a4767f0b-4d78-47db-b2dc-0bcd39082a00 · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-467-966/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00356-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nutarimo Ž. G. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. Ž. G. (toliau – Ž. G.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 23 dalyje, 247 straipsnio 36 dalyje, 247 straipsnio 38 dalyje ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda už tai, kad 2020 m. sausio 28 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) pareigÅ«nams tikrinant telefoninį praneÅ¡imÄ apie galimai nuotekomis terÅ¡iamÄ aplinkÄ , patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – įmonė), į. k. (duomenys neskelbtini), veiklavietė, adresu (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo aktu Nr. K-36 fiksuota, kad įmonės teritorijoje yra sandėliuojamos įvairios talpos: IBC konteineriai, 200 1 plastikinės statinės, įvairios mažesnės plastikinės talpos, įmonės patalpose įrengtoje plovykloje talpos buvo plaunamos, nuotekos buvo iÅ¡leidžiamos į naujai įrengtÄ nuotakynÄ . Nuo plaunamų ir sandėliuojamų talpų nuimtos kelios etiketės medžiagų, esančių talpose, identifikavimui. Paimti kontroliniai nuotekų ėminiai, analizei atlikti. Aplinkos apsaugos agentÅ«ros Aplinkos tyrimų departamentui atlikus mėginių analizę, tyrimo rezultatų protokolu Nr. P-107-2020-40/1 nustatyta, kad BDS7 koncentracija yra 10 070 mg/1, cheminis deguonies suvartojimas (permanganatinė oksidacija) – 6 372 mg/1.

Minėtame protokole fiksuota, kad mėginyje yra nuotekoms nebÅ«dingų medžiagų - plastiko, dažų gabalėlių, jaučiamas klijų kvapas. IÅ¡analizavus visus duomenis (etiketes nuo talpų, mėginio tyrimo rezultatus) nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių komunalinių nuotekų nuotakynÄ buvo leidžiamos atliekos. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinti Nuotekų tvarkymo reglamento 31 punkto reikalavimai.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutarime konstatavo, kad Ž. G. kaltę dėl administracinių nusižengimų patvirtina ne tik byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų K. Å . ir S. Č., V. P. parodymai, kurie neprieÅ¡taraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Ž. G. kaltės neigimÄ teismas vertino kaip jo gynybos versijÄ ir siekimÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytus nusižengimus. Jo ir jo atstovo argumentus, kad Ž. G. nepadarė nusižengimų, atmetė, kaip nepagrįstus.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. atstovė advokatė Laura Daumantaitė (toliau – apeliantė) praÅ¡o: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir administracinę teisenÄ nutraukti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti Ž. G. naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad Ž. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotakynÄ Å¡alino atliekas.

Teismas sprendė, kad apeliantas pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 31 punktÄ , numatantį, kad į nuotakynÄ draudžiama iÅ¡leisti/Å¡alinti atliekas, dėl ko apelianto veiksmuose konstatavo esant ANK 235 straipsnio 4 dalies pažeidimÄ . Taip pat teismas sprendė, kad įmonės įvežamos ir plaunamos plastikinės talpos, kurios yra užterÅ¡tos tiek pavojingomis, tiek nepavojingomis medžiagomis, yra laikomos naudota pakuote, kas sutinkamai su Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 51 dalimi, yra laikoma atliekomis, o sutinkamai su Atliekų tvarkymo taisyklių 35, 56 punktais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga turėti pavojingų atliekų tvarkymo licencijÄ , kurios įmonė neturi.

Todėl teismas konstatavo ANK 247 straipsnio 23 dalies, 247 straipsnio 36 dalies, 247 straipsnio 38 dalies pažeidimus. Taigi, teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡leidžiamos nuotekos yra atliekos, nes talpas prilygino pakuočių atliekoms, o talpų plovimÄ laikė atliekų paruoÅ¡imu naudoti pakartotinai. Su tokia teismo iÅ¡vada nesutinkama, nes teismas neteisingai nuotekas ir įmonės naudojamas talpas prilygino atliekoms, dėl ko padarė teisės normos taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidÄ , lėmusiÄ neteisėto ir neteisingo nutarimo priėmimÄ . 3.2.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nurodoma, jog pakuotė – grÄ Å¾intinas ar negrÄ Å¾intinas gaminys iÅ¡ bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams. Gaminys nėra pakuotė, jeigu jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti ir apsaugoti visÄ jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos ir paÅ¡alinamos kartu (Å¡iam kriterijui paaiÅ¡kinti skirti pavyzdžiai pateikti Ä®statymo 1 priedo 1 punkte); gaminys yra pakuotė, skirtas užpildyti pardavimo vietoje, taip pat vienkartiniai gaminiai, kurie parduodant užpildomi ir (ar) skirti užpildyti pardavimo vietoje, jei jie atlieka pakuotės funkcijÄ (Å¡iam kriterijui paaiÅ¡kinti skirti pavyzdžiai pateikti Ä®statymo 1 priedo 2 punkte).

Pagal aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ akivaizdu, jog apelianto valdomos bendrovės superkami IBC konteineriai ir kitos plastmasinės talpos negali bÅ«ti traktuojamos kaip pakuotės, kadangi jos nėra skirtos užpildyti pardavimo vietoje, t. y. juos rinkoje pardavėjas parduoda tuščius. Kaip buvo paaiÅ¡kinta teismo posėdyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Vokietijos pardavėjo perka talpas, kurias parduoda arba iÅ¡nuomoja kitiems subjektams, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra gamyba, prekyba, transporto paslaugos ir nuosavo turto nuoma (Ä®statų 2.2. punktas).

Taigi, įmonė talpas įsigydavo ir parduodavo kaip prekes, bet ne kaip atliekas, kÄ patvirtina ir byloje esantys įrodymai: Vokietijos pardavėjų iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (2019 m. vasario 6 d. sÄ skaita Nr. 02-0919, 2020 m. sausio 17 d. sÄ skaita Nr. 22000594), kuriose nurodoma, kad parduodami 1 000 l talpos IBC bakai, 1 000 l talpos naudota tara; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos pirkėjams (pvz. 2020 m. vasario 18 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 01811, iÅ¡raÅ¡yta (duomenys neskelbtini) OU, 2020 m. sausio 13 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. CHT 01805, iÅ¡raÅ¡yta UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuriose nurodoma, kad parduodama naudota 1 000 l plastmasinė talpa; Vokietijos pardavėjo 2020 m. kovo 10 d. Reikalavimų dokumentas ADR, patvirtinantis, kad parduodamos tuščios pakuotės, tuščios birios pakuotės be pavojingų prekių. Be to, įmonė talpas pirko, kas reiÅ¡kia, jog Vokietijos pardavėjai jomis neatsikratė, neketino atsikratyti ar neprivalėjo atsikratyti, kas bÅ«dinga, jei talpos bÅ«tų buvusios atliekomis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirktas talpas pardavus arba iÅ¡nuomojus, taip pat talpomis neatsikratė, neketino ar neprivalėjo jomis atsikratyti, nes įmonė vykdė komercinius Å«kinius sandorius, iÅ¡ Å¡ių sandorių generavo pajamas.

Taigi, minėti sandoriai tik patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkta ir perparduota tara neatitinka atliekos sÄ vokai ir paskirčiai, kas reiÅ¡kia, jog teismas neteisingai tarÄ kvalifikavo kaip atliekas ir nepagrįstai paskyrė administracinę nuobaudÄ . Be to, Atliekų tvarkymo taisyklių IV skyriuje (Atliekų sÄ raÅ¡as) yra pateiktas iÅ¡samus atliekų sÄ raÅ¡as, tačiau Å¡iame sÄ raÅ¡e UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuojamos ir parduodamos talpos nėra įtrauktos, kas tik dar kartÄ patvirtina teismo iÅ¡vados nepagrįstumÄ . 3.3.

Svarbu paminėti ir tai, kad teismas nevertino liudytojos, konsultavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkos apsaugos klausimais, E. M. paaiškinimų 2020 m. birželio 23 d. teismo posėdžio metu, kuri patvirtino, jog važtaraštyje nurodytas daikto apibūdinimas yra svarbus vertinant, ar įsigyjama produkcija yra atliekos, ar ne. Tuo atveju, jei važtaraštyje nėra nurodytas atliekos kodas, perkamas daiktas negali būti traktuojamas kaip atlieka. Toks nupirktas daiktas atlieka tapti galėtų tik tuomet, kai įmonė pati pripažįsta, jog šis daiktas yra atlieka ir perduoda jį atliekų tvarkytojui.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpos nėra parduotos/perduotos kaip atliekų tvarkytojui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nėra talpų pripažinusi atliekomis ir jas perdavusi atliekų tvarkytojui, jos negali būti laikomos atliekomis. 3.4. Be to, teismas sprendė, kad talpų plovimo veikla yra atliekų paruošimas naudoti pakartotinai. Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pasakyta, kad paruošimas naudoti pakartotinai – tai atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio pradinio apdirbimo.

Tačiau, kad tokia teismo iÅ¡vada bÅ«tu teisiÅ¡kai pagrista, visų pirma, talpos turi atitikti atliekų sÄ vokÄ , o byloje turi bÅ«ti pateikti įrodymai, kad talpos yra naudojamos pakartotinai. Vien tai, kad talpos yra plaunamos, nedaro taros nei atlieka, nei patvirtina, kad tara yra naudojama pakartotinai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi talpos plovimÄ , naudojosi tara pakartotinai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančiu PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad minėta tara buvo parduodama, t. y. eliminuojama iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bet kokio naudojimo jos veikloje.

Taip pat byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad įsigytas taras be jokio pradinio apdirbimo naudojo jas įsigijusios įmonės. 3.5. Apeliantės įsitikinimu, byloje neįrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjama ir parduodama tara yra atlieka, kad tara yra naudojama pakartotinai be pradinio apdirbimo, kas reiškia, jog neįrodytos veikos, už kurias apeliantui paskirtos baudos. Teismų praktikoje pažymima, kad jeigu bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos ir tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. 3.6.

Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo įrodymų interpretavimu. Teismas nutarties 6 psl. nurodė, kad „iš byloje esančio Patikrinimo akto Nr. 36 matyti, kad įvežamos talpos yra užterštos tiek pavojingomis medžiagomis, tiek nepavojingomis medžiagomis, įmonės pagrindinė veikla yra plastikinių talpų pirkimas-pardavimas, plovimas, atliekų paruošimas naudoti pakartotinai todėl sprendė, kad įmonė užsiima atliekų tvarkymo veikla. Tačiau Patikrinimo akte Nr. 36 įmonės pagrindinė veikla nurodyta plastikinių talpų pirkimas-pardavimas (importas-eksportas).

Šiame akte tokia veikla, kaip atliekų paruošimas naudoti pakartotinai, nebuvo nurodyta, todėl tokiu būdu buvo pažeistas tinkamas įrodymų vertinimas, o teismo nutartis grindžiama įrodymu, kuris prieštarauja teismo išvadai. Pažymėtina, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tais įrodymais, kurie yra byloje. Tuo tarpu nei teismo nurodytame įrodyme (Patikrinimo akte Nr. 36), nei jokiame kitame byloje esančiame dokumente, nėra nurodyta, kad įmonė verčiasi atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veikla.

Siekiant paneigti tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , pateikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, kurių 2.2. punkte yra nurodyta, kad bendrovės Å«kinės komercinės veiklos pobÅ«dis yra gamyba, prekyba, transporto paslaugos, nuosavo turto nuoma. Poreikis pateikti Å¡iuos įstatus prijungimui iÅ¡kilo tik po teismo nutarties priėmimo. 3.7. Teismas iÅ¡vadÄ , kad talpos yra užterÅ¡tos pavojingomis medžiagomis, grindė Patikrinimo aktu Nr. 36, nurodydamas, kad jame fiksuota, kad įvežamos talpos yra užterÅ¡tos tiek pavojingomis medžiagomis, tiek nepavojingomis medžiagomis (nutarties 7 psl.).

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Å¡io akto turinio, tokio konstatavimo nėra, kas reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vados minėtas įrodymas nepagrindžia ir tokiu bÅ«du teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias nuostatas, o teismo iÅ¡vada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Ž. G. buvo nubaustas remiantis suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, kuriame nurodoma tik tai, kad talpose yra pavojingų medžiagų. Tačiau teismų praktikoje administracinio nusižengimo protokolas yra laikomas procesiniu dokumentu, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat tai dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ ir protokolas yra suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo.

Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016; administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). 3.8. Skunde nurodoma, kad pažeidimo esmė pagal ANK 609 straipsnio prasmę – tai administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių visuma.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio nusižengimo protokolo turinio elementai. Be to, šioje normoje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio nusižengimo padarymo esmę. O pažeidimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė.

Å iuo atveju teismas, spręsdamas dėl apelianto administracinės atsakomybės, privalėjo įsitikinti, ar administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas teisingai, ar apelianto veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad tara užterÅ¡ta pavojingomis medžiagomis, jas nurodant ir identifikuojant, o taip pat įvertinant, ar pavojingų medžiagų, jei tokios rastos, koncentracija virÅ¡ija didžiausiÄ leistinÄ ribÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad nei pačiame protokole, nei jokiame kitame dokumente nėra nurodyta, kokios pavojingos medžiagos buvo rastos taroje, kad bÅ«tų galima įvertinti, ar tikrai rastos medžiagos priskiriamos prie pavojingų, nėra jokių duomenų, kokia yra rastų taroje neva pavojingų medžiagų koncentracija, dėl ko nesant Å¡ių duomenų, teismas negalėjo įvertinti, ar jų koncentracija virÅ¡ija didžiausiÄ leistinÄ ribÄ ir t.t.

Tokiu bÅ«du apeliantas ne tik buvo nubaustas už net neaiÅ¡ku kokių pavojingų atliekų tvarkymÄ , net nesant duomenų ir įrodymų, kad talpose rastame skystyje medžiagos yra pavojingos, bet ir buvo eliminuota apelianto teisė tinkamai gintis bei pasinaudoti įrodinėjimo teise. 3.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. sausio 30 d. buvo atliekamas patikrinimas, suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. K-PA21-39, kuriame užfiksuota, kad įmonės teritorijoje esančių patalpų dugne yra skysčio, turinčio specifinį acetono (acto) kvapÄ , likučių.

Būtent iš kvapo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nurodant, kad tara užteršta pavojingomis medžiagomis. Tačiau šio įrodymo nepakanka, jog būtų konstatuota, jog surastas skystis yra pavojinga medžiaga. Atliekų tvarkymo taisyklių 73 punkte nurodyta, kad šių taisyklių 1 priede nurodytos atliekos yra priskiriamos pavojingoms atliekoms, o taisyklių 1 priede yra nurodyta, kaip atliekos turi būti priskiriamos pavojingoms atliekoms, vertinamas medžiagos kiekis su ribine tos medžiagos verte, vertinama medžiagų koncentracija atliekose ir t. t.

Tačiau taisyklių 1 priede nei acetono, nei acto kvapÄ turinčios medžiagos nėra priskirtos prie pavojingų atliekų. Taip pat nebuvo atliekamas rasto skysčio mėginių tyrimas ar medžiagos sudėties nustatymas, net nenurodyta ir neįvardinta, kokia konkreti medžiaga yra rasta ir ar ji, sutinkamai su taisyklių 1 lentele, bÅ«tų priskirta pavojingoms atliekoms, ar virÅ¡ija, ir jei virÅ¡ija, tai kiek virÅ¡ijama konkrečios pavojingos medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose. Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ 2020 m. sausio 30 d. patikrinimo akto Nr. K-PA21-39, buvo remiamasi tik kvapu, sklindančiu iÅ¡ Å¡ių talpų, o ne vadovaujamasi teisės normomis, aiÅ¡kiai reglamentuojančiomis medžiagų vertinimÄ ir jų priskyrimÄ prie pavojingų atliekų.

Todėl Ž. G. taip ir neaiÅ¡ku, už kokių pavojingų medžiagų, jei tokios ir bÅ«tų, yra reikalaujama turėti pavojingų atliekų tvarkymo licencijÄ , o apeliantas yra nubaustas administracine nuobauda. Byloje nesant nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad taroje rastame skystyje yra pavojingų medžiagų, kokia yra tokių medžiagų koncentracija, ar ji virÅ¡ija didžiausiÄ leidžiamÄ koncentracijÄ ir kt., teismo nutarimas negali bÅ«ti laikoma teisėtu, o Ž. G. paskirta administracinė nuobauda turi bÅ«ti panaikinta. 3.10.

Skunde taip pat teigiama, kad teismo iÅ¡vadÄ , jog taroje yra pavojingų medžiagų, paneigia ir Vokietijos pardavėjo Reikalavimų dokumentas ADR, kuriame nurodyta, kad perduodamos tuščios talpos, kurių viduje nėra nei pavojingų, nei nepavojingų medžiagų. Taigi, nei taros įsigijimo dokumentuose, nei atlikto patikrinimo metu, nei jokiame kitame dokumente nebuvo nustatytas joks pavojingų medžiagų buvimo faktas, kas reiÅ¡kia, jog Ž. G. skundžiamu teismo nutarimu buvo nubaustas už pažeidimÄ , kurio jis nepadarė, o teismo nutarimas priimtas nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų.

Todėl ir Å¡iuo atveju remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 4 dalimi Ž. G. veikoje neįrodyta, kad yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis, o tai reiÅ¡kia, jog paskirta administracinė nuobauda yra neteisėta. 3.11. Dėl nuotekų mėginių paėmimo skunde pažymima, kad nors Ž. G. ir nebuvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad virÅ¡ytas nuotekų užterÅ¡tumo rodiklis, kÄ 2020 m. gegužės 26 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino Aplinkos apsaugos departamento atstovas, liudytoju apklaustas Aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas K.

Š., pažymėjęs, jog rodiklis, pagal kurį buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ leistos nuotekos yra kenksmingos aplinkai, nėra reglamentuotas jokiame teisės akte bei 2020 m. birželio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Aplinkos apsaugos agentūros atstovas V. P., paaiškinęs, jog 10 700 mg/l BDSz rodiklis nėra nei mažas, nei aukštas, kadangi tokiam vertinimui nebūtų teisinio pagrindo. Kaip matyti iš Tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2020-40/1 buvo nustatyta, kad jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama Ž.

G., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotakynÄ leido nuotekas, kurių biocheminis deguonies suvartojimas (BDS 7) per 7 paras siekė 10 700 mg/l, o cheminis deguonies suvartojimas – 6 372 mg/l, t. y. virÅ¡ijant 8004 ribinę vertę. Tačiau sutinkamai su Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 29 punkto 3 lentelės 4 pastaba, nustatant BDS7 koncentracijÄ mėginyje, yra imama koncentracija vidutiniame paros mėginyje. Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ Tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2020-40/1 buvo paimtas momentinis mėginys vienÄ kartÄ , t. y. 2020 m. sausio 28 d. 20.00 val., kas reiÅ¡kia, jog tyrimo rezultatai, kurie gauti ir atlikti pažeidžiant teisės normas, t. y. neimant paros mėginių, negali bÅ«ti laikomi teisingi ir teisėti. 3.12.

Skunde nurodoma ir tai, kad už veikas, numatytas ANK 247 straipsnio 23 ir 38 dalyse, Ž. G., kaip juridinio asmens vadovas, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. ANK 247 straipsnio 23 ir 38 dalys tiesiogiai nenumato juridinio asmens vadovo atsakomybės padarius šį pažeidimÄ , todėl bÅ«tina nurodyti, aptariant kiekvienÄ veikÄ atskirai, kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu yra grindžiama Ž. G. atsakomybė. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-558-988/2019).

Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltinant asmenį padarius ANK numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina ne tik nustatyti konkrečiÄ kaltės formÄ , rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiÅ¡kiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 8, 9 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-7-29-746/2015). ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje, kad pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

Å ie konkretÅ«s teisiniai pagrindai nagrinėjamoje byloje analizuojami nebuvo, nėra nustatyta kokiais veiksmais apeliantas, kaip įmonės vadovas, padarė jam inkriminuojamÄ pažeidimÄ , nenustatyta ir apelianto kaltė, nenurodyta teisės norma, pagal kuriÄ už Å¡iuos pažeidimus, jei jie bÅ«tų įrodyti, atsakomybė kildinama bÅ«tent apeliantui, kaip juridinio asmens vadovui. O tai reiÅ¡kia, jog apelianto veiksmuose nėra jam inkriminuojamų ANK 247 straipsnio 23 ir 38 dalyse numatytų administracinių nusižengimų visų sudėties požymių ir toks teismo nutarimas negali bÅ«ti laikomas teisingu, teisėtu ir pagrįstu. 3.13.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nurodoma, kad ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Todėl remiantis šia teisės norma prašoma atlyginti Ž. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki posėdžio.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas I. K. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmetamas 5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimo pateikė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž.

G. atstovė advokatė Laura Daumantaitė. Apygardos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio nusižengimo bylÄ , skundžiamÄ nutarimÄ , administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinį skundÄ konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį remiantis skunde iÅ¡dėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.

6. Nagrinėjamu atveju Ž. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 23, 36 bei 38 dalis. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymÄ , objektų naudojimÄ neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugÄ ar gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant Å¡iame leidime nustatytų sÄ lygų, arba kai planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamÄ Å«kinę veiklÄ , arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

ANK 235 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus, aplinkos apsaugÄ ar gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtintÄ Nuotekų tvarkymo reglamentÄ , kurio 31 punktas numato, kad į nuotakynÄ draudžiama iÅ¡leisti/Å¡alinti atliekas. ANK 247 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymÄ .

Å io straipsnio 23 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinÄ jį laikymÄ , surinkimÄ , vežimÄ ir (ar) apdorojimÄ (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobÅ«džio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Å i aukščiau nurodyta norma taip pat yra blanketinė ir nukreipia į Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punktÄ , kuriame numatyta, kad įmonės, kurios surenka pavojingÄ sias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijÄ Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 684 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Surinkti ir (ar) vežti pavojingÄ sias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už surinkimÄ ir (ar) vežimÄ , yra iÅ¡klausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamÄ jų žinias patvirtinantį pažymėjimÄ . Å ių taisyklių 56 punktas numato, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimÄ , ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingÄ sias atliekas laikanti ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius, o nepavojingÄ sias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimÄ .

Administracinė atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 36 dalį kyla asmeniui, kai pavojingos atliekos maiÅ¡omas (įskaitant skiedimÄ ) nesilaikant nustatytų reikalavimų. Minėto straipsnio 38 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų surinkimÄ , vežimÄ ir (ar) apdorojimÄ (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla.

7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Ž. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotakynÄ Å¡alino atliekas. Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡leidžiamos nuotekos yra atliekos, nes talpas, kurios buvo plaunamos įmonėje, prilygino pakuočių atliekoms, o talpų plovimÄ laikė atliekų paruoÅ¡imu naudoti pakartotinai. SkundÄ nagrinėjantis teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka, dėl ko aukščiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytas pakuotės apibrėžimas, kuriame pakuotė apibrėžiama kaip gaminys, pagamintas iÅ¡ bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, tvarkyti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams. Å ios dalies 1 punkte numatyta, kad gaminys nėra pakuotė, jei jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti bei apsaugoti visÄ jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos bei paÅ¡alinamos kartu (pavyzdžiui, ne pakuotė – kompaktinių diskų, vaizdo kasečių dėklai, vazonai, kuriuose augalas auga visÄ savo gyvavimÄ , įrankių dėžės, arbatos maiÅ¡eliai, sÅ«rius dengiantis vaÅ¡ko sluoksnis, deÅ¡rų apvalkalai; pakuotė – dėžutė saldainiams).

Minėto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad gaminys yra pakuotė, skirtas užpildyti pardavimo vietoje, taip pat vienkartiniai gaminiai, kurie parduodant užpildomi ir (ar) skirti užpildyti pardavimo vietoje, jei jie atlieka pakuotės funkcijÄ (pavyzdžiui, pakuotė – maiÅ¡eliai, skirti prekėms neÅ¡ti, vienkartiniai puodeliai ir lėkÅ¡tės, maistui vynioti skirta plėvelė, maiÅ¡eliai sumuÅ¡tiniams, aliuminio folija; ne pakuotė – maiÅ¡iklis, vienkartiniai stalo įrankiai). Minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktas pakuočių atliekų apibrėžimas, kuriame nurodoma, kad pakuočių atliekos – tai pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktÄ atliekų apibrėžimÄ priskiriamos atliekoms, iÅ¡skyrus pakuočių gamybos atliekas.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 51 punkte nurodyta, kad pakuočių atliekos – tai pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimÄ priskiriamos atliekoms, iÅ¡skyrus pakuočių gamybos atliekas. Å io straipsnio 2 dalies 6 punkte atliekos apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Vokietijos įsiveža talpas, kurias parduoda arba iÅ¡nuomoja kitiems subjektams.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsivežamos talpos yra pakuotės, kadangi šios talpos yra skirtos jose laikyti įvairias medžiagas. Minėtos talpos gali būti atskiriamos nuo gaminio ir yra skirtos gaminiams pakuoti, apsaugoti, tvarkyti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpas iš įmonių pirkdavo, nesudaro pagrindo teigti, jog pardavėjas minėtomis talpomis neatsikratė, neketino ar neprivalėjo atsikratyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios talpos nebuvo atliekos.

Remiantis šiomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad šių talpų plovimo veikla nėra atliekų paruošimas naudoti pakartotinai. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nurodyta, jog  paruošimas naudoti pakartotinai – atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad iÅ¡ Vokietijos nupirktos talpos, kurios apylinkės teismo pagrįstai buvo pripažintos atliekomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡plaudavo ir parduodavo. Teismo vertinimu, Å¡ių talpų, kurios praeityje jau buvo naudojamos gaminiams pakuoti, apsaugoti, tvarkyti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams plovimas ir pardavimas, yra ne kas kita, kaip paruoÅ¡imas jas naudoti pakartotinai. Patikrinus informacijÄ Atliekų tvarkytojų valstybės registre nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, todėl, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, vykdydama talpų plovimo veiklÄ , įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d.

Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 10 dalį, kurioje yra nustatyta, kad atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingÄ sias atliekas laikančios ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius, o nepavojingÄ sias – ilgiau kaip vienus metus, Å¡iÄ veiklÄ gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrÄ , ir 13 dalį, kurioje nurodyta, kad neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas Å¡io straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektas neturėdamas teisėtÄ atliekų perdavimÄ patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės.

8. Nors skunde nesutinkama su ta aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpos yra užterÅ¡tos pavojingomis medžiagomis, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje esanti medžiaga. Byloje esančios talpų etikečių fotonuotraukos (b. l. 18 – 39) patvirtina, kad kai kuriose iÅ¡ Å¡ių talpų buvo laikomos pavojingos medžiagos, kadangi ant minėtų etikečių pavaizduotas ženklinimas, bÅ«dingas pavojingoms medžiagoms (kaukolė su užraÅ¡u „toxic“ (nuodingas), apvirtusi žuvis, kas pagal pavojingų medžiagų ženklinimÄ reiÅ¡kia pavojinga aplinkai, iÅ¡ mėgintuvėlių ant rankų krentantys laÅ¡ai, kas ženklina ardančias medžiagas, Å¡auktukas – pavojinga, dirginanti medžiaga, liepsna raudoname fone, kas reiÅ¡kia, kad talpoje buvo degi medžiaga).

Šie ženklinimai nebuvo nurodyti ant visų fotonuotraukose esančių pakuočių, tačiau apylinkės teismas ir nedarė išvados, kad visose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiose talpose buvo laikytos pavojingos medžiagos. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad minėtose talpos yra pakuotė, užteršta cheminėmis pavojingomis ir (ar) nepavojingomis medžiagomis. Aplinkybę, kad dalis medžiagų buvo pavojingos, patvirtina ir byloje esantis Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 5 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-107-2020-40/1 (b. l. 14).

IÅ¡ Å¡iame protokole esančių duomenų matyti, kad mėginio paėmimo vieta buvo iÅ¡ Å¡ulinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje prie pastato paimtas nuotekų pavyzdys. Lentelės skiltyje „Papildoma informacija apie mėginį“ nurodyta, kad mėginyje matosi nuotekoms nebÅ«dingų medžiagų – plastiko, dažų gabalėlių, jaučiamas klijų kvapas. Lentelės dalyje, kurioje pateikti tyrimo rezultatai matyti, kad biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) rezultatas yra daugiau nei 10000 mg/l, kas patvirtina, kad minėtos talpos buvo užterÅ¡tos pavojingomis medžiagomis, dėl ko darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad į nuotakynÄ buvo iÅ¡leidžiamos atliekos.

Nagrinėjamu atveju nėra svarbu nustatyti ar Å¡ių medžiagų koncentracija virÅ¡ijo didžiausiÄ leidžiamÄ koncentracijÄ , kadangi pakako nustatyti tÄ aplinkybę, kad į nuotakynÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡leido pavojingas medžiagas, nors pavojingų atliekų tvarkymo licencijos įmonė neturėjo. Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) patvirtintas Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punktas teigia, kad įmonės, kurios surenka pavojingÄ sias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijÄ Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Surinkti ir (ar) vežti pavojingÄ sias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už surinkimÄ ir (ar) vežimÄ , yra iÅ¡klausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamÄ jų žinias patvirtinantį pažymėjimÄ . Taisyklių 56 punkte nurodyta, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimÄ , ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingÄ sias atliekas laikanti ilgiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius, o nepavojingÄ sias - ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti leidimÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio leidimo neturėjo. Todėl remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ž. G., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintus „Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto reikalavimus, dėl ko pagrįstai pripažino jį padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 23, 36, 38 dalyse ir paskyrė jam galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 1300 Eur baudÄ .

9. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiu Patikrinimo aktu Nr. 36 (b. l. 4), kadangi minėtame akte nurodyta, kad įmonė verčiasi atliekų paruoÅ¡imo naudoti pakartotinai veikla. Apygardos teismo vertinimu, Å¡i akte nurodyta aplinkybė neturėjo esminės reikÅ¡mės konstatuojant faktÄ , kad įmonė verčiasi atliekų paruoÅ¡imo naudoti pakartotinai veikla, kadangi Å¡i aplinkybė buvo nustatyta iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus, o nesiremiant bÅ«tent vienu dokumentu – minėtu patikrinimo aktu.

IÅ¡analizavus byloje esančius duomenis matyti, kad iÅ¡vados dėl įmonės veiklos yra pagrįstos. Nors kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose bendrovės įstatuose nurodyta, kad bendrovės Å«kinės komercinės veiklos pobÅ«dis yra gamyba, prekyba, transporto paslaugos, nuosavo turto nuoma (bendrovės įstatų 2.2. punktas), tačiau byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Vokietijos pirkdavo talpas, kurias plaudavo ir parduodavo. Kaip jau nurodyta Å¡ioje nutartyje, bÅ«tent ta aplinkybė, kad įmonei įsigijus talpas jos bÅ«davo perplaunamos ir parduodamos, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog minėtos talpos buvo ruoÅ¡iamos naudoti pakartotinai, todėl aukščiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

10. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ANK 609 straipsnio nuostatos, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Ž. G. administracinės atsakomybės, privalėjo įsitikinti, ar administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas teisingai, ar apelianto veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad tara užterÅ¡ta pavojingomis medžiagomis, jas nurodant ir identifikuojant, o taip pat įvertinant, ar pavojingų medžiagų, jei tokios rastos, koncentracija virÅ¡ija didžiausiÄ leistinÄ ribÄ .

Ž. G. atstovė nurodo, kad nei pačiame protokole, nei jokiame kitame dokumente nėra nurodyta, kokios pavojingos medžiagos buvo rastos taroje, kad bÅ«tų galima įvertinti, ar tikrai rastos medžiagos priskiriamos prie pavojingų, nėra jokių duomenų, kokia yra rastų taroje neva pavojingų medžiagų koncentracija, dėl ko nesant Å¡ių duomenų, teismas negalėjo įvertinti, ar jų koncentracija virÅ¡ija didžiausiÄ leistinÄ ribÄ ir t.t. Teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti bÅ«tini administracinio nusižengimo protokolo turinio elementai. SuraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ bÅ«tina nurodyti administracinio nusižengimo esmę, kuri ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikoma administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, kadangi Å¡is protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę asmens kaltės nustatymui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, tačiau gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ konkrečiai veikÄ norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi protokolas yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

12. ANK 609 straipsnis taip pat numato, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi bÅ«ti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimÄ nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas Ž. G. buvo suraÅ¡ytas jį kaltinant administracinių nusižengimų, numatytų 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 23 dalyje, 247 straipsnio 36 dalyje, 247 straipsnio 38 dalyje, padarymu.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje Ž. G. pareikÅ¡tas kaltinimas yra suformuluotas pakankamai aiÅ¡kiai – tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime nurodyta, kokių administracinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas (235 straipsnio 4 dalis, 247 straipsnio 23 dalis, 247 straipsnio 36 dalis, 247 straipsnio 38 dalis), nurodyti nusižengimo padarymo laikas, data ir vieta. Kadangi nurodytos ANK normos yra blanketinės, administracinio nusižengimo protokole nurodyti konkretÅ«s aplinkos apsaugÄ ar gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojantys teisės aktai.

IÅ¡ administracinio protokolo turinio yra aiÅ¡ku kokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryti administraciniai nusižengimai, todėl apygardos teismo vertinimu, minėtas protokolas atitinka įstatymo Å¡iems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybÄ nėra pažeista. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį jau pirmosios instancijos teisme gynė profesionalus teisininkas, tačiau bylos nagrinėjimo metu klausimas dėl netinkamai suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo keliamas nebuvo, kas tik patvirtina aplinkybę, kad Ž.

G. suprato kuo yra kaltinimas ir turėjo visas galimybes tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

14. Ž. G. atstovės teigimu, administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas bÅ«tent iÅ¡ kvapo, nurodant, kad tara yra užterÅ¡ta pavojingomis medžiagomis. Tokius apeliacinio skundo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas 2020 m. vasario 10 d., o byloje esančio tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2020-40/1 data yra 2020 m. vasario 5 d., todėl administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas remiantis objektyviais ir į bylÄ pateiktais įrodymais. Aplinkybes dėl pavojingų medžiagų teismas jau aptarė Å¡ios nutarties 8 punkte, todėl pakartotinai dėl jų nepasisako.

15. Skunde nurodoma, kad teismo iÅ¡vadÄ , jog taroje yra pavojingų medžiagų, paneigia ir Vokietijos pardavėjo Reikalavimų dokumentas ADR, kuriame nurodyta, kad perduodamos tuščios talpos, kurių viduje nėra nei pavojingų, nei nepavojingų medžiagų. Teismas sutinka su ta aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Vokietijos įsigijo tuščias talpas, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl minėtose talpose buvusių medžiagų likučių pavojingumo, kadangi įmonei plaunant talpas, kartu su vandeniu pasiÅ¡alino ir minėtų medžiagų likučiai, kurie, kaip jau aptarta aukščiau, pagrįstai buvo pripažinti kaip pavojingos medžiagos.

Ant talpų esančių etikečių ženklinimas tik patvirtina aplinkybę, kad jose anksčiau buvo laikomos ir pavojingos, ir nepavojingos medžiagos, todėl Ž. G. atstovės skundo teiginiai, kad jis skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už pažeidimÄ , kurio nepadarė, nepagrįsti, kadangi jo kaltė nagrinėjamu atveju įrodyta byloje esančiais ir tinkamai iÅ¡tirtais įrodymais.

16. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ Tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2020-40/1 buvo paimtas momentinis mėginys vienÄ kartÄ , t. y. 2020 m. sausio 28 d. 20.00 val., kas reiÅ¡kia, jog tyrimo rezultatai, kurie gauti ir atlikti pažeidžiant teisės normas, t. y. neimant paros mėginių, negali bÅ«ti laikomi teisingi ir teisėti. Pažymėtina, kad iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, jog iÅ¡analizavus mėginio tyrimo rezultatus, nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių komunalinių nuotekų nuotakynÄ buvo leidžiamos atliekos.

Tuo pažeista Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 31 punkto reikalavimai. Å io reglamento 31 punkte nurodyta, kad į nuotakynÄ draudžiama iÅ¡leisti/Å¡alinti: 31.1. daiktus ir/arba medžiagas, galinčias užkimÅ¡ti arba sugadinti nuotakyno ar nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veikÄ ; 31.2. medžiagas, galinčias sukelti gaisrÄ ar sprogimÄ ; 31.3. medžiagas, galinčias pakenkti nuotekų valymo įrenginius aptarnaujančių darbuotojų sveikatai; 31.4. medžiagas, galinčias trikdyti normalų nuotekų valymo įrenginių darbÄ ar dumblo apdorojimÄ ; 31.5. atliekas, iÅ¡skyrus atvejus, kai organinių atliekų smulkinimÄ ir iÅ¡leidimÄ Ä¯ nuotakynÄ (organinių atliekų smulkintuvų įrengimÄ ir pajungimÄ Ä¯ nuotakynÄ ) leidžia nuotakyno operatorius (tokios galimybės numatytos nuotekų tvarkymo sutartyje).

Å iuo atveju svarbi ta aplinkybė, kad byloje yra nustatyta, kad į buitinių komunalinių nuotekų nuotakynÄ buvo leidžiamos bÅ«tent atliekos, Ž. G. administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad virÅ¡ytas nuotekų užterÅ¡tumo rodiklis nebuvo suraÅ¡ytas, todėl Nuotekų tvarkymo reglamento 32 punkte ir 3 lentelėje nurodytos ribinės vertės bei tai ar tyrimo rezultatai buvo gauti paėmus momentinį ar vidutinį paros mėginį, reikÅ¡mės neturi. Todėl Å¡is Ž. G. atstovės apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad už veikas, numatytas ANK 247 straipsnio 23 ir 38 dalyse, Ž. G., kaip juridinio asmens vadovas, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Pasak Ž. G. atstovės, nėra nustatyta kokiais konkrečiai veiksmais jis, kaip įmonės vadovas, padarė jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , nenustatyta jo kaltė, nenurodyta teisės norma, pagal kuriÄ už Å¡iuos pažeidimus, jei jie bÅ«tų įrodyti, atsakomybė kildinama bÅ«tent apeliantui, kaip juridinio asmens vadovui.

18. ANK 247 straipsnio 23 dalis numato administracinę atsakomybę už didesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinÄ jį laikymÄ , surinkimÄ , vežimÄ ir (ar) apdorojimÄ (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobÅ«džio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

19. IÅ¡ byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 28 d. atlikus patikrinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu Vandžiogalos g. 90B, Kaunas, nustatyta, kad įmonės teritorijoje yra sandėliuojamos įvairios talpos: IBC konteineriai, 200 1 plastikinės statinės, įvairios mažesnės plastikinės talpos, įmonės patalpose įrengtoje plovykloje talpos buvo plaunamos, nuotekos buvo iÅ¡leidžiamos į naujai įrengtÄ nuotakynÄ . Teismo vertinimu, protokole aiÅ¡kiai nurodyta, kad įmonės teritorijoje buvo laikomos įvairios talpos ir paėmus mėginius nustatyta, kad minėtose talpose buvo pavojingų medžiagų, todėl nėra pagrindo teigti, kad iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo turinio nėra aiÅ¡ku, kokių neteisėtų veiksmų padarymu buvo kaltinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Ž. G..

20. ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų surinkimÄ , vežimÄ ir (ar) apdorojimÄ (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla.

21. IÅ¡ byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad įmonės teritorijoje sandėliuojamos įvairios talpos: IBC konteineriai, 200 1 plastikinės statinės, įvairios mažesnės plastikinės talpos, įmonės patalpose įrengtoje plovykloje talpos buvo plaunamos, o nuotekos buvo iÅ¡leidžiamos į naujai įrengtÄ nuotakynÄ . Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybė, kad įmonės patalpose įrengtoje plovykloje talpos buvo plaunamos, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė atliekas apdorojo (viena iÅ¡ ANK 247 straipsnio 38 dalyje nurodytų alternatyvių veikų).

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžta, kad atliekų apdorojimas, tai atliekų naudojimo ar Å¡alinimo veikla, įskaitant jų paruoÅ¡imÄ naudoti arba Å¡alinti. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta ir Å¡ios nutarties 13 punkte, buvo suraÅ¡ytas įstatymo keliamus reikalavimus atitinkantis administracinio nusižengimo protokolas. IÅ¡ minėto protokolo turinio ganėtinai aiÅ¡ku bÅ«tent dėl kokių konkrečių neteisėtų veiksmų padarymo Ž.

G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodyti ne tik ANK straipsniai, dėl kurių Ž. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau ir kiti įstatymai, kuriais nustatyta tvarka buvo pažeista. Remiantis šiomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Ž. G. atstovės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

22. Nors Ž. G. inkriminuotų ANK numatytų straipsnių dispozicijos tiesiogiai nenumato juridinio asmens vadovo atsakomybės padarius nustatytus pažeidimus, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Ž. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas – direktorius, vienasmenis bendrovės valdymo organas ir atsako už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės veikla buvo vykdoma nesilaikant Atliekų tvarkymo įstatymo bei Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, neturint licencijos, t. y. jos veikla nebuvo tinkamai organizuojama, jokių duomenų, kad bendrovėje direktoriaus įsakymu bÅ«tų paskirtas kitas asmuo, atsakingas už bÅ«tinų veiklai vykdyti licencijų, leidimų gavimÄ , tinkamÄ nuotekų tinklų eksploatavimo užtikrinimÄ , nėra, todėl spręstina, kad bÅ«tent Ž.

G., kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigÄ bei realiÄ galimybę iÅ¡vengti padarytų pažeidimų bei atliekų patekimo į nuotakynÄ , tačiau jų nesiėmė, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai.

23. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, jei bylÄ dėl skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodis nagrinėjimas bÅ«tinas. Tais atvejais, kai paaiÅ¡kėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinamo nauji įrodymai, byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). ANK 651 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ bylÄ dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka.

Ä®vertinus apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinu. Byloje nėra paaiÅ¡kėjusiu naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Laura Daumantaitė nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jos manymu, žodinis bylos nagrinėjimas Å¡iuo atveju yra bÅ«tinas.

Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurie nebuvo aptarti skundžiamame nutarime, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka teisinio pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. G. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės apeliacinis skundas iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

24. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad priimant skundžiamÄ nutarimÄ teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. G. atstovė praÅ¡o priteisti jos atstovaujamojo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti įrodymai apie Ž.

G. turėtas proceso iÅ¡laidas, jų dydį ir apmokėjimÄ , susijusias su jo interesų atstovavimu teisme. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje, teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tuo tarpu atvejai, kai teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu, privalėtų iÅ¡spręsti jo paties patirtas iÅ¡laidas, turėtas dėl jo advokato dalyvavimo procese, BPK neaptarti, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tokie atvejai nėra galimi.

Å io teisinio reguliavimo kontekstÄ Ä¯vertinus ANK 666 straipsnio esmę, neabejotina, kad tokie atvejai negalimi ir iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ , todėl Ž. G. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

25. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. G. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės skundas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Ž. G. atstovės advokatės Lauros Daumantaitės apeliacinio skundo netenkinti. PraÅ¡ymo dėl Ž. G. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Jurga Vasiliauskienė                Â