnų ir prokurorų veiksmų jie patyrė neigiamus išgyvenimus ir neigiamas emocijas, be to, patyrė ir turtinės žalos.

IeÅ¡kovė V. V. prašė priteisti 4 322,48 Lt turtinės žalos atlyginimÄ ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovas D. M. prašė priteisti 3 550 Lt turtinės žalos atlyginimÄ ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieÅ¡kovų reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinius atmesti ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atliko ikiteisminį tyrimÄ nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, jų veiksmai buvo teisėti, todėl atsirasti atsakomybei nėra teisinio pagrindo.

RaÅ¡tuose, kurie buvo siunčiami valstybės institucijoms, nurodyta, dėl ko atliekamas ikiteisminis tyrimas, kokiu pagrindu praÅ¡oma pateikti konkrečiÄ informacijÄ , tačiau nenurodyta, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė V. V. bÅ«tų kalta dėl tiriamų veiksmų. Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartimi panaikintas Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas laikinai apriboti ieÅ¡kovės V. V. nuosavybės teises į gaunamÄ motinystės paÅ¡alpÄ visiÅ¡kai nesusijęs su raÅ¡tais, kuriuos Kauno apskr.

VPK Kauno m. Dainavos PK pareigūnas pateikė valstybės institucijoms.Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.             Priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškovei V.

V. 864,49 Lt turtinės žalos atlyginimÄ ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 300 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2009-07-01 iÅ¡ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gavo praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad UAB „Banginis ir Ko“ galimai pasisavino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos lėšas. Å io praneÅ¡imo pagrindu 2009-07-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00320-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo, dėl to ieÅ¡kovei V.

V. 2010-02-26 pareikÅ¡ti įtarimai dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d., sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d. Taip pat ieÅ¡kovui D. M. 2010-02-26 pareikÅ¡ti įtarimai dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. ir sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2010-04-14 surašė kaltinamÄ jÄ iÅ¡vadÄ ir bylÄ perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-27 priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kurį Kauno apygardos teismas 2011-01-26 nutartimi paliko galioti.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad remiantis pateikta byloje specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad bendrovėje, kurioje dirbo ieškovai, 2008 metais apyvarta buvo 25 6481 Lt, o vien tam, kad būtų išmokėtas padidintas nuo 2008-04-01 atlyginimas ieškovei, bendrovė turėtų išmokėti ieškovei net 83 268 Lt, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Socialinio draudimo fondo valdybai, tiek Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, teismo nuomone, galėjo kilti abejonių dėl gerokai padidinto ieškovės atlyginimo teisėtumo, žinant, kad ieškovės atlyginimas pakilo tik tada, kai ieškovė jau žinojo, kad laukiasi kūdikio, o ieškovas yra vaiko tėvas ir vienintelis įmonės akcininkas.

Todėl, teismo vertinimu, Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmai nutariant pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo teisėti ir pagrįsti. Teismas vadovavosi sprendime kasacine praktika, kurioje nurodyta, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. IÅ¡teisinamasis nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-182, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007 ir kt.).Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei 2009-07-31 buvo apribotos nuosavybės teisės į motinystės paÅ¡alpÄ .

Å is prokuroro nutarimas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-10 nutartis Kauno apygardos teismo buvo 2010-02-05 panaikinti, motyvuojant tuo, kad pagal BPK 151 str., nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti taikomas ne bet kam, o tik įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba kitiems fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ daiktÄ . Teismas, spręsdamas dėl laikinojo teisės į motinystės paÅ¡alpÄ apribojimo teisėtumo, pripažino, jog pareigÅ«nai, pritaikę ieÅ¡kovei Å¡iÄ procesinę priemonę visa apimtimi, atliko jos atžvilgiu neteisėtus veiksmus, pažeidė įstatymÄ , kuris numato, kad tokios priemonės gali bÅ«ti taikomos tik įtariajam ar pagal įstatymÄ materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba kitiems fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ daiktÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovei nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai, todėl jai nuosavybės teisių apribojimas į motinystės paÅ¡alpÄ negalėjo bÅ«ti taikomas. Taip pat teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei V. V., pritaikius jai nuosavybės teisių apribojimÄ , buvo padaryta žala, nes buvo galima taikyti tik dalinį motinystės paÅ¡alpos mokėjimo apribojimÄ pagal iki pakėlimo ieÅ¡kovės gaunamÄ atlyginimÄ (400 Lt) ir taikyti tik dėl tų aplinkybių, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi, teismo vertinimu, tarp pareigÅ«nų priimto laikino turto apribojimo ir ieÅ¡kovei padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes ieÅ¡kovei iÅ¡ viso buvo atimta galimybė gauti motinystės paÅ¡alpÄ .

Teismas nustatė, kad 2010-02-26 nutarimu ieÅ¡kovei V. V. vėl buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisų apribojimas į motinystės paÅ¡alpos gavimÄ , nors ieÅ¡kovė Å¡io nutarimo neskundė, tačiau teismo vertinimu, tais pareigÅ«nai pačiais motyvais neteisėtus veiksmus atliko pakartotinai . Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausias Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad nustatant žalos dydį, bÅ«tina vadovautis protingumo ir proporcingumo patirtiems dvasiniams bei emociniams iÅ¡gyvenimams kriterijais, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , suformuotÄ panaÅ¡iose bylose (LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-33/2011).Teismas pripažino, kad įstatymo pažeidimas dėl ieÅ¡kovei taikyto laikinojo teisės į motinystės paÅ¡alpÄ apribojimo sudaro pagrindÄ Å¡iÄ ieÅ¡kovės reikalavimų dalį tenkinti ir priteisti ieÅ¡kovei dalį praÅ¡omos priteisti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu turtinės ir neturtinės žalos.

Todėl Å¡iÄ ieÅ¡kovės reikalavimo dalį teismas patenkino. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės motyvu, kad nutarime bÅ«tina nurodyti laikinojo teisės į motinystės paÅ¡alpÄ apribojimo terminÄ , kuriam Å¡is apribojimas taikomas. Termino nenurodymo nutarime teismas įstatymo pažeidimu nelaikė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui D. M. 2010-02-26 buvo pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikaltimÄ , o 2010-03-10 buvo pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas ir areÅ¡tuoti du ieÅ¡kovui priklausantys automobiliai.

Teismas pripažino, kad esant pareikÅ¡tiems įtarimams, nuosavybės teisių apribojimas yra normalus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmas, kurio tikslas – užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį byloje, jei bÅ«tų įrodyta asmens kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas neįrodė, o teismas nenustatė neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų. Atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos priteisimo teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo BPK numatyta tvarka apskųsti, jo nuomone, neteisėtÄ nutarimÄ , taip pat neįrodė neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir patirtos žalos, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartyje, kuria tenkintas ieÅ¡kovės V.

V. skundas ir panaikinta tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-10 nutartis, tiek prokuroro nutarimas, pasisakė tik tiek, dėl ko buvo skundžiamas prokuroro nutarimas, ir klausimo dėl viso atliekamo ikiteisminio tyrimo teisėtumo nesprendė. Atmesdamas dalį ieškovų reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas su ieškovų motyvais nesutiko ir pripažino, kad 2010-02-26 pareiškus patikslintus ir papildytus įtarimus ieškovams nepreziumuoja asmens kaltės, todėl ieškovai neturėjo pagrindo nerimauti, būdami įsitikinę dėl savo nekaltumo.

Teismas laikė ieÅ¡kovų teiginius apie psichinį, fizinį iÅ¡sekimÄ , neiÅ¡simiegojimÄ , sutrikusiÄ emocinę bÅ«senÄ neįrodytais, nes ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės, ypač psichinis ir fizinis iÅ¡sekimas, nebuvo patvirtinti medicinos įstaigų dokumentais. Teismo vertinimu, pateiktos byloje pažymos įrodo prieÅ¡ingai, nei nurodė ieÅ¡kovai, ir patvirtina, kad ieÅ¡kovė susilaukė sveiko kÅ«dikio be jokių patologijų. Teismas nelaikė patvirtinančia ieÅ¡kovų sveikatos pablogėjimÄ aplinkybės, kad ieÅ¡kovė neteko 5 kg svorio, nes nebuvo aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė svorio neteko.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovų motyvais, jog Kauno miesto Dainavos PK 2009-08-05 užduotyje atlikti objektų tyrimÄ ir Kauno miesto Dainavos PK raÅ¡te, 2010-02-05 adresuotame VSDFV, yra teiginiai, jog „tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. nepagrįstai padidinus V. V. draudžiamÄ sias pajamas UAB „Banginis ir Ko“ apgaule įgyta teisė į didelės vertės dydžio motinystės paÅ¡alpÄ iÅ¡ VSDFV“. Teismas konstatavo, kad Kauno miesto Dainavos PK įvardintuose raÅ¡tuose pabrėžiama, jog nustatyti tam tikri duomenys „ikiteisminio tyrimo metu“, bet ne teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, ir tai, kad nei viename iÅ¡ raÅ¡tų nenurodoma, jog bÅ«tent V.

V. bÅ«tų kalta dėl tiriamų veiksmų. Kiti paklausimai, kuriuose nenurodoma, dėl kokių priežasčių yra praÅ¡oma pateikti duomenis, atlikti ikiteisminio tyrimo metu dėl ieÅ¡kovų medicininės (psichinės) bÅ«klės pateikimo, yra įprastinis ir bÅ«tinas ikiteisminio tyrimo veiksmas, todėl jo neteisėtumo teismas nenustatė. Teismas nenustatė, kad upaklausimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir medicininėms įstaigoms pakenkė ieÅ¡kovės reputacijai, nes, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės neįrodė.Neįrodžius neteisėto duomenų paskelbimo ir žalos padarymo fakto, teismas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

IeÅ¡kovų manymu, ikiteisminio tyrimo metu jiems be pagrindo buvo pritaikyta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. IeÅ¡kovai laikė, kad tai padaryta dėl kerÅ¡to, ir kad dėl be pagrindo taikytos kardomosios priemonės ieÅ¡kovai negalėjo iÅ¡vykti į maisto produktų parodÄ . Teismas su Å¡iais ieÅ¡kovų motyvais nesutiko ir nurodė, kad kardomosios priemonės paskyrimas atitiko numatytÄ Ä¯statyme paskirtį, nustatytÄ Å¡iai priemonei taikyti asmeniui tikslÄ bei atitiko ieÅ¡kovams inkriminuoto nusikaltimo pavojingumÄ ir sunkumÄ , nes ieÅ¡kovams pritaikyta kardomoji priemonė buvo pati Å¡velniausia iÅ¡ galimų.

Teismas laikė, kad ieÅ¡kovai neįrodė kardomosios priemonės taikymo nepagrįstumo, ikiteisminio tyrimo organų kerÅ¡to ir bÅ«tinumo iÅ¡vykti į maisto produktų parodÄ , todėl ieÅ¡kovo argumentus dėl be pagrindo taikytos kardomosios priemonės atmetė.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovų argumentais dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, kai ieÅ¡kovai buvo apklausti nedalyvaujant advokatui, nes ieÅ¡kovai 2010-02-26 apklausti kaip įtariamieji, todėl remiantis BPK 51 str., gynėjo privalomas dalyvavimas nenumatytas, o įtariamųjų atsisakymas nuo gynėjo prokurorui privalomas.

Teismas pažymėjo tai, kad įtariamieji pasinaudojo savo teise neduoti parodymų.Teismas, aptaręs visus ieÅ¡kovų nurodytus, jų manymu, pareigÅ«nų pažeidimus, nustatė, kad tik vienu atveju pareigÅ«nai atliko neteisėtÄ veiksmÄ â€“ kai pritaikė ieÅ¡kovei V. V. laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ visÄ motinystės paÅ¡alpÄ , todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį teismas patenkintino ir priteisė ieÅ¡kovei V. V. 864,49 Lt turtinės žalos atlyginimÄ (už vienÄ nustatytÄ pažeidimÄ iÅ¡ penkių) ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

IeÅ¡kinį patenkinęs iÅ¡ dalies, teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieÅ¡kovei 300 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (už vienÄ nustatytÄ pažeidimÄ iÅ¡ penkių) iÅ¡ Lietuvos valstybės (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu teismo sprendimÄ skundžia Kauno apygardos prokuratÅ«ra ir praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei V. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteista 864,49 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 300 Lt advokato pagalbai apmokėti, panaikinti ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti, o kitÄ sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, palikti nepakeistÄ .ProkuratÅ«ros atstovė nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl laikinojo teisės į motinystės paÅ¡alpÄ apribojimo teisėtumo, rėmėsi neteisingai paties teismo konstatuota aplinkybe, jog pakartotinai pritaikius laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ motinystės paÅ¡alpÄ , Å¡is prokuroro nutarimas nebuvo skųstas, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog pritaikius Å¡iÄ procesinę priemonę visos apimties, pareigÅ«nai ir Å¡iuo atveju atliko neteisėtus veiksmus.IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog 2010-02-26 prokuroro nutarimas nustatyta tvarka buvo apskųstas Kauno miesto apylinkės teismui, šį skundÄ teismas 2010-03-22 nutartimi atmetė kaip nepagrįstÄ , o Kauno apygardos teismas 2010-04-08 nutartimi atmetė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Taigi, procesinio sprendimo prokuroro 2010-02-26 nutarimo taikyti laikinÄ jÄ nuosavybės teisės apribojimo priemonę teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas LR BPK nustatyta tvarka ir konstatuotas Å¡io procesinio veiksmo teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog dėl pareigÅ«no veiksmo, kuris ginčijamu teismo sprendimu yra pripažintas neteisėtu, kitu teismo sprendimu (BPK tvarka) yra pripažintas teisėtu, ir dėl jos nepasisakė, nemotyvavo, kodėl Å¡iuo atveju minėta aplinkybė vertinama kitaip, nei buvo įvertinta baudžiamajame procese.Dėl turtinės žalos priteisimo pagrindų ir dydžioTeismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisdamas konkrečiÄ sumÄ â€“ 864,49 Lt, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kaip priteistina turtinės žalos suma yra susijusi su teismo konstatuotu vieninteliu neteisėtu pareigÅ«nų veiksmu – laikinu nuosavybės teisių apribojimu į visÄ motinystės paÅ¡alpÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovė jai padarytos turtinės žalos net ir nesieja su Å¡iuo konkrečiu pareigÅ«nų veiksmu, nes visa priskaičiuota motinystės paÅ¡alpa, panaikinus laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ , ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta. Taigi, teismas, priteisdamas turtinę žalÄ , Å¡ios savo sprendimo dalies nemotyvavo, taip pat nenurodė, kokiu bÅ«du ir už kÄ apskaičiuota priteista suma, taip pažeisdamas LR CPK 270 straipsnio nuostatas.Kadangi teismas sprendime konstatavo, kad pareigÅ«nų veiksmai nutariant pradėti ikiteisminį tyrimÄ , taip pat atliekant ikiteisminį tyrimÄ , pakartotinai pareiÅ¡kiant įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiriant kardomÄ sias priemones buvo teisėti ir pagrįsti, o laikinas nuosavybės teisių apribojimas objektyviai negalėjo sukelti turtinės žalos ieÅ¡kovei, teismas turtinės žalos atlyginimÄ priteisė nepagrįstai.Dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindųGinčijamu sprendimu teismas konstatavo, jog tik vienu atveju pareigÅ«nai atliko neteisėtÄ veiksmÄ â€“ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ motinystės paÅ¡alpÄ ieÅ¡kovei V.

V.. Teismas nurodė, jog Å¡iuo atveju pareigÅ«nai atliko neteisėtÄ veiksmÄ , t. y. nepareiÅ¡kus įtarimo taikė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , be to, nepagrįstai nustatė nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ visÄ gaunamÄ motinystės paÅ¡alpÄ , nors turėjo bÅ«ti taikomas dalinis apribojimas tik dėl tų aplinkybių, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismas konstatavo, jog dėl teisės į visÄ motinystės paÅ¡alpÄ apribojimo V. V. buvo padaryta žala, tarp pareigÅ«nų priimto procesinio sprendimo ir ieÅ¡kovei padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes ieÅ¡kovei iÅ¡ viso buvo atimta galimybė gauti motinystės paÅ¡alpÄ .Teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, priteisė ieÅ¡kovei tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , tačiau, kaip ir priteisdamas turtinės žalos atlyginimÄ , teismas nekonkretizavo neturtinės žalos priteisimo pagrindų ir nepagrindė jos dydžio.Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta ir pasireiÅ¡kė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais bÅ«dais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010 pažymėjo, kad vien neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, o neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas tik įrodžius, jog tokia žala buvo padaryta.

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Teismas, priimdamas sprendimÄ , turi Å¡iuos įrodymus vertinti ir spręsti, ar jie pakankami žalos faktui pagrįsti.IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo padaryta neturtinė žala.Be to, praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis taip pat nepagrįstas įrodymais.Teismas nutartimi konstatavo bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ â€“ neteisėtÄ pareigÅ«nų veiksmÄ , Å¡io veiksmo priežastinį ryšį su padaryta žala, tačiau nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis konstatavo pačios žalos (neturtinės) patyrimo faktÄ , taip pat nemotyvavo neturtinės žalos dydžio.Apeliaciniu skundu teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovai V.

V. ir D. M., kurie praÅ¡o pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ , panaikinant sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio dalis atmesta, ir patenkinti ieÅ¡kovų V. V. ir D. M. ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai vertino pareigÅ«nų ir prokuratÅ«ros veiksmus, todėl ieÅ¡kovai mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes rėmėsi baudžiamojoje byloje esančia specialisto iÅ¡vada neįvertinęs to, kad jokios specialisto iÅ¡vados tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apskritai nebuvo.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai 2009 m. liepos 1 d. Kauno apskrities VMI pateikė Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rai raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo“ su priedais, kuriame nurodo, kad UAB „Banginis ir Ko“ galimai pasisavino VSDF biudžeto lėšas, (baudžiamosios bylos (toliau – b. b.) 11, b. 1. 2). Todėl ieÅ¡kovų nuomone, specialisto iÅ¡vada negalėjo bÅ«ti ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių pagrindu galėjo bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas.Pirmosios instancijos teismas neįvertino 2009 m. gegužės 28 d.

Kauno VMI surašyto tarnybinio pranešimo Nr. (25.10-28)-AA-1796, kuriame nurodyta, jog „nustačius faktus, kad neteisėtai padidintos draudžiamosios pajamos pagal kurias skaičiuojamos motinystės (tėvystės) pašalpos, turėjo būti informuotas Pažeidimų vertinimo skyrius.“ (b. b. l t., b. l. 16 l) Šis pranešimas ir Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo 2009 m. birželio 5 d. pažyma Nr. Au 12-163, kurioje nenurodyti jokie UAB “Banginis ir Ko“ padaryti mokestiniai pažeidimai, buvo 2009-07-01 pateikti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai.

Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra turėdama Å¡iuos dokumentus 2009-07-08 nusprendė atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir jį pavedė atlikti Kauno m. Dainavos PK virÅ¡ininkui (b. b. 1 t., b. l. 2 l).Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar turėjo bÅ«ti atliktas ikiteisminis tyrimas po atlikto UAB „Banginis ir Ko“ mokestinio patikrinimo, ir prokuratÅ«rai gavus dokumentÄ , kuris pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 130 str. nuostatas patvirtino, kad jokių mokestinių pažeidimų nenustatyta.

Be to, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir teismų priimtus procesinius dokumentus, t. y. kaip privalomus visoms institucijoms.Kauno miesto apylinkės teismas priimtu 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu išteisino ieškovę, V. V. pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., nes ji nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (LR BPK 3 str. 1 d., 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Tuo pačiu nuosprendžiu ieškovas D. M. buvo išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., nes taip pat nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Å is teismo sprendimas paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2011-01-26 nutartimi.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kauno apygardos 2010 m. vasario 5 d. nutartį, kurioje apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo pradžios neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2010 m. vasario 5 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria tenkino ieÅ¡kovės V. V. skundÄ , Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikino ir panaikino 2009 m. liepos 31 d.

Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimÄ laikinai apriboti ieÅ¡kovei V. V. nuosavybės teises į gaunamas motinystės paÅ¡alpas. Å ia nutartimi Kauno apygardos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti įtarimai yra deklaratyvÅ«s, kad darbo sutartis pakeista nepažeidžiant darbo sutartimi numatyto Å¡alių susitarimo, tad jokio neteisėtumo Å¡iuose V. V. veiksmuose nebuvo, įstatymai nedraudžia motinai, siekiančiai užtikrinti sau ir kÅ«dikiui geresnę materialinę padėtį, didesnei paÅ¡alpai gauti dirbti dvigubai ilgiau bei uždirbti.

Ieškovės V. V. nurodytos 2008 m. 2-ojo ketvirčio draudžiamosios pajamos sudarė 21 000 Lt, tai visiškai atitiko tikrovę, tad duomenys melagingi tikrai nebuvo.Pripažinus, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, visiškai tenkintini ir ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir neteisingai nustatė faktiškai reikšmingas aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtai apribojant ieškovės V.

V. nuosavybės teises į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ ir D. M. nuosavybės teises į transporto priemonę.Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisių apribojimo, padarė dvi skirtingas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovų nuosavybės teisių apribojimo, nurodęs, kad 2010-02-06 nutarimu ieÅ¡kovei V. V. vėl pritaikius nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ motinystės paÅ¡alpos gavimÄ pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, taip padarydami ieÅ¡kovei žalÄ . Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo D.

M. nuosavybės teisių apribojimo tais pačiais motyvais, kaip ir V. V., pirmosios instancijos teismas laikė, kad Å¡ie motyvai teisingi ir Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010-03-10 nutarimas ieÅ¡kovo D. M. teisių nepažeidė.Pirmosios instancijos teismas negalėjo remdamasis tais pačiais motyvais padaryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų, o turėjo pasisakyti dviem aspektais: ar teisėtai buvo ieÅ¡kovams apribotos nuosavybės teisės ir ar teisėtai buvo apribotos nuosavybės teisės visÄ nuosavybės teisių ribojimo laikotarpį, tačiau to nepadarė.

Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2009 m. liepos 31 d. nutarimas yra neteisėtas, nes ieÅ¡kovės nuosavybės teisės buvo apribotos neterminuotai į visÄ motinystės paÅ¡alpÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė turėjo gauti iki vaikui sukaks 2 metai, tai nuo nutarimo priėmimo sudaro 16 mėnesių, taigi prieÅ¡tarauja LR BPK 151 str. 6 punkto nuostatai dėl numatyto įstatyme taikomo tokiam apribojimui termino laikotarpio, nuosavybės teisių apribojimas pratęsiamas, kaip to reikalauja LR Baudžiamojo proceso kodekso 151 str. nuostatos.Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir motyvus, dėl kurių ieÅ¡kovai manė, kad ginčo veiksmai yra neteisėti.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad V.

V. jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi, todėl remiantis LR Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 dalies 1 punktu, baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei viename iš siunčiamų įvairioms institucijoms raštų nenurodoma, jog būtent V. V. būtų kalta dėl tiriamų veiksmų.

Tačiau ieÅ¡kinyje ir nebuvo nurodyta kaip ieÅ¡kinio pagrindas aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga pranešė apie tai, jog ieÅ¡kovė pripažinta kalta dėl konkretaus nusikaltimo. IeÅ¡kovė V. V. pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK 2009 m. rugpjūčio 5 d. iÅ¡vadoje jau buvo konstatuota, jog tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. ieÅ¡kovė nepagrįstai ir apgaule įgijo teisę į didelės vertės motinystės paÅ¡alpÄ . 2010 m. vasario 5 d. ta pati policijos įstaiga melagingai pranešė VSDFV Kauno skyriui, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog UAB „Banginis ir Ko“ apgaule įgijo teisę į didelės vertės turtinę prievolę.

Å iuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, pažeisdamas LR BK 18 str. nuostatas ir paneigdamas asmens nekaltumo prezumpcijÄ , neteisėtai įvardijo V. V. veiksmus kaip nustatytus nusikalstamus veiksmus pagal atitinkamus LR Baudžiamojo kodekso straipsnius.IeÅ¡kovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kardomosios priemonės buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad kardomosios priemonės ieÅ¡kovams buvo paskirtos tik 2010 m. vasario 26 d., po to, kai Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rai tapo žinoma, kad ieÅ¡kovė V.

V. nepadarė nusikalstamų veikų, todėl prokuratÅ«ra turėjo nutraukti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , o ne paskirti kardomÄ sias priemones.Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl ko ieÅ¡kovams buvo privalu paskirti kardomÄ sias priemones, todėl darytina iÅ¡vada, kad kardomosios priemonės ieÅ¡kovams buvo paskirtos pažeidžiant LR BK 119–121 straipsnių nuostatas.Dėl patirtos materialinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kinio dalies dėl priteistinos ieÅ¡kovams padarytos turtinės žalos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).IeÅ¡kovai nebÅ«tų patyrę iÅ¡laidų už advokato gynimÄ baudžiamojoje byloje ir dokumentų vertimÄ bei pateikimÄ pirmosios instancijos teismui, jeigu nebÅ«tų neteisėtai pradėtas baudžiamasis ieÅ¡kovų persekiojimas.

IeÅ¡kovai prašė teismo priteisti iÅ¡ valstybės jų patirtas iÅ¡laidas gynybai, Å¡ios iÅ¡laidos įrodytos kvitais, ieÅ¡kovė V. V. sumokėjo advokatui už gynimÄ ikiteisminio tyrimo metu 800 Lt ir 1500 Lt už gynybÄ pirmosios instancijos teisme, taip pat 1250 Lt už atsikirtimų suraÅ¡ymÄ ir gynybÄ apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas D. M. sumokėjo 800 Lt už gynimÄ ikiteisminio tyrimo metu, 1500 Lt už gynimÄ pirmosios instancijos teisme ir 1250 Lt už gynimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Pinigus už V. V. gynimÄ apeliacinės instancijos metu sumokėjo ieÅ¡kovas D. M., nes tuo metu V. V. negalėjo sumokėti dėl objektyvių priežasčių, t. y. laukėsi antro vaiko ir negalėjo atvykti pas gynėjÄ .IeÅ¡kovė V. V. sumokėjo 98,75 Lt už baudžiamosios bylos dokumentų kopijų padarymÄ ir 673,73 Lt už susiraÅ¡inėjimo vertimÄ tarp ieÅ¡kovės, kaip UAB „Banginis ir Ko“ atstovės, ir bendrovės partnerių.Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad Å¡ioje civilinėje byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovai turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , ieÅ¡kovai naudojosi gynėjo pagalbÄ , kuris buvo priverstas papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ naujais įrodymais.IeÅ¡kovės nuosavybės teisių apribojimas net nepareiÅ¡kus įtarimų bei prokuratÅ«ros veiksmai, teismui nenustačius V.

V. veiksmuose nusikaltimo požymių, leido daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams bÅ«tina gynėjo pagalba.Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kovų reikalavimus dėl žalos atlyginimo keistinas ir Å¡i ieÅ¡kinio reikalavimų dalis tenkintina visiÅ¡kai.Dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieÅ¡kovams kompensacijÄ už padarytÄ neturtinę žalÄ . Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieÅ¡kovai anksčiau neteisti, todėl įtarimų pareiÅ¡kimas sukėlė jiems didelį Å¡okÄ .

Teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovams buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl kelių nusikaltimų padarymo, tarp jų ir sunkaus nusikaltimo padarymo, už kurį numatyta iÅ¡skirtai tik laisvės atėmimo bausmė. Tai sukėlė ieÅ¡kovams itin didelius iÅ¡gyvenimus, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojos G. G. parodymų, kuri patvirtino ieÅ¡kovų neigiamus iÅ¡gyvenimus ir patirtus nepatogumus.IeÅ¡kovų gyvenimas buvo apribotas dėl motinystės iÅ¡mokų sustabdymo, todėl ieÅ¡kovai taip pat patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir neigiamas emocijas, kurių pirmosios instancijos teismas irgi neįvertino.Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme užtruko pernelyg ilgai, dėl to ieÅ¡kovai didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus patyrė ilgÄ laikÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino nurodytų aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo eigos, trukmės ir tai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo papildomai apklausti ekspertę, nes ekspertizė buvo atlikta neobjektyviai surinkus ikiteisminio tyrimo metu duomenis.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti reikalavimai priteisti kompensacijÄ dėl patirtos neturtinės žalos, keistina tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimus dėl sumos, priteistinos padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratÅ«ros, apeliacinį skundÄ nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka, praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, ieÅ¡kinio reikalavimus, kurie teismo sprendimu patenkinti, atmesti.Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas atliko ikiteisminį tyrimÄ nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, jo veiksmai buvo teisėti, todėl atsirasti atsakomybei nėra teisinio pagrindo.RaÅ¡tuose, kurie buvo siunčiami valstybės institucijoms, nurodyta, dėl ko atliekamas ikiteisminis tyrimas, kokiu pagrindu praÅ¡oma pateikti konkrečiÄ informacijÄ .

Nė viename iÅ¡ raÅ¡tų nenurodyta, kad bÅ«tent V. V. bÅ«tų kalta dėl tiriamų veiksmų. Be to, Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartimi panaikintas Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas laikinai apriboti V. V. nuosavybės teises į gaunamÄ motinystės paÅ¡alpÄ visiÅ¡kai nesusijęs su raÅ¡tais, kuriuos Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK pareigÅ«nas pateikė valstybės institucijoms.Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ , pasisakė dėl ieÅ¡kovų pažeistų teisių ir nustatė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro, nutarusio pavesti likti ikiteisminį tyrimÄ , veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.Darytina iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas atliko ikiteisminį tyrimÄ nepažeisdamas LR BK 182 str. 2 d. reikalavimų, jo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.VisiÅ¡kai nesuprantama, kodėl teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskr.

VPK, atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ , nes Kauno apskr. VPK laikino nuosavybės teisių apribojimo motinystės paÅ¡alpÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu netaikė. Panaikinus laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , visa priskaičiuota motinystės paÅ¡alpa ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta, todėl manoma, jog ieÅ¡kovei turtinė žala dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į motinystės paÅ¡alpÄ nebuvo padaryta.IeÅ¡kovai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pareigÅ«nų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ .Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nurodė, kad su ieÅ¡kovų V.

V. ir D. M. apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei V. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Kauno apskr. VPK, priteista atlyginti 864,49 Lt turtinę žalÄ , 500 Lt neturtinę žalÄ ir 300 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ .Kauno apygardos prokuratÅ«ra atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, skundÄ praÅ¡o atmesti.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo ir teisėtumo, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra, gavusi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tÄ dėl galimo Valstybės socialinio draudimo fondo lėšų pasisavinimo, privalėjo reaguoti ir atlikti ikiteisminį tyrimÄ .VisiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-07-01 raÅ¡tu Nr. (8.3-06)-K-8885 pateikta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. AU12-163 yra raÅ¡ytinis įrodymas, jog jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta.Pažyma yra dokumentas, jog patikrinimo metu nenustatyta mokesčių įstatymo pažeidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog esant tokiam dokumentui negali kilti abejonių dėl kitokio pobÅ«džio (ne mokestinių) nusikalstamų veikų požymių, tuo labiau jog Å¡iame dokumente jau atkreipiamas dėmesys į darbo užmokesčio kėlimo pagrįstumÄ .Dėl nuosavybės teisių apribojimo.Pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai nurodydamas, jog 2010-02-06 nutarimo dėl nuosavybės teisių apribojimo V.

V. teismui neskundė (nutarimas teismui buvo apskųstas ir skundas atmestas), spręsdamas, jog Å¡is nutarimas yra neteisėtas dėl aukščiau konstatuotų aplinkybių, kalba apie ginčijamame sprendime nurodytÄ teismo motyvÄ , jog V. V. nuosavybės teisės nepagrįstai apribotos į visÄ motinystės paÅ¡alpÄ , nors nebuvo ir nėra ginčo, jog V. V. pagimdė ir augina vaikÄ .Spręsdamas dėl nuosavybės teisių apribojimo D. M., teismas rėmėsi visai kitomis aplinkybėmis: tuo, jog 2010-02-26 jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas, kad pareiÅ¡kus įtarimus, nuosavybės teisių apribojimas buvo normalus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmas tam, kad bÅ«tų užtikrintas civilinis ieÅ¡kinys byloje, jei bÅ«tų įrodyta ieÅ¡kovo kaltė dėl inkriminuojamų nusikaltimų, jog ieÅ¡kovas neįrodė, o teismas nenustatė neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų.Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog nuosavybės teisės apeliantams nepagrįstai buvo apribotos neterminuotai ir buvo panaikinti tik įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui.Teismas pagrįstai konstatavo, jog termino nenurodymas nutarime laikinai apriboti nuosavybės teises nėra neteisėtas pareigÅ«no veiksmas, nes BPK 151 str. 6 d. yra imperatyviai nurodytas ilgiausias nuosavybės teisių apribojimo terminas ikiteisminio tyrimo metu ir galimybės jį pratęsti.

Teismas nenustatė, jog Å¡is terminas buvo pažeistas.Dėl Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutarties ir po jos įsiteisėjimo atliktų ikiteisminių tyrimo veiksmų teisėtumo.Nepagrįstas ieÅ¡kovų apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartį ir neteisėtai pripažino, kad Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros veiksmai, atlikti po minėtos teismo nutarties (praneÅ¡imas apie įtarimÄ , nuosavybės teisių apribojimas, kardomųjų priemonių skyrimas, reikÅ¡mę turinčių dokumentų ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų rinkimas), yra teisėti, nes Å¡ia nutartimi jau buvo konstatuota, jog V.

V. veiksmai yra teisėti.Ginčijamu sprendimu teismas teisingai konstatavo, jog spręsdamas priimto nutarimo teisėtumo klausimÄ , jį nagrinėja tik tose ribose, dėl ko jis yra skundžiamas, t. y. dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo, nes BPK dalyje nustatyta tvarka skundai yra nagrinėjami neperžengiant jų ribų.Vadovaujantis LR BPK nuostatomis, asmens kaltumo klausimas sprendžiamas tik teismo nuosprendžiu. Teismo nutartimi, priimta nagrinėjant skundÄ dėl prokuroro nutarimo taikyti laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ teisėtumo, asmens kaltumo, atliekamo ikiteisminio tyrimo teisėtumo klausimas nėra ir negali bÅ«ti sprendžiamas.Todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog po 2010-02-05 Kauno apygardos teismo nutarties atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti.Nesuprantamas, neaiÅ¡kus ir nelogiÅ¡kas apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, teikdami užklausimus ar skirdami užduotį dėl objektų tyrimo bei reikÅ¡dami įtarimus ir įvardindami V.

V. veiksmus, kaip nustatytus nusikalstamus veiksmus pagal atitinkamus LR BK straipsnius, pažeidė LR BK 18 str. nuostatas ir paneigė asmens nekaltumo prezumpcijÄ , nes įstatymas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nesuteikia teisės vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis bei nustatyti asmenų atliktus veiksmus ir juos įvardinti kaip nusikalstamus.Teismas ginčijamu sprendimu iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų ieÅ¡kinio argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo veiksmais, atliktais po Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutarties įsiteisėjimo, juos įvertino ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai skiriant kardomÄ sias priemones, pakartotinai pareiÅ¡kiant įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo teisėti ir pagrįsti.Dėl teismo iÅ¡vados, jog procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į visÄ V.

V. paskirtÄ motinystės paÅ¡alpÄ taikymas laikytinas neteisėtu ikiteisminio tyrimo veiksmu, taip pat dėl turtinės žalos priteisimo V. V., atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LR Generalinė prokuratÅ«ra yra pateikusi apeliacinį skundÄ , todėl mano, jog Å¡i sprendimo dalis keistina prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.Dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmės.Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįvertino ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės, jog bylos nagrinėjimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme užtruko pernelyg ilgai, dėl ko ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovai patyrė didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus.Apeliantai savo ieÅ¡kinyje (patikslintame) jiems atsiradusiÄ Å¾alÄ grindė neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, neteisėtu nuosavybės teisės apribojimu, neteisėtu įtarimų pareiÅ¡kimu, praneÅ¡imu valstybinėms įstaigoms apie padarytas nusikalstamas veikas, neteisėtu kardomųjų priemonių paskyrimu.Teismas pagrįstai sprendime nevertino ir nepasisakė dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trukmės, nes Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinio reikalavimų negrindė ir Å¡iuo pagrindu žalos nekildino.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikymo klausimas.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. AiÅ¡kindamas Å¡ios normos taikymÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis.

Ä®statymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės; tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010).Dėl ikiteisminio proceso teisėtumo.Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2009-07-07 gavo praneÅ¡imÄ Nr. (8-3-06)-K-8885 iÅ¡ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriame nurodyta, kad UAB „Banginis ir Ko“ galimai pasisavino Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos lėšas (b. b. 1 t., b. l.4). Å io praneÅ¡imo pagrindu 2009-07-08 buvo nurodyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00320-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo (b. b. 1 t. ,b. l. 2), dėl to ieÅ¡kovei V.

V. 2010-02-26 pareikÅ¡ti įtarimai dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d., sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 1 d. (b. b. 2 t., b. l. 30–33) Taip pat ieÅ¡kovui D. M. 2010-02-26 pareikÅ¡ti įtarimai dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. ir sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. (b. b. 2 t., b. l. 68–70). Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2010-04-14 surašė kaltinamÄ jį aktÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ (Nr. 1-1655/2010) perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (b. b. 2 t., b. l. 161–170, 3 t., b. l. 2–3).

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-27 nuosprendžiu ieÅ¡kovus iÅ¡teisino, nes jie nepadarė veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių pagal LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. (b. b. 3 t., b. l. 105–115), šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje 2011-01-26 Kauno apygardos teismas paliko galioti (b. b. 3 t., b. l. 159–174).Vertinant pareigÅ«nų veiksmus CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu, neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ , yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų.

O dėl Å¡ių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas, ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiÅ«riu netapatumÄ tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiÅ«riu. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovų atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), tačiau valstybė turi pareigÄ taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimÄ .

IeÅ¡kovų iÅ¡teisinimas savaime nereiÅ¡kia baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemonių taikymo neteisėtumo. TÄ ne kartÄ yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Å . v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010).

Todėl negalima sutikti su ieškovų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino procesinius dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovai nusikalstamos veikos neįvykdė ir buvo išteisinti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir skundžiamame sprendime pasisakė nurodęs, kad vien tas faktas, jog ieškovai buvo išteisinti teismo nuosprendžiu, nesudaro pagrindo patenkinti ieškovų ieškinio, nes ieškovai pagrįstai buvo įtariami padarę nusikaltimus, nurodytus kaltinamajame akte.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka, nes esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalÄ , yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados atitiko suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, tad teisėjų kolegija ieÅ¡kovų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų neteisėtumo atmeta.Dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ teisėtumoIeÅ¡kovai teigia, kad remiantis pateiktu Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rai 2009-07-01 iÅ¡ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos praneÅ¡imu Nr. (8-3-06)-K-8885, kuriame nurodyta, kad UAB „Banginis ir Ko“ galimai pasisavino Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos lėšas, nebuvo pakankamo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovų baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jie padarė nusikaltimÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad BPK 166 str. 1 d. numato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas:

1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra atliko ikiteisminį tyrimÄ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tÄ , tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga, nes bylos medžiaga patvirtina, kad VMI informacija buvo susijusi su ieÅ¡kovės V. V., dirbančios UAB „Banginis ir Ko“, atlyginimo pakėlimu nuo 400 Lt iki 7000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žymus, beveik 17,5 karto, atlyginimo pakėlimas ieÅ¡kovei per trumpÄ laikotarpį, ieÅ¡kovės neÅ¡tumo laikotarpiu, žinant, kad nuo ieÅ¡kovės gaunamo atlyginimo dydžio ieÅ¡kovei bus skaičiuojamos valstybės iÅ¡mokos nedarbingumo ir gimdymo, vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu, galėjo pareigÅ«nams kelti pagrįstų įtarimų dėl bendrovėje deklaruojamos finansinės situacijos.

Be to, paaiÅ¡kėjo, kad bendrovės „Banginis ir Ko“ vieninteliam akcininkui (ieÅ¡kovui) D. M. padidinti ieÅ¡kovės atlyginimÄ 17,5 karto buvo ekonomiÅ¡kai nenaudinga, nes per vienerius metus bendrovė vadovei (ieÅ¡kovei) turėtų iÅ¡mokėti 84000 Lt atlyginimo, ir 30,98 procentų nuo Å¡io darbo užmokesčio sumos – 27 024,20 Lt mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, t. y. iÅ¡ viso 111 024,20 Lt, kai 2008 metais bendrovės apyvarta per metus buvo tik 25 6481 Lt, o bendrovėje dirbantys kiti darbuotojai per mėnesį uždirbdavo po 200, 400 ar 800 Lt.

Taip pat įtartina buvo ir tai, kad nuo 2008-10-01 UAB „Banginis ir Ko“ vadovo darbo užmokestis buvo 1 350 Lt, o ne 7 000 Lt, kaip iki to buvo paskirta ieÅ¡kovei, vėliau, nuo 2008-12-31, ieÅ¡kovo D. M. atlyginimas buvo sumažintas iki 400 Lt (b. b. 1 t., b. l. 12–13). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad VMI pateiktÄ informacijÄ apie tariamai pagrobtas valstybės lėšas prokuratÅ«ra galėjo tinkamai patikrinti pradėjusi ikiteisminį tyrimÄ .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovės atlyginimo dydis pasikeitė bÅ«tent tuo metu, kai ieÅ¡kovė sužinojo, kad laukiasi kÅ«dikio (nuo 2008-04-01), taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ieÅ¡kovų tarpusavio santykius pažymėjęs, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, ieÅ¡kovas yra ieÅ¡kovės vaiko tėvas (b. b. 1 t., b. l.

45) ir vienintelis įmonės akcininkas. Tad visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, kėlė ikiteisminio tyrimo organams pagrįstų abejonių dėl bendrovėje vykdomų mokestinių prievolių valstybei sÄ Å¾iningumo.Negalima sutikti su ieÅ¡kovų motyvais, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas be pagrindo, nes 2009-06-05 VMI tikrindama UAB „Banginis ir Ko“ mokestinių pažeidimų nenustatė. PrieÅ¡ingai, nei aiÅ¡kina apeliantai, bÅ«tent atlikto mokestinio patikrinimo pagrindu Kauno apskrities VMI kreipėsi į prokuratÅ«rÄ pateikdama 2009-06-05 duomenis (pažyma Nr. Au 12-163) apie vykdomÄ bendrovėje mokestinę veiklÄ (b. b. 1 t., b. l. 5–7).

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tas faktas, kad VMI po UAB „Banginis ir Ko“ mokestinio patikrinimo kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , sudaro pagrindÄ pripažinti, kad bendrovės mokestinio patikrinimo rezultatai, nors nebuvo VMI kvalifikuoti kaip mokestinio įstatymo pažeidimai, tačiau VMI sukėlė įtarimÄ dėl bendrovės veikos atitikties kitų įstatymų reikalavimams, tad VMI apie tai informavo prokurorÄ . Todėl formalus ieÅ¡kovų vertinimas pažymos Nr. Au 12-163 turinio apie atlikto VMI patikrinimo rezultatus nesudaro pagrindo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas pagal VMI pažymÄ negalėjo bÅ«ti pradėtas.

Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal VMI operatyvaus patikrinimo pažymÄ Nr. AU12-163, pripažįstant pareigÅ«nų veikÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (atlikimo) teisėta, yra pagrįsta.Taip pat atmestinas ieÅ¡kovų apeliacinio skundo motyvas, kad ikiteisminio tyrimo nepagrįstumÄ patvirtina Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartis. Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apygardos teismas (b. b. 2 t., b. l. 48-50) vertino procesinę situacijÄ baudžiamojoje byloje iki 2009-12-10, o dėl vėliau 2010-02-26 suformuoto procesiniuose dokumentuose įtarimo ieÅ¡kovams apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nepasisakė.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovams 2010-02-26 pareikÅ¡ti įtarimai dėl kelių nusikaltimų, o ne dėl vieno nusikaltimo pagal LR BK 182 str. 2 d., kaip buvo pareikÅ¡ta 2009-09-16 ieÅ¡kovei V. V. (b. b. 2 t., b. l. 25, 30, 68), taigi pasikeitė pateikto įtarimo ieÅ¡kovei apimtis ir esmė. Tai, kad ieÅ¡kovų argumentai dėl procesinių veiksmų neteisėtumo baudžiamojoje byloje yra neteisingi, patvirtina vėlesni teismų procesiniai dokumentai, kuriais atmesti (b. b. 2 t., b. l. 150–152, 160) ieÅ¡kovės skundai dėl procesinės teisės pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu (CPK 185 str., BPK 166 str. 1 d. 1 p. 151 str. 6 d.).Dėl nuosavybės teisių apribojimo į motinystės paÅ¡alpÄ teisėtumo Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įtarimai dėl nusikaltimo padarymo ieÅ¡kovei 2010-02-26 (b. b. 2 t., b. l. 30–33) buvo pareikÅ¡ti baudžiamojoje byloje, o nuosavybės teisės į motinystės paÅ¡alpÄ ieÅ¡kovei buvo apribotos nuo 2009-07-31 prokuroro nutarimu (b. b. 2 t., b. l. 40), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nagrinėjamojoje byloje konstatavo BPK 151 str. nuostatų pažeidimÄ , nes remiantis minėtu įstatymu, nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti taikomas ne bet kam, o tik įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba kitiems fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ daiktÄ .

Å ias aplinkybes taip pat pripažino Kauno apygardos teismas, 2010-02-05 panaikinęs prokuroro nutarimÄ dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į motinystės paÅ¡alpÄ apribojimo (b. b. 2 t., b. l. 48–50). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu padarytas baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimas.Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad taikant nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ visÄ priklausančios ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti motinystės iÅ¡mokos sumÄ , o ne jos dalį, buvo pažeistas įstatymas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ginčo dėl ieÅ¡kovės nėštumo ir kad ieÅ¡kovė tikrai pagimdė vaikÄ , kad ieÅ¡kovė dirbo ir turėjo teisę gauti bent minimaliÄ motinystės paÅ¡alpÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad buvo padaryti du pažeidimai dėl apribojimų taikymo nepareiÅ¡kus ieÅ¡kovei įtarimų ir uždraudus iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei bent dalį motinystės iÅ¡mokos, pastarasis pažeidimas nebuvo paÅ¡alintas ir vėliau, po to, kai ieÅ¡kovei buvo pateikti įtarimai, nes motinystės paÅ¡alpa ir toliau ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡mokama. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų motyvais, kad vėlesni prokuroro veiksmai (2010-02-26), susiję su nuosavybės teisių apribojimo į motinystės paÅ¡alpÄ ieÅ¡kovei taikymu, pripažintini pagrįstais BPK 151 str. nuostatų taikymo prasme (b. b. 2 t., b. l. 51–53).

Tačiau tai nesudaro pagrindo, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinti, kad ankstesniu 2009-07-31 nutarimu (b. b. 2 t., b. l.

40) ikiteisminio tyrimo metu taikomas ieÅ¡kovei nuosavybės teisių apribojimas į motinystės paÅ¡alpÄ baudžiamojo proceso teisės normų ir ieÅ¡kovės teisių nepažeidė, nes tai prieÅ¡tarauja įsiteisėjusiai Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutarčiai (CPK 18, 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ ieÅ¡kovės reikalavimų dalį patenkino pagrįstai, todėl atsakovų motyvas dėl nepagrįsto dalies ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo ir žalos atlyginimo priteisimo ieÅ¡kovei atmestinas.Negalima sutikti su ieÅ¡kovo D.

M. apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovui negalėjo būti taikomas nuosavybės teisių apribojimas ir kad tariamai pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino taikomų ieškovams nuosavybės teisių apribojimus padarydamas dvi skirtingas išvadas. Byloje nustatyta priešingai, negu aiškina ieškovas, kad ieškovui D. M. nuosavybės teisių apribojimas taikytas 2010-03-10, t. y. po 2010-02-26 pareikšto įtarimo dėl galimai padaryto nusikaltimo (b. b. 2 t., b. l. 68–70, 89–91), taigi skirtingai nuo ieškovės V.

V., kuriai pritaikius 2009-07-31 nuosavybės teisių apribojimus į motinystės paÅ¡alpÄ , įtarimai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikÅ¡ti, o 2009-09-16 pareikÅ¡tas įtarimas teismo pripažintas deklaratyviu. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, taikydami BPK 151 str. nuostatas ieÅ¡kovui B. M., įstatymo nepažeidė (CPK 185 str.).Atmestinas ieÅ¡kovų motyvas dėl tariamo pažeidimo, susijusio su terminu, kuriam buvo taikomas ieÅ¡kovų nuosavybės teisių apribojimas, kuris, ieÅ¡kovų apskaičiavimu, tariamai galiojo 16 mėnesių, o buvo paskirtas dvejiems metams, kadangi tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009-07-31 nutarimas laikinai apriboti ieškovės V. V. nuosavybės teises (2 t., b. l.

40) galiojo iki 2010-02-05, vėliau nutarimas laikinai apriboti ieÅ¡kovės V. V. nuosavybės teises galiojo nuo 2010-02-26 iki 2010-03-18, tai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga (b. b. 2 t., b. l. 170). Taip pat klausimas dėl ieÅ¡kovei taikyto nuosavybės teisių apribojimo teisėtumo buvo iÅ¡nagrinėtas Kauno apygardos teisme 2010-04-18 (2 t., b. l. 160), teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės skundÄ , BPK 151 str. 6 d. nuostatų pažeidimo nenustatė, ieÅ¡kovės skundo netenkino. Ikiteisminio tyrimo metu priimtas 2010-03-10 nutarimas laikinai apriboti ieÅ¡kovo nuosavybės teises (2 t., b. l. 89–91, 94–95) galiojo nuo minėtos datos iki baudžiamosios bylos 2010-04-20 perdavimo į teismÄ momento (b. b. 2 t., b. l. 170, 3 t., b. l. 2).

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų įrodymų visumÄ , tarp jų ir Kauno apygardos teismo 2010-04-08 nutartį, konstatuoja, kad ieÅ¡kovų motyvas dėl ieÅ¡kovams taikyto nuosavybės teisių apribojimo termino pažeidimo yra neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 12 str., 185 str.). Taip pat atmestinas ieÅ¡kovų motyvas, kad Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartimi buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo, kaltės klausimas, nes byloje tokių įrodymų nėra. Apeliacinis teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės skundÄ dėl ieÅ¡kovei pritaikytų nuosavybės teisių apribojimo į motinystės paÅ¡alpÄ , to pareiÅ¡kėja prašė apygardos teismui paduotame skunde, kurio esmė ir pagrindas buvo tariamai neteisėti procesiniai dokumentai:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-10 nutartis, Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2009-07-31 nutarimas (2 t., b. l. 25, 44–45), tai, taip pat nurodyta Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartyje (2 t., b. l. 48–50). Todėl Kauno apygardos teismo 2010-02-05 nutartis negali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta prieÅ¡ingai. Pažymėtina, kad BPK 442 str. 1 d. pasakyta, jog iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , aukÅ¡tesniojo teismo teisėjas ar teisėjų kolegija pasitarimų kambaryje priima vienÄ iÅ¡ nutarčių, todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovės paduoto skundo ribas, dėl anksčiau minėtų prokuratÅ«ros ir apylinkės teismo procesinių dokumentų peržiÅ«rėjimo apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti motyvai asmenų kaltės klausimo ikiteisminio tyrimo metu neiÅ¡sprendė, nes asmens kaltės (nekaltumo) klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas tik nuosprendžiu baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės (BPK 297 str.).

Kitų skundžiamo teismo sprendimo motyvų dėl ieškovams taikytų nuosavybės teisių apribojimo teisėjų kolegija nekartoja, nes jiems pritaria.Dėl paklausimų pateikimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami tyrimui atlikti būtini duomenis apie ieškovus, tuo tikslu ikiteisminio tyrimo pareigūnai rašė paklausimus į įvairias institucijas. Įvertinęs pateiktų baudžiamojoje byloje raštų turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad raštuose nurodyta faktinė aplinkybė, kuriai išaiškinti reikalinga informacija apie asmenį, tačiau nei viename rašte nenurodyta, kad asmuo, dėl kurio pateiktas paklausimas, yra kaltas dėl įvykdyto nusikaltimo.

Akivaizdu, kad be Å¡ių procedÅ«rinių veiksmų ikiteisminis tyrimas nebÅ«tų užbaigtas, o tyrimo medžiaga bÅ«tų surinkta nevisa, tad pareigÅ«nų veiksmai buvo bÅ«tini tinkamai surinkti medžiagÄ , todėl jie negali bÅ«ti pripažinti neteisėtais, pažeidžiančiais BPK 18 str. nuostatas. IeÅ¡kovų motyvai dėl tariamai pablogėjusios jų reputacijos ir teisių pažeidimo yra atmestini kaip neįrodyti (CPK 185, 178 str.) – tai pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nustatė skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija su Å¡iomis iÅ¡vadomis sutinka ir jų nekartoja.

Dėl ieÅ¡kovams taikytos kardomosios priemonės.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovams 2010-02-26 buvo pritaikyta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 36–38, 73–75). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119–121 str.).

Å iuo atveju kardomoji priemonė buvo pritaikyta ieÅ¡kovams atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje (siekiant užtikrinti įtariamųjų tolimesnį dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme). Todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio pagrindo taikyti ieÅ¡kovams kardomÄ jÄ priemonę, nes kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi skundžiamame sprendime BPK įstatymu, kuris, pirmosios instancijos teismo manymu, yra tinkamai taikytas ieÅ¡kovams, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo motyvus laiko teisingais ir jų nekartoja.

IeÅ¡kovų apeliacinio skundo motyvas, kad apeliantai (ieÅ¡kovai) sÄ Å¾iningai atvykdavo į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ nesudaro pagrindo pripažinti, kad kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo laikotarpiu ieÅ¡kovams paskirta neteisėtai.Negalima sutikti su ieÅ¡kovų motyvais, kad po 2010 m. vasario mėnesio jau buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė nepadarė nusikalstamos veikos (CPK 12, 178 str.), todėl ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovams taikytos laisvės apribojimo priemonės buvo neteisėtos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė nagrinėjamojoje byloje, kad skiriant asmeniui kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, Å¡i iÅ¡vada yra teisinga.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu, kardomosios priemonės galiojimo laikotarpiu buvo nustatyta, jog ieškovai yra nekalti, ir esant neginčytinai nustatytam ieškovų nekaltumui kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti vis tiek nustatyta tvarka nebuvo panaikinta. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovų kaltės klausimas buvo išspręstas po to, kai ieškovai buvo išteisinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-27 nuosprendžiui (3 t., b. l. 105–115), kuris įsiteisėjo 2011-01-26 remiantis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi (3 t., b. l. 159–174).

Todėl apeliantų motyvai dėl ieÅ¡kovams ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės nepagrįstumo, jos galiojimo ir trukmės yra atmestini kaip neįrodyti (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija nekartoja kitų pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, kuriais atmesti ieÅ¡kovų argumentai (dėl pareigÅ«nų tariamo kerÅ¡to ieÅ¡kovams, dėl ieÅ¡kovų negalėjimo iÅ¡vykti į suplanuotus renginius), motyvuoja kardomosios priemonės skyrimo neteisėtumÄ , pripažįsta juos teisingais.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl procesinio pažeidimo nebuvimo apklausiant ieÅ¡kovus be advokato, nes remiantis BPK 51 str., privalomas gynėjo dalyvavimo atliekant proceso veiksmus Å¡ioje byloje nenumatytas.Dėl žalos atlyginimo sÄ lygųTeisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).

Todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų nepasisakė pagrįstai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų buvimo pagal vienÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ , dėl neteisėtai apribotos ieÅ¡kovės teisės į visÄ motinystės paÅ¡alpÄ , taip pat ir už laikotarpį, kai ieÅ¡kovei nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikaltimÄ , todėl net ir sutinkant, jog apeliantai dėl jiems taikytų procesinės prievartos priemonių patyrė nuostolių, tačiau nenustačius vienos iÅ¡ valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų – pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų buvimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo analizuoti kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų ar tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priteistinos ieÅ¡kovei žalos sumÄ atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir konstatuoja, kad priteistos žalos atlyginimo sumos dydis atitinka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų padarytÄ pažeidimÄ .

Todėl apeliantų motyvai dėl šios dalies teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo atmestini.Kiti ieškovų apeliacinio skundo motyvai dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų procesiniame dokumente nepasisakė. Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir apeliacinių skundų argumentais jo naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–331 straipsniais, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo nekeisti. Teisėjai                                                                               Galina Blaževič                                                                                            Raimondas Buzelis                                                                                              Arvydas Žibas