2021-12-22 Nr. AB-27832-3-61-3-02651-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-953-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02651-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), (toliau – ir atsakovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, atliekant bausmę Lukiškių TI-K nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. vasario 18 d., jam nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai. Dėl higienos priemonių išdavimo jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinti. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, nes Lukiškių TI-K administracija aiškindavo, kad jam higienos priemonės nepriklauso, nes jis yra ne suimtasis, o nuteistasis.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems, nuteistiesiems nebuvo numatyta teisė gauti dantų šepetėlį, dantų pastą, skutimosi peiliukų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad tiek nuteistieji, tiek suimtieji be kitų higienos priemonių gauna dantų šepetėlį, dantų pastą, skutimosi peiliukų. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pareiškėjas teigė, kad esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems, bet ne nuteistiesiems, negali būti pateisinamas. Dėl neišduodamų higienos priemonių pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, psichologinių kančių, buvo pažemintas jo orumas, pablogėjo jo sveikata, pradėjo gesti dantys, todėl teko lankytis pas stomatologą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam išduodami drabužiai netiko, buvo išduodami ne pagal sezoną.

5. Pareiškėjo teigimu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nenustato ieškinio senaties termino, tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN (toliau – ir atsakovo atstovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų Lukiškių TI-K nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. vasario 18 d., skundą teismui surašė 2020 m. liepos 30 d., todėl pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą.

8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad, vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo normos) nuostatomis, Vilniaus PN (Lukiškių skg.

6) nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams per mėnesį buvo išduodama 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 vnt. tualetinio popieriaus. Vadovaujantis iki 2017 m. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 pakeitimu, kartą per mėnesį suimtiesiems buvo išduodami skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.) dantų pasta (50 ml) ir dantų šepetukas (1 vnt.). Iki 2017 m. visiems Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį (t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas), pagal kurio nuostatas Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams išduotų skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėnesiai, dantų pastos (75 ml) – 2 mėnesiai, tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) – mėnuo.

Higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Suimtasis ir nuteistasis laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Tais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo mokus, higienos priemones jis galėjo nusipirkti įstaigos parduotuvėje. Vadovaujantis iki 2017 metų galiojusiomis Materialinio buitinio aprūpinimo normomis, kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašui, dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį.

10. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas skundžiamuoju laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų, susijusių su higienos priemonių išdavimu, kreipėsi į įstaigos administraciją ir tai matyti iš prie atsiliepimo pridedamos medžiagos, t. y. pareiškėjo prašymų įstaigos administracijai ir atsakymų į juos. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Lukiškių TI-K nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. vasario 18 d., atlyginimas, o skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2020 m. liepos 30 d. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl pagrindo netaikyti ieškinio senaties termino yra nepagrįstos, pareiškėjas neįvardijo jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas dėl ieškinio senaties taikymo, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovo atstovui prašant taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. liepos 29 d., atlyginimo priteisimo teismas atmetė. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas analizavo pareiškėjo nurodytus galimus teisės aktų pažeidimus nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2019 m. vasario 18 d.

13. Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 4–5 punktuose nustatyta, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant jų prašymui. Pagal minėto aprašo 5 punktą, drabužių, avalynės ir higienos reikmenų išdavimas siejamas su nuteistojo nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu. Vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 13 punktu (su vėlesniais jo pakeitimais), laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos teisės aktų nuostatos, numatančios skirtingų higienos priemonių išdavimą nuteistiesiems ir suimtiesiems ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2019 m. vasario 18 d.) nebuvo taikomos, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo nuostatos nustatė vienodas teises higienos priemonėms gauti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2017 m. sausio 1 d. jau buvo kalinamas Lukiškių TI-K, t. y. jam nepriklausė gauti higienos paketą, kaip atvykusiam į įkalinimo įstaigą pirmą kartą.

15. Teismas akcentavo, kad Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo nuostatos aiškiai apibrėžia mokaus asmens sampratą (13 p.), pagal kurią mokus yra tas asmuo, kuris asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Teismo vertinimu, tabako gaminių įsigijimas reiškia, kad nuteistasis turi asmeninių lėšų, jas naudoja savo reikmėms, t. y. turi galimybę pats įsigyti reikiamų higienos priemonių savo sąskaita.

16. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 23 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išduoti: skalbimo miltelių, tualetinį muilą, tualetinį popierių, dantų šepetėlį, skutimosi peiliukų, dezodorantą, marškinių, kojines. Lukiškių TI-K administracija 2017 m. birželio 28 d. raštu informavo pareiškėją, kad prašymo netenkins, nes pareiškėjas yra mokus. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 12 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas išduoti: tualetinį muilą, tualetinį popierių, dantų šepetėlį, skutimosi peiliukų. Lukiškių TI-K administracija 2018 m. sausio 9 d. raštu pareiškėją informavo, kad prašymo netenkins, nes pareiškėjas per mėnesį iki prašymo pateikimo dienos išleido daugiau nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Pareiškėjas 2018 m. liepos 19 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas išduoti: skalbimo miltelių, tualetinį muilą, tualetinį popierių, dantų šepetėlį, dantų pastą, skutimosi peiliukų, dezodorantą. Lukiškių TI-K administracija 2018 m. liepos 24 d. raštu pareiškėją informavo, kad prašymo netenkins, nes pareiškėjas per mėnesį iki prašymo pateikimo dienos išleido daugiau nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Su prašymu dėl higienos priemonių išdavimo pareiškėjas kreipėsi ir 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. lapkričio 20 d., 2019 m. vasario 11 d., tačiau prašymai taip pat netenkinti, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas buvo mokus.

17. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. kreipėsi dėl higienos priemonių išdavimo: tualetinio muilo, dantų šepetėlio, dantų pastos, tualetinio popieriaus, skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių ir toks pareiškėjo prašymas buvo tenkintas. Iš Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų materialinio buitinio aprūpinimo 2018 m. vasario 28 d. žiniaraščio Nr. H-52 duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui 2018 m. vasario 28 d. pasirašytai išduota 400 g skalbimo miltelių, 3 tualetinio popieriaus ritinėliai, 1 vnt. dantų šepetėlis, 4 vnt. skutimosi peiliukų, 100 g tualetinio muilo. Teismas pažymėjo, kad bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas reikiamas higienos priemones įsigijo įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

18. Teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jam išduodami drabužiai netiko, buvo išduodami ne pagal sezoną, ir nurodė, jog pareiškėjas neturtinę žalą skunde kildino būtent iš higienos priemonių neišdavimo ir diskriminacinių sąlygų taikymo, todėl pareiškėjo nurodomus teiginius dėl drabužių netinkamumo teismas laikė pagrįstais, atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigos administracijai ginčo laikotarpiu neteikė skundų dėl šios aplinkybės.

19. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad jis nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, o, nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo ir valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo teismas atmetė.

III. 20. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (buvusio Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, kad nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. vasario 8 d., bausmę atliekant Lukiškių TI-K, jam nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai. Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Dėl neišduotų higienos priemonių jis negalėjo palaikyti asmeninės higienos, pradėjo gesti dantys, juos teko šalinti. Dėl to pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, psichologinių kančių, buvo pažemintas jo orumas. Pareiškėjo teigimu, teismas šių aplinkybių visiškai neįvertino. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems dėl higienos priemonių aprūpinimo. Konvencija nenustato ieškinio senaties termino, todėl negalima vadovautis teisės aktais, kurie prieštarauja Konvencijos nuostatoms.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime pateikta melaginga informacija, jog pagal Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų materialinio buitinio aprūpinimo 2018 m. vasario 28 d. žiniaraščio Nr. H-52 duomenis, pareiškėjui tą dieną buvo išduota 400 g skalbimo miltelių, 3 ritinėliai tualetinio popieriaus, 1 vnt. dantų šepetėlis, 4 vnt. skutimosi peiliukų, 100 g tualetinio muilo. Pareiškėjas pažymi, kad pagal pateiktą prašymą jis gavo skalbimo miltelius, žiniaraštyje pareiškėjo parašas yra padirbtas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad tabako gaminių įsigijimas nepagrįstai apriboja teisę nemokiam nuteistajam gauti higienos reikmenis iš įkalinimo įstaigos administracijos. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2018 m. birželio 29 d. ataskaita Nr. PRJ 2018/1-38 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų žmogaus teisių padėties“, pagal kurią nemokūs nuteistieji gali būti įkalinimo įstaigų aprūpinami visomis pagal teisės aktus gaunamomis priemonėmis (o taip pat ir higienos priemonėmis), jeigu jų nemokumas susidarė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, atsitiktinių aplinkybių, o ne dėl neatsakingo ir (arba) netinkamo savo išlaidų planavimo, pavyzdžiui, turimas lėšas naudojant kitoms reikmėms įsigyti.

24. Pareiškėjas pažymi, kad jis teismui pateikė papildomą informaciją, tačiau jo nurodytų aplinkybių dėl išduodamų drabužių teismas iš viso nenagrinėjo, buvo šališkas. Pareiškėjas nurodo, kad šlepetes ir žieminius batus jam duodavo didesnio dydžio nei reikia, nuo 2005 metų iki 2019 metų nė karto nebuvo gavęs žieminės ir vasarinės striukės, kelnių, megztinių, kepurės, tik 2017 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. gavo švarką ir kelnes, tačiau netinkamo dydžio. Pareiškėjas kreipėsi labdaros ir ją gavo, tačiau ne visi gauti drabužiai pareiškėjui tiko.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Atsakovo atstovo teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą arba kitų nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Bylos esminis dalykas – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui V. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo) pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

28. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. liepos 29 d., atlyginimo priteisimo atmetė. Išnagrinėjęs pareiškėjo išsakytas pretenzijas dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) neišdavimo nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2019 m. vasario 18 d., dėl tinkamų drabužių neišdavimo, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimų netenkino, nurodydamas, kad nenustatė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl higienos priemonių neišdavimo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateikta melaginga informacija, neišnagrinėjo jo papildomai nurodytų aplinkybių dėl išduodamų drabužių, buvo šališkas, nepagrįstai pareiškėjo reikalavimui taikė trejų metų ieškinio senaties terminą.

30. Pareiškėjas prašo išreikalauti reikalingus įrodymus, jeigu nagrinėjant apeliacinį skundą, nepakanka informacijos bylą išnagrinėti teisingai.

31. Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus įrodymus pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

32. Iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria priimtas pareiškėjo skundas, matyti, kad atsakovas buvo įpareigotas pateikti visą su ginču susijusią medžiagą, o atsakovo atstovas, vykdydamas šią nutartį, pirmosios instancijos teismui pateikė turimus dokumentus, susijusius su skundu. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje yra pateiktas pareiškėjo sveikatos istorijos išrašas, pareiškėjo teikti prašymai dėl higienos priemonių išdavimo, pataisos įstaigos atsakymai į šiuos prašymus ir kiti duomenys. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokių duomenų atsakovas nepateikė ir kokius papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismas turėtų išreikalauti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinio proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo abstraktaus prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

33. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad apeliacinis procesas yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo ar bylos nagrinėjimo pratęsimas apeliacinėje instancijoje, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio skundo ribose, todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, paprastai vadovaujasi ta bylos medžiaga, kuri yra surinkta byloje pirmosios instancijos teismo ir, kurią vertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

34. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog šis teismas byloje buvo šališkas.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, atkreipia dėmesį į EŽTT jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. EŽTT yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, laikui bėgant įrodymams tapus nepatikimais (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

37. Atsižvelgus į tai, vertintina, jog šiuo atveju gali ir turi būti taikomos būtent nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad Konvencijos 3 straipsnis ieškinio senaties terminų nenumato ir šiuo atveju ieškinio senaties terminas negalėjo būti taikomas.

38. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015; kt.).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015; kt.).

40. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

41. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

42. Įvertinus šioje byloje pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekė, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Vilniaus PN nuo 2005 metų, tačiau skundą teismui išsiuntė tik 2020 m. liepos 30 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 7), t. y. žymiai praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

43. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

44. Kaip jau minėta, CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

47. Pareiškėjas byloje nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

48. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (žr., pvz., 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-442/2016; kt.).

49. Kaip minėta pareiškėjas neturtinę žalą siejo su tuo, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai) nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. vasario 18 d. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pritaikęs ieškinio senatį, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. liepos 29 d., atlyginimo priteisimo, bylai aktualus ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2019 m. vasario 18 d.

50. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuriame nebuvo įtvirtinta, jog nuteistieji yra aprūpinami dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais, galiojo iki 2017 m. sausio 1 d., kai nauja redakcija buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad tiek nuteistiesiems, tiek suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. liepos 29 d., atlyginimo priteisimo, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems dėl higienos priemonių aprūpinimo, nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės.

51. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų) neišdavimo.

52. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

53. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad tikrindamas Lukiškių TI-K veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jam nesuteiktomis higienos priemonėmis, teismas atlikto išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar pareiškėjas teikė rašytinius prašymus pataisos įstaigai aprūpinti jį higienos priemonėmis, ar buvo mokus. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais (2017 m. gruodžio 22 d. (b. l. 29), 2018 m. liepos 19 d. (b. l. 26), 2018 m. lapkričio 20 d. (b. l. 31), 2019 m. vasario 11 d. (b. l. 33)) išduoti minėtas higienos priemones, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti (b. l. 25, 28, 30), atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo mokus arba per mėnesį iki prašymo pateikimo dienos išleido daugiau nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Pareiškėjo 2019 m. vasario 11 d. prašymas nebuvo tenkintas, nes pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (b. l. 32).

54. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu nemokamai išduoti tualetinį muilą, dantų šepetėlį, dantų pastą, tualetinį popierių, skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių (b. l. 37) ir toks prašymas buvo tenkintas. Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų materialinio buitinio aprūpinimo 2018 m. vasario 28 d. žiniaraščio Nr. H-52 duomenimis (b. l. 36), pareiškėjui 2018 m. vasario 28 d. pasirašytai išduota 400 g skalbimo miltelių, 3 tualetinio popieriaus ritinėliai, 1 vnt. dantų šepetėlis, 4 vnt. skutimosi peiliukų, 100 g tualetinio muilo. Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių ir įrodymų, dėl kurių turėtų būti suabejota šio dokumento autentiškumu, todėl pareiškėjo argumentai, kad jo parašas žiniaraštyje yra padirbtas, nepripažinti įrodytais.

55. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui esant nemokiam, jo prašymu higienos priemonės buvo išduodamos. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė įsigyti higienos priemones už jo sąskaitoje esančias lėšas.

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus) ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, kai pareiškėjas yra nemokus, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-345-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-553-525/2021; kt.).

57. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad tabako gaminių įsigijimas nepagrįstai apriboja teisę nemokiam nuteistajam gauti higienos reikmenis iš įkalinimo įstaigos administracijos, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 13 punkto nuostatas, tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tabako gaminių įsigijimas reiškia, jog nuteistasis turi asmeninių lėšų, jas naudoja savo reikmėms, t. y. turi galimybę pats įsigyti reikiamų higienos priemonių savo sąskaita.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2018 m. birželio 29 d. ataskaita Nr. PRJ 2018/1-38 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų žmogaus teisių padėties“, tačiau šios ataskaitos į bylą neteikė ir skunde nesirėmė konkrečiomis ataskaitos nuostatomis, pagrindžiančiomis pareiškėjo teisių pažeidimą. Iš viešai skelbiamos ataskaitos turinio matyti, kad joje nėra nustatyta, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises, neišduodama būtent pareiškėjui higienos priemonių pagal jo prašymus.

59. Priešingai nei pareiškėjas nurodo skunde, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl išduodamų drabužių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų šiuo aspektu nepripažino pagrįstais ir įrodytais, įvertinęs tai, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigos administracijai dėl šių aplinkybių ginčo laikotarpiu neteikė skundų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 17 d. skundo papildymą, kuriame jis nurodė aplinkybes dėl drabužių ir batų neišdavimo pagal sezoną (netinkamo drabužių ir batų dydžio), 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b. l. 60–61) įpareigojo atsakovo atstovą pateikti papildomus duomenis (pažymas, ataskaitas, žurnalų ar kitaip įformintų dokumentų kopijas, pareiškėjo prašymus, įkalinimo įstaigos atsakymus į tokius prašymus).

Vilniaus PN 2020 m. spalio 6 d. rašte Nr. 9-5794 „Dėl duomenų pateikimo V. G. byloje“ (b. l. 108) nurodė, kad Lukiškių TI-K kiekvienam suimtajam (nuteistajam) išduotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita buvo vedama „Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje“, kuri saugoma suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjo materialinio buitinio aprūpinimo kortelės negali pateikti, nes 2019 m. vasario 18 d. pastarasis iš Lukiškių TI-K išvyko į Marijampolės pataisos namus.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi (b. l. 110–111) įpareigojo Marijampolės pataisos namus pateikti teismui duomenis (pažymas, ataskaitas, žurnalų ar kitaip įformintų dokumentų kopijas), kurie patvirtintų, kiek, kokių higienos priemonių, drabužių, avalynės vienetų pareiškėjui išduota ginčo laikotarpiu. Marijampolės pataisos namai 2020 m. spalio 21 d. rašte Nr. 9/07-12426 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 114) nurodė, kad, patikrinus pareiškėjo asmens bylą, nerado jokių duomenų apie tai, kiek, kokių higienos priemonių, drabužių, avalynės vienetų nuteistajam buvo išduota Lukiškių TI-K; kad gali tik patvirtinti faktą, jog pareiškėjas tokias higienos priemones kaip dantų šepetėlį ir dantų pastą pirkosi pats Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo aplinkybes dėl neišduotų drabužių (batų) ar jų netinkamo dydžio, kurių pirmosios instancijos teismas neva neįvertino, tačiau nedetalizuoja, ar jis kreipėsi raštu į pataisos įstaigą su prašymais išduoti reikalingus drabužius ir (ar) batus ir ar tokie prašymai buvo netenkinami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nelaikytini pagrįstais.

60. Kadangi šioje byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

61. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė