2021-04-07 Nr. AB-6923-3-61-3-01847-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-484-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01847-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. TE-113 „Dėl R. B. perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. 04/17-3-3817 (toliau – ir Išvada); 3) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius) vyresniosios tyrėjos pareigas; 4) R. B. iš atsakovo priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į žemesnes pareigas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad yra vidaus tarnybos pareigūnė ir iki 2019 m. gegužės 13 d. ėjo Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigas. 2019 m. balandžio 3 d. vyko R. B. tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje, kuri 2019 m. balandžio 4 d. išvadoje Nr. 04/17-3-3817 pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir suformulavo siūlymą perkelti ją į žemesnes pareigas bei įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Tarnybos direktorius ant Išvados užrašė rezoliuciją: „pritariu“ ir Įsakymu ją nuo 2019 m. gegužės 13 d. perkėlė į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas bei nustatė pareiginės algos koeficientą – 7,5. R. B. su Išvada ir Įsakymu nesutiko, manė, kad jos veiklos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant objektyvumo bei visapusiškumo principus ir vertinimo procedūrą reguliuojančias teisės normas.

3. Pareiškėja teigė, kad turi pagrindo manyti, jog dėl kažkokių asmeninių ar kitų neobjektyvių priežasčių tiesioginis vadovas jai nesudarė tinkamų darbo sąlygų ir ją vertino skirtingai nei kitus Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnus. Nurodė, kad valstybės tarnyba yra grindžiama teisėtumo, lygiateisiškumo, skaidrumo bei karjeros principais, todėl visi valstybės tarnautojai turi būti vertinami pagal tuos pačius kriterijus, tačiau R. B. įsitikinusi, kad jos tiesioginis vadovas šiuos principus pažeidė.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad 2019 m. kovo 7 d. tarnybinės veiklos vertinimo anketoje (toliau – ir vertinimo anketa) tiesioginio vadovo įvertinimai balais absoliučiai pagal visus vertinimo kriterijus, tiek vertinant tinkamumą einamoms pareigoms, tiek kvalifikaciją, ženkliai skyrėsi nuo jos užpildytų vertinimų. 2019 m. kovo 7 d. vertinimo išvados Nr. 04/10-11-2683 (toliau – ir vertinimo išvada) I skyriuje „Tarnybinės veiklos rezultatai“ R. B. tiesioginis vadovas nurodė: „pareigūnė šiuo metu savo žinioje turi 5 ikiteisminio tyrimo bylas. Per 2018 m. R. B. buvo pavesta greitai ir išsamiai atlikti ikiteisminius tyrimus Nr. 02-6-00056-17, 10-9-00139-12, 02-6-00003-17 ir juos užbaigti. Užduotis neįvykdyta, nes greitai ir išsamiai R. B. nusikalstamų veikų tyrimų neatliko ir ikiteisminių tyrimų neužbaigė“. Toliau tame pačiame vertinimo išvados skyriuje tiesioginis vadovas iš esmės perrašė visą tekstą iš savo tarnybinio pranešimo, kuriuo remiantis pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Jis yra minimas ir vertinimo išvados I skyriaus pabaigoje su informacija, kad R. B. Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. TE-37 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. B.“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (įsakymas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui; administracinė byla Nr. I-2563-643/2019).

5. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-3-332 „Dėl Vilniaus apygardos valdybos vyresniosios tyrėjos R. B. veiksmų atliekant ikiteisminius tyrimus Nr. 02-6-00045-18, 02-6-00056-17, 10-9-00139-12, 02-6-00035-18, 02-6-00003-17 ir pavaldumo principo nesilaikymo“, buvo konstatuota, jog ji nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, susijusio su ikiteisminiais tyrimais Nr. 02-6-00056-17, Nr. 10-9-00139-12, Nr. 02-6-00003-17, t. y. minėtų ikiteisminių tyrimų nevilkino. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog vertinimo išvadą tiesioginis vadovas surašė puikiai žinodamas minėtos tarnybinio patikrinimo išvados turinį, galima konstatuoti, jog tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikė žinomai melagingą informaciją, nulėmusią R. B. veiklos vertinimą, ir vien šio fakto užtektų konstatuoti, kad vertinant jos veiklą, buvo pažeistas objektyvumo principas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos 2018 m. užduotys buvo suformuluotos 2018 m. balandžio 20 d., jas suformulavo tiesioginis viršininkas, R. B. nedalyvaujant ir jų neaptariant.

6. Pareiškėja akcentavo, kad vertinimo išvadoje jos tiesioginis vadovas absoliučiai nevertino rizikos veiksnių, nenurodė jų buvimo ar nebuvimo, o minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje visi rizikos veiksniai buvo įvertinti ir jais remiantis buvo konstatuota, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. 02-6-00056-17, Nr. 10-9-00139-12 ir Nr. 02-6-00003-17 nebuvo užbaigti ne dėl nuo R. B. priklausančių aplinkybių ir jos veiksmuose šiuose ikiteisminiuose tyrimuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėja nurodė, kad 3, 4 ir 5 užduočių objektyviai negalėjo įvykdyti, kadangi tokio pobūdžio darbų jai nebuvo pateikta, todėl tiesioginis vadovas negalėjo vertinti, kad ji tų užduočių neįvykdė. Vertinimo išvados II skyriuje tiesioginis vadovas R. B. pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, įvertino žemiausiu balu, III skyriuje tinkamumą einamoms pareigoms – žemiausiu balu, IV skyriuje kvalifikaciją – žemiausiu balu, V skyriuje nurodė bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį – nepatenkinamai. Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje tiesioginis vadovas, vertindamas tinkamumo einamoms pareigoms kriterijus, nurodė motyvus iš savo tarnybinio pranešimo, kuriuo remiantis buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, todėl pateikė žinomai melagingą informaciją, o vertindamas kvalifikacijos kriterijus, taip pat rėmėsi žinomai melaginga informacija. Pokalbio su tiesioginiu vadovu metu tiesioginis vadovas visiškai netikrino jos žinių, o apie pareiškėjos kvalifikaciją iš viso nebuvo kalbama. Pokalbis su tiesioginiu vadovu buvo formalus, R. B. veikla visapusiškai nebuvo nagrinėjama.

7. Pareiškėja nurodė, kad jos tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas D. B. su vertinimo išvada sutiko, todėl jis negalėjo dalyvauti Komisijoje ir joje pasisakyti apie jos tarnybinę veiklą. Komisija, į posėdį pakviesdama D. B., pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 27 punktą.

8. R. B. akcentavo, kad D. B. labai išsamiai pasisakė apie jos 2018 m. tarnybinę veiklą ir atsakinėjo į Komisijos narių klausimus, todėl manė, kad D. B. dalyvavimas Komisijos posėdyje turėjo lemiamą įtaką Komisijai priimant sprendimą pritarti vertinimo išvadai. Be šio procedūrinio pažeidimo Komisija padarė ir kitus procedūrinius pažeidimus, lėmusius nepagrįstos išvados pareiškėjos 2018 m. tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Komisijos posėdyje tiesioginis vadovas kalbėjo tik apie R. B. užduočių atlikimą ir visiškai nepateikė argumentų apie jos kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms. D. B. taip pat pasisakė tik apie užduočių atlikimą bei papildomai aptarė dalyvavimą mokymuose ir nurodė, kad taip vadinami perspektyvūs ikiteisminiai tyrimai pareiškėjai bus skiriami tik tada, kai ji susitvarkys su turimomis bylomis, o tai įrodo, jog R. B. buvo paskirti problemiški ikiteisminiai tyrimai, kuriuos operatyviai užbaigti praktiškai nėra galimybių.

9. Pareiškėja nurodė, kad Komisijos nariai, balsuodami dėl jos vertinimo, išimtinai kalbėjo tik apie užduočių įvykdymą. Be to, iš posėdžio garso įrašo yra aišku, kad R. B. pateikto rašto Komisijos nariai visai nenagrinėjo, dėl jo pagrįstumo ar nepagrįstumo argumentų nepateikė, todėl pažeidė pareigą objektyviai ir visapusiškai įvertinti vertinamo pareigūno tarnybinę veiklą.

10. Pareiškėja nurodė, kad ją perkėlus į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas, pareiginė alga sumažėjo 0,3 bazinio dydžio, t. y. 51,9 Eur neatskaičius mokesčių, o nuo pareiginės algos dydžio priklauso ir priedų bei priemokų dydžiai, todėl panaikinus Įsakymą ir R. B. grąžinus į ankstesnes pareigas, jai turi būti priteistas darbo užmokesčio skirtumas, susidaręs už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Teismo posėdyje pareiškėja R. B. ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.

12. Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Tarnyba paaiškino, kad R. B. tiesioginis vadovas, susipažinęs su pareigūnės užpildyta vertinimo anketa, ją ir pareigūnės tinkamumą einamoms pareigoms su ja aptarė. Iš išvados matyti, kad R. B. pagal sutartus vertinimo rodiklius numatytų 2018 m. užduočių neįvykdė, kitų negalėjo įvykdyti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Grįsdamas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo anketoje nurodytus įvertinimus, tiesioginis vadovas prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimo motyvus, o vertinimo anketoje pateikė nurodytų motyvų paaiškinimus. Atsakovo nuomone, R. B. tiesioginis vadovas tinkamai išsiaiškino jos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus 2018 m.

14. Tarnyba nurodė, kad pareigūnės tiesioginis vadovas jos 2018 m. tarnybinę veiklą, atsižvelgdamas į pareigūnės tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (pareiškėjos gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, organizuotumą ir veiklos planavimą, taip pat veiklos kriterijus ir kita), įvertino nepatenkinamai. Vadovaudamasis Aprašo 8 punktu, E. L. užpildė vertinimo anketą, surašė vertinimo išvadą ir siūlė R. B. perkelti į žemesnes pareigas bei įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Išvadoje tiesioginis vadovas pateikė komentarus dėl 2018 m. pareiškėjai konkrečių nustatytų užduočių bei to, kaip jos buvo vykdytos. Teigė, kad tiesioginis vadovas R. B. tarnybinę veiklą įvertino visapusiškai ir objektyviai.

15. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijos 2019 m. balandžio 4 d. posėdyje R. B. tarnybinė veikla buvo nagrinėjama dalyvaujant pareiškėjai ir jos tiesioginiam vadovui E. L.. Posėdyje vyko pokalbis su pareigūne ir buvo nagrinėjama jos vertinimo išvada, kurioje pareiškėjos 2018 m. tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino nepatenkinamai (pareigūnė savo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino labai gerai). Komisijos posėdyje jos nariai aiškinosi R. B. darbo krūvį, dėl kokių priežasčių užsibrėžtų tikslų jai nepavyko pasiekti, stengėsi visapusiškai išsiaiškinti ir įvykdytus užsibrėžtus tikslus. Vadovaudamasi Aprašo 25 punktu, Komisija vertino pareigūnės gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, uždavė ir klausimų, susijusių su jos atliekamomis funkcijomis, nurodytomis pareigybės aprašyme. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kaip vertinimo komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti pareigūno atliktus metų rezultatus, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo kvalifikaciją. Teigė, kad posėdžio įrašas įrodo, jog Komisijos nariai visapusiškai nagrinėjo ir vertino pareiškėjos veiklos rezultatus, atliekamas funkcijas ir turimą kvalifikaciją. R. B. pokalbio metu buvo suteikta galimybė pačiai pakomentuoti plačiau atliekamas funkcijas bei vertinimo išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus, paaiškinti, dėl ko nepavyko pasiekti kai kurių užbrėžtų tikslų, ar pakomentuoti papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių užduočių 2018 m. atlikimu.

16. Atsakovas teigė, kad Komisija laikėsi teisės aktuose nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat tinkamai atliko pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė jos tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. R. B. nepateikė įrodymų, kad Komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę dėl jos, kas galėtų nulemti jų subjektyvumą ir ginčijamą vertinimo rezultatą. Tarnyba nurodė, kad Komisijos posėdyje buvo nagrinėjami pareiškėjos vertinimo išvadoje nurodyti 2018 m. tarnybinės veiklos rezultatai, t. y. konkrečių suformuluotų užduočių įvykdymas, taip pat buvo įvertinti vertinimo išvadoje nurodyti argumentai, išklausant R. B. argumentus dėl atskirų užduočių neįvykdymo. Komisija teisės aktų nustatyta tvarka įvertino ir pareiškėjos tinkamumo einamoms pareigoms, ir kvalifikacijos įvertinimo motyvus bei papildomai išklausė tiesioginio vadovo motyvus ir argumentus dėl jos tarnybinės veiklos. R. B. Komisijos posėdyje nenurodė jokių pagrįstų faktinių argumentų (aplinkybių), dėl kurių nebuvo įvykdytos numatytos 2018 m. tarnybinės veiklos užduotys, taip pat nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, paneigiančių tiesioginio vadovo padarytą tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimą. Teigė, kad galutinę vertinimo išvadą nulėmusių Komisijos narių parodymų objektyvumą patvirtina ir Komisijos posėdžio eigai fiksuoti atliktas garso skaitmeninis įrašas bei prie tarnybinio vertinimo išvados pateikti rašytiniai įrodymai.

17. Tarnyba pažymėjo, kad Aprašo 27 punkto nuostata Komisijai neužkerta kelio objektyviai ir teisingai išsiaiškinti pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo nepatenkinamai motyvus bei argumentus, todėl vadovaujantis šia nuostata, į posėdį buvo pakviestas R. B. tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas D. B., kuris atsakė į Komisijos narių užduotus klausimus. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys, kad buvo pažeista Aprašo 27 punkto nuostata, turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

18. Tarnyba nurodė, kad Komisijos posėdyje buvo nagrinėjami R. B. vertinimo išvadoje nurodyti 2018 m. tarnybinės veiklos rezultatai, t. y. konkrečių suformuluotų užduočių įvykdymas, pareiškėja teikė paaiškinimus dėl kiekvieno vertinimo anketoje nurodyto vertinimo kriterijaus, jai taip pat buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl konkrečių ikiteisminiuose tyrimuose atliktų veiksmų, iškeltas klausimas, kodėl R. B. nekelia kvalifikacijos. Pareiškėja Komisijos posėdyje nenurodė jokių pagrįstų argumentų, teigė, kad Tarnybos organizuojamuose mokymuose nedalyvauja, kadangi niekas jos nesiunčia. Uždavus R. B. klausimą, kaip ji išreiškė valią dėl noro dalyvauti mokymuose, pareiškėja negalėjo nieko paaiškinti ir teigė, kad jai reikia susipažinti su pateiktais dokumentais. Komisijos nariui kreipusis į D. B., šis paaiškino, kad kiekvieną mėnesį organizuoja mokymus ir per tarnybos pareigūnų susirinkimus prieš dvi savaites pasako, kada bus vykdomi mokymai. D. B. atkreipė dėmesį, kad mokymai visada vyksta antradieniais Tarnybos patalpose rezervuotoje salėje, o salės rezervacijos grafikas yra intranete ir yra visiems Tarnybos pareigūnams pasiekiamas. D. B. patikino, kad pareiškėja, nors ir dalyvauja susirinkimuose, tačiau į mokymus neatvyksta, nors kiti valdybos pareigūnai dalyvauja mokymuose. Atsakovas teigė, kad R. B. nerodo iniciatyvos, neprisiima atsakomybės dėl dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo mokymuose, tačiau kaltina kitus, kad jos nesiunčia mokytis.

19. Tarnyba pažymėjo, kad Komisija aiškinosi dėl pareiškėjai tenkančio darbo krūvio, lyginant su kitais valdybos tyrėjais. D. B. paaiškino, kad seni ikiteisminiai tyrimai yra išdalinti po lygiai. Iš naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų R. B. buvo priskirti tik du ikiteisminiai tyrimai ir dar vienas ikiteisminis tyrimas jai buvo pavestas atlikti susirgus kitai skyriaus tyrėjai – tai buvo metų pabaigoje ir nedarė įtakos jos darbo rodikliams; tyrėjams buvo priskirta po septynis naujus ikiteisminius tyrimus ir už pareiškėją mažesnį krūvį (du ikiteisminius tyrimus) turėjo tik vienas pareigūnas, nes jis paliko tarnybą. Mažiausias darbo krūvis statistiškai buvo R. B..

20. Atsakovo teigimu, tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas išsamiai ir nešališkai, buvo išnagrinėtos visos aplinkybės, laikantis atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo principo. Komisija analizavo situacijas ir konstatavo, kad nepasiekti rezultatai dėl nepakankamo veiklumo. Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūros, taip pat tinkamai atliko pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė jos tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

21. Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymu pareiškėja buvo perkelta į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas ir jai buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas – 7,5, o tai teisės aktų nuostatoms neprieštarauja, todėl R. B. prašymas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo turėtų būti atmestas.

22. Teismo posėdyje atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24. Aptaręs su pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas, remdamasis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėja 2019 m. kovo 7 d. užpildė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurioje tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 5 balais. R. B. tiesioginis vadovas pareigūnės įsivertinimui nepritarė ir jos bendrą tinkamumą einamoms pareigoms bei kvalifikaciją įvertino 1 balu (nepatenkinamai) ir 2019 m. kovo 7 d. surašė pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė pareigūnės praėjusių metų veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją ir juos įvertino, atitinkamai 3, 2 bei 1 balais, bendras vertinimas išvadoje –„nepatenkinamai“, pareiškėjos tiesioginio vadovo siūlymas išvadoje – vyresniąją tyrėją R. B. perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Tarnybos tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-9, 2019 m. balandžio 3 d. posėdyje atlikusi Tarnybos pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė 2019 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. 04/17-3-3817, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė pareigūnę perkelti į žemesnes pareigas bei įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Tiesioginis vadovas Komisijos išvadą patvirtino 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. TE-113, kuriuo vidaus tarnybos kapitonę R. B. nuo 2019 m. gegužės 13 d. perkėlė iš Tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo vyresniojo tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas, 10 pareigybių grupė) pareigų į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas, 11 pareigybių grupė) pareigas ir pareiškėjai nuo 2019 m. gegužės 13 d. nustatė pareiginės algos koeficientą – 7,5.

25. Išsamiai aptaręs R. B. tiesioginio vadovo 2019 m. kovo 7 d. išvadoje pateiktą informaciją, teismas sprendė, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis. Pareiškėjos tiesioginis vadovas Komisijai pateikė detalų 2018 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą, kad užduočių pareiškėja neįvykdė. 2018 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimo išvadoje nurodyti R. B. užduočių neįvykdymo motyvai, taip pat tiesioginio vadovo argumentai ir išvados. Teismas, vertindamas konkrečius tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus, pritarė išvadai, kad užduotys buvo neįvykdytos. Teismas padarė išvadą, kad vertinimo procedūros metu pareiškėjos pasiekti rezultatai, vykdant užduotis, pagrįstai buvo įvertinti 1 balu, reiškiančiu, kad R. B. neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo kriterijus. Teismas pripažino, kad pareiškėjos darbas buvo orientuotas ne į užduotyje suformuluotos problemos išsprendimą, dėl jos netinkamai atliekamų užduočių kilo rizika netinkamam nuosprendžių įgyvendinimui. Teismas sprendė, kad tiesioginiam vadovui ir Komisijai pagrindas R. B. pasiektus rezultatus, vykdant užduotis, vertinti bendru 1 balu, reiškiančiu, kad pareigūnė iš esmės neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius, buvo.

26. Išsamiai aptaręs 2019 m. kovo 7 d. pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo anketoje pagal kriterijus „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“, „Organizuotumas ir veiklos planavimas“, „Veiklos kokybė“, „Gebėjimai tobulėti“, „Kūrybingumas“, „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“, „Atsakingumas“ ir „Lojalumas tarnybai“ įvertintą R. B. 2018 m. veiklą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tinkamumą einamoms pareigoms tiesioginis vadovas bendrai įvertino 1 balu.

Teismas taip pat išsamiai aptarė teismo posėdyje liudytojais apklaustų pareiškėjos tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo D. B., R. B. tiesioginio vadovo E. L., Komisijos narių M. K. ir R. Š. bei Komisijos pirmininko M. P. duotus parodymus ir sprendė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Komisija, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą, laikėsi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, Taisyklėse nustatytų ir vertinimo komisijai privalomų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, jai suteikta diskrecijos teise nepiktnaudžiavo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų nepažeidė bei tinkamai atliko išvados, kurią surašė pareiškėjos tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

R. B. tiesioginio vadovo išvados komentarai, pareiškėjos tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo pateikti motyvuoti ir išsamūs paaiškinimai dėl išvados, konkretūs R. B. veiklos 2018 m. pavyzdžiai bei Komisijos narių turima informacija (įskaitant pareiškėjos pateiktą medžiagą) apie ją, Komisijai leido daryti išvadą, kad R. B. tarnybinė veikla 2018 m. nebuvo nepriekaištinga, todėl ji pagrįstai išvadoje buvo įvertinta nepatenkinamai. Teismo nuomone, Komisija neturėjo pagrindo netikėti ar abejoti pareiškėjos tiesioginio vadovo nurodytais pagrindimais, R.

B. tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo pateiktais paaiškinimais dėl išvados, išsakytais pastebėjimais, teismas nenustatė, kad Komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjos atžvilgiu ir tai galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą. Be to, R. B. nenurodė, kad jos santykiai su tiesioginiu vadovu yra blogi, o tai reiškia, kad jokių neigiamų išankstinių nusistatymų, dėl ko pareiškėjos 2018 m. tarnybinė veikla galėtų būti įvertinta neobjektyviai, jos atžvilgiu nebuvo. Teismas sprendė, kad Komisija R.

B. tarnybinę veiklą įvertino ištyrusi aplinkybių visumą.

27. Teismas pažymėjo, kad nei Komisijos posėdyje, nei teismo posėdyje išsakytų pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumų ji argumentuotai nepaneigė. R. B. nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad siekia intensyvaus tyrimų atlikimo. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog jos 2018 m. tarnybinė veikla atitinka vertinimą „labai gerai“. R. B., keldama tarnybinį ginčą, argumentų, paneigiančių tiesioginio vadovo vertinimą, nepateikė. Teismas nurodė, kad tiesioginio vadovo vertinimą atspindi pareiškėjos pasiekti rezultatai, vykdant suformuluotas užduotis, iš kurių matyti, kad R. B. užduočių neįvykdė tinkamai. Be to, iš Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys į konkrečius pavyzdžius, rodančius apie pasirenkamą neracionalų būdą priskirtoms funkcijoms atlikti, taip buvo įvertinti rizikos veiksniai (nedarbingumas), aplinkybės, kad papildomos užduotys R. B. nebuvo skirtos, kvalifikacijos kėlimo ignoravimas. Teismas tiesioginio vadovo ir Komisijos atliktą pareiškėjos įvertinimą pripažino iš esmės pagrįstu ir atitinkančiu jos veiklos 2018 m. faktines aplinkybes. Teismas R. B. teiginius, kad buvo vertinamos ne visos numatytos užduotys, atmetė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja 2018 m. padarė tarnybinį nusižengimą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tiesioginis vadovas ir Komisija netinkamai atliko jos veiklos vertinimą.

28. R. B. teiginius, kad vertinimo išvados skyriuje tiesioginis vadovas iš esmės perrašė visą tekstą iš savo tarnybinio pranešimo, kuriuo remiantis jos atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, teismas atmetė. Nurodė, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareiškėjos tiesioginis vadovas jos teiginius paneigė, o pagrindo abejoti liudytojo parodymais teismas nenustatė.

29. Teismo nuomone, Aprašo 27 punkto nuostata neužkerta kelio vertinimo komisijai objektyviai ir teisingai išsiaiškinti pareiškėjos R. B. tarnybinės veiklos įvertinimo „nepatenkinamai“ motyvus ir argumentus. Byloje apklausti liudytojai, taip pat ir pareiškėjos tiesioginis vadovas bei tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas, parodė, kad Komisijos posėdį paliko prieš jai einant pasitarti, taigi įtakos Komisijos nariams apsisprendžiant dėl R. B. įvertinimo galimybės neturėjo. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjos tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas D. B. atsakė į Komisijos užduodamus klausimus, o tiesioginis vadovas pristatė R. B. tarnybinę veiklą bei uždavė tikslinamuosius klausimus.

30. Įvertinęs Taisyklių 51, 511 ir 139 punktų nuostatas, Komisijos posėdžio protokolą ir posėdžio garso įrašą, teismas jokių procedūrinių trūkumų nenustatė. Pažymėjo, kad Komisijos išvada pareiškėjos 2018 m. tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai buvo įforminta užpildžius Taisyklių 6 priede numatytą formą, kuri trūkumų neturi. Teisės aktuose patvirtintoje išvados formoje nėra numatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Komisijos sprendimas buvo priimtas balsuojant kiekvienam jos nariui ir sumuojant rezultatus. Visi Komisijos nariai R. B. veiklą vertino nepatenkinamai, pareiškėja dalyvavo Komisijos posėdyje, jai buvo užduoti klausimai, susiję su gebėjimu atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimu, leista pateikti savo argumentus. Teismas konstatavo, kad vertinimo procedūros pažeidimų nebuvo nustatyta.

31. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas padarė besąlygišką išvadą, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisijos išvada pareiškėjos 2018 m. tarnybos veiklą vertinti nepatenkinamai buvo priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus R. B. gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, o remiantis ja priimtas Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. TE-113 taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais ir atsakovą įpareigoti R. B. grąžinti į Tarnybos vyresniosios tyrėjos pareigas bei jai iš Tarnybos priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į žemesnes pareigas, nėra pagrindo.

32. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo jai atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 33. Pareiškėja R. B. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

34. R. B. nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas; teismas netinkamai taikė teisės aktus bei netinkamai vertino ar visai nevertino faktinių aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų, todėl jo sprendimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Teismas rėmėsi Statuto (2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 25 straipsniu ir Statuto 40 straipsniu, tačiau iš pateikiamų teisės normų yra akivaizdu, kad teismas taikė ne Vidaus tarnybos statutą, o Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą, kadangi vartojo sąvoką „pataisos pareigūnas“, o minėto statuto 40 straipsnis būtent ir reguliuoja pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas neteko galios 2018 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIII-1385 (nuo 2019 m. sausio 1 d.), todėl teismas rėmėsi negaliojančio teisės akto nuostatomis, kurios, be kita ko, nereguliuoja vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo. R. B. tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo pradėta 2019 m. kovo 7 d. jai užpildžius tarnybinės veiklos vertinimo anketą, todėl visiškai nėra aišku, kodėl teismas remiasi 2015 m. birželio 25 d. Statuto redakcija.

34.2. Teismas taikė vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių VI skyrių – „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas“, tačiau jis neteko galios vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1V-150, o tai reiškia, kad teismas R. B. vertinimo procedūrą vertino pagal negaliojančias teisės normas. Kasmetinio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka yra detalizuota Aprašo II skyriuje.

34.3. Teismas sprendimą motyvavo Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių nuostatomis, tačiau minėtos taisyklės neteko galios remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 4.2 punktu. Teismas, turėjęs įvertinti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros atitiktį Aprašo nuostatoms, taikė negaliojančias teisės normas, o tai yra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

34.4. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, R. B. tarnybinės veiklos vertinimas turėjo būti atliekamas laikantis teismų praktikoje nurodytų pagrindinių teisės principų, tačiau Tarnyba pažeidė lygiateisiškumo principą, kadangi pareiškėjos veiklą vertino neobjektyviai ir nevisapusiškai ir taip R. B. buvo diskriminuojama kitų pareigūnų atžvilgiu, kadangi jų veikla buvo vertinama objektyviai, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes.

34.5. Teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kadangi visiškai nevertino 2019 m. sausio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/8-3-332 „Dėl Vilniaus apygardos valdybos vyresniosios tyrėjos R. B. veiksmų atliekant ikiteisminius tyrimus Nr. 02-6-00045-18, 02-6-00056-17, 10-9-00139-12, 02-6-00035-18, 02-6-00003-17 ir pavaldumo principo nesilaikymo“ konstatuotų faktinių aplinkybių. Jeigu teismas būtų sulyginęs vertinimo išvadoje pateiktus R. B. tiesioginio viršininko argumentus ir minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas faktines aplinkybes, būtų nustatęs aiškius prieštaravimus tarp tiesioginio vadovo argumentų ir tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotų faktinių aplinkybių. Iš esmės beveik visi tiesioginio vadovo argumentai tiek vertinimo išvadoje, tiek vertinimo anketoje neatitinka tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėja nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, susijusio su ikiteisminiais tyrimais Nr. 02-6-00056-17, 10-9-00139-12, 02-6-00003-17, t. y. minėtų ikiteisminių tyrimų nevilkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendime buvo konstatuota, kad R. B. nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, susijusio ir su ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-6-00035-18.

34.6. Tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje ir vertinimo anketoje nurodė, kad pareiškėja netinkamai atliko visus jai pavestus ikiteisminius tyrimus, nors tikrai puikiai žinojo tarnybinio patikrinimo išvados turinį, todėl teismas privalėjo konstatuoti, jog jos tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje ir vertinimo anketoje pateikė žinomai melagingą informaciją, nulėmusią jos veiklos neobjektyvų vertinimą. Vertinimo išvadoje R. B. tiesioginis vadovas absoliučiai nevertino rizikos veiksnių, nenurodė jų buvimo ar nebuvimo, o tarnybinio patikrinimo išvadoje visi rizikos veiksniai buvo įvertinti ir jais remiantis buvo konstatuota, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. 02-6-00056-17, Nr. 10-9-00139-12, Nr. 02-6-00003-17 nebuvo užbaigti ne dėl nuo pareiškėjos priklausančių aplinkybių ir jos veiksmuose šiuose ikiteisminiuose tyrimuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Teismas to visiškai neanalizavo, o tik apsiribojo užduočių rezultatų įvertinimu. Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje tiesioginis vadovas, vertindamas tinkamumo einamoms pareigoms kriterijus, nurodė motyvus iš savo tarnybinio pranešimo, kuriuo remiantis buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, taigi pateikė žinomai melagingą informaciją. Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje tiesioginis vadovas, vertindamas kvalifikacijos kriterijus, taip pat nurodė žinomai melagingą informaciją. Taip pat ja remiantis teikia neaišku kaip patikrintą nuomonę.

34.7. Teismas, vertindamas pareiškėjos tiesioginio vadovo vertinimo anketoje nurodytus tinkamumo užimamoms pareigos ir kvalifikacijos kriterijus, apsiribojo jų perrašymu be jokios analizės, nors R. B. prie skundo buvo pridėjusi tarnybinio patikrinimo išvadą bei 2019 m. balandžio 3 d. Komisijai pateiktą raštą Nr. 04/10-17-3727 „Dėl R. B. 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimo“ su priedais, kurį buvo prašoma laikyti skundo motyvais. Teismas su minėtame rašte išdėstytais argumentais bei pateiktais dokumentais nesusipažino, jeigu būtų tai padaręs, būtų konstatavęs, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas ir Komisijai, ir teismui pateikė melagingą informaciją. Teismas visiškai netyrė, ar tiesioginis vadovas be R. B. veiksmų jai pavestuose ikiteisminiuose tyrimuose dar kitais būdais nustatinėjo jos tinkamumą užimamoms pareigoms ir kvalifikaciją. Vertinamojo pokalbio metu tiesioginis vadovas pareiškėjai neuždavė nė vieno klausimo, kuris padėtų įvertinti jos tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė.

34.8. Teismas neteisingai aiškino Aprašo 27 punkte įtvirtintą teisės normą ir jos tikslą. Ši teisės norma iš tiesų turi užtikrinti objektyvų tarnybinės veiklos vertinimą. Pagal šią teisės normą, tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas vertinimo komisijos posėdžio metu oponuoja vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui, kuris pareigūno veiklą įvertino gerai ir Komisija vertina skirtingas nuomones dėl pareigūno vertinimo bei priima objektyvų sprendimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tiesioginis vadovas ir jo tiesioginis vadovas Komisijai nurodė vienodą jos vertinimą, todėl R. B. buvo apsunkintos galimybės įrodyti, kad jos tiesioginio vadovo išvada yra nepagrįsta.

34.9. D. B. melavo Komisijai dėl jo organizuojamų mokymų (Komisijos posėdžio garso įrašas 1:15:15–1:17:10), t. y. Komisijai nurodė, kad jis pats 2018 m. Tarnybos patalpose kiekvieną mėnesį organizuodavo mokymus, o teismo posėdyje jis parodė, kad 2018 m. surengė 1 ar 2 mokymus. Šie parodymai patvirtina, kad Komisija buvo suklaidinta dėl R. B. neva vengimo kelti kvalifikaciją, o tai taip pat galėjo turėti įtakos Komisijos sprendimui. D. B. Komisijai melavo ne tik dėl klausimų, susijusių su kvalifikacija, bet ir dėl įvairių kitų dalykų (darbo krūvio, konkrečių ikiteisminių tyrimų aplinkybių ir kita). Pareiškėja Komisijai raštu išsamiai išdėstė visus argumentus, kurie visiškai paneigia D. B. teiginius, tačiau jie Komisijai pateikto rašto bei jo priedų nenagrinėjo, todėl D. B. teiginius vertino kaip pagrįstus. E. L. taip pat melavo Komisijai dėl mokymų (garso įrašas 1:07:00– 1:09:00, 1:14:07–1:15:14; 1:16:25–1:16:37), kad R. B. 2018 m. kelis kartus buvo siūloma dalyvauti mokymuose, tačiau ji nenorėjo ir nedalyvavo. Komisijai jis pateikė kažkokius neva tai patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjai tie dokumentai nebuvo parodyti, prie vertinimo medžiagos jie nebuvo pridėti ir teismui nebuvo pateikti. Teismui R. B. pateikė tai paneigiančius dokumentus, tačiau jie nebuvo įvertinti. Be šio procedūrinio pažeidimo Komisija padarė ir kitus procedūrinius pažeidimus, lėmusius nepagrįstos išvados pareiškėjos 2018 m. tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai priėmimu – Komisija nesusipažino ir neanalizavo jai pareiškėjos pateikto rašto su priedais, R. B. nebuvo leista Komisijai pateikti visų duomenų. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad jos nariai nebuvo susipažinę su visais Komisijai pateiktais dokumentais, tai teismo posėdyje patvirtino Komisijos pirmininkas, tačiau teismas to nevertino.

34.10. Komisijos posėdyje R. B. tiesioginis vadovas kalbėjo tik apie jos užduočių atlikimą, tačiau visiškai nepateikė argumentų apie pareiškėjos kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms. D. B. taip pat pasisakė tik apie užduočių atlikimą bei papildomai aptarė dalyvavimą mokymuose ir nurodė, kad taip vadinami perspektyvūs ikiteisminiai tyrimai R. B. bus skiriami tik tada, kai ji susitvarkys su dabar turimomis bylomis, o tai įrodo, jog pareiškėjai buvo paskirti problemiški ikiteisminiai tyrimai, kuriuos operatyviai užbaigti praktiškai nėra galimybių. E. L. teismo posėdyje patvirtino, kad visi ikiteisminiai tyrimai, vertinimo metu buvę pareiškėjos žinioje, iki teismo posėdžio dienos kitų tyrėjų taip pat nebuvo užbaigti. Tai, kad Komisija nagrinėjo tik R. B. užduočių atlikimą, nevertindama tinkamumo užimamoms pareigoms ir kvalifikacijos, patvirtino liudytoju apklaustas Komisijos pirmininkas M. P.. Išklausiusi pareiškėjos tiesioginio viršininko E. L., jos ir D. B. pasisakymus bei atsakymus, Komisija perėjo prie balsavimo dėl R. B. veiklos įvertinimo (garso įrašas nuo 85 min. iki 93 min.). Komisijos nariai, balsuodami dėl pareiškėjos vertinimo, išimtinai kalbėjo tik apie užduočių įvykdymą. Iš posėdžio garso įrašo yra aišku, kad jos pateikto rašto su pridėtais dokumentais Komisijos nariai visai nenagrinėjo, dėl jo pagrįstumo ar nepagrįstumo argumentų nepateikė, todėl pažeidė pareigą objektyviai ir visapusiškai įvertinti vertinamo pareigūno tarnybinę veiklą. Be to, Komisija iš esmės neatliko privalomos vertinimo komisijos posėdžio stadijos – aptarimo. Po pareiškėjos pateiktų atsakymų Komisija iš karto perėjo prie balsavimo. Kadangi Komisijos posėdžio protokole nurodytas posėdžio laikas (2 val. 9 min.) ir Komisijos posėdžio garso įrašo trukmė (1 val. 33 min.) skiriasi, Komisijos pirmininko teisme buvo paklausta, ar aptarimas vyko nedarant garso įrašo, tačiau Komisijos pirmininkas nurodė, kad Komisija padarė pertrauką ir neatlikusi tarnybinės veiklos vertinimo aptarimo Komisijoje, iš karto perėjo prie balsavimo dėl vertinimo išvados.

34.11. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė R. B., kadangi Tarnyba turi pateikti įrodymus, kad vertinimo procedūra buvo atlikta laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų; įstaiga privalo teismui pateikti visus įrodymus, kuriais remdamasis, teismas galėtų tinkamai patikrinti, ar vertinimo procedūra buvo atlikta tinkamai ir priimtas objektyvus sprendimas. Pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kad jos tarnybinė veikla turėjo būti vertinama „labai gerai“, be to, toks reikalavimas būtų nepagrįstas ir nenagrinėtinas teismo, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas neatlieka vertinimo procedūros ir negali pakeisti įvertinimo, teismas tik atlieka tarnybinės veiklos vertinimo procedūros teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą.

35. Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjos apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Teismas savarankiškai sprendžia, ar byloje šalių pateikti duomenys laikytini įrodymais byloje, t. y. ar juose yra aplinkybių pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus ar atsikirtimus, reikšmingas bylai aplinkybes ir turinčių reikšmę bylai teisingai išspręsti. Teismas nagrinėjo R. B. skundą, ar pagrįstai ir teisėtai buvo atliktas jos 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimas Tarnyboje. Pareiškėjos teismui pateikta tarnybinio patikrinimo išvada neturi jokio ryšio su šios bylos nagrinėjamo dalyku ir nebuvo pagrindas, kuriuo remdamiesi R. B. tiesioginis vadovas ir Komisija vertino pareiškėjos tarnybinę veiklą, todėl neturėjo būti vertinama ir teisme. Teismas pagrįstai nevertino R. B. pateiktos tarnybinio patikrinimo išvados ir nelaikė jos įrodymu, turinčiu reikšmę šioje byloje.

35.2. Pareiškėja daro visiškai nepagrįstą išvadą, kad teismas kaip įrodymo nevertino ir jos Komisijai pateiktame rašte buvusių duomenų. Teismas išsamiai įvertino tiesioginio vadovo ir Komisijos atliktą R. B. veiklos vertinimą pagal kiekvieną vertinimo kriterijų, įvertino liudytojų parodymus ir pateiktą vertinimo medžiagą bei kitus įrodymus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisijos išvada R. B. tarnybos 2018 m. veiklą vertinti nepatenkinamai buvo priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta. R. B. neturi jokio pagrindo teigti, kad jos Komisijai pateiktame rašte nurodyti argumentai teismo nebuvo vertinami.

35.3. Tarnyba pareigūnės tarnybinės veiklos vertinimo procese buvo aktyvi, teismui pateikė atsiliepimą ir paaiškinimus, visas turimų dokumentų, susijusių su pareiškėjos tarnybinės veiklos 2018 m. vertinimu, kopijas, Komisijos garso įrašą, taip pat teismo paprašė iškviesti liudytojus, kurie paliudijo apie jiems žinomas R. B. veiklos vertinimo aplinkybes. Tarnyba pagrindė visų pareiškėjos vertinimo kriterijų vertinimą, vertinimo procedūros tinkamumą ir tiesioginio vadovo bei Komisijos sprendimą R. B. tarnybinę 2018 m. veiklą vertinti nepatenkinamai. Teismas nustatė, kad iš pateiktų įrodymų galima daryti besąlygišką išvadą, jog jokių procedūros pažeidimų nebuvo, pareiškėjos 2018 m. tarnybinė veikla buvo įvertinta teisėtai ir pagrįstai. R. B., kaip bylos šalis, taip pat turėjo būti aktyvi ir turėjo galimybę apsiginti savo argumentus, kaltinimus ir teiginius teisme. R. B. teisme atstovavo Ikiteisminio tyrimo pareigūnų profesinės sąjungos atstovai, todėl galimybės pareiškėjai apginti savo pateiktus įrodymus buvo sudarytos teismui teikiant paaiškinimus, taip pat sakant baigiamąją kalbą teismo posėdyje, tačiau nei Komisijos posėdyje, nei teismo posėdyje išsakytų R. B. tarnybinės veiklos trūkumų pareiškėja argumentuotai nepaneigė.

35.4. Pareigūnų tarnybinės veikos vertinimą reguliuoja Statutas (redakcija galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.). Vidaus reikalų ministras 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą, kuriame nustatė vidaus tarnybos pareigūnų vertinimo tvarką ir procedūrą (šis aprašas įsigaliojo nuo 2019 m. vasario 13 d.). Galiojantis pareigūnų vertinimo teisinis reguliavimas aktualius šiam ginčo atvejui vidaus tarnybos pareigūno kasmetinės veiklos vertinimo santykius iš esmės reguliuoja taip pat, kaip ir teismo sprendime nurodyti teisės aktai. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino šalių pateiktus įrodymus ir padarė galiojančiu reguliavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pagrįstas išvadas. Pareiškėjos nurodytas teismo sprendimo rašymo apsirikimas sprendimo ir teismo išvadų esmės nekeičia bei R. B. tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pagrįstumo patikrinimo teisėtumo nepaneigia.

35.5. Kiti pareiškėjos argumentai dėl vertinimo procedūros pažeidimų ar netinkamo atlikimo yra formalūs ir nepagrįsti. R. B. apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja visus savo teismui teiktame skunde nurodytus argumentus ir paaiškinimus, kurie buvo išsamiai išnagrinėti ir teismo paneigti. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisijos išvada R. B. tarnybos 2018 m. veiklą vertinti nepatenkinamai buvo priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei jos kvalifikaciją, laikantis Aprašo reikalavimų, todėl yra teisėta ir pagrįsta. Remiantis Komisijos išvada priimtas Įsakymas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis R. B. skunde išdėstytais argumentais ir įpareigoti atsakovą ją grąžinti į Tarnybos vyresniojo tyrėjo pareigas bei pareiškėjai priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į žemesnes pareigas, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl atlikus pareiškėjos 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimą priimto Įsakymo, kuriuo R. B. nuo 2019 m. gegužės 13 d. buvo perkelta į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas bei jai buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas – 7,5, teisėtumo bei pagrįstumo.

37. Nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. kovo 7 d. užpildė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurioje savo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 5 balais. R. B. tiesioginis vadovas pareigūnės įsivertinimui nepritarė, bendrą tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino 1 balu (nepatenkinamai) ir 2019 m. kovo 7 d. surašė pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 04/10-11-2683, kurioje aptarė pareigūnės praėjusių metų veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tinkamumą einamoms pareigoms bei kvalifikaciją, bendras pareigūnės tarnybinės veiklos vertinimas išvadoje – „nepatenkinamai“, pareiškėjos tiesioginio vadovo siūlymas vertinimo išvadoje – R. B. perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Komisija, 2019 m. balandžio 3 d. posėdyje atlikusi Tarnybos pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė 2019 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. 04/17-3-3817, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė pareigūnę perkelti į žemesnes pareigas bei įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Atsižvelgęs į Išvadą, Tarnybos direktorius 2019 m. birželio 18 d. priėmė įsakymą Nr. TE-113. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, o Komisijos išvada vertinti jos 2018 m. tarnybos veiklą nepatenkinamai buvo priimta išsamiai išanalizavus bei įvertinus R. B. gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, sprendė, kad Išvada ir Įsakymas yra teisėti bei pagrįsti, todėl pareiškėjos skundo reikalavimą dėl minėtų sprendimų bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė.

38. R. B. su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad jis yra neteisėtas bei nepagrįstas. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai taikė teisės aktus bei netinkamai vertino ar visai nevertino faktinių aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų.

39. R. B. skundo turinys patvirtina, kad ji siekia tiek Išvados, tiek Įsakymo panaikinimo, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą taikant Statuto nuostatas, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kuriose išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019, 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-552/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-552/2020). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Išvada negali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui skųstinu aktu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai, administracinės bylos dalis dėl Išvados panaikinimo nutraukiama vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, o Išvada vertinama tik tikrinant galutinio sprendimo – Įsakymo, teisėtumą ir pagrįstumą, kaip sudėtinė jo dalis.

40. Nustatyta, kad pareiškėjai 2018 m. buvo nustatytos penkios užduotys:

1) greitas ir išsamus ikiteisminių tyrimų atlikimas ir baigimas;

2) užbaigti ikiteisminius tyrimus Nr. 02-6-00056-17, Nr. 10-9-00139-12 ir Nr. 02-6-0003-17;

3) užkardyti ir atskleisti nusikalstamas veikas finansų sistemai bei ikiteisminiuose tyrimuose atlikti finansų tyrimus, siekiant imtis priemonių, užtikrinančių valstybei padarytos žalos atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą;

4) greitas ir išsamus skundų, pareiškimų, pranešimų nagrinėjimas;

5) kitų funkcijų ir vadovų pavedimų vykdymas. Pareiškėjos parašas, esantis ant dokumento, kuriame jai buvo suformuluotos užduotys 2018 m., patvirtina, kad jos R. B. buvo žinomos. Įvertinus tai, pareiškėjos 2018 m. tarnybinė veikla turėjo būti vertinama atsižvelgiant į nurodytų užduočių įvykdymą. 2019 m. kovo 7 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje R. B. tiesioginis vadovas nurodė, kad pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja, eidama Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius vyresniosios tyrėjos pareigas ir turėdama pareigą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus atskleisti bei ištirti nusikalstamas veikas, atliekant ikiteisminius tyrimus, netinkamai (aplaidžiai) atliko savo pareigas, t. y. pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atlikti išsamūs tyrimai, atskleistos nusikalstamos veikos ir tokių veikų aplinkybės bei nustatyti nusikalstamas veikas padarę asmenys, taip pat privalėdama tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pagal tarnybinio pavaldumo principą būdama pavaldi savo tiesioginiam vadovui bei privalėdama vykdyti jo teisėtus žodinius ir rašytinius nurodymus, nevykdė tiesioginio vadovo duotų nurodymų dėl jos žinioje esančių atliekamų ikiteisminių tyrimų.

Atsižvelgęs į pareigūnės tarnybinės veiklos įvertinimą, tiesioginis pareiškėjos vadovas pasiūlė R. B. perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Pareiškėjos tiesioginis vadovas 2019 m. kovo 7 d. tarnybinės veiklos vertinimo anketoje jos bendrą tinkamumą einamoms pareigoms ir bendrą kvalifikaciją įvertino nepatenkinamai. Iš minėtų dokumentų matyti, kad vertindamas pareiškėjos 2018 m. tarnybinę veiklą, jos tiesioginis vadovas išsamiai konkrečiais pavyzdžiais pagrindė savo vertinimą, t. y. išvadą, kad R.

B. suplanuotų užduočių neįvykdė. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje taip pat buvo įvertintos priežastys, kodėl pareiškėja jai suformuluotų užduočių neįvykdė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis. R. B. tiesioginis vadovas Komisijai pateikė detalų 2018 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą, kad užduočių pareiškėja neįvykdė. 2018 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimo išvadoje nurodyti pareiškėjos užduočių neįvykdymo motyvai, taip pat tiesioginio vadovo argumentai ir išvados.

R. B. teiginys, kad buvo vertinamos ne visos jai numatytos užduotys, nėra niekuo pagrįsti. Taip pat kaip nepagrįsti vertinami ir pareiškėjos argumentai dėl jos tiesioginio vadovo pateiktos melagingos informacijos. R. B. teismui pateiktos jos tarnybinio patikrinimo išvados paskirtis yra kita ir neturi jokio ryšio su šios bylos nagrinėjamo dalyku bei nebuvo pagrindas, kuriuo remdamasis jos tiesioginis vadovas vertino pareiškėjos tarnybinę veiklą, todėl teismas pagrįstai R. B. nurodytos tarnybinio patikrinimo išvados nevertino. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvados paskirtį – pagrįsti tarnybinės atsakomybės taikymo aplinkybes, ir pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tikslus, tų pačių aplinkybių vertinimas gali nulemti skirtingas pasekmes, ir tokia situacija savaime nėra objektyvumo trūkumas vertinant pareigūno tarnybinę veiklą.

41. Pareiškėjos veiklą tiesioginiam jos vadovui įvertinus nepatenkinamai, R. B. tarnybinė veikla pagrįstai buvo vertinama Komisijoje. Byloje esantys dokumentai, kurie teismo buvo tinkami įvertinti, patvirtina, kad Komisija, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą, laikėsi teisės aktuose nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, privalomų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, jai suteikta diskrecijos teise nepiktnaudžiavo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų nepažeidė bei tinkamai atliko išvados, kurią surašė pareiškėjos tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. B. tiesioginio vadovo išvadų komentarai, pareiškėjos tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo pateikti išsamūs motyvuoti paaiškinimai dėl išvados, konkretūs R. B. veiklos 2018 m. pavyzdžiai bei visa Komisijos narių turima informacija apie pareiškėją Komisijai leido daryti išvadą, jog jos 2018 m. tarnybinė veikla nebuvo nepriekaištinga. Pagrindų Komisijai abejoti R. B. tiesioginio vadovo atliktu jos 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimu nebuvo nustatyta, teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad Komisijos nariai būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjos atžvilgiu ar suinteresuoti jos tarnybinę veiklą vertinti prasčiau, nei ji iš tikrųjų buvo.

R. B. teiginiai, kad Komisijos nariai nebuvo susipažinę su jos Komisijai pateiktame rašte nurodyta informacija, nėra niekuo pagrįsti, o vien Komisijos pirmininko teismo posėdyje pasakytas teiginys, kad pareiškėjos pateiktoje medžiagoje buvo daugiau medžiagos, nei jos reikėjo vertinimui, prieš tai padarytos išvados nepaneigia. Bet kuriuo atveju, jeigu R. B. manė, kad tam tikra informacija Komisijos nariams nėra žinoma arba gali būti nežinoma, ji turėjo galimybę konkrečias aplinkybes papildomai akcentuoti ir argumentuotai paaiškinti, kodėl su tiesioginio vadovo atliktu jos 2018 m. tarnybinės veiklos įvertinimu nesutinka, tačiau to nepadarė.

Ji Komisijos posėdyje nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių 2018 m. užduotys nebuvo įvykdytos, taip pat nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, paneigiančių tiesioginio vadovo padarytą tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimą. Pareiškėjos tiesioginio vadovo atlikto 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimo R. B. ir jos atstovas nepaneigė ir teismo posėdyje. Nepagrįsti yra ir pareiškėjos teiginiai, kad teismas nesusipažino su jos Komisijai pateiktu raštu. Minėtame rašte R. B. išdėstyta pozicija išvados, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas Komisijai ir teismui pateikė melagingą informaciją, nesuponuoja.

42. Nors pagal Aprašo 27 punktą, vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai, tačiau šioje nuostatoje draudimo vertinimo komisijoje dalyvauti vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui ir kitais atvejais nėra nustatyta. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tiek R. B. tiesioginis vadovas E. L., tiek jo tiesioginis vadovas D. B. Komisijos posėdyje dalyvavo, tačiau jie Komisijos posėdyje nebalsavo ir jį paliko prieš Komisijai einant pasitarti, todėl negalima daryti išvados, kad jie turėjo įtakos Komisijos nariams apsisprendžiant dėl pareiškėjos įvertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų asmenų Komisijos posėdyje pateikti paaiškinimai negali būti laikomi nulėmusiais Komisijos sprendimą ar apsunkinusiais pareiškėjos galimybes įrodyti, kad jos tiesioginio vadovo išvada yra nepagrįsta. Komisijos posėdyje dalyvavo ir pati pareiškėja, todėl jai buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, kodėl tiek su tiesioginio vadovo, tiek su tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo pateiktais paaiškinimais nesutinka. R. B. buvo užduoti klausimai, susiję su gebėjimu atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimu, leista pasisakyti. Kiekvienas pareiškėjos 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą vertinęs Komisijos narys pateikė savo vertinimą. Jokių tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Priešingai nei teigia R. B., jos 2018 m. tarnybinės veiklos įvertinimas buvo atliktas objektyviai ir visapusiškai.

43. Pagrįstais negali būti laikomi ir R. B. teiginiai, kad D. B. bei E. L. Komisijai melavo dėl organizuojamų mokymų ir siūlymų dalyvauti juose. Atkreiptinas dėmesys, kad mokymų organizavimas ir rengimas nėra tapačios sąvokos, kadangi mokymų organizavimas apima ne tik jų rengimą. Pareiškėjos teiginiai, kad Komisija buvo suklaidinta dėl R. B. vengimo kelti kvalifikaciją ir kitų dalykų (darbo krūvio, konkrečių ikiteisminių tyrimų aplinkybių ir kita), o tai taip pat galėjo turėti įtakos Komisijos sprendimui, nėra niekuo pagrįsti.

44. Komisijai pareiškėjos 2018 m. tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, jos tiesioginis vadovas, remdamasis Statuto 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 33 straipsnio 3 dalimi ir 34 straipsnio 22 dalimi, turėjo pagrindą pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas ir taikyti mažesnį koeficientą, negu jai buvo nustatytas iki perkėlimo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi neaktualiu teisiniu reguliavimu, teismo padarytų išvadų nepaneigia. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino šalių pateiktus įrodymus ir padarė išvadas, kurios galiojančiam teisiniam reguliavimui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai neprieštarauja. Taigi, nors teismo rėmimasis netinkamomis teisės aktų nuostatomis negali būti laikomas tik rašymo apsirikimų, kaip teigia atsakovas, ir toks teisingumą vykdančios institucijos aplaidumas negali būti pateisinamas, tačiau jokios įtakos teismo padarytoms išvadoms iš esmės nagrinėjamu atveju jis neturėjo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nekeičia.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. R. B. apeliaciniame skunde nurodė ir daugiau vertinimo procedūrų pažeidimų, kurie pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai bei išsamiai įvertinti, tačiau konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis R. B. nenurodė: nepaaiškino, kodėl su jomis nesutinka. Pareiškėjai konkrečiai nenurodžius, kodėl su pirmosios instancijos teismo nenustatytų pažeidimų vertinimu ji nesutinka, nėra pagrindo iš naujo vertinti visas pareiškėjos nurodytas ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartas vertinimo procedūras. Apeliaciniame skunde R. B. nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

46. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tiesioginio vadovo ir Komisijos atliktą R. B. veiklos vertinimą, įvertino liudytojų parodymus ir pateiktą vertinimo medžiagą. Jokių įrodinėjimo naštos tarp proceso šalių paskirstymo pažeidimų nebuvo nustatyta, priešingai nei teigia R. B., jai nebuvo keliama per didelė įrodinėjimo našta ir reikalaujama pateikti įrodymų ar paaiškinimų, kurių ji objektyviai negalėtų pateikti. Teismo argumentas, kad pareiškėja nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog jos 2018 m. tarnybinė veikla atitinka vertinimą „labai gerai“ yra perteklinis, nors pareiškėja savo tarnybinę veiklą vertinimo anketoje įvertino „labai gerai“, tačiau nei skunde teismui, nei teismo posėdyje ji neteigė, kad objektyvus įvertinimas turėtų būti būtent toks. Nei Komisijos posėdyje, nei teismo posėdyje išsakytų jos tarnybinės veiklos trūkumų pareiškėja argumentuotai nepaneigė, nors nesutindama su savo 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimu, tai turėjo tinkamai argumentuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, Įsakymas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinius pareiškėjos skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą grąžinti ją į Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigas bei R. B. iš Tarnybos priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į žemesnes pareigas.

47. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino R. B. reikalavimo panaikinti Įsakymą ir įpareigoti atsakovą atlikti jos nurodytus veiksmus pagrįstumą bei šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis. Nors teismas vadovavosi neaktualiomis teisės aktų nuostatos, tačiau tai jam nesutrukdė priimti pagrįstos bei teisingos procesinio sprendimo dalies dėl Įsakymo teisėtumo ir išvestinių pareiškėjos skundo reikalavimų įpareigoti Tarnybą R. B. grąžinti į Tarnybos vyresniosios tyrėjos pareigas bei jai iš Tarnybos priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į žemesnes pareigas, nepagrįstumo. Šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimas pakeičiamas, administracinės bylos dalį dėl Išvados panaikinimo nutraukiant, o likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 spalio 22 d. sprendimą pakeisti.

Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. 04/17-3-3817 nutraukti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 spalio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė