a473464e-b3d2-4fa6-90dd-3b59b74fe4b2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašo

                                                                                        Baudžiamoji

byla Nr. 1A-476/2010

                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija 1.2.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės, teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui, gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš R. P. priteista nukentėjusiajai I. E. 50

000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

R.

P. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 18 val. 00 min. iki 19 val. 00 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė D. E. mažiausiai 20 smūgių

kumščiu, medine kėde ir medinės kėdės nuolauža į kairįjį žandÄ , smakrÄ ir apatinę

lÅ«pÄ , nosį, kaktos centrinę ir kairę pusę, kairę ausį ir kairę smilkininę sritį, pakauÅ¡io sritį ties gumburu, deÅ¡inio peties sritį užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio žasto vidurinę dalį iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inį dilbį priekiniame pavirÅ¡iuje, kairės alkÅ«nės sritį, kairę plaÅ¡takÄ , deÅ¡inės Å¡launies priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utinę dalį, virÅ¡ugalvį ir kaklo sritį, tuo Å¡iam padarė daugybinius sumuÅ¡imus su poodinėmis bei gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis ir pavirÅ¡iniais odos nubrozdinimais veide – kairiajame žande, smakre ir apatinėje lÅ«poje, nosies nugarėlėje, kaktos centrinėje dalyje ir kairėje pusėje; kairės ausies kauÅ¡elyje ir kairėje smilkininėje dalyje, pakauÅ¡io srityje ties gumburu; deÅ¡inio peties srityje užpakaliniame pavirÅ¡iuje; deÅ¡inio žasto vidurinėje dalyje iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje; deÅ¡inio dilbio priekiniame pavirÅ¡iuje, kairės alkÅ«nės srityje, kairės plaÅ¡takos nugarėlėje ties vidurio pirÅ¡to krumpliu; deÅ¡inės Å¡launies priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utinėje dalyje; Å¡eÅ¡ias muÅ¡tines žaizdas virÅ¡ugalvyje; kaklo srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva kaklo minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inėje - priekinėje dalyje, paliežuvinio kaulo deÅ¡inio rago ir skydinės kremzlės lūžiais su gerklų gleivinės plyÅ¡imu, sukėlusiu vidinį kraujavimÄ , nuo ko D. E. mirė. Tokiais veiksmais R. P. tyčia nužudė D. E..

Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti bylÄ ir, atsižvelgiant į jo duotus parodymus, suÅ¡velninti jam teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, taip pat, jeigu yra tokia galimybė, sumažinti priteistos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį.

Apeliantas skunde ginčija jam nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios, padėjo atskleisti byloje tiesÄ , nurodydamas kokius veiksmus atliko jis, kokius kiti asmenys ir nukentėjusysis, įkalinimo įstaigoje jokių nusižengimų nepadarė, anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka nebuvo, yra vedęs, su žmona augina nepilnametę dukrÄ , jo mama ligota, paskutiniu metu jis dirbo privačiai. Visos Å¡ios aplinkybės, jo nuomone, leidžia jam paskirti Å¡velnesnę bausmę ir suteikti jam galimybę pradėti naujÄ gyvenimÄ , tinkamai pasirÅ«pinant savo nepilnamete dukra ir ligota motina, kartu ir kuo greičiau atlyginant nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Taip pat apeliantas skunde nesutinka ir su priteistos nukentėjusiajai neturtinės žalos dydžiu. Pagrindinis jo nurodomas skunde argumentas, kodėl ši suma yra per didelė, yra tai, kad nukentėjusioji nedetalizavo jai padarytos žalos turinio.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas praÅ¡o tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , prokuroras praÅ¡o atmesti nuteistojo apeliacinį skundÄ .

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis apeliantui pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniu skundu ir pats apeliantas šiuo aspektu, t. y. dėl išnagrinėtų duomenų atitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, priimto nuosprendžio neginčija ir tokių klausimų iš esmės nekelia. Apeliantas mano, kad jam paskirta neteisinga bausmė ir iš jo priteista pernelyg didelė neturtinė žala.

IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad iÅ¡dėstydamas bausmės skyrimo motyvus teismas nurodė, kad vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos veikos pobÅ«dį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes: padarė labai sunkų nusikaltimÄ , kurio padariniai neatitaisomi, tiesiogine tyčia, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (prisipažino kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), administracine tvarka nebaustas, pirmiau neteistas, buvusių darbdavių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas patenkinamai, įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas skyrė jam baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, o jis dydį nustatydamas BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Apeliantas, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti jam bausmę, jokių naujų duomenų, į kuriuos teismo neatsižvelgta, skunde nepateikia, iÅ¡skyrus tai, kad su žmona augina nepilnametę dukrÄ , jo mama ligota, tačiau bausmės Å¡velninti dėl R. P. Å¡eiminės padėties nėra pagrindo, nes Å¡i aplinkybė nėra itin svarbi skiriant bausmę ir turi įtakos tik kitų aplinkybių, apibÅ«dinančių R. P. asmenybę, kontekste, į kurias, kaip teigiamai apibÅ«dinančias nuteistÄ jį, teismas atsižvelgė. Apeliantas, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti jam bausmę, lemiamÄ reikÅ¡mę suteikia bÅ«tent savo asmenybei. Tačiau nors nuteistojo asmeninės savybės yra svarbi aplinkybė ir į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti prioritetinė ir lemti skirtinos už nužudymÄ bausmės dydžio bei nuvertinti kiekvienÄ nuosprendžiu nustatytÄ aplinkybę atskirai, taip pat ir jų bendrÄ visumÄ . Nors nagrinėjamos bylos teismo nuosprendyje pernelyg deklaratyviai iÅ¡vardyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, nepakankamai atskleidžiant konkretų turinį, tai nėra pagrindas teismo paskirtai bausmei suÅ¡velninti. Apeliantas skundu praÅ¡o bausmę suÅ¡velninti, atsižvelgiant į jo parodymus. Tačiau iÅ¡ jo parodymų teisiamajame posėdyje nematyti jokių aplinkybių, kurios paneigtų teismo iÅ¡vadas dėl nuteistajam skirtinos bausmės dydžio. Nuteistasis parodė, kad su D. E. ir jų abiejų žmonomis, gėrė alkoholinius

gėrimus, įvykus konfliktui kilo muÅ¡tynės, jiedu susimušė. Jis buvo sumuÅ¡tas D. E. kumščiais, pats jį mušė kumščiais ir medine kėde. D. E. nuėjo į tualetÄ , o jis nuėjo pažiÅ«rėti, kodėl taip ilgai

neateina, tada jis jį partempė į kambarį, pažiūrėjo, kad širdis plaka, liepė iškviesti gydytojus, o pats išėjo namo. Jis nenorėjo nužudyti D. E., tai įvyko netyčia. Jeigu nebūtų išgėręs, taip nebūtų atsitikę. Prieš

tai jis buvo iÅ¡gėręs su žmonos tėvu ,,pÅ«slę“ alaus, o vėliau gėrė ,,StarkÄ â€œ (t.

2, b. l. 72-74). Teismas, nustatęs mažesnį nužudymo pavojingumo laipsnį, R. P. veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies 6

punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, nesant nusikalstamoje veikoje kvalifikuojančio požymio (itin žiauriai). Nuteistasis savo parodymuose teigė neturėjo tyčios nužudyti D. E. Teismas nurodė, kad įvertinęs R. P. padarytus prieÅ¡ nukentėjusįjį veiksmus, suduotų smÅ«gių skaičių, panaudotÄ Ä¯rankį, sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad R. P. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir, nors D.

E. mirties nesiekė, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas nusprendė, kad bÅ«ta netiesioginės tyčios. Objektyvieji bylos duomenys rodo, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant mažiausiai 20 smÅ«gių kumščiu, medine kėde ir medinės kėdės nuolauža, padarant daugybinius kÅ«no sužalojimus. Pasak eksperto J. V., patvirtinusio iÅ¡vadÄ , kad mirties priežastimi buvo smÅ«gis į kaklÄ , gerklų sužalojimas. BÅ«ta stipraus greito smÅ«gio, nes nustatytas didelis lūžis, deformacija, laužtas kaulas, trÅ«ko gleivinė. Å iuo atveju kaulas net sprogo. Ä®vertindama Å¡iuos duomenis (sužalojimas padarytas ne tik kumščiais), panaudojant įrankį (kėdę), suduoti smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ sritį (galvos ir kaklo) buvo ne atsitiktiniai, o valingi veiksmai, teisėjų kolegija sprendžia, kad suvokdamas tokio pobÅ«džio smÅ«gius R. P. suvokė savo pavojingumo laipsnį, numatė pavojingas gyvybei pasekmes. Teismui nenustačius tyčioje siekimo atimti gyvybę, pagrįstai laikoma, kad jis veikė netiesiogine tyčia. IÅ¡ tiesų reikalaujama, kad pripažįstant BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe, bÅ«tina nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas BK 129 straipsnyje 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir pagrįsti, kad bÅ«tent apsvaigimas turėjo įtakos nužudymo padarymui. Medicininės apžiÅ«ros akte Nr. 1029 konstatuota, kad R. P. iÅ¡kvepiamame ore 2009 m. rugpjūčio 9 d. 11 val. 10 min. rasta 1,74 ‰ etilo alkoholio, 22 val. 30 min, rasta 1,32 ‰ etilo alkoholio, Å¡lapimo tyrimas paimtas 22 val. 15 min., rasta 1,93 ‰ etilo alkoholio. Nustatytas lengvas girtumo laipsnis (t. 2, b. l. 2). R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad begeriant kilo konfliktas ir muÅ¡tynės. Jei nebÅ«tų iÅ¡gėręs, taip nebÅ«tų įvykę. PrieÅ¡ tai jis

buvo iÅ¡gėręs su žmonos tėvu ,,pÅ«slę“ alaus, o vėliau gėrė ,,StarkÄ â€œ. Bylos

duomenys patvirtina, kad teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å i aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia. Teismas nustatė vienÄ R. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Å iuo aspektu jokių naujų aplinkybių, kurios palengvintų jo padėtį ir lemtų jam paskirtos bausmės suÅ¡velninimÄ nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nepaaiÅ¡kėjo. Su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bausmės skyrimo apeliantui teisėjų kolegija sutinka ir mano, kad bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant įstatymų, t. y. baudžiamasis įstatymas jam taikytas tinkamai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumÄ . Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimÄ , atsižvelgiama į Å¡ių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Nagrinėjamojoje byloje teismas iÅ¡ nuteistojo priteisė 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. E.. Savo sprendimÄ teismas be kita ko argumentavo tuo, kad nužudytasis D.

E. buvo jos sutuoktinis, jie vedė bendrÄ Å«kį, dėl vyro mirties ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , sutuoktinis buvo muÅ¡amas jos akivaizdoje. Pirmosios instancijos teismui buvo žinomos visos neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡skyrus padarytos turtinės žalos dydį. Todėl teismas atmetė praÅ¡ymÄ atlyginti turtinę žalÄ . Tačiau Å¡is faktas nėra svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , nes Å¡iuo konkrečiu atveju turtinė ir neturtinė žala yra savarankiÅ¡ki, iÅ¡ esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertino Å¡io dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus ir nenutolo nuo susiklosčiusios teismų praktikos.

Nužudymas padarytas esant tyčinei kaltei. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog D. E. nužudė netyčia.

Nenustačius BPK 328 straipsnio 2, 4 punktuose numatytų nuosprendžio pakeitimo pagrindų apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Regina

Gaudutienė

Teisėjai                                                                                               Svajūnas

Knizleris

                                                                                                           Linas

Šiukšta

                    Â

  Â