a4743dbc-984b-4495-80b2-69fc73fdfd70 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-181-282/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22622-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5.; 2.1.7.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo ZederÅ¡tremo, sekretoriaujant Raimondai KatiliÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai, iÅ¡teisintajam S. B. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2020 m. birželio 10 d. 15.30 val., (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – Ford Transit/Tourneo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2020 m. birželio 10 d. alkotesterio „ALCOTEST 6810“ parodymus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,16 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021-03-18 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti S. B. kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudÄ ; vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020-07-15; vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. transporto priemonės „Ford Transit/Tourneo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentų, raktelio konfiskacijÄ ; sprendimui įsiteisėjus 2020-07-15 S. B. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ panaikinti, sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2020-07-15 S. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - dokumentų paėmimÄ , o vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus, perduoti VÄ® Regitra. 2.1. Teigia, kad nuosprendis dėl S. B. iÅ¡teisinimo yra nepagrįstas, netinkamai motyvuotas, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių nustatytų bylos aplinkybių, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai S. B. iÅ¡teisino. 2.2.

Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilį „Ford Transit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo bÅ«tent S. B., nes Å¡iÄ aplinkybę patvirtino pats S. B., liudytojos L. R. ir A. K., kuri apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad policijos pareigÅ«nams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), 15.56 val. alkotesteriu Drager (patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)) S. B. nustatytas 2.26 prom. neblaivumas, o antru tikrinimu – 2020-06-10 16.10 val.

– 2.16 prom. neblaivumas. Teigia, kad S. B. versija, jog toks girtumas jam buvo nustatytas dėl to, kad jis jau parvykęs namo vartojo alkoholį iki kol į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, yra tik S. B. gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtų įrodymų visumai. 2.3. Prokuroras skunde nurodo, kad S. B. viso proceso metu davė nenuoseklius parodymus apie savo neblaivumÄ ir alkoholio vartojimÄ , nes policijos pareigÅ«nams S. B. teigė niekur automobiliu nevažiavęs, alkoholio nevartojęs, vėliau jau S. B. nurodė, kad kÄ tik vartojo alaus, kad turėjo alaus, bet prieÅ¡ važiavimÄ negėrė.

Vėliau apklausiamas įtariamuoju S. B. nurodė, kad į parduotuvę važiavo du kartus, abu kartus bÅ«damas blaivus, ir grįžęs namo iÅ¡gėrė apie pusę butelio degtinės iki pasirodant policijos pareigÅ«nams. Teisme S. B. vėl pakeitė parodymus nurodydamas, kad į parduotuvę važiavo iÅ¡gėręs alaus, o grįžęs namo iÅ¡gėrė kelias stiklines, kai atvyko pareigÅ«nai. 2.4. Prokuroras skunde nurodo, kad nuo praneÅ¡imo apie į parduotuvę atvažiavusį neblaivų vyrÄ , nuo S. B. nuvažiavimo nuo parduotuvės iki policijos pareigÅ«nų atvykimo į S. B. kiemÄ , vertinant bendrajame praneÅ¡ime nurodytÄ laikÄ ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ laikÄ , galėjo praeiti nuo 9 min. (nuo 15:36 val. iki 15.43 val., dar 2 min. laiko praėjo iki S. B. išėjimo iÅ¡ namo) iki 17 min. (nuo 15:36 val. iki 15.53 val.).

S. B. teisme parodė, kad atstumas nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iki namų yra apie 4-5 km ir parvažiuoti nuo parduotuvės iki namų užtrunka apie 3-5 min. Dėl to prokuroras teigia, kad S. B. nuvažiavus nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 15.36 val., namie jis anksčiausiai galėjo bÅ«ti apie 15.39 val., todėl S. B. nuo 15.39 val. iki vėliausiai 15.53 val. namuose galėjo bÅ«ti vienas ir tuo metu vartoti alkoholį., t. y. iÅ¡ viso apie 14 min. Nurodo, kad remiantis naujausiais literatÅ«ros duomenimis paprastai per 40-60 min. nuo alkoholio suvartojimo koncentracija pasiekia maksimumÄ , jei skrandis pilnas (Å¡iuo atveju pats S. B. teigia valgęs čeburekus), rezorbcijos fazė trunka apie 2-3 val., rezorbcijos fazėje alkoholio koncentracija didėja, tik tada prasideda alkoholio Å¡alinimas arba eliminacija iÅ¡ organizmo ir suaugusio vyro organizme per valandÄ metabolizuojasi arba suskyla, esant ramybės bÅ«senoje, 0,12-0,15 promilių per valandÄ .

Kadangi pagal bylos duomenis nuo S. B. grįžimo namo ir alkoholio suvartojimo iki pirmo neblaivumo nustatymo praėjo daugiausiai 20 minučių, tai maksimalus kiekis alkoholio (kurį nurodė suvartojęs S. B. iki atvykstant pareigÅ«nams) negalėjo pilnai rezorbuotis, 2.5. Prokuroras skunde teigia, kad tai, jog S. B. dar iki grįžtant namo iÅ¡ parduotuvės, buvo neblaivus ir jo neblaivumas buvo didesnis nei iÅ¡gėrus vienÄ butelį alaus, patvirtina bylos medžiaga, nes S. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,26 prom. ir 2.16 prom. neblaivumas, t. y. jam buvo nustatytas vidutinis girtumas, kurio požymiai yra: sutrikusi kalba ir judesių koordinacija.

BÅ«tent tokie S. B. akivaizdžiai nustatyti požymiai užfiksuoti 2020-10-07 „Body“ kameros (duomenys neskelbtini) pateiktoje filmuotoje medžiagoje. BÅ«tent analogiÅ¡kus S. B. girtumo požymius nurodė ir liudytojos L. R. ir A. K. bei apklaustas policijos pareigÅ«nas K. M.. Nurodo, kad abejoti alkotesterio matuoklio rodmenų patikimumu nėra jokio pagrindo, kadangi nusikaltimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta jokių realių vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu pažeidimų, galėjusių nulemti ar nulėmusių neteisingÄ neblaivumo lygmens nustatymÄ .

S. B. teiginius apie alkoholio vartojimÄ po grįžimo iÅ¡ parduotuvės iki pareigÅ«nų pasirodymo paneigia moksline literatÅ«ra patvirtinti duomenys, kad per tokį trumpÄ laikÄ S. B. nurodytas suvartotas alkoholis negalėjo rezorbuotis. Dėl to teigia, kad S. B. kraujyje automobilio valdymo metu etilo alkoholio koncentracija žymiai virÅ¡ijo 1,5 promilės, todėl S. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymiai. 2.6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizavo teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų, nevertino objektyviai nustatytų aplinkybių, S. B. iÅ¡teisinimÄ netinkamai motyvavo, todėl nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas. 2.7.

Prokuroras skunde nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgta į S. B. asmenį charakterizuojančius duomenis: turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi pastovų pragyvenimo Å¡altinį, dirba gaisrinėje ugniagesiu-gelbėtoju, kaltės nepripažino, taip pat į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimo stadijÄ â€“ nusikaltimas baigtas, kaltės formÄ - nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, S. B. nuvažiuotÄ atstumÄ , mažiausiÄ nustatytÄ girtumo laipsnį (2,16 promilės), jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , bei į tai, kad jis baustas administracine tvarka, neteistas, 2013 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu.

SiÅ«lo S. B. skirti Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatant ženkliai mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos vidurkis. 2.8. Prokuroras siÅ«lo S. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), nes S. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Nors S. B. padarė nesunkų nusikaltimÄ , praeityje jis neteistas, iki Å¡io įvykio nebuvo baustas ir administracine tvarka už transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam, tačiau anksčiau turėjo administracinę nuobaudÄ už leistino važiavimo greičio virÅ¡ijimÄ , jis padarė itin Å¡iurkÅ¡tų tyčinį KET pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kė dideliu pavojingumu ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, galėjo sukelti neigiamas (net nepataisomas) pasekmes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,16 promilės girtumas, kas labai ženkliai virÅ¡ija tiek ribÄ , nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), tiek ribÄ , nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Pažymi, kad S. B. sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios bÅ«tinybės vairuoti - norėjo nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti degtinės, o antrÄ kartÄ važiavo nusipirkti čeburekų, nors tai galėjo padaryti pasirinkęs teisėtÄ elgesio variantÄ , pvz., pasitelkęs pavėžėjimo paslaugÄ teikiančius subjektus, draugus ar artimuosius.

Tai rodo S. B. neatsakingumÄ ir sÄ moningÄ savo veiksmų pavojingumo ignoravimÄ , kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimÄ . Be to, S. B. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, jÄ neigė, kas rodo, jog jis savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertina. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis ateityje nebekartos tokio neteisėto elgesio. Dėl paminėtų aplinkybių mano, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas S. B. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams nuo 2020-07-15. 2.9.

Taip pat prokuroras siÅ«lo S. B. paskirti turto - automobilio konfiskavimÄ , nes transporto priemonė – automobilis „Ford Transit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, be kurios nekiltų ir baudžiamoji atsakomybė. Dėl to mano, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas S. B. paskyrus BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo S. B. gynėjas adv. V. Kičiatovas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad prokuroro apeliaciniame skunde dėstomos iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizavo teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų, nevertino objektyviai nustatytų aplinkybių, netinkamai motyvavo, yra nepagrįstos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir duomenis bei atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie S. B. neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, priėmė teisingÄ nuosprendį, kuriuo S. B. iÅ¡teisino.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų.

To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei savo sprendimų argumentavimu.

Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

7. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-1446-895/2018).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstÄ bei motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad S. B. veikoje nėra BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. 8.1. S. B. buvo kaltinamas padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. tuo, kad jis 2020 m. birželio 10 d. 15.30 val. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. 8.2.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ Â arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi Å¡i nusikalstama veika apibÅ«dinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. 8.3.

IÅ¡teisintasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio dienÄ jis į parduotuvę važiavo du kartus, pirmÄ kartÄ nuvažiavęs nusipirko butelį degtinės, o antrÄ kartÄ â€“ maisto, pripažino, kad antrÄ kartÄ važiuodamas į parduotuvę buvo iÅ¡gėręs butelį alaus. S. B. automobilio vairavimo faktÄ patvirtina jį vairuojantį automobilį betarpiÅ¡kai mačiusių liudytojų L. R. ir A. K. parodymai. Taigi, byloje nėra ginčo, kad automobilį vairavo S. B.. Tam, kad S. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti nustatyta ne tik, kad jis vairavo transporto priemonę, bet ir tai, kad jis jÄ vairavo bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas. 8.4.

Prokuroras skunde teigia, kad S. B. girtumÄ automobilio vairavimo metu patvirtina liudytojų L. R., A. K. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. 8.5. Teisme liudytoja L. R. parodė, kad parduotuvėje matė S. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nes iÅ¡ paskutiniųjų stengėsi eiti tiesiai, jo veidas buvo raudonas, kruvinas, alkoholio kvapo neužuodė, nes buvo su kauke ir jÄ nuo S. B. skyrė prekystalio stiklas. Liudytoja A. K. parodė, kad einant į parduotuvę pamatė prieÅ¡ jÄ sunkiai einantį vyriÅ¡kį – S. B., kuris vilko kojas, kaip žmogus po insulto, tačiau parduotuvėje pastebėjo, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, jo veidas buvo raudonas, alkoholio kvapo neužuodė, sužalojimų veide nematė.

Nors Å¡ių liudytojų parodymai nėra tapatÅ«s, nes liudytojos subjektyviai vertino S. B. neblaivumÄ , tačiau liudytojos nurodė, kad parduotuvėje S. B. buvo neblaivus, o koks buvo S. B. girtumo laipsnis, spręsti iÅ¡ tokių liudytojų parodymų nėra galimybės. 8.6. Byloje nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai S. B. nesustabdė važiuojančio automobiliu, o jį rado namuose. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas K. M. parodė, kad namo duris atidarė akivaizdžiai neblaivus vyriÅ¡kis – S. B., kuris bendraujant prisipažino važiavęs į parduotuvę.

Policijos pareigÅ«nės R. M. 2020 m. birželio 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad S. B. iÅ¡ pradžių neigė vairavęs, bet vėliau prisipažino važiavęs į parduotuvę bÅ«damas neblaivus bei nurodė neseniai vartojęs alaus (b. l. 50-51). Tokie K. M. parodymai bei tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti duomenys taip pat neįrodo, kad automobilio vairavimo metu S. B. girtumas buvo didesnis nei 1,51 prom. 8.7. Teisme S. B. pripažino, kad jis, važiuodamas į parduotuvę, buvo iÅ¡gėręs vienÄ butelį alaus, o grįžęs, iki policijos pareigÅ«nų atvykimo, iÅ¡gėrė dvi stiklines degtinės. Nors S. B. atvykusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡ pradžių neigė važiavęs ir gėręs, tačiau vėliau pripažino, kad vairavo automobilį bei pripažino vartojęs alkoholį.

Tokius S. B. parodymus, kad jis vairavo iÅ¡gėręs, patvirtino teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas K. M. bei vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „BodyCam“. 8.8. Byloje esantys alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. birželio 10 d. 15.57 ir 16.10 val. S. B. buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas (t. 1, b. l. 13, 15–16, 56). Nors toks girtumas nustatytas praėjus vos 20 minučių po to, kai bendruoju pagalbos centro telefonu buvo praneÅ¡ta apie galimai neblaivų vairuotojÄ (t. 1, b. l. 11–12), tačiau vien girtumo nustatymo faktas pats savaime nepatvirtina, kad bÅ«tent automobilio vairavimo metu, t. y. 15.30 val., kaip nurodyta kaltinime, S. B. girtumas buvo didesnis nei 1,51 prom. 8.9.

Nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad S. B. daugiau nei 1,51 prom. girtumas buvo nustatytas praėjus 20 minučių po praneÅ¡imo Bendrajam pagalbos centrui, tačiau tai nepaneigia iÅ¡teisintojo parodymų, kad alkoholį jis vartojo tik grįžęs namo. Tai, kad S. B. teisme pripažino automobilį vairavęs iÅ¡gėręs alaus, taip pat neįrodo, kad jo girtumas tuo momentu buvo didesnis nei 1,51 prom. 8.10. Prokuroras skunde teigia, kad S. B. kaltę, jog jo girtumas automobilio vairavimo metu buvo žymiai didesnis nei 1,51 prom., patvirtina mokslinė literatÅ«ra apie alkoholio rezorbcijÄ organizme.

Toks skundo teiginys yra nepagrįstas, nes pirmiausia, prokuroras skunde nenurodė jokios konkrečios mokslinės literatūros, kuria remiasi grįsdamas šį teiginį, o antra, mokslinė literatūra negali būti pritaikoma visais atvejais visiems vienodai, nes alkoholio įsisavinimas organizme bei jo pasišalinimas iš organizmo priklauso nuo individualių asmens savybių, tokių kaip asmens lytis, amžius, kūno svoris, genetika, metabolizmo ypatumai, ligos (internetinė prieiga: https://lt.ensayosclinicoscuba.com/skolko-vyhodit.html). 8.11.

Skunde prokuroras teigia, kad S. B. didesnį girtumo laipsnį įrodo vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ „BodyCam“ ir Neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys: sutrikusi kalba ir judesių koordinacija, kurie yra vidutinio girtumo požymiai. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustatyti tokie S. B. neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai (t. 1, b. l. 15–16). Neblaivumo nustatymo akte nurodytus kitus požymius, kurie prokuroro teigimu patvirtina S. B. didesnį nei 1,51 prom. girtumÄ , paneigia vaizdo įraÅ¡ai, nes iÅ¡ jų matyti, kad S. B. adekvačiai elgėsi, normaliai atsakinėjo į policijos pareigÅ«nų užduodamus klausimus, jo eisena nebuvo apsunkinta (nevilko kojų, nesistengė iÅ¡ paskutiniųjų vaikščioti tiesiai).

Be to, neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. B. gali paeiti tiesia linija – pėda po pėdos, kad stovėdamas pirÅ¡tu gali pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs). Pažymėtina, kad vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ „BodyCam“ ir Neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys užfiksuoti praėjus tam tikram laiko tarpui po to, kai S. B. vairavo automobilį. Taigi, nei vaizdo įraÅ¡ai, nei Neblaivumo nustatymo akte nurodyti neblaivumo požymiai nepatvirtina, kad S. B. girtumas automobilio vairavimo metu buvo žymiai didesnis nei 1,51 prom. 8.12.

Taip pat neteisus prokuroras, kad nebuvo nustatyta jokių realių vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu pažeidimų, galėjusių nulemti ar nulėmusių neteisingÄ neblaivumo lygmens nustatymÄ . Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „nustatant kaltininko apsvaigimÄ buvo tinkamai taikomos teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos“, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatant S. B. girtumÄ vis dėlto nebuvo laikomasi neblaivumo nustatymo taisyklių.

Pirmiausia pastebėtina, kad iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „BodyCam“ vaizdo įrašų matyti, kad S. B. nurodžius, jog alkoholį vartojo „kÄ tik“, policijos pareigÅ«nas, patikslinęs laikÄ â€žbe penkių keturios“ nurodė, kad girtumÄ nustatys po 15 minučių, ir iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pirmÄ kartÄ girtumas S. B. buvo nustatytas 16.01 val. Taigi, pirmas girtumo nustatymas įvyko praėjus tik 5 minutėms, o ne 15 minučių po to, kai S. B. nurodė „kÄ tik“ vartojęs alkoholį.

Pastebėtina ir tai, kad alkoholio matavimo prietaiso laikas nesutampa su policijos pareigÅ«nų „BodyCam“ vaizdo įrašų laiku, kai pirmÄ kartÄ buvo nustatomas girtumas S. B. – matavimo prietaiso laikas 15.56 val. (t. 1, b. l. 13, 56), o pagal vaizdo įraÅ¡us – 16.01 val. (t. 1, b. l. 179). Be to, iÅ¡teisintasis S. B. nurodė, kad alkoholį vartojo ir tarp girtumo nustatymų, nors pareigÅ«nai neleido. Liudytojas K. M. teisme parodė, kad nors neleido S. B. vartoti alkoholio ir kad alkoholį S. B. galėjo vartoti po antro girtumo nustatymo, tačiau liudytojas nurodė, kad matė kaip S. B. kambaryje iÅ¡ po stalo iÅ¡sitraukė butelį ir iÅ¡gėrė.

IÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad po pirmo, o ne po antro (antras girtumo nustatymas vaizdo įraÅ¡uose neužfiksuotas), kaip teisme teigė liudytojas K. M., girtumo nustatymo S. B., lydimas policijos pareigÅ«no K. M., sugrįžo į namÄ , o ne pasiliko prie policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio. Taigi, vaizdo įraÅ¡as patvirtina iÅ¡teisintojo S. B. parodymus ir paneigia liudytojo K. M. parodymus, jog tarp girtumų nustatymų S. B. alkoholio nevartojo ir nuo tarnybinio automobilio nebuvo pasiÅ¡alinęs. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad girtumas S. B. buvo nustatytas nesilaikant neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių.

VisumÄ paminėtų aplinkybių patvirtina, kad byloje liko nepaneigta S. B. versija, kad jis alkoholį vartojo grįžęs namo, bei byloje nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilio vairavimo metu S. B. girtumo laipsnis buvo didesnis nei 1,51 prom., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad prielaidomis grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima ir visas abejones vertino iÅ¡teisintojo S. B. naudai. Å iuo metu nebėra galimybės nustatyti, kiek S. B. iÅ¡ tiesų buvo iÅ¡gėręs iki važiavimo į parduotuvę ir kiek tiksliai jis iÅ¡gėrė alkoholio jau grįžęs namo, ir kaip tai įtakojo jo neblaivumo lygį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad S. B. neblaivumo lygis vairuojant transporto priemonę tikrai buvo didesnis nei 1,51 prom. (kaltinime nurodyta 2,16 prom.), todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. B. išteisino pagal BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. S. B. veikoje nėra šios nusikalstamos veikos požymių.

Dėl to prokuroro skundas netenkinamas, nes skunde nurodyti argumentai dėl S. B. kaltės yra paremti ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis ir samprotavimais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio. Kolegijos pirmininkė Virginija Žindulienė Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas