a47a932e-a4ff-4c36-b4fa-1360a2cd2dd4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                        Baudžiamoji byla Nr.1A–478/2013                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00043-2010-5                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.6;                                                                         1.1.4; 1.1.8.13; 2.14; 2.4.                                                                                                                                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Albino Bielskio, teisėjų Kęstučio Jucio ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant JÅ«ratei Čenulevičienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,gynėjams advokatams Aivarui Surbliui, Daivai DereÅ¡kevičienei, Anai Grinevič, RamÅ«nui Vanagui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M.

N., A. B., nuteistojo K. G. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio, nuteistojo E. G. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. E. G. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. G. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtoji bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir K. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. M. N. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. G., A. M., E. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nustatytos tokios nuteistiesiems A. B., E. G., K. G. ir M. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: A. B., E. G., K. G., A. M., M. N., E. S. ir A. G., veikdami kartu su dviem asmenims, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, iki 2010 m. sausio 21 d. sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdami tikslÄ sunkiai sužaloti V.

B., susitarė užpulti jį prie jo gyvenamosios vietos ir sumušti panaudojant metalinius strypus ir medines lazdas. 2010 m. sausio 23 d., apie 21.00 val., K. G., E. G., M. N., E. S., A. M., A. B., du asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, bei A. G., kuris nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (išsigando įvykį mačiusios liudytojos šūksnių), prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), užpuolė V. B.: E. S. metaliniu strypu sudavus V. B. per kojas, pastarasis nukrito ant žemės, po to K.

G., E. G., M. N., E. S., A. M. ir A. B. ir du asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, metaliniais strypais ir medinėmis lazdomis bendrai sudavė ne mažiau kaip 10 kartų V. B. per kojas ir rankas, po to du asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, peiliais ne mažiau kaip 2 kartus dÅ«rė V. B. į sėdmenis bei ne mažiau kaip 5 kartus perpjovė V. B. kojas. Tokiais bendrais veiksmais jie itin žiauriai, sukeldami didelį fizinį skausmÄ , sužalojo V. B. padarydami jam dvi durtines-pjautines žaizdas ant deÅ¡inio sėdmens, dvi žaizdas deÅ¡inės Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje, vienÄ â€“ kairės Å¡launies vidurinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje su hematomomis žaizdų aplinkoje, pjautines žaizdas abiejų blauzdų apatinių trečdalių užpakaliniuose pavirÅ¡iuose su Achilo sausgyslių, kojos nykščio ilgojo lenkiamojo raumens sausgyslės, užpakalinės blauzdos arterijos, čiurnos sÄ nario kapsulės pakenkimais, deÅ¡inio Å¡eivikaulio skeveldrinį lūžimÄ , abiejų plaÅ¡takų sumuÅ¡imus su II delnakaulių lūžimais, trauminį hipoveliminį Å¡okÄ , tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis M.

N. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neišsamiai įvertinus byloje surinktus duomenis. Nuosprendį priėmęs teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų reikalavimų, kadangi neįvardino kokius konkrečius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko M. N.. Apkaltinamasis teismo nuosprendis grindžiamas vien tik nuteistųjų E. S., A. G. ir A. M. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Be to, apygardos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatė, kad visi nuteistieji, veikdami bendrai su M. J. bei R. G., susitarė nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu panaudoti metalinius strypus. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrininkų tyčia apėmė tik Å¡ių priemonių panaudojimÄ . Tačiau apygardos teismas nustatė ir tai, kad M. J. bei R. G. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo dar ir peilį. Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai nurodytÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl bendrininkų susitarimo turinio, tokie M.

J. ir R. G. veiksmai žalojant nukentėjusįjį dar ir peiliu, turėtų bÅ«ti vertinami kaip vykdytojo ekscesas. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad bÅ«tent peiliais padaryti sužalojimai lėmė sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ V. B., todėl už jo sužalojimÄ turėtų atsakyti tik M. J. ir R. G.. Tuo tarpu M. N. nusikalstami veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M.

N. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ neįskaitė viso sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«to laiko, t. y. neįskaitė laiko iÅ¡bÅ«to suėmime iki jis pagal Europos areÅ¡to orderį buvo pargabentas iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ . Be to, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo iÅ¡laidas, susijusias su Europos areÅ¡to orderio vykdymu. Nuteistasis M. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę;

į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d.; panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ M. N. priteista 1891, 54 Lt Policijos departamento naudai. Nuteistasis A. B. savo apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamos veikos, už kuriÄ buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, jis nepadarė. Anot nuteistojo, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, nuteistojo E. S. parodymai patvirtina, kad jis neatliko jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kuriais jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, nuosprendį priėmęs teismas A. B. paskyrė neteisingÄ bausmę.Nuteistojo K. G. gynėjo M. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nuteistojo K. G. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ grindžiama liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, ir kitų nuteistųjų Å¡ioje byloje parodymais. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. G., veikdamas bendrininkų grupe, sunkiai sutrikdė V.

B. sveikatÄ , byloje nėra. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pats nukentėjusysis nei vienam iÅ¡ nuteistųjų jokių pretenzijų neturi, jis atsisakė savo teisės duoti parodymus ir dalyvauti baudžiamajame procese. Liudytojo J. Č. parodymais nustatyta ir tai, kad netrukus po sužalojimo jam nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad buvo sužalotas autoįvykio metu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, kadangi jie prieÅ¡tarauja tarpusavyje.

Å iuo atveju, anot gynėjo, derėtų atkreipti dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ , pagal kuriÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas vien tik įslaptintų liudytojų parodymais, kurie privalo bÅ«ti iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje.Negali bÅ«ti pripažįstami patikimu įrodymu ir nuteistųjų A. M., E. S. bei A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi nuteistieji jų nepatvirtino apklausti pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, įrodymu negali bÅ«ti pripažįstami dar ir todėl, kad protokolo dalyje, kurioje nurodyta, kad jis atsisako gynėjo, yra aiÅ¡kiai ne A.

M. paraÅ¡as, o protokole užfiksuotų jo parodymų turinys yra identiÅ¡kas ankstesnės apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, protokolo turiniui. Kitų nuteistųjų parodymais teismo nuosprendis negalėjo bÅ«ti grindžiamas dar ir todėl, kad jie yra suinteresuoti iÅ¡vengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad nuteistiesiems, kurie Å¡ioje byloje pripažino savo kaltę ir davė parodymus, buvo paskirtos gerokai Å¡velnesnės bausmės nei tiems, kurie parodymus duoti atsisakė.Tai, jog V.

B. sužalojimo aplinkybės nėra tinkamai ir iÅ¡samiai nustatytos, patvirtina ir tai, kad, pagal teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių. Tuo tarpu, jei tikėti nuteistųjų A. M., E. S. ir A. G. parodymais, nukentėjusiajam turėtų bÅ«ti suduota gerokai daugiau smÅ«gių. Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad sužalojant nukentėjusįjį dalyvavo ne visi skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteisti asmenys, tame tarpe ir K.

G.. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad K. G. buvo suvaržyta teisė į tinkamÄ gynybÄ , kadangi jam nebuvo galimybės užduoti klausimus asmenims, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog K. G. dalyvavo V. B. užpuolime, advokato nuomone, jo nusikalstami veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji tarpusavyje buvo susitarę V.

B. atžvilgiu panaudoti peilius. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ nuteistųjų E. S. ir A. M. parodymų matyti, kad buvo tariamasi nukentėjusiajam smÅ«gius suduoti į rankas ir kojas. Nei vienas iÅ¡ nuteistųjų nenurodė to, jog buvo tartasi panaudoti ir peilius. Kaltinamajame akte nurodyta, kad nukentėjusįjį peiliu sužalojo vien tik M. J. ir R. G., todėl jų veiksmai turėjo bÅ«ti vertinami kaip vykdytojo ekscesas, o K. G. galėjo bÅ«ti teisiamas nebent pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo K. G. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistojo E. G. gynėjas R. Kivylius apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis ir neteisingai pritaikius BaudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo E. G. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ grindžiama liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, ir nuteistųjų E. S., A. G. ir A. M. parodymais. Tačiau Å¡ie duomenys negali bÅ«ti pripažįstami patikimu įrodymu, visų pirma, todėl, kad minėtų nuteistųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo beveik identiÅ¡ki, tuo tarpu teisiamajame posėdyje jie visiÅ¡kai pakeitė savo parodymus.

Antra, netrukus po apklausų ikiteisminio tyrimo metu visiems minėtiems nuteistiesiems griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Trečia, apklausiant nuteistÄ jį A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK reikalavimai – apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolo dalyje, kurioje nurodyta, kad A. M. atsisako gynėjo, yra aiÅ¡kiai ne jo paraÅ¡as, o protokole užfiksuotų jo parodymų turinys yra identiÅ¡kas ankstesnės apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, protokolo turiniui.

Ketvirta, visi nuteistieji – E. S., A. G. ir A. M. teisiamajame posėdyje atsisakė savo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų. Penkta, minėti nuteistieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jie, kaip įtariamieji, nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Taigi Å¡ių aplinkybių visuma, anot gynėjo, patvirtina, kad apygardos teismas neturėjo pagrindo apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti nuteistųjų E. S., A. G. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad E. G. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ dalies paneigia ir liudytojos V. S. parodymai, kuriuose ji tvirtino mačiusi, kad nukentėjusįjį užpuolė 3 – 5 vaikinų grupė. Tuo tarpu apygardos teismas konstatavo, kad užpuolikų buvo 11.Tai, jog V. B. sužalojimo aplinkybės nėra tinkamai ir iÅ¡samiai nustatytos, patvirtina ir tai, kad, pagal teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne mažiau kaip 10 trauminių poveikių.

Tuo tarpu, jei tikėti nuteistųjų A. M., E. S. ir A. G. parodymais, nukentėjusiajam turėtų bÅ«ti suduota gerokai daugiau smÅ«gių. Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad sužalojant nukentėjusįjį dalyvavo ne visi skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteisti asmenys, tame tarpe ir E. G.. Nuteistojo E. G. gynėjas, analogiÅ¡kais motyvais, kokie nurodyti ir nuteistojo K. G. gynėjo apeliaciniame skunde, abejoja liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymų patikimumu. Taip pat nurodo, jog E. G. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo bÅ«ti kvalifikuojami nebent pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog E. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ jÄ bausmę. Gynėjo nuomone, nuosprendį priėmęs teismas tik lakoniÅ¡kai nurodė į kokias aplinkybes atsižvelgia skirdamas bausmę, tačiau iÅ¡ esmės jos neindividualizavo ir nenurodė jokių motyvų, kodėl visiems nusikalstamos veikos bendrininkams, kurie neprisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ , paskirtos vienodo dydžio laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuosprendį priėmęs teismas turėjo vadovautis BK 55 straipsnio nuostatomis, taip pat atsižvelgti į tai, kad E. G. teisiamas pirmÄ kartÄ , yra jauno amžiaus, turi galimybę įsidarbinti, yra charakterizuojamas teigiamai.Nuteistojo E. G. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, arba suÅ¡velninti E. G. paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo A. B., nuteistųjų K. G. ir E. G. gynėjų apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo M. N. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nuteistųjų K. G. ir E. G. gynėjų apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistųjų M. N. ir A. B. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ bei paskyrė bausmes, kurios savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežtos.Nuteistųjų M.

N. ir A. B. bei nuteistųjų K. G. ir E. G. gynėjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti motyvai iÅ¡ esmės yra vienodi. Visi apeliantai nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , todėl teisėjų kolegija atsako į Å¡iuos argumentus visų nuteistųjų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai, atžvilgiu.Nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, o teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino visumÄ duomenų, kurie byloje buvo gauti apklausiant kaltinamuosius E. S., A. G., A. M., liudytojus L. B., V. S., J. Č., liudytojus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, iÅ¡tyrus bylos duomenis užfiksuotus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G316/10 (03).Apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neatitikimo įstatymų reikalavimams, yra nepagrįstos.

Patikrinusi bylos medžiagÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visi duomenys, kuriais teismas grindė savo sprendimÄ dėl nuteistųjų kaltės, gauti teisėtais bÅ«dais ir atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistųjų M. N., A. B. bei nuteistųjų K. G. ir E. G. gynėjų apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas Å¡iuos įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis pagrįstai pripažino nuteistųjų kaltę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ patvirtinančiais įrodymais.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas rėmėsi kaltinamojo E. S. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu (5 t. 129-130 b. l.) Kaltinamasis E. S. parodė, kad visi kaltinamieji iÅ¡ anksto aptarė bÅ«simÄ V.

B. užpuolimÄ . Buvo susitarta, kad užpuolimo metu bus panaudoti metaliniai strypai. Užpuolimo koordinavimui buvo naudojamos racijos, kurių pagalba kaltinamiesiems buvo praneÅ¡ta, kad ateina V. B.. E. S. pirmas sudavė V. B. apie 4 kartus metaliniu strypu per kojas. Po jo suduotų smÅ«gių V. B. iÅ¡ karto nugriuvo. E. S. parodė, kad negali pasakyti, ar visi kaltinamieji vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau visi kaltinamieji įvykio vietoje buvo. E. S. paaiÅ¡kino, kad užpuolime dar dalyvavo M.

J. ir R. G., kurie peiliu sužalojo nukentėjusįjį, nes matė jų rankose peilius. Smurtinio pobÅ«džio veiksmais truko 15–20 sekundžių. Peiliai buvo panaudoti iÅ¡ karto po to, kai nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas strypais. IÅ¡ esmės tokius pat parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis (t. 3, b. l. 113–115,121–122, 124–125, 127, t. 3), juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 163-167, t. 3), taip pat apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (b. l. 170-171).

Nuosprendį priėmęs teismas, pagrįstai konstatavo, kad netikėti šio kaltinamojo parodymais nėra pagrindo. E. S. duoti parodymai faktiškai sutampa su A. G. ir A. M. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais bei atitinka byloje kitais įrodymais nustatytas įvykio aplinkybes. Be to, duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, E. S. nurodė ne tik kitų kaltinamųjų, bet ir savo padarytus nusikalstamus veiksmus, nemenkindamas savo vaidmens nusikaltimo padaryme, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu jis siekė sušvelninti savo teisinę padėtį ar apkalbėti kitus kaltinamuosius.Priešingai nei teigiama nuteistųjų K.

G. ir E. G. gynėjų apeliaciniuose skunduose, kaltinamasis A. G., kaip ir kaltinamasis E. S., teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie įvykio aplinkybes ir paaiÅ¡kino, kad visi kaltinamieji dalyvavo nusikaltime. Teisiamajame posėdyje A. G. duoti parodymai neprieÅ¡tarauja jo paaiÅ¡kinimams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį kaip įtariamÄ jį (t. 3, b. l. 191, 193–195), taip pat parodymų patikrinimo vietoje bei parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 4, b. l. 9–13, 16–17).

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais dėl netinkamo kaltinamojo A. M. parodymų vertinimo. Šis kaltinamasis teisiamajame posėdyje pakeitė pirminius parodymus apie nusikaltime dalyvavusius asmenis, t. y. kad nusikaltime dalyvavo visi kaltinamieji, teigdamas, jog V. B. sužalojo tik jis (A. M.) ir E. S., o kitų kaltinamųjų įvykio vietoje nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakė, kodėl nesivadovavo A. M. teisme duotais parodymais, o rėmėsi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. ne kartÄ nurodė, jog nusikaltime dalyvavo ir kiti kaltinamieji. Jis parodė, kad buvo nutarta V. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ laukti dviejuose automobiliuose. Kiekviena grupė turėjo po racijÄ . Maždaug po dviejų valandų per racijÄ buvo praneÅ¡ta, kad reikia pulti, todėl jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nubėgo prie laiptinės. „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo juos, todėl pradėjo bėgti, o kaltinamieji – vytis. Kai A. M. pribėgo, „(duomenys neskelbtini)“ jau gulėjo, o aplink jį stovintys vaikinai strypais ir beisbolo lazdomis sudavė smÅ«gius jam į kojas ir rankas.

A. M. „(duomenys neskelbtini)“ lazda sudavė 3–4 kartus per kairę rankÄ . M. M. taip pat parodė, kad M. J. ir R. G., turėjo peilius. Sudavę V. B. strypais ir lazdomis, kaltinamieji pradėjo bėgti link automobilio, o M. J. ir R. G. liko prie „(duomenys neskelbtini)“. Po kelių sekundžių sugrįžo M. J., kuris važiuojant automobiliu pasakė, kad peiliu sužalojo „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 66–68, 70–71, 75, t. 3). Ikiteisminio tyrimo teisėjui A. M. davė analogiÅ¡kus parodymus (b. l. 100-102, t. 3), parodymų patikrinimo vietoje metu jis Å¡iuos parodymus taip pat patvirtino (b. l. 92-96, t. 3).

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti A. M. parodymai faktiškai sutampa su E. S. ir A. G. parodymais. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai konstatavo, kad netikėti A. M. teisme duotais parodymais verčia ir ta aplinkybė, jog A. M. kaltę dėl V. B. sužalojimo prisiima sau bei priskiria E. S., o tuos kaltinamuosius, kurie neprisipažino, „eliminuoja“ iš nusikaltime dalyvavusių asmenų grupės. Tačiau byloje apklausta liudytoja V. S., kuri stebėjo įvykį iš savo namo balkono, nurodė, jog matė 3–5 vaikinus, taigi žymiai daugiau, nei nurodo A.

M.. Be to, liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, konkrečiai parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ sumušė M. J., A. M., K. G., A. G., E. G., M. N., A. B., E. S., R. G., kad įvykio metu buvo naudojami metaliniai strypai, peiliai, beisbolo lazdos, be to nurodė ir sumuÅ¡imo vietÄ . Å ios aplinkybės sutampa su pirminiais A. M. parodymais, kaltinamųjų A. G. ir E. S. parodymais, todėl apygardos teismas pagrįstai Å¡iuos įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis pripažino nuteistųjų M.

N., A. B., K. G., E. G. kaltę patvirtinančias įrodymais.Nuteistųjų K. G. ir E. G. gynėjai abejodami liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymų patikimumu, apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Å¡ių liudytojų parodymais, kadangi jie tarpusavyje vieni kitiems prieÅ¡tarauja. Å iuo atveju, anot gynėjų, derėtų atkreipti dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ , pagal kuriÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas vien tik įslaptintų liudytojų parodymais, kurie privalo bÅ«ti iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė ne vien tik įslaptintų liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 parodymais, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Be to, netikėti liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, duotais parodymais, nėra jokio pagrindo, kadangi jie visiÅ¡kai sutampa su kitais byloje teisėtu bÅ«du surinktais duomenimis apie nusikaltime dalyvavusius asmenis, jo padarymo aplinkybes, nusikaltimo metu nukentėjusiojo sužalojimui panaudotas priemones bei įrankius.Nuteistųjų K.

G. ir E. G. gynėjai atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo ginamųjų naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo įrodymų visumos. PrieÅ¡ingai nei teigiama E. G. gynėjo apeliaciniame skunde, liudytojos V. S. nurodytas nukentėjusįjį užpuolusių asmenų skaičius (3-5) nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad visi nuteistieji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . K. G. ir E. G. dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ taip pat nepaneigia ir gynėjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡sakyta prielaida, kad, jei tikėti nuteistųjų A.

M., E. S. ir A. G. parodymais, nukentėjusiajam turėjo būti suduota gerokai daugiau smūgių. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais pagrįstai nustatyta, kad M. N., A. B., E. G., K. G., kartu veikdami grupe su kitais asmenimis susitarė užpulti ir sumušti V. B., 2010 m. sausio 23 d., apie 21 val. užpuolė V. B. ir metaliniais strypais bei medinėmis lazdomis bendrai sudavė ne mažiau kaip 10 kartų V. B. per kojas ir rankas, po to peiliais ne mažiau kaip 2 kartus dūrė V.

B. į sėdmenis bei ne mažiau kaip 5 kartus perpjovė V. B. kojas. Tokiais bendrais veiksmais jie itin žiauriai, sukeldami didelį fizinį skausmÄ , sužalojo V. B. padarydami jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistieji M. N., A. B. bei nuteistųjų E. G. ir K. G. gynėjai apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir pateikia kitokį bylos aplinkybių vertinimÄ . Anot nuteistųjų ir gynėjų, tokie padariniai (sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas) kilo dėl susitarimo ribas peržengusių asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veiksmų, o kitų nusikaltime dalyvavusių nuteistųjų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ar BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobÅ«džiu, apimtimi arba padarymo bÅ«du neatitinka susitarimo turinio.Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas.

BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiojo V.

B. užpuolimas buvo planuojamas iÅ¡ anksto, jam buvo ruoÅ¡tasi, sugalvotas ir bendrai aptartas nusikaltimo planas, iÅ¡ anksto pasirinktos nusikaltimo priemonės – metaliniai strypai. Pasirinktų priemonių – metalinių strypų fizinės savybės leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog visi užpuolimo dalyviai suprato, jog V. B. gali bÅ«ti padaryti sunkÅ«s kÅ«no sužalojimai. Tai, kad M. N., A. B., E. G. ir K. G. nenaudojo peilio neduoda pagrindo perkvalifikuoti jų veiksmus, nes pasirinktos nusikaltimo priemonės – metaliniai strypai taip pat rodo, kad buvo siekiama sunkai sužaloti V.

B.. Kita vertus, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad vien tik sužalojimai peiliu lėmė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 316/10 (03) matyti, kad padarytų sužalojimų visuma lėmė sunkų V. B. sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistieji fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo papildydami vienas kito veiksmus. Nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų nei žodžiu, nei kitais veiksmais nebandė sustabdyti nusikaltime dalyvaujančių asmenų, vadinasi, suvokdami jų pavojingÄ sveikatai pobÅ«dį, pritarė kitų bendrininkų veiksmams.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji suprato vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis bus sunkiai suluoÅ¡intas. Kaltinamieji veikė bendrai, kiekvienas jų dalyvavo muÅ¡ant nukentėjusįjį, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai. Skirtingai nei teigia nuteistasis M. N., Å¡iuo atveju tai, kad byloje, iÅ¡naudojus visas procesines galimybes, nepavyko nustatyti, kokius konkrečius veiksmus jis atliko, jo atsakomybės neÅ¡alina, nes visi bendrininkai atsako už visus bendrai padarytus veiksmus.Nustačius visus bÅ«tinus bendrininkų grupės požymius, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs nuteistuosius bendravykdytojais, padarant BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , teisinės klaidos nepadarė.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė kvalifikuojantį Å¡io nusikaltimo požymį, numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas itin žiauriai, yra tada, kai tai padaroma itin skausmingu bÅ«du – padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų ir kaltininkas suvokė itin žiaurų sveikatos sužalojimo bÅ«dÄ . Kaltinamieji iÅ¡ anksto buvo apsiginklavę metaliniais strypais ir medinėmis lazdomis, tais pavojingais įrankiais buvo daužomas nukentėjusysis, be to, jis buvo pjaustomas peiliais, jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 trauminių smÅ«gių į įvairias, tarp jų gyvybiÅ¡kai svarbias žmogaus kÅ«no dalis, buvo padaryti daugybiniai kÅ«no sužalojimai, atimta galimybė prieÅ¡intis, o tai, be abejo, sukėlė didelius skausmus ir vertintina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas itin žiauriai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti nuteistųjų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ar BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kaip to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistojo A. B. ir nuteistojo E. G. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė nuteistiesiems bausmės. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.Ä®vertinusi skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistieji padarė labai sunkų nusikaltimÄ , bÅ«dami jauni, veikos padarymo metu niekur nedirbo. Be to, teismas įvertino nukentėjusiojo elgesį – atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis pasislėpė, galimai turėjo problemų su teisėsaugos organais. Visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jie nusikaltimÄ padarė veikdami bendrininkų grupe. Nuteistųjų, kurių atžvilgiu yra paduoti apeliaciniai skundai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Ä®vertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymÄ M. N., A. B., E. G. ir K. G. paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu yra Å¡velnesnės negu BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį jie nuteisti, sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi apygardos teismo motyvus individualizuojant nuteistiesiems paskirtÄ sias bausmes, pripažįsta juos pagrįstais ir pakankamais.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, nuteitiesiems paskirtos bausmė nėra per griežtos, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .Nuteistojo E. G. gynėjas praÅ¡ymÄ paskirti jo ginamajam Å¡velnesnę bausmę nei numato įstatymas grindžia tuo, kad pastarasis teisiamas pirmÄ kartÄ , yra jauno amžiaus, iki suėmimo paskyrimo registravosi darbo biržoje, turi galimybę įsidarbinti, charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos sutrikimų, nebuvo nusikaltimo iniciatoriumi ar organizatoriumi.

Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. G. atžvilgiu netaikė BK 55 straipsnio nuostatų. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nurodyto BK 55 straipsnio nuostatos jo ginamajam negali bÅ«ti taikomos, kadangi Å¡is BK straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimÄ asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ . Tuo tarpu E. G. pirmiau aptartomis aplinkybėmis padarė nusikaltimÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Pirmosios instancijos, skirdamas nuteistiesiems, tarp jų ir E. G., bausmes jau atsižvelgė į nuteistųjų amžių bei asmenybes, todėl dar kartÄ vertinti tas pačias, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ir tuo remiantis Å¡velninti E. G. paskirtÄ bausmę nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam E. G. prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.Atmestini nuteistojo M.

N. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į paskirtÄ bausmę neįskaitė jo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiko PrancÅ«zijoje nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad M. N. 2011 m. rugpjūčio 2 d. PrancÅ«zijos Respublikoje sulaikytas dėl kito nusikaltimo, už kurio padarymÄ 2011 m. rugpjūčio 18 d. buvo nuteistas (2 t. 124 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos raÅ¡to, M.

N. PrancÅ«zijoje Toulon-La-Farlede kalėjime atliko laisvės atėmimo bausmę dėl nusikalstamos veikos įvykdytos minėtoje Å¡alyje (3 t. 26 b. l.). Tačiau prieÅ¡ingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, M. N. 2011 m. rugpjūčio 2 d. PrancÅ«zijos Respublikoje sulaikytas ne vykdant Europos areÅ¡to orderį Å¡ioje baudžiamojoje byloje, todėl teismas pagrįstai Å¡io laikotarpio neįskaitė į skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. IÅ¡ asmens faktinio sulaikymo akto matyti, kad M. N. Å¡ioje baudžiamojoje byloje sulaikytas 2012 m. kovo 4 d.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 66 straipsnio nuostatas ir pagrįstai laikotarpį nuo 2012 m. kovo 4 d. įskaitė į nuteistajam paskirtÄ bausmę.M. N. savo apeliaciniame skunde teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai nusprendė iÅ¡ jo priteisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtas ekstradicijos iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. BPK 103 straipsnyje numatyta, kad proceso iÅ¡laidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti, taip pat pinigai, skirti atlyginti už liudytojų ir nukentėjusiųjų atitraukimÄ nuo įprastinio darbo; daiktų laikymo ar persiuntimo iÅ¡laidos; kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis.

Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalies nuostatas, proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų. Tuo tarpu Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokio pobÅ«džio iÅ¡laidos gali bÅ«ti pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos ir nuteistojo. Pagal BPK 104 straipsnio dalies nuostatas, proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmokas pats iÅ¡ savo lėšų.

Taip pat jis turi teisę praÅ¡yti, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ nuteitojo M. N. jo pargabenimo iÅ¡ PrancÅ«zijos iÅ¡laidas, motyvuodamas tuo, kad jie, žinodami, jog padarė nusikaltimÄ , pasislėpė ir ten darė nusikaltimus.Demokratinėse valstybėse laikomasi principo, kad asmens, kurio laisvę valstybė suvaržo paskirdama jam bausmę ar kardomÄ jÄ priemonę, materialinio – buitinio aprÅ«pinimo, sveikatos priežiÅ«ros, maitinimo ir kitų su jo iÅ¡laikymu susijusių iÅ¡laidų užtikrinimas yra valstybės pareiga.

Tokios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso XIV skyriuje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo penktame skirsnyje. Lietuvos Respublikai pagal ekstradicijÄ iÅ¡duodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas – suimtasis, nes jo atžvilgiu yra priimta teismo nutartis paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Vadinasi, visos iÅ¡laidos, susijusios su Å¡io asmens materialiniu – buitiniu aprÅ«pinimu, yra valstybės pareiga. Su ekstradicijos vykdymu susijusios iÅ¡laidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso iÅ¡laidų, nurodytų BPK 103 ir 104 straipsniuose.

Šiuose straipsniuose minimos išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Kaip jau minėta, šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas.

Kaip teisingai nurodoma M. N. apeliaciniame skunde, jis iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡vyko tuo metu, kai jo atžvilgiu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo atžvilgiu nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sÄ lygas jis, iÅ¡vykdamas į užsienį, bÅ«tų pažeidęs. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ M. N. ir A. B. atžvilgiu ir nustačius, kad jie atlieka bausmę užsienyje, policijos pareigÅ«nams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti įtariamuosius į LietuvÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad jie pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir kad ekstradicijos iÅ¡laidas lėmė jų pačių veiksmai.

Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad visų iÅ¡laidų, susijusių su ekstradicijos vykdymu ir M. N. gabenimu į Lietuvos RespublikÄ padengimas yra valstybės pareiga ir turi bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡ M. N. priteista 1891,54 Lt ekstradicijos iÅ¡laidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, naikintina.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad analogiÅ¡komis aplinkybėmis į Lietuvos RespublikÄ buvo pargabentas ir A.

B., iš kurio Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taip pat buvo priteista 1891,54 Lt ekstradicijos išlaidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 320 straipsnio 5 dalimi, sprendžia, jog teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas ir nuteistojo A. B. atžvilgiu.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M.

N. ir A. B. priteista po 1891,54 Lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtoms ekstradicijos iÅ¡laidoms atlyginti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuteistųjų K. G. ir E. G. gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Albinas Bielskis Teisėjai                                                    Kęstutis Jucys                                                                  Violeta Ražinskaitė