Legislator Case Law & Legislation
a47cf64c-4e74-47d2-bef8-c3f5a68de2ee AI generated

a47cf64c-4e74-47d2-bef8-c3f5a68de2ee · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a47cf64c-4e74-47d2-bef8-c3f5a68de2ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-197-449/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64229-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1. (S)                                                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,gynėjai R.

Legislator headnote

AI generated

a47cf64c-4e74-47d2-bef8-c3f5a68de2ee · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių neginčija, nurodo, kad civilinius ieÅ¡kinius atlygins dalimis. Nuteistasis nurodo, kad su Valstybine ligonių kasa jis sudarė sutartį ir pagal Å¡iÄ sutartį ligonių kasai kiekvienÄ mėnesį sumoka po 32 Eur. Dėl nukentėjusiųjų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių nuteistasis nurodo, kad jis nukentėjusiųjų atsiprašė, o jie sutiko priimti jo atsipraÅ¡ymÄ tik tuo atveju, jeigu jis sumokės pusę jų praÅ¡omų sumų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-197-449/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64229-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1. (S)                                                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,gynėjai R.

Å .,nuteistajam V. S.,nukentėjusiojo A. B. atstovui advokatui V. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, Å¡ias bausmes subendrinus bausmių apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam V.

S. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Iš nuteistojo V. S. priteista 665,96 Eur turtinės ir 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam A. B.. Iš nuteistojo V. S. taip pat priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam G. K.. Iš nuteistojo V. S. priteista 720,72 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.

Iš nuteistojo V. S. taip pat priteista 1088,45 Eur turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai iki sutartyje nustatyto termino, t. y. per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos – 2016 m. balandžio 29 d. Tuo pačiu nuosprendžiu R. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir byla jam nutraukta, R. M. ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis), dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

             V. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 20 d., apie 19.10 val., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatÄ . Nusikalstama veika padaryta esant Å¡ioms aplinkybėms: vieÅ¡oje vietoje, IÄ® R. P. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , dėl menkavertės priežasties spyrė į kairės kojos pakinklį A.

B., o Å¡iam nuo spyrio suklupus, sugriebė deÅ¡ine ranka už sprando ir jėga stÅ«mė A. B. žemyn, dėl to Å¡is griuvo ir trenkėsi deÅ¡ine kaktos puse į kietÄ grindų dangÄ . Å iais V. S. veiksmais A. B. padarytas kaktos deÅ¡inės pusės nubrozdinimas, abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, deÅ¡inės akies junginės kraujosruva, deÅ¡inės akiduobės virÅ¡utinės sienelės lūžis, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virÅ¡ kairės smilkininės skilties.

Dėl kaukolės pamato lūžio buvo sunkiai sutrikdyta A. B. sveikata.             Be to, V. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Nusikalstama veika padaryta Å¡iomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, o bÅ«tent: toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, G. K. bandant užstoti ant žemės gulintį sužalotÄ A. B., V. S. kumščiu sudavė G. K. į deÅ¡inės akies sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame paakyje, dėl to nukentėjusiajam G.

K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.              Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė per griežtÄ bausmę. Skunde dėstoma teisės teorija apie nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. Nuteistasis V. S. nurodo, kad jis nesuvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti. Jis nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nenutraukė žmonių poilsio.

Jis nenorėjo sužaloti nukentėjusįjį A. B.. Nuteistojo nuomone, teismas visiÅ¡kai neargumentavo, kuo pasireiÅ¡kė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Tai vertinamieji kriterijai, todėl teismas, pasak nuteistojo V. S., turėjo analizuoti ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo A. B., kokie motyvai paskatino panaudoti smurtÄ ir tik tada padaryti argumentuotÄ iÅ¡vadÄ dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiųjų A. B. ir G. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi nuo liudytojos M.

K. parodymų, šios liudytojos parodymai ir jo, V. S., parodymai sutampa. Nuteistojo nuomone, dėl spyrio nukentėjusiajam A. B. yra abejonių, o abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Skunde nurodoma ir tai, kad jis tiesioginės tyčios sužaloti nukentėjusįjį A. B. neturėjo. Todėl, nuteistojo V. S. nuomone, jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į 135 str. 1 d. Skunde nurodoma ir tai, kad nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie yra tiesiogiai nurodyti BK straipsnio dispozicijoje.

Tuo atveju, kai nenustatoma BK straipsnio dispozicijoje nurodyto veikos motyvo ar tikslo, konstatuojama, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos arba tai, kad padarė kitÄ veikÄ , kuri nereikalauja atitinkamo motyvo ar tikslo. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Nuteistojo V. S. nuomone, jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 2 d. 8 p., yra sudėtinė dalis kitos jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. Šiuo atveju, pasak nuteistojo, yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiÅ¡kinys – baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija.

Nuteistojo V. S. nuomone, Å¡iuo atveju visuma yra BK 284 str. 1 d., o dalis – BK 135 str. 2 d. 8 p. Esant visumos ir dalies konkurencijai taikoma bendra visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 63 str. 5 d. 1 p., kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, teismas taiko paskirtų bausmių apėmimo bÅ«dÄ .

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių neginčija, nurodo, kad civilinius ieÅ¡kinius atlygins dalimis. Nuteistasis nurodo, kad su Valstybine ligonių kasa jis sudarė sutartį ir pagal Å¡iÄ sutartį ligonių kasai kiekvienÄ mėnesį sumoka po 32 Eur. Dėl nukentėjusiųjų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių nuteistasis nurodo, kad jis nukentėjusiųjų atsiprašė, o jie sutiko priimti jo atsipraÅ¡ymÄ tik tuo atveju, jeigu jis sumokės pusę jų praÅ¡omų sumų.

Å ios sumos jam yra labai dideli pinigai, tačiau dalimis jis pajėgs atlyginti jiems priteistas sumas. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad jis, V. S., charakterizuojamas teigiamai, dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, o bÅ«damas laisvėje galėtų greičiau atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį, jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d. Tuo atveju, jeigu Å¡is praÅ¡ymas nebus patenkintas, V.

S. praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę negu numato įstatymas, taikyti jam BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Prie apeliacinio skundo nuteistasis pridėjo dokumentus: charakteristikÄ , iÅ¡ kurios matosi, kad V. S. nuo 2016 m. sausio 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju ir Å¡ioje įmonėje gerai charakterizuojamas. Taip pat apeliantas pateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matosi, kad apeliantas kiekvienÄ mėnesį sumoka po 32 eurus Valstybinei ligonių kasai.                Teismo posėdyje nuteistasis V.

S. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras ir nuketėjusiojo A. B. atstovas praÅ¡o nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo A. B. atstovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo atstovavimo Lietuvos apeliaciniame teisme iÅ¡laidas - 150 Eur.  Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo Å¡velninti nuteistajam V.

S. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, nes jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų.Apeliantas praÅ¡o jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog jis nesutrikdė visuomeninės tvarkos ir nenutraukė žmonių poilsio, taip pat nurodo, jog jis nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo A. B.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje V.

S. kaltinant pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaltinamajam inkriminuojant sunkų kÅ«no sužalojimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs bylos aplinkybes, surinktus įrodymus patikrinęs teisiamojo posėdžio metu ir juos įvertinęs pagal BK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, pripažino, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. S. sužalojant nukentėjusįjį A. B. dominavo chuliganiÅ¡ki motyvai, t. y. teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V.

S. nukentėjusįjį sužalojo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Su tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka, ji pagrįsta surinktais įrodymais. Apeliantas, nesutikdamas su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , skunde dėsto argumentus dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 284 straipsnio 1 dalis V. S. dėl A. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nebuvo inkriminuota.

BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų objektai yra skirtingi. Apeliaciniame skunde be pagrindo chuliganiÅ¡kos paskatos tapatinamos su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, numatytu BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų bei abejoti padarytomis iÅ¡vadomis. Teismas iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl V. S. kaltės padarius Å¡iÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis.

IÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius duomenis, o apelianto nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis nėra pagrindas keisti skundžiamÄ nuosprendį skunde nurodytais motyvais. Apeliantas tik jam naudinga linkme interpretuoja bylos aplinkybes, įrodymus vertina vienpusiÅ¡kai, nesiejant jų tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis.BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-62/2014 ir kt.).

Tai, kad V. S. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , patvirtina iÅ¡ dalies paties apelianto, nukentėjusiųjų bei liudytojos M. K. parodymai, specialisto iÅ¡vados.  Byloje esančiame apžiÅ«ros protokole nurodyti A. B. padaryti sužalojimai: nubrozdinimas kaktos deÅ¡inėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, po deÅ¡inės akies jungine. DeÅ¡inės akiduobės virÅ¡utinės sienelės lūžimas. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamojo įvykio metu ir bÅ«du.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu į kaktos deÅ¡inę pusę. A. B. dėl kaukolės pamato kaulų (deÅ¡inės akiduobės virÅ¡utinės sienelės) lūžimo, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktÄ , padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 83-86). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. nustatyti Å¡ie sužalojimai: kaktos deÅ¡inės pusės odos nubrozdinimas, abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, deÅ¡inės akies junginės kraujosruva, deÅ¡inės akiduobės virÅ¡utinės sienelės lūžis, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virÅ¡ kairės smilkininės skilties, padaryti paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), iki apžiÅ«ros VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (2015-11-20).

Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal SSMNT 6.6.1. punktÄ dėl kaukolės pamato lūžio. Sužalojimai nevertinami atskirai, nes galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (veidu trenkiantis į betoninį grindinį). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į kaktos deÅ¡inę pusę. Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nugriuvus ir kontaktavus kaktos deÅ¡ine puse su kietu pavirÅ¡iumi.

Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 99-100).Teisiamajame posėdyje apklaustas nuteistasis V. S. parodė, kad 2015-11-20 apie 19 val. su draugais Š. M., R. M., D. R., O. R. stovėjo prie parduotuvės. Prieš tai, gal prieš keturias valandas, trise buvo išgėrę butelį brendžio. Į parduotuvę įėjo G. K. ir A. B., kuriuos jis pažinojo, kažkuris iš draugų sušuko, kad A. B. ir G. K. nupirktų alkoholio. Jis (V. S.) į parduotuvę nuėjo iš paskos.

G. K. ir A. B. stovėjo prie kasos. Jis atsistojo už jų, norėjo nusipirkti cigarečių ir spragėsių. A. B. viena ranka pradėjo jį tampyti už striukės prie peties, liepė eiti iš parduotuvės, pasakė, kad alkoholio nepirks. Pasakė A. B., kad šis netampytų už striukės ir jį stipriai patraukė į save ir atsitraukė, A. B. nugriuvo ant žemės, tuomet jis priėjo pakelti, tačiau G. K. pradėjo rėkti, kad jis (V. S.) turbūt užmušė A. B., tada trenkė G. K..

A. B. nesmÅ«giavo, jį tik patempė link savęs, jis nukrito veidu į priekį. Nukrito, nes turbÅ«t neiÅ¡laikė lygsvaros, nes buvo labai girtas. Taip pat parodė, kad neprašė A. B. nupirkti alkoholio. Kas iÅ¡ jo draugų tuo metu buvo parduotuvėje jis nematė, nes buvo tamsu, vėliau sužinojo, kad parduotuvėje dar buvo ir R. M.. A. B. paskambino jo tėvams, dėl to tėvai jį užsipuolė, tačiau jiems pasakė, kad nemušė, jie tik susistumdė. KitÄ dienÄ nuvyko į policijÄ ir prisipažino.

Ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ bandė susitikti su A. B., tačiau nepavyko. Kitas nuteistasis R. M., apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-11-20 iÅ¡gėrė kelis butelius alaus, vėliau ėjo į parduotuvę nusipirkti dar. Prie parduotuvės sutiko draugus ir ten vartojo alkoholį. Užėjo į parduotuvę nusipirkti antrÄ butelį degtinės. Kai dairėsi alkoholio skyriuje, iÅ¡girdo, kad įvyko konfliktas, pamatė A. B. gulintį ant žemės, o V. S. besistumdantį su G. K.. Alkoholiui pritrÅ«ko pinigų, todėl jis nuėjo namo jų pasiimti.

Kuomet A. B. ir G. K. ėjo į parduotuvę, D. R. pasakė, kad jie paimtų butelį degtinės. Konfliktas parduotuvėje įvyko, nes nukentėjusieji pasakė įžeidžiančius žodžius – „ubagai“ ar „bedarbiai“. Matė, kad po konflikto A. B. buvo sužalotas, jo kaktoje buvo guzas. Nukentėjusysis G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-11-20 kartu su A. B. po darbo Å¡ventė bendradarbio gimtadienį, iÅ¡gėrė vyno, po Å¡imtÄ gramų degtinės. Kartu su A. B.

ėjo į parduotuvę, prie kurios stovėjo V. S., M., R.. R. paprašė parÅ«kyti, atsakė, kad neturi. Parduotuvėje priėjęs prie pardavėjos paprašė pasverti vaflių ir parduoti cigarečių. Pardavėja nuėjo į sandėlį. IÅ¡karto po jų į parduotuvę užėjo V. S., R. M. ir R., prašė A. B. nupirkti butelį. Konfliktas prasidėjo kai pardavėja nuėjo į sandėlį. A. B. klausė, kodėl jis turi pirkti butelį, ne kartÄ pasakė, kad atstotų. Nematė, kad A.

B. tampytų V. S. už striukės. Buvo akivaizdu, kad vaikinai iÅ¡gėrę. V. S. pasakė „dieduk, tu nežinai už kÄ â€œ ir tuomet spyrė A. B. į blauzdÄ , Å¡is suklupo, V. S. paėmė už sprando ir trenkė jį betonines grindis. A. B. į grindis trenkėsi veidu. Tada jis (G. K.) pripuolė prie A. B., V. S. pasakė „gyvuly, kÄ darai, gal žmogų užmuÅ¡ei“ ir gavo smÅ«gį iÅ¡ V. S. kumščiu į deÅ¡inį paakį. Jis (G. K.) padėjo atsikelti A. B., ant jo kaktos buvo didelis guzas.

Palydėjo A. B. iki namų, beeinant jį užpuolė R. M., mušė rankomis, nugriuvusį spardė. Taip pat parodė, kad A. B. nebuvo girtas, jis buvo išgėręs 150 gramų vyno ir 100 gramų degtinės, jo vesti nereikėjo.    Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-11-20 vakare jį kartu G. K. bendradarbis atvežė iki parduotuvės. Prie parduotuvės stovėjo V. S., Š. M., R. M., O. R.. Visus juos pažinojo, problemų neturėjo. Kai jie su G. K. užėjo į parduotuvę, iš paskos atėjo S., M. ir R..

G. K. paprašė pardavėjos parduoti vaflių ir cigarečių. Prie jo (A. B.) stovėjo V. S. ir pradėjo kalbėti apie alkoholį, kad jis (A. B.) turi nupirkti, rodė į lentynÄ ir sakė „dieduk, nežinai ko mes norim“. Paklausė, kodėl jis jiems turi pirkti ir tada gavo smÅ«gį į kairę kojÄ , tada jį suėmė už sprando ir stÅ«mė į grindis. Taip pat parodė, kad V. S. už striukės netampė. Liudytojas Å . M. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarÄ , kartu su O.

R., D. R., V. S. ir R. M. prie parduotuvės gėrė brendį. Tuo metu į parduotuvę ėjo nukentėjusieji, jie buvo girti. Po 10 min. į parduotuvę nuėjo V. S., R. M. gal irgi nuėjo į parduotuvę. Pro langÄ pamatė, kad parduotuvėje A. B. tampo V. S. ranka paėmęs už krÅ«tinės srities. V. S. pastÅ«mė ar patraukė A. B. ir Å¡is nugriuvo. Atsakydamas į klausimus liudytojas parodė, kad V. S. patempė A. B. atgal ir Å¡is nugriuvo, nes buvo girtas. A. B. nugriuvo ant nugaros. Iki parduotuvės nukentėjusieji atėjo pėsti, matėsi, kad jie neblaivÅ«s, jie vedė vienas kitÄ .  Liudytojas D.

R. teisiamajame posėdyje parodė, kad susitiko su draugais prie parduotuvės ir gėrė alų. Ä® parduotuvę nusipirkti cigarečių nuėjo V. S., po jo, gal po 5 min., į parduotuvę užėjo nukentėjusieji, jie buvo neblaivÅ«s, tai matėsi iÅ¡ eisenos. Pro langÄ matė kaip A. B. V. S. pradėjo tampyti už rankos, tada V. S. patraukė A. B. už rankovės ir Å¡is nugriuvo priekiu į grindis. V. S. stovėjo eilėje prieÅ¡ A. B.. A. B. nuo žemės pakėlė G. K.. R. M. parduotuvėje tuo metu nebuvo.

R. palydėjo nukentėjusiuosius link namų, kai grįžo jo lūpa buvo prakirsta, pasakė, kad jį sužalojo A. B.. Taip pat parodė, kai A. B. išėjo iš parduotuvės, nesimatė, kad jis būtų sužalotas. Parduotuvėje tuo metu buvo ir moterų, kurios stovėjo eilėje. Kai nukentėjusieji ėjo į parduotuvę, jis (D. R.) sakė, kad šie nupirktų degtinės, bet tai sakė juokais.Liudytojas O. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-11-20 vakare prie parduotuvės gėrė alų.

Ä® parduotuvę atėjo nukentėjusieji, pro langÄ matė, kaip viduje A. B. su V. S. susistumdė. Matė kaip A. B. tampė V. S. už rankos. IÅ¡girdo rėkiančiÄ pardavėjÄ ir užėjo į parduotuvę, pamatė gulintį A. B., pardavėja rėkė ant V. S.. Nukentėjusieji buvo iÅ¡gėrę, abu svirduliavo. Taip parodė, kad A. B. yra nekonfliktiÅ¡kas.     Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja M. K. parodė, kad vakare į parduotuvę atėjo A. B. ir G. K. ir jei patys nebÅ«tų pasakę, kad jie iÅ¡ gimtadienio, tai ji turbÅ«t net nebÅ«tų supratusi, kad jie Å¡iek tiek iÅ¡gėrę.

Jie nei griuvinėjo, nei svirduliavo. Kai nukentėjusieji užėjo į parduotuvę, joje buvo R. M.. Paskui nukentėjusiuosius į parduotuvę atėjo R. ir jų paprašė nupirkti butelį. Paskui atėjo V. S.. G. K. paprašė parduoti cigarečių ir ko nors mergaitei. Ji nuėjo į sandėlį, kai grįžo pamatė ant grindų gulintį A. B., prie jo buvo pasilenkęs V. S.. A. B. ant kaktos iššoko guzas. Taip pat parodė, kad A. B. nekonfliktiÅ¡kas, taikus žmogus.  Liudytoja D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad tÄ vakarÄ jos vyras (A.

B.) namo grįžo apie 19 val., deÅ¡inėje jo kaktos pusėje buvo gumbas, o G. K. buvo kruvinas. Papasakojo, kad juos užpuolė parduotuvėje. Ji paskambino pardavėjai, paklausti ar buvo toks įvykis, pardavėja patvirtino. A. B. ir G. K. pasakė, kad juos sumušė V. S. ir M.. A. B. tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs, tačiau nebuvo labai girtas. Liudytoja V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarÄ jos vyrui paskambino A. B. ir pasakė „tavo sÅ«nus sudrumstė man ramybę“, kartu su vyru išėjo į laukÄ , kur buvo V.

S. su draugais, paklausė sÅ«naus kas atsitiko, į kÄ sÅ«nus nieko neatsakė. R. M. prašė nepykti ant sÅ«naus, pasakė, kad tai jis sumušė. Namie V. S. sakė, kad nemušė A. B.. Sakė, kad sudavė G. K., o A. B. pastÅ«mė.                                 Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų spyrė A.

B. į kairės kojos pakinklį, o Å¡iam nuo spyrio suklupus, sugriebė deÅ¡ine ranka už sprando ir jėga stÅ«mė A. B. žemyn, dėl ko Å¡is griuvo ir trenkėsi deÅ¡ine kaktos puse į kietÄ grindų dangÄ , taip sunkiai sutrikdė A. B. sveikatÄ . Duomenys, kuriais byloje grindžiama nuteistojo kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , surinkti baudžiamojo proceso kodekse numatytais procesiniais veiksmais, todėl pagrįstai pripažinti nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Ä®rodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė apkaltinamÄ jį nuosprendį vieni su kitais sutampa, vieni kitus papildo, sudarydami vientisÄ loginę įrodymų grandinę.

Nors apeliantas tvirtino, jog jis tik pastÅ«mė nukentėjusįjį A. B., taip pat neigė chuliganiÅ¡kas sužalojimo paskatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius V. S. parodymus vertino kaip gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas liudytojų Å . M., D. R. ir O. R. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir neobjektyvius, tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė lygindamas Å¡ių asmenų parodymus tarpusavyje, o taip pat su liudytojos M.

K. bei nukentėjusiųjų parodymais.  Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos neanalizavo konflikto tarp V. S. ir A. B. priežasčių. Iš nuteistojo V. S., liudytojo D. R., nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad nuketėjusiesiems einant į parduotuvę, vienas iš V. S. draugų pasakė, kad nukentėjusieji nupirktų alkoholio. Parduotuvėje nukentėjusysis A. B. atsisakė pirkti alkoholį ir tada buvo sumuštas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nė vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad parduotuvėje nukentėjusysis A.

B. padarė kokius nors aktyvius, teisei prieÅ¡ingus veiksmus prieÅ¡ V. S.. Pats nukentėjusysis A. B. neigė tampęs V. S. už striukės, nukentėjusysis G. K. parodė nematęs, kad A. B. tampytų V. S. už striukės. Apelianto bei liudytojų parodymai apie neva A. B. atliktus veiksmus - V. S. tampymÄ už striukės, skirtingi. Apelianto draugai liudytojai Å . M., D. R. ir O. R. parodė, kad pro langÄ matė, kad parduotuvėje A. B. tampo V. S., tačiau Å . M. nurodė, kad nukentėjusysis V. S. tampė ranka paėmęs už krÅ«tinės srities, liudytojai D.

R. ir O. R. parodė, kad tampė už rankos. Nuteistasis V. S. parodė, kad nukentėjusysis jį tampė už peties. Å iame kontekste bÅ«tina pastebėti ir tai, kad net ir taip liudytojų bei apelianto apibÅ«dintas nukentėjusiojo elgesys nelaikytinas pavojingu V. S.. Akivaizdu, kad V. S. panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A. B., stovintį parduotuvėje ir neatlikusį jokių pavojingų veiksmų. Nekelia abejonių, kad A. B. stovėjimas eilėje prie kasos nekėlė jokios grėsmės apeliantui, todėl apeliantas neturėjo jokios objektyvios priežasties panaudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

B., o vėliau ir prieÅ¡ nukentėjusįjį G. K., kuris norėjo suteikti pagalbÄ nuo smurto nukentėjusiam A. B..Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad nukentėjusiųjų parodymai nesutampa su liudytojos M. K. parodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytus nukentėjusiųjų ir liudytojos M. K. parodymus, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių asmenų parodymai yra nenuoseklÅ«s ar iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi grįsdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti Å¡ių asmenų parodymų teisingumu ar patikimumu. Taip pat, apelianto manymu, byloje nepaÅ¡alintos abejonės dėl spyrio nukentėjusiajam A. B.. IÅ¡ nuteistojo V. S. parodymų matyti, kad jis teigė, jog nukentėjusįjį A. B. tik stipriai pastÅ«mė, o Å¡is, kadangi buvo girtas, pargriuvo. Pats nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis gavo smÅ«gį į kairę kojÄ . Nukentėjusysis G.

K. patvirtino, jog A. B. V. S. spyrė į blauzdÄ . Apelianto tvirtinimas, jog A. B. buvo tiek girtas, kad pargriuvo neiÅ¡laikęs pusiausvyros, byloje paneigtas tiek liudytojos M. K., tiek nukentėjusiųjų parodymais. Nukentėjusieji neneigė Å¡ventę gimtadienį, tačiau jų nurodytas iÅ¡gertas alkoholinių gėrimų kiekis neleidžia spręsti apie tokį girtumo laipsnį, kad, kaip nurodo apeliantas, jie sunkiai laikėsi ant kojų. Liudytoja M. K. parodė, kad jei patys nukentėjusieji nebÅ«tų pasakę, kad jie iÅ¡ gimtadienio, tai ji turbÅ«t net nebÅ«tų supratusi, jog jie Å¡iek tiek iÅ¡gėrę, jie nei griuvinėjo, nei svirduliavo. Taigi byloje nustatyta, kad V.

S. įvykio metu vieÅ¡oje vietoje – parduotuvėje, kurioje tuo metu buvo kitų žmonių, dėl menkavertės priežasties, prieÅ¡pastatydamas savo menkaverčius interesus visuotinai priimtinoms elgesio vieÅ¡oje vietoje taisyklėms, nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia spyrė A. B. į kairės kojos pakinklį, o Å¡iam nuo spyrio suklupus, sugriebė deÅ¡ine ranka už sprando ir jėga stÅ«mė A. B. žemyn, dėl ko Å¡is griuvo ir trenkėsi deÅ¡ine kaktos puse į kietÄ grindų dangÄ .

Apelianto padaryti veiksmai buvo įžūlÅ«s, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis, dominavo chuliganiÅ¡kos paskatos: parduotuvėje jis dėl menkavertės priežasties, tyčia sumušė A. B.. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tokiais veiksmais apeliantas sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ kyla esant tiesioginei ar netiesioginei tyčiai.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. S. veikė netiesiogine tyčia ir tarp jo veiksmų bei kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visi objektyvieji ir subjektyvieji V. S. padarytų nusikalstamų veikų požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltės forma, kurios turinį apibÅ«dina ir atskleidžia objektyvÅ«s bylos duomenys – nustatyti ir pakankamai iÅ¡samiai atskleisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltinamojo parodymais apie jo suvokimÄ darant pavojingÄ visuomenei veikÄ , bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu kilus bent vienam iÅ¡ padarinių, nurodytų BK 135 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nuteistojo V. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Baudžiamasis įstatymas apeliantui pritaikytas tinkamai.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nustatomosios ir motyvuojamosios dalių nėra pakankamai aiÅ¡ku, kokiÄ nusikalstamų veikų sutaptį nustatė pirmosios instancijos teismas.

Nustatomojoje dalyje A. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, kurio metu nežymiai sutrikdyta G. K. sveikata, iÅ¡dėstytos atskirai. Kita vertus, dėstant BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas nurodo, kad nusikalstamÄ veikÄ V. S. padarė įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tuo tarpu dėstydamas BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas pažymi, kad nusikalstama veika padaryta toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu.

Apie tai, ar teismas nustatė realiÄ , ar idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį negalima spręsti ir iÅ¡ rezoliucinės nuosprendžio dalies. Subendrindamas bausmes, teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalimi, tačiau nenurodė konkretaus Å¡ios dalies punkto. Reali nusikaltimų sutaptis yra tada, kai kaltininkas savarankiÅ¡komis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar jų dalyse.

Ideali nusikaltimų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.Å ioje byloje nustatyta, kad V. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o po to, kai sunkiai sutrikdė sveikatÄ A. B., kitam nukentėjusiajam bandant suteikti pagalbÄ A. B., V. S. jau kitais savo veiksmais panaudojo smurtÄ prieÅ¡ G. K., t. y. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o tuo pačiu nežymų sveiktos sutrikdymÄ G.

K.. Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ , BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis apima ir kito asmens nežymų sveiktos sutrikdymÄ , todėl Å¡iuo atveju nežymus sveikatos sutrikdymas G. K. kvalifikuojamas tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu įvertinus jau aptartas bylos aplinkybes, V. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, yra du atskiri nusikaltimai ir sudaro realiÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistajam paskirtos bausmės teisėjų kolegija taip pat atmeta.BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Å ioje byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių V. S. paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę už padarytus nusikaltimus.Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta bendros taisyklės iÅ¡imtis, teismas gali paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatytÄ bausmę.

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad teismui skiriant Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę, turi bÅ«ti nustatyta, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, taikyti nuteistojo V. S. atžvilgiu minėto įstatymo nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai.

Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, 2K-P-89/2014, 2K–252/2014).Byloje nustatyta, kad V. S. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje. Å ios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę V. S., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ . V. S. yra teistas, jis Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-10-11 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, be to, jis baustas administracine tvarka.

Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ pirmosios instancijos teismas V. S. paskyrė bausmę – laisvės atėmimÄ 3 metams, bausmės dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. paskyrė bausmę, kurios dydis artimesnis sankcijos minimumui. Už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ teismas paskyrė bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams, bausmės dydį nustatė lygų sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Ä®vertinus nuteistojo ankstesnį teistumÄ , terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jam paskirta pagrįstai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas nelaikytina akivaizdžiai per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus, tinkamai individualizuota, todėl nėra pagrindo jÄ Å¡velninti.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia nuteistojo kartu su apeliaciniu skundu pateikta teigiama jo charakteristika, o taip pat aplinkybė, jog apeliantas kas mėnesį atlieka 32 Eur mokėjimÄ Valstybinei ligonių kasai.  Atsižvelgus į tai, kad V. S. yra nuteistas ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio ar BK 75 straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu netaikytinos nesant Å¡iuose įstatymuose numatytų bÅ«tinų jų taikymo pagrindų.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ių BK nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, kadangi tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo A. B. atstovas advokatas V. K. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo V. S. 150 Eur iÅ¡laidas, kurias nukentėjusysis patyrė dėl jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.Nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2013, 2K-177-677/2016 ir kt.).Byloje pateiktas 2017 m. sausio 23 d. pinigų priėmimo kvitas, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis A.

B. advokatui V. K. sumokėjo 150 Eur už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.   Baudžiamoji byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is skundas atmestinas, todėl nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos, kurios susijusios su jo atstovavimu teisme, turi bÅ«ti apmokėtos. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, kuris dalyvavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į nuteistojo turinę padėtį, priteistus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui dydžius, daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo atstovo praÅ¡oma priteisti 150 Eur suma už jo atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme nelaikytina neproporcinga ir priteistina iÅ¡ nuteistojo V.

S..     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: Nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo V. S. priteisti nukentėjusiajam A. B. 150 (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) eurų iÅ¡laidų advokato, atstovavusio nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti. Teisėjai                                                                                                        Sigita Bieliauskienė Albinas Bielskis Linas Å iukÅ¡ta