2019-04-03 Nr. AB-8659-3-61-3-03033-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1090-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03033-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) 25 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 09.00 val. jam išėjus iš gyvenamosios kameros Nr. 82 į pasivaikščiojimo kiemelį, į jo kamerą užėjo Lukiškių TI-K ūkio darbus atliekantis nuteistasis, kuris tyčia sugadino jam priklausantį televizorių ir pavogė tris pakelius cigarečių „LD Red“, dvi skutimosi kasetes „Gillette Fusion“, dezodorantą „Old Spice“. Teigė, jog kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Seimo kontrolierių, bet po šių kreipimųsi susilaukė grasinimų, todėl buvo priverstas atsisakyti savo rašytų skundų.

3. Pareiškėjo nuomone, be jo žinios negalėjo įleisti pašalinių asmenų į jo kamerą. Šiuo metu yra priverstas atsisakyti pasivaikščiojimų kiemelyje, laisvalaikio kambario, nes jaučiasi nesaugus dėl kameroje paliekamų savo asmeninių daiktų.

4. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K 2017 m. liepos 24 d. gavo pareiškėjo R. K. prašymą nenagrinėti 2017 m. liepos 24 d. rašytų skundų, nes jam nereikia rašytinio atsakymo. 2017 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad jo 2017 m. liepos 24 d. skundų Nr. 29-2305 ir Nr. 29-2315 nagrinėjimo procedūra nutraukiama. Nurodė, jog nors pareiškėjas teigė, kad buvo priverstas atsisakyti savo skundų dėl Lukiškių TI-K pareigūnų spaudimo bei grasinimų susidoroti, tačiau jis nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia toks grasinimas.

5. Atsakovas patvirtino, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 16 d. Lukiškių TI-K parduotuvėje pirko tris pakelius cigarečių „LD Red“ bei kitas prekes.

6. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, pareiškėjas nekonkretizuoja kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų ar skundų dėl laikymo sąlygų įstaigoje. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei nesąžiningu noru pasipelnyti iš valstybės.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. BVK 11 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų teisės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Lukiškių TI-K nuostatų (2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 1R-239 redakcija) 8 punkte nustatytos Lukiškių TI-K funkcijos: užtikrinti įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir šių asmenų izoliavimo reikalavimus; organizuoti įstaigoje laikomų nuteistųjų ir į įstaigą besikreipiančiųjų asmenų priėmimą ir kt.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 16 d. Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje pirko tris pakelius cigarečių „LD Red“ už 8,10 Eur (3 vnt. x 2,70 Eur) (b. l. 17–18), kitų galimai dingusių daiktų vertę patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo, nurodydamas (b. l. 7), kad dezodorantą „Old Spice“ ir skutimosi kasetes „Gillette Fusion“ savanoriškai pateikė kratos metu, tačiau skutimosi kasetės, kaip ir daug kitų daiktų, nebuvo įrašytos į kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyrašą bei nurodė apytikslę šių daiktų kainą.

10. Be to, pareiškėjas su 2017 m. liepos 24 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl galimai 2017 m. liepos 21 d. jo pavogtų daiktų, o 2017 m. liepos 25 d. gauti rašytiniai pareiškėjo prašymai (reg. Nr. 29-2315 ir Nr. 7.40(23)-996) nenagrinėti jo skundų ir atsakymų nepateikti. Lukiškių TI-K 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. 96-3437 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, jo 2017 m. liepos 24 d. skundų Nr. 29-2305 ir Nr. 29-2315 nagrinėjimo procedūra nutraukiama. Teismas pareiškėjo teiginius dėl priverstinio skundų atsisakymo vertino kritiškai, nes jis nei savo skunde teismui, nei teismo posėdyje negalėjo nurodyti pareigūno, kuris grasino su juo susidoroti, be to, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė toks grasinimas.

11. Pareiškėjo teiginius, kad į kamerą, tuo metu, kai jis buvo išėjęs pasivaikščioti, negalėjo būti įleisti jokie kiti pašaliniai asmenys, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes ūkio darbus atliekantis nuteistasis, atėjęs apžiūrėti pareiškėjo televizoriaus, kameroje buvo ne vienas, jį stebėjo prižiūrėtojas.

12. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad aplinkybių, kurios suponuotų turtinės ir neturtinės žalos kilimą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų, kad jis turėjo skunde išvardintus daiktus (cigarečių pirkimo faktas prieš mėnesį iki nagrinėjamų įvykių), kurie dingo jį išvedus pasivaikščioti į kiemelį, ir kad dėl daiktų dingimo atsakingi Lukiškių TI-K pareigūnai – nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

13. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos ir žalos fakto. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovo.

III. 14. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir iš atsakovo Lukiškių TI-K priteisti 25 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, jog jam išėjus į pasivaikščiojimų kiemelį, į jo kamerą buvo įleistas elektrikas, kuris remontavo jo televizorių. Grįžus į kamerą, televizorius nebeveikė, o apsižiūrėjus pastebėjo, kad dingo kiti jo daiktai: 3 pakeliai cigarečių „LD Red“, dvi skutimosi kasetės „Gillette Fusion“, dezodorantas „Old Sprice“. Pareiškėjas iš karto pranešė pareigūnui ir paskelbė bado akciją, kartu prašydamas išsaugoti 5 posto vaizdo medžiagą, tačiau kažkokiu būdu vaizdo medžiaga dingo.

16. Pareiškėjas teigia, jog nesupranta, kokių dar įrodymų reikia pateikti teismui, nes jis pateikė cigarečių pirkimo čekius, dezodorantas įrašytas į kratos objektų sąrašą, o kainos dingusių daiktų yra tokios pačios kaip nurodytos Lukiškių TI-K parduotuvėje. Pareigūno, grasinusio susidoroti nurodyti negali, nes jam dar 4 metus reikės atlikinėti bausmę Lukiškių TI-K.

17. Atsakovas Lukiškių TI-K nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

18. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais, nekonkretizuoja kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sąlygos. Apeliantas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos veiksmų.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sugadinto televizoriaus ir dingusių pareiškėjo daiktų, nepagrįstos įrodymais, kas nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl valstybei nekyla atsakomybė atlyginti pareiškėjui jo prašomos žalos priteisimo.

21. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde išdėsto tas pačias neturtinės žalos kilimo aplinkybes bei prašo priteisti didesnę, t. y. 10 000 Eur neturtinę žalą.

22. Atsakovas Lukiškių TI-K nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, nes pareiškėjas nekonkretizavo ir nepateikė įrodymų dėl tariamai padarytos neturtinės žalos.

23. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados.

24. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Jokių duomenų ir įrodymų dėl pareiškėjui dingusių daiktų nepateikia. Pareiškėjo teiginiai, jog įrodymus, kad dingo pareiškėjo nurodyti daiktai, pagrindžia cigarečių pirkimo čekiai, kratos objektų sąrašas bei Lukiškių TI-K parduotuvėje esančių tokių pačių daiktų kainos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra bendro pobūdžio, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad dėl pareiškėjo išvardintų daiktų dingimo yra atsakingi (kalti) Lukiškių TI-K pareigūnai.

26. Apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė