a47710f5-e729-4ebf-aac0-a245acf20064 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-1061-493/2012Teisminio proceso Nr. 4-05-3-03709-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.; 45.4.4.; 45.4.5.; 39.2.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo K. K. skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, irn u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) patrulis surašė K. K. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2012-05-29, 16.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadindamas abi transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus.

Be to, apie eismo įvykį nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.1, 234 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-30 nutarimu K. K. pripažintas kaltu padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas: pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno šimto) litų bauda; pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė nuobauda 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, eismo įvykio metu padarytus apgadinimus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalias straipsnio sankcijoje numatytas nuobaudas.K.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-30 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Nurodo, kad teismo nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, grindžiamas tik prielaidomis ir abejonėmis, prieÅ¡taraujantis byloje surinktiems įrodymais. Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ teismas vadovavosi apelianto daliniu prisipažinimu. Apeliantas pripažįsta, kad 2012-05-29, apie 16.30 val., važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitÄ maÅ¡inÄ . Tokį jo prisipažinimÄ sÄ lygojo liudytojos E. M. parodymai, tačiau jam kyla didelių abejonių, ar bÅ«tent jis padarė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimus.

Teismas konstatavo, jog eismo įvykio vietos schema ir fotolentelės patvirtina, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ apgadintas stovėjimo aikštelėje. Automobiliui apgadintas (įlenktas) priekinio bamperio kairės pusės kampas. Ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ rasta kontakto žymė – nubrauktas galinio bamperio kairysis kampas. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka nurodo, kad jo automobilis senas, subraižytas, todėl į subraižymus jis didelio dėmesio nekreipė.

Pasakyti kur ir kada padarytas subraižymas, konstatuotas ant jo automobilio apžiÅ«ros akte, pasakyti negali. ApžiÅ«rėjus jo automobilį policijos pareigÅ«nas jokių „(duomenys neskelbtini)“ automobilio dalelių nerado. Apeliantas mano, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jokio eismo įvykio jis nepadarė ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ neapgadino ir apgadinti negalėjo. Teismas savo nutarime, motyvuodamas apelianto sÄ moningÄ pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos, konstatavo, kad apeliantas, kliudęs transporto priemonę, sustojo ir atidaręs automobilio dureles pasižiÅ«rėjo atgal.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis liudytojos E. M. parodymais, kuriai nekilo abejonių, kad apeliantas suprato atsitrenkęs į kitÄ automobilį. Teismas taip pat rėmėsi liudytojo L. A. parodymais, kuris iÅ¡ apelianto paaiÅ¡kinimų neva supratęs, kad Å¡is pajuto susidÅ«rimÄ . Vadovaudamasis Å¡ių liudytojų subjektyviais parodymais, kurie paremti tik jų nuomone, o ne objektyviais įrodymais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas suprato sukėlęs eismo įvykį, todėl pasielgė neatsakingai.

Apeliantas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ manevravo atbuline eiga. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo labai mažai vietos, todėl važiuodamas atbuline eiga buvo atsidaręs automobilio langÄ . Greitis buvo nedidelis. Nepastebėjo, jog manevruodamas bÅ«tų atsitrenkęs į kitÄ automobilį ir to nepajuto. Jokios maÅ¡inos signalizacija nesuveikė. Tai patvirtina ir liudytoja E. M.. Jokių veiksmų nei žodžiu, nei gestu, ji neparodė, kad apeliantas kliudė kitÄ automobilį.

Net jei ir bÅ«tų sukėlęs eismo įvykį, tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo, nes tokio pasiÅ¡alinimo pasekmės jam yra žinomos. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o K. K. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad K. K. padaryti pažeidimai įrodyti objektyviais bylos duomenimis, todėl mano, kad Å¡ių įrodymų visumos pakako bylai teisingai iÅ¡spręsti. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam kyla abejonių, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, apgadino kitÄ automobilį.

Taip pat, kad jis neturėjo motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. IÅ¡ esmės apeliantas neneigia aplinkybės, kad eismo įvykio dienÄ buvo minėtoje vietoje. Tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad važiavo atbuline eiga, matė eismo įvykio vietoje liudytojÄ E. M.. Pažymėtina, kad fotonuotraukose ir transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte užfiksuota jo transporto priemonės apgadinimų lokalizacija ir pobÅ«dis atitinka nukentėjusiojo transporto priemonės apgadinimus.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad nekyla jokių abejonių, kad apgadinimai padaryti Å¡io eismo įvykio metu kontaktuojant apelianto ir nukentėjusiojo transporto priemonėms. Liudytoja E. M. patvirtino, kad matė eismo įvykį ir patvirtino, kad eismo įvykį padaręs asmuo atidarė automobilio dureles, pasižiÅ«rėjo atgal ir nuvažiavo. Apklaustas policijos pareigÅ«nas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ apelianto žodžių suprato, jog Å¡is suvokė, kad važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitÄ automobilį.

Pagal byloje esančius įrodymus manytina, kad K. K. žinojo ir suprato, kad padarė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos apie tai nepranešęs. Pagal teismų praktikÄ atsakomybės pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimui nėra bÅ«tina nustatyti asmens tyčios buvimÄ , užtenka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iÅ¡ karto policijai apie įvykį nepranešė. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį naikinti nėra pagrindo.

K. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Pagal LR ATPK 30211 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. K. K. savo apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant jo administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį klausimÄ .

Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai rėmėsi subjektyviais liudytojų parodymais ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog K. K. apgadino L. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs. LR ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Tam, kad asmenį bÅ«tų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. K. K., apklausiamas teisme, nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga lyg pajuto kažkÄ , tačiau nesuprato atsitrenkęs į kitÄ automobilį. Tačiau byloje esantys duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 t. b. l. 1, 2), eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l. 3), fotonuotraukos (1 t., b. l. 4, 5), nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimas (1 t. b. l. 10), liudytojos, mačiusios įvykį, parodymai (1 t. b. l.

9) patvirtina, kad 2012-05-29, apie 16.20 val. Jonavos g. 254 Kaune, K. K., manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitam asmeniui, nukentėjusiajam L. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir šį apgadino. K. K. paaiškinime dėl eismo įvykio (1 t. b. l.

8) nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga atsirėmė į kitÄ automobilį ir įlenkė buferį, tačiau apklausiamas teisme savo pozicijÄ pakeitė teigdamas, kad nėra tikras, jog minėtoje vietoje ir minėtu laiku bÅ«tent jis apgadino nukentėjusiajam priklausant į automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Tokia pažeidėjo pozicija laikytina siekiu iÅ¡vengti atsakomybės, jÄ paneigia kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, todėl apylinkės teismo pagrįstai vertinta kritiÅ¡kai. Be to, aukÅ¡tesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančioje fotonuotraukoje (1 t. b. l. 4 ) aiÅ¡kiai matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buferyje esantis įlenkimas yra akivaizdus, todėl mažai tikėtina, kad apeliantas, atsitrenkdamas į kitÄ transporto priemonę ir padarydamas tokio pobÅ«džio apgadinimus, to nepajautė.

Remiantis aukščiau aptartais duomenimis laikytina, kad K. K. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje pilnai įrodyta.LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. K. K. neigia atsakomybę pagal šį straipsnį teigdamas, kad jis nesuprato, kad apgadino kitÄ automobilį, todėl jis negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtÄ straipsnį.

TokiÄ apelianto pozicijÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismas vertina kaip jo pasitrinktÄ gynybos taktikÄ , kadangi raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ po įvykio jis savo kaltę pripažino, tik vėliau pradėjo jÄ neigti. Be to, apeliantas net ir teisme pripažino, kad važiuodamas lyg kažkÄ pajuto, tačiau jokių apgadinimų nematė, todėl nuvažiavo. Be to, aplinkybę, kad bÅ«tent K. K. apgadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, patvirtina byloje apklausta liudytoja E. M., kuri pati betarpiÅ¡kai matė eismo įvykį ir įsidėmėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavusį asmenį - K.

K.. Netikėti Å¡ios liudytojos parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi nenustatyta, jog minėta liudytoja turėtų pagrindo apklabėti apeliantÄ . Darytina iÅ¡vada, kad K. K. suprato į kažkÄ atsirėmęs, todėl, vadovaujantis KET 231.1 punktu, turėjo nedelsdamas sustoti. To nepadarius ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinus jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nustatęs LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, pagrįstai pripažino K.

K. kaltu padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė administracines nuobaudas straipsnio sankcijoje numatytose ribose jas tinkamai individualizuodamas. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas                                                                                                                       Arūnas Paštuolis