2022-11-16 Nr. AB-27905-3-62-3-00040-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-424-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00040-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Santermita“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 7 d. atsakymą „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ registracijos Nr. (33.200.E)R-3535 ir leisti formuoti sklypą (apie 2 278 kv. m) prie pastato (duomenys neskelbtini), nepaliekant atskiro valstybinės žemės ploto.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu pareiškėjo UAB „Santermita“ prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą netenkino, todėl UAB „Santermita“, nesutikdamas su atsakovo pozicija, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. (33.200.E)R-2388, ir leisti formuoti sklypą (apie 2 278 kv.

m) prie pastato (duomenys neskelbtini), nepaliekant atskiro valstybinės žemės ploto. Komisija 2020 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 21R1-192(AG1-178/10-2020) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. (33.200.E)R-2388, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini). Administracija 2020 m. gruodžio 7 d. atsakymu „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 liepos 27 d. prašymą, kuriuo prašoma organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), tačiau prašymo netenkino.

Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Santermita“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, balsavimo raštu metu, priėmė sprendimą formuoti žemės sklypą ir žemės sklypo formavimo ribų pasiūlymo schemą pateikė Administracijai. Administracija, išnagrinėjusi pateiktą pasiūlymo schemą, skundžiamame 2020 m. gruodžio 7 d. sprendime nurodė, kad planuojamas žemės sklypas (apie 2 278 kv.

m) prie pastatų (duomenys neskelbtini) yra per didelis, toje dalyje, kuri preliminarioje pasiūlymų schemoje pažymėta kaip formuojamo žemės sklypo dalis prie (duomenys neskelbtini), galima suformuoti ir atskirą valstybinės žemės sklypą. Sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) jokių registruotų statinių nėra. Planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra užstatyta jokiais registruotais statiniais, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas. Duomenų, kad šis sklypas reikalingas registruotiems statiniams eksploatuoti, nebuvo pateikta.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas dėl žemės sklypo prie pastatų (1A2p, 2I1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie turimų pastatų (duomenys neskelbtini)) galės būti rengiamas tada, kai bus pateikta pasiūlymų schema, kurioje būtų nurodomas planuojamas sklypas tik prie tų registruotų statinių (duomenys neskelbtini), prie kurių gali būti formuojamas valstybinės žemės sklypas, ir būtų paliktas atskiras valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. palikta dalis valstybinės žemės, kurioje nėra registruotų statinių, prie kurių galėtų būti formuojamas valstybinės žemės sklypas, bei kurioje galima suformuoti atskirą žemės sklypą.

Pareiškėjas nurodė, kad įvertinus priimto 2020 m. gruodžio 7 d. atsakymo turinį buvo matyti, kad atsakovas pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. liepos 27 d. prašymą nurodė analogiškas aplinkybes ir motyvus nurodytus Administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakyme, kuris buvo panaikintas Komisijos 2020 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 21R1-192(AG1-178/10-2020). Komisija 2020 m. spalio 22 d. sprendime nustatė, kad „negalima vienareikšmiškai spręsti, jog visi (duomenys neskelbtini) registruoti statiniai, atitinkamai ir tvora, yra išsidėstę būtent iš (duomenys neskelbtini) pusės“.

Komisija nurodė, kad būtent Administracija turėjo pagrįsti 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendime nurodytą aplinkybę, jog visi (duomenys neskelbtini), registruoti statiniai yra išsidėstę planuojamo sklypo dalyje ties riba su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), o sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve registruotų statinių nėra. Tačiau, 2020 m. gruodžio 7 d. rašte, atsakovas anksčiau minėtos aplinkybės nepagrindė ir jos įrodinėjimą perkėlė pareiškėjui.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, buvo aktualūs kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintinas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, 10, 11 punktai; Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 punktas. Įvertinęs Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatas, darė išvadą, kad žemės sklype privalo būti ne tik daugiabutis namas, tačiau ir 10 punkte nurodyti objektai.

Žemės sklypo plotas privalo būti suformuotas tokio dydžio, kad jame būtų galima įrengti priėjimus ir privažiavimus prie pastato, privalo būti atitinkamai daugiabučio namo butų skaičių minimaliai atitinkanti automobilių stovėjimo aikštelė, paliktas žemės sklypo plotas želdiniams su vaikų žaidimo ir sporto aikštele, ramaus poilsio vietos vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, taip pat privalu, kad dalis žemės sklypo būtų skirta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti bei inžinerinių sistemų statiniams ir pan.

Daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune sudaro 4 butai, todėl prašomas suformuoti žemės sklypo dydis atitinka minimalius Statybos techninio reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ žemės sklypo dydžius privalomus tokio dydžio daugiabučiam namui. Atsakovui pateikta žemės sklypo schema ir prašomas formuoti žemės sklypo plotas atitiko minimalius Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Šiuo metu prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nėra įrengtos tinkamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuri atitiktų Statybos techninio reglamento nuostatas ir minimalius dydžius.

Kadangi nėra įrengta vaikų žaidimų aikštelė, nėra įrengta poilsio vieta, todėl formuojant žemės sklypą privalu laikytis Statybos techninio reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatų ir formuoti tokio dydžio žemės sklypą, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus. Aplink daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), esančia žeme namo gyventojai naudojosi nuo 1939 m., yra susiformavusi juo naudojimosi tvarka. Šalia daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas nėra pakankamo dydžio formuoti dar vieną atskirą valstybinės žemės sklypą, skirtą ne daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), eksploatavimui.

Suformavus dar vieną žemės sklypą, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojai neteks galimybės privažiuoti prie daugiabučio namo, neliks pakankamo ploto želdiniams su žaidimų aikštelių ir poilsio plotais. Per prašomą suformuoti sklypą eina ESO elektros tinklų linija ir ESO dujų tinklų linija, kurioms taikomos apsaugos zonos. Pareiškėjas akcentavo, kad VĮ Registrų centre yra įregistruotas gyvenamojo namo užstatytas plotas 215 kv. m, ūkinio pastato užstatytas plotas 65 kv. m, taip pat įregistruoti kiti inžineriniai statiniai tvora ir šulinys, kurie taip pat užima dalį žemės sklype.

Atsakovo skaičiavimai nėra tikslūs. Registrų centre, adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti šie pastatai: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemo statinių (tvoros ir šulinio) kadastro duomenų nustatymo data 1987 m. kovo 30 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje, lentelėje „įvairūs statiniai“ yra apskaityta 38,70 m ilgio tvora ir 53,20 m ilgio ištisinės konstrukcijos tvora.

Prie skundo pateiktos foto nuotraukos patvirtino faktą, kad įregistruota viešame registre tvora egzistuoja. Nuo tvoros įregistravimo momento yra atlikti tvoros atnaujinimo darbai – šiuo metu yra pastatyta segmentinė tvora su pamatu. Žemės sklypas aptvertas iš visų pusių tvora, tvora eina taip pat ir ties (duomenys neskelbtini) gatve. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 7 d. raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), iš esmės atsakovas kartoja tas pačias aplinkybes ir motyvus, nurodytus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendime, kas sudarė pagrindą pareiškėjui manyti, kad 2020 m. gruodžio 7 d. raštas nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl neteisėtas ir naikintinas.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas Komisijos 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 21R1-192(AG1-178/10-2020) ir atsižvelgdamas į Komisijos sprendime nustatytas aplinkybes, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo per ŽPDRIS sistemą pateiktą prašymą, gautą 2020 m. liepos 27 d., kuriuo prašė organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu – formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini). Atsakovas atliko išsamius paskaičiavimus, vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d.

įsakymu Nr. 3D-40, (toliau – ir Metodika) pagal kurią preliminariai galima įvertinti mažiausio sklypo ploto poreikį registruotiems statiniams (duomenys neskelbtini), prie kurių gali būti formuojamas valstybinės žemės sklypas, ir nustatė, kad prašomas suformuoti žemės sklypas, pagal prie prašymo pridėtą schemą, yra ženkliai per didelis esamų įregistruotų Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) statinių eksploatacijai. Gyvenamojo namo užimamas plotas buvo paskaičiuotas pagal Metodikos 6 punkto taisykles. Atsakovas įvertino ne tik NTR įregistruotus duomenis, bet ir ginčo statinių inventorinius duomenis, siekdamas maksimaliai tiksliai paskaičiuoti statinių užimamą plotą.

Atsakovo paskaičiuotas (duomenys neskelbtini), esančių statinių užimamas plotas yra didesnis nei skunde pačio pareiškėjo nurodytas, todėl konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo skundo motyvu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovas Komisijos buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo per ŽPDRIS sistemą pateiktą prašymą, gautą 2020 m. liepos 27 d. Atsakovas įvykdė šį Komisijos įpareigojimą. Jokių papildomų dokumentų nagrinėti atsakovas neturėjo teisinio pagrindo, išskyrus tuos, kurie buvo pateikti prie prašymo.

Administracija pažymėjo, kad pareiškėjas, neaišku kokių statybos darbų pagrindu padidino gyvenamojo namo užstatytą plotą iki 215 kv. m, tiesiog atlikdamas naujus kadastrinius matavimus 2020 m. lapkričio 19 d. Šių naujai atliktų kadastrinių matavimų įregistravimo data yra 2020 m. gruodžio 14 d., tai yra vėlesnė nei šioje byloje ginčijamas raštas (2020 m. gruodžio 7 d.). Taigi atsakovas net negalėjo numanyti, kad pareiškėjas atlikinėja naujus kadastrinius matavimus ir vertinti jų, rengdamas ginčijamą raštą, neturėjo jokių galimybių.

Pagal NTR duomenis (duomenys neskelbtini), adresu registruoti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai (tvora, šulinys). Šie registruoti statiniai yra išsidėstę planuojamo sklypo dalyje ties riba su žemės sklypais (duomenys neskelbtini). Sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve registruotų statinių, prie kurių teisės aktai numatytų galimybę formuoti žemės sklypą, nėra. Taigi, planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra užstatyta tokiais registruotais statiniais, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas.

Administracija nurodė, kad tvorų eksploatacijai žemės sklypai nėra formuojami. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl registruotos tvoros ties (duomenys neskelbtini) gatve ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nesudarė pagrindo laikyti šios sklypo dalies užstatyta bei sudarančia pagrindą formuoti žemės sklypą prie jų. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 12 punktą tvora priskiriama kitos paskirties inžineriniams statiniams, kurie apibrėžiami, kaip kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

Taigi, tokio pobūdžio statinys atitinka minėtose teisės normose įtvirtintą išimtį, kuomet žemės sklypai neformuojami. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (redakcija galiojanti nuo 2020 m. vasario 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) 12.2 punkte taip pat reglamentuojama, kad savivaldybės administracijos direktorius miestų teritorijose organizuoja projektų rengimą, priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako (Taisyklių 21 p.), išduoda projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 24 p.), derina parengtą projektą (Taisyklių 62 p.), bei yra projektą tvirtinantis subjektas (Taisyklių 68 p.). Taigi, būtent savivaldybės administracijos direktorius yra kompetentinga institucija spręsti ir vertinti projekto sprendinius, be to, pažymėta, kad savivaldybės administracijos direktorius privalo vertinti planuojamas teritorijas bendrame kontekste, t. y. kompleksiškai bei atsižvelgiant į iniciatoriaus išreikštą tikslą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas leisti formuoti apie 2 278 kv. m prie pastato (duomenys neskelbtini), nepaliekant atskiro valstybinės žemės ploto yra išvestinis reikalavimas, kuris yra nepagrįstas bei atmestinas dėl prieš tai išdėstytų argumentų.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Santermita“ skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, balsavimo raštu metu, priėmė sprendimą užsakyti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei įgaliojo UAB „Santermita“, kaip šio namo administratorių, atstovauti namo bendrasavininkų interesus sklypo formavimo procesuose. Administracija 2020 m. liepos 27 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) gavo pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, jog tikslas yra suformuoti 0,2278 ha žemės sklypą.

7.2. Išnagrinėjusi prašymą, Administracija 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendime paaiškino, kad planuojamas apie 2 278 kv. m žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra per didelis ir preliminarioje pasiūlymų schemoje pažymėto kaip formuojamo žemės sklypo dalyje prie (duomenys neskelbtini) galima suformuoti atskirą valstybinės žemės sklypą. Sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve jokių registruotų statinių nėra. Taigi planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra užstatyta jokiais registruotais statiniais, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas, o duomenų, kad šis plotas yra reikalingas registruotiems statiniams eksploatuoti, nepateikta. Nurodė, kad Administracijos direktoriaus įsakymo projektas dėl žemės sklypo prie pastatų (lA2p, 211 p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie turimų pastatų (duomenys neskelbtini)) galės būti rengiamas tada, kai bus pateikta pasiūlymų schema, kurioje būtų nurodomas planuojamas sklypas prie registruotų pastatų (duomenys neskelbtini) ir būtų paliktas atskiras žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. palikta dalis valstybinės žemės, kurioje nėra registruotų statinių, bei kurioje galima suformuoti atskirą žemės sklypą.

7.3. Pareiškėjas nesutikdamas su Administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (33.200.E)R-2388 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ jį apskundė Komisijai, prašydamas panaikinti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir leisti formuoti sklypą (apie 2 278 kv. m) prie pastato (duomenys neskelbtini) nepaliekant atskiro valstybinės žemės ploto. Komisija 2020 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 21R1-192(AG1-178/10-2020) pareiškėjo UAB „Santermita“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje skundą atmetė. Administracija vykdydama Komisijos sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo per ŽPDRIS sistemą pateiktą prašymą, gautą 2020 m. liepos 27 d., kuriuo pareiškėjas prašė organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini).

7.4. Administracija skundžiamame 2020 m. gruodžio 7 d. sprendime nurodė, kad planuojamas žemės sklypas (apie 2 278 kv. m) prie pastatų (duomenys neskelbtini) yra per didelis, toje dalyje, kuri preliminarioje pasiūlymų schemoje pažymėta kaip formuojamo žemės sklypo dalis prie (duomenys neskelbtini), galima suformuoti ir atskirą valstybinės žemės sklypą. Sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini). jokių registruotų statinių nėra. Planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra užstatyta jokiais registruotais statiniais, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas. Nurodė, kad tokio pobūdžio statinys kaip tvora patenka į teisės aktuose įtvirtintą išimtį, kuomet žemės sklypas prie jo neformuojamas. Be to, su pareiškėjo prašymu nebuvo pateikta duomenų, kad ties (duomenys neskelbtini) registruota tvora, kurios konstrukcijos yra aprašytos kadastrinių matavimų byloje, apskritai yra išlikusi. Administracijos direktoriaus įsakymo projektas dėl žemės sklypo prie pastatų (1A2p, 2I1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie turimų pastatų (duomenys neskelbtini)) galės būti rengiamas tada, kai bus pateikta pasiūlymų schema, kurioje būtų nurodomas planuojamas sklypas tik prie tų registruotų statinių (duomenys neskelbtini), prie kurių gali būti formuojamas valstybinės žemės sklypas, ir būtų paliktas atskiras valstybinės žemės plotas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. palikta dalis valstybinės žemės, kurioje nėra registruotų statinių, prie kurių galėtų būti formuojamas valstybinės žemės sklypas, bei kurioje galima suformuoti atskirą žemės sklypą.

7.5. Atsakovas atsisakymą organizuoti Projekto rengimą motyvavo tuo, jog planuojamas žemės sklypas (apie 2 278 kv. m) prie pastatų (duomenys neskelbtini) yra per didelis; jog sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve jokių registruotų statinių nėra, o planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra užstatyta jokiais registruotais statiniais, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas.

8. Teismas vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Taisyklių nuostatomis. Apibendrinęs teisinį reguliavimą, teismas teigė, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta teisinė prielaida, kuri leidžia pradėti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

9. Teismas nurodė, jog atsakovo atsisakymas pradėti rengti Projektą yra priimtas viename iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kai sprendžiamas klausimas pradėti organizuoti ar ne Projekto rengimą. Tai yra pats pirminis etapas, kurio metu patikrinama pagal Taisyklių bendrąsias nuostatas, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą, t. y. taikomos Taisyklių bendrosios nuostatos. Pareiškėjo prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą siekiant įsigyti ar nuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sąlygas.

10. Teismo vertinimu, skundžiamame rašte nurodyti atsisakymo organizuoti Projekto rengimą argumentas, tai, jog planuojamas žemės sklypas (apie 2 278 kv. m) prie pastatų (duomenys neskelbtini) yra per didelis, iš esmės susijęs su Projekto turiniui keliamais reikalavimais, kurie vertinami kitame Projekto rengimo etape, po to, kai priimamas sprendimas organizuoti projekto rengimą, kurį reglamentuoja Taisyklių 24–31 punktai, Taisyklių III skirsnio „Sklypų formavimo ir pertvarkymo principai“ nuostatos. Taigi, teismas įvertinęs Taisyklių nuostatas, sprendė, jog Projekto rengimo reikalavimų pateikimo etape dalyvaujančių institucijų išduotų reikalavimų Projektui rengti sąlygos nulemia Projekto turinį bei konkrečių sprendinių numatymą ir pagrindimą, tačiau sprendimo pradėti organizuoti Projekto rengimo etape šie klausimai nesprendžiami, todėl atsakovas neturėjo teisės vertinti nurodyto galimo, preliminaraus sklypo dydžio ir reikalauti tai pagrindžiančių dokumentų.

11. Teismas nurodė, kad asmeniui priklausančių statinių, konkrečiame žemės sklype, buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimas ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

12. Byloje nustatyta, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau iš į bylą pareiškėjos pateiktų nuotraukų bei www.regia.lt portalo ortofoto nuotraukų ir inventorinio plano matyti, kad (duomenys neskelbtini) pusėje yra tik veja su laisvalaikio įrenginiais. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurių yra teisinis pagrindas formuoti žemės sklypą yra išsidėstę planuojamo sklypo pietų pusėje ties riba su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), o sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) registruotų statinių nėra.

13. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 12 punktą tvora priskiriama kitos paskirties inžineriniams statiniams, kurie apibrėžiami, kaip kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Šios nuostatos expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) patvirtina, kad tvoros klasifikuojamos kaip statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, vadinasi, šio statinio buvimas valstybinės žemės sklype nesuteikia teisės į šio sklypo įsigijimą. Taigi, teismo vertinimu, tokio pobūdžio statinys (ginčo tvora) atitinka minėtose teisės normose įtvirtintą išimtį, kuomet žemės sklypai neformuojami.

14. Teismas konstatavo, jog NTR įregistruoti statiniai, prie kurių yra teisinis pagrindas formuoti žemės sklypą yra išsidėstę planuojamo sklypo pietų pusėje ties riba su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), o sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) nėra užstatyta NTR registruotais statiniais, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pusėje sustatyti laisvalaikio įrenginiai, tvora, esanti ties (duomenys neskelbtini) gatve ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo laikyti žemę, kurioje stovi tokio pobūdžio statiniai, užstatyta bei nesudaro pagrindo formuoti žemės sklypą, apimant ir juos, nes minėta sklypo dalis nėra užstatyta savarankiškai funkcionuojančiais pagrindiniais statiniais, taip pat negali sukurti pareiškėjui teisėtų lūkesčių formuoti žemės sklypą, prie laikinų laisvalaikio įrenginių ir kitos paskirties inžinerinio statinio, ar motyvuoti, kad šis žemės plotas yra būtinas įregistruotų statinių eksploatacijai.

15. Įvertinęs teisines nuostatas ir tai, kad planuojamo sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve registruotų statinių, prie kurių teisės aktai numatytų galimybę formuoti žemės sklypą, nėra, teismas darė išvadą, jog atsakovo nurodyta atsisakymo rengti Projektą priežastis, jog sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) jokių registruotų statinių nėra, planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra užstatyta jokiais registruotais statiniais, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas, kad tokio pobūdžio statinys kaip tvora patenka į teisės aktuose įtvirtintą išimtį, kuomet žemės sklypas prie jo neformuojamas, ir šios priežasties teisinis pagrindimas Taisyklių 2.4 punkto nuostatomis, neabejotinai patvirtino atsakovo teisę atsisakyti rengti Projekto organizavimą bei yra visiškai teisėtas ir pagrįstas argumentas netenkinti pareiškėjo prašymo.

16. Teismas akcentavo, kad nors ne visi skundžiamo sprendimo argumentai teisiškai pagrįsti, tačiau skundžiamo sprendimo nėra pagrindo naikinti, nes pareiškėjas neturi teisės dėl pirmiau nurodytos priežasties pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra užstatyta registruotais statiniais, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir ne visi skundžiamo sprendimo argumentai pagrįsti, realiai pareiškėjo teisės skundžiamu sprendimu nebuvo pažeistos, nes teisminė gynyba galima tik tais atvejais, kai realiai siekiama apginti pažeistą teisę arba yra ginčijama tam tikra teisė arba įstatymų saugomas interesas ir tai būtų galima padaryti vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų.

17. Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo situacijoje atsakovas, įgyvendindamas viešojo administravimo subjekto funkcijas, nepažeidė viešojo administravimo subjektams taikomos taisyklės – leidžiama tik tai, kas nustatyta įstatyme, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymų viršenybės principo.

18. Teismo vertinimu, skundžiamas raštas iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, jis pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis, išdėstytas motyvuotas atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Byloje teismas nustatė, kad atsakovas priimdamas ginčijamą raštą rėmėsi ne tik NTR duomenimis, bet faktiškai įvertino esamą situaciją, nustatė, jog NTR įregistruoti statiniai, prie kurių yra teisinis pagrindas formuoti žemės sklypą yra išsidėstę pietų pusėje (link (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) pusėje nėra statinių, iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų, www.regia.lt portalo ortofoto nuotraukų, inventorinio plano duomenų. Ginčijamu raštu atsakyta pareiškėjui, kokios priežastys trukdo pareiškėjui leisti formuoti sklypą (apie 2 278 kv. m) prie pastato (duomenys neskelbtini), nurodytas tokio atsisakymo pagrindas, raštas pagrįstas teisės aktais, nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėjui pateiktas atsakymas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teismas sprendė, kad ginčijamas raštas pagrįstas objektyviais duomenimis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą raštą byloje nenustatyta. Dėl šių priežasčių ginčijamas Administracijos 2020 m. gruodžio 7 d. atsakymas teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti skundžiamą raštą, pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes nebuvo pagrindo teismui tenkinti jo išvestinį reikalavimą – leisti formuoti sklypą (apie 2 278 kv. m) prie pastato (duomenys neskelbtini), nepaliekant atskiro valstybinės žemės ploto.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Santermita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 7 d. atsakymą „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą” registracijos Nr. (33.200.E)R-3535 (toliau – ir Raštas) ir leisti formuoti sklypą (apie 2 278 kv. m) prie pastato (duomenys neskelbtini), nepaliekant atskiro valstybinės žemės ploto. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Įvertinus atliktą pirmosios instancijos teismo teisės aktų įvertinimą ir padarytas išvadas, apibendrinant teismo nustatytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad teismas įvertino, jog UAB „Santermita“ teisėtai ir pagrįstai kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo daugiabučiam namui eksploatuoti, o atsakovas Administracija neteisėtai ir nepagrįstai, atsisakydamas tenkinti prašymą, vertino sklypo dydį, kadangi tai nustatinėjama kitame etape. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarydamas tokias teisines išvadas, pareiškėjo UAB „Santermita“ skundą atmetė dėl motyvų, kurie prieštarauja teismo suformuotoms išvadoms.

20.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios tvoros ir jam formuotino žemės sklypo, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs prašymo formuoti žemės sklypą tvorai. Pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai prašo suformuoti žemės sklypą daugiabučio namo eksploatacijai. Pareiškėjas neakcentuoja, kad būtent prie tvoros privalo būti formuojamas žemės sklypas, o prašo suformuoti žemės sklypą daugiabučio namo eksploatacijai, taikant ne minimalų žemės sklypo plotą, o atsižvelgiant į tai, kad tokio dydžio žemės sklypas yra reikalingas daugiabučio namo eksploatacijai, bei remiasi teisės aktuose nurodytais atstumais ir erdvėmis. Tvoros klausimą iš esmės iškėlė tik atsakovas 2020 m. gruodžio 7 d. atsakyme, taip pat atsiliepime į skundą, kur pareiškėjo prašymo atmetimą grindžia faktu, kad tvorai eksploatuoti žemės sklypas neformuojamas. Pareiškėjas visuose savo procesiniuose dokumentuose tik nurodo faktą, kad atsakovas apskritai ignoruoja faktą, jog VĮ Registrų centre įregistruota tvora ir kad ji išlikusi bei egzistuoja. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neteisingai nurodo, jog yra įregistruotos dvi tvoros, nes VĮ Registrų centre yra įregistruota tik viena tvora. Be to, pareiškėjas nė viename savo procesiniame dokumente neteigė, kad tvoros turi patekti į formuojamą žemės sklypą, nors tai turėtų būti akivaizdu, nes VĮ Registrų centro duomenys nepanaikinti ir nenuginčyti ir bet kokiu atveju tvora yra, todėl jos klausimas yra aktualus sprendžiant formuojamo žemės sklypo dydį. Pareiškėjas iš esmės visus argumentus dėl tvoros nurodė tik atsikirsdamas į atsakovo argumentus ir teiginius dėl tvoros, ir įrodinėjo faktą, kad tvora apskritai egzistuoja, tačiau neteigė, kad tvorai eksploatuoti reikia suformuoti žemės sklypą.

20.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoruoja tvoros egzistavimo faktą. Naivu manyti, kad tvorą ties (duomenys neskelbtini) nuotraukose mato tik pareiškėjas, o teismui ji yra nematoma. Be to, Komisija pasisakė, kad Kauno miesto savivaldybė nevertino aplinkybės, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir ties sklypu (duomenys neskelbtini), yra aptvertas Nekilnojamojo turto registre įregistruota tvora. Vadinasi Komisija matė tvorą, dėl jos pasisakė, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai šiuo sprendimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis nesivadovavo, nors sprendimas įsiteisėjęs.

20.4. Teismas nurodo „Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurių yra teisinis pagrindas formuoti žemės sklypą yra išsidėstę planuojamo sklypo pietų pusėje ties riba su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), o sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) registruotų statinių nėra“. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokį analogišką teiginį nurodė atsakovas atsakyme ir atsiliepime. Taigi teismas skundžiamu sprendimu netinkamai vertino pareiškėjo pateiktas nuotraukas prie skundo, kadangi jose aiškiai užfiksuotas daugiabutis namas, tvora ir teritorija aplink. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes atsiliepime. Atkreipia dėmesį, kad teismas jį skundžiamame sprendime perrašo, ignoruodamas įsiteisėjusį Komisijos 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 21R1-192(AG1-178/10-2020) ir juo nustatytas aplinkybes. Be to, nuotraukose užfiksuoti objektai patvirtina, kad daugiabutyje gyvena maži vaikai, kuriems pagal teisės aktų reikalavimus, kurie išdėstyti skunde, privalo būti įrengta žaidimų aikštelė.

20.5. Teismas atmetė pareiškėjo skundą iš esmės tuo argumentu, kad ties (duomenys neskelbtini) nėra statinių, kuriems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas. Tačiau teismas nevertino ir nepasisakė iš esmės dėl skundo objekto ir dalyko, t. y. teismas apskritai nepasisakė dėl pareiškėjo UAB „Santermita“ prašymo suformuoti daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Pareiškėjas teismo prašė formuoti žemės sklypą daugiabučio namo eksploatacijai, tačiau teismas apskritai nevertino jokių pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl sklypo reikalingumo daugiabučiam namui, o pasisakė tik dėl pareiškėjui priklausančios tvoros ir galimybės tvorai formuoti žemės sklypą. Be to, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sutinka, jog atsakovo 2020 m. gruodžio 7 d. atsakymo argumentai nepagrįsti, tačiau vis tiek nusprendė, kad pareiškėjo skundas atmestinas. Tokia teismo išvada ir sprendimas laikytini aiškiai nepagrįsti ir neteisėti.

20.6. Su teismo išvada, kad „realiai pareiškėjos teisės skundžiamu sprendimu nebuvo pažeistos“ pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kadangi atmetus skundą, pareiškėjas realiai netenka galimybės susiformuoti žemės sklypą reikalingą daugiabučio namo eksploatacijai, o name gyvenantys asmenys bei daugiabučio namo savininkai, netenka teisės į erdves, pagal teisės aktų reikalavimus bei Statybos techninį reglamentą, kurios privalo būti suformuotos prie daugiabučio namo.

20.7. Pirmosios instancijos teismas dėl žemės sklypo dydžio nepasisakė, tai motyvuodamas tuo, kad „Projekto rengimo etape šie klausimai nesprendžiami, todėl atsakovė neturėjo teisės vertinti nurodyto galimo, preliminaraus sklypo dydžio ir reikalauti tai pagrindžiančių dokumentų“. Akcentuotina, kad teismas konstatavęs, jog atsakovas neteisėtai prašymą atmetė vadovaudamasis sklypo dydžiu, sprendime nepasisakė dėl sklypo dydžio ir reikalingo žemės ploto daugiabučiam namui, nors tiek pareiškėjas, tiek atsakovas išsamiai savo atsikirtimus grindė būtent reikalingu žemės sklypo plotu daugiabučiam namui. Teismas paliko neišspręstą šalių teisinį ginčą dėl žemės sklypo dydžio daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) eksploatacijai, ir sukūrė teisinę situaciją šalims toliau bylinėtis teisme, inicijuojant naujus teisinius procesus dėl daugiabučiam namui reikalingo žemės sklypo dydžio.

20.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl objektų, kurie privalo būti žemės sklype skirtame daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) eksploatacijai. Įvertinus Statybos techninio reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatas akivaizdu, kad atsakovui pateikta žemės sklypo schema ir prašomas formuoti žemės sklypo plotas atitiko minimalius Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus.

20.9. Teismas netinkamai nustatė pareiškėjo reikalavimą bei tarp šalių kilusį ginčą. Pareiškėjas pateikė prašymą suformuoti apie 2 278 kv. m žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini), nepaliekant atskiro valstybinės žemės ploto, skirtą būtent daugiabučiam namui eksploatuoti ir pasisakė dėl žemės sklypo dydžio. Pareiškėjas neprašė formuoti žemės sklypo laisvalaikio įrenginiams ar registruotai tvorai, tačiau tik atsikirsdamas į atsakovo atsakymo argumentus pasisakė, kad tvora yra išlikusi ir egzistuoja bei, kad formuojant prašomo dydžio žemės sklypą reikalingą daugiabučiam namui į prašomą suformuoti žemės sklypą pateks ir registruota viešame registre tvora. Teismui išsamiai pasisakant dėl žemės sklypo formavimo tvorai eksploatuoti, pareiškėjas mano, kad teismas nagrinėjo ne prašymą formuoti žemės sklypo daugiabučiam namui eksploatuoti, o tvorai ir laisvalaikio įrenginiams. Teismas apskritai nepasisakė skundžiamame sprendime dėl žemės sklypo formavimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. Darytina išvada, kad teismas bylą išnagrinėjo itin formaliai, paviršutiniškai ir neatskleidžiant bylos esmės.

21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Apeliacinis skundas laikytinas prieštaringu, nes vienoje vietoje nurodoma, kad teismui konstatavus, jog atsakovo motyvas dėl sklypo dydžio yra išankstinis, tuo pagrindu pareiškėjo skundas neva turėjo būti patenkintas, kitoje apeliacinio skundo dalyje nurodoma, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl paties sklypo dydžio. Atsakovas laikosi nuomonės, kad jei teismas jau konstatavo, kad konkretus sklypo dydis sprendžiamas žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape, tai teismas ir neturėjo pareigos imtis viešojo administravimo institucijoms priskirtų funkcijų (ar net matininkų funkcijų) ir nustatinėti konkretaus sklypo dydžio pagrįstumą.

22.2. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime privalėjo pasisakyti dėl konkretaus būsimo žemės sklypo dydžio, nes priešingu atveju liktų neišspręstas teisinis ginčas tarp šalių. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisinis ginčas tarp šalių yra dėl Rašto pagrįstumo, o ne žemės sklypo dydžio. Mano, kad pareiškėjas net negalėjo turėti teisėto lūkesčio į teisminę gynybą – teismui nustatant konkretų sklypo dydį.

22.3. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skunde nurodytos statybos techninių reglamentų normos yra taikomos naujai statomiems ar rekonstruojamiems gyvenamiesiems namams, o ginčo atveju jokie projektavimo darbai nėra atliekami, yra sprendžiamas žemės sklypo prie jau suprojektuotų pastatų bei įregistruotų statinių suformavimo klausimas, todėl administracinei procedūrai yra taikomos kitos teisės normos, tos kurios yra nurodytos Rašte, t. y. Taisyklės bei Metodika.

22.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas „nematė“ tvoros palei (duomenys neskelbtini), nors Komisija savo sprendime neva nurodė jos buvimą. Atsakovas laiko šiuos motyvus ne tik, kad nepagrįstais, bet ir klaidinančiais teismą. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai sprendime pasisakė dėl tvoros, nekvestionuodamas jos buvimo, tačiau pirmiausia tvoros statusą analizavo šiame sprendime nurodytų teisės aktų prasme, t. y. ar tai yra statinys, prie kurio formuojamas žemės sklypas. Apeliacinio skundo motyvas, kad pareiškėjas neva prašė sklypą formuoti tik daugiabučio eksploatacijai, o ne tvorai, laikytinas nepagrįstu bei prieštaringu. Prašyme organizuoti žemė sklypo formavimą pareiškėjas nenurodo, kad jis pageidauja formuoti žemė sklypą išimtinai tik prie vieno statinio – daugiabučio, priešingai, nurodo konkretų pageidaujamą žemė sklypo plotą bei prideda papildomus duomenis apie visus įregistruotus statinius bei pastatų išdėstymo schemą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas pageidauja planuoti žemė sklypą tik prie vieno iš statinių laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

24. Byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, balsavimo raštu metu, priėmė sprendimą užsakyti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei įgaliojo UAB „Santermita“, kaip šio namo administratorių, atstovauti namo bendrasavininkių interesus sklypo formavimo procesuose.

25. Administracija 2020 m. liepos 27 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje gavo pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašyme nurodė, jog tikslas yra suformuoti 0,2278 ha žemės sklypą.

26. Išnagrinėjusi prašymą, Administracija 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (33.200.E)R-2388 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ minėto pareiškėjo prašymo netenkino.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, jį apskundė Komisijai. Komisija 2020 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 21R1-192(AG1-178/10-2020) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini).

28. Administracija, vykdydama Komisijos sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. liepos 27 d. prašymą ir 2020 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (33.200.E)R-3535 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

29. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

30. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (Žemės įstatymo 40 str. 4 d.).

31. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte nustatyta, jog projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir šie subjektai (toliau – iniciatoriai): 13.1. valstybinės žemės patikėtiniai; 13.2. statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai; 13.3. pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai; 13.4. privačios žemės savininkai; 13.5. asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 13.6. asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai); 13.7. valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai; 13.8. sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje; 13.9. asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama valdyti patikėjimo teise; 13.10. kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka.

32. Taisyklių 19 punkte numatyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 papunkčiuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS.

33. Organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Sprendime pradėti rengti Projektą nurodomi Projekto tikslai, kurie turi būti konkretūs (Taisyklių 21 p.).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kurio priėmimui taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, tai yra patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021). Todėl nagrinėjamo ginčo apimtyje projekto turiniui bei jo rengimui taikytinos teisės normos nevertinamos.

35. Atsakovas ginčijamame Rašte atsisakymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, iš esmės motyvavo tuo, jog preliminarioje pasiūlymų schemoje pažymėtas planuojamas žemės sklypas (apie 2 278 kv. m) prie pastatų (duomenys neskelbtini) yra per didelis; jog sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve jokių registruotų statinių nėra, o planuojamo žemės sklypo dalis ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra užstatyta jokiais registruotais statiniais, prie kurių galėtų būti formuojamas žemės sklypas.

36. Iniciatoriaus prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti rengimą svarstymo etapo metu nėra sprendžiama dėl žemės sklypo dydžio. Žemės sklypo dydžio klausimas nagrinėjamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape. Kokio dydžio valstybinės žemės sklypas turi būti formuojamas jame esančių statinių eksploatavimui, turi būti vertinama atskirai kiekvienoje individualioje situacijoje, priklausomai nuo faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad gali būti formuojamas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susijęs su jame esančių statinių tiksline paskirtimi atitinkančia realų jų naudojimą, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.

37. Pareiškėjo pateiktoje preliminarioje pasiūlymų schemoje nurodytas žemės sklypo dydis ir ribos, neįpareigoja Administracijos formuoti būtent pareiškėjo prašomo ploto (apie 2 278 kv. m) žemės sklypą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės (faktinis pagrindas) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjant pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taigi ginčijamas Raštas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. neteisėtas ir turi būti panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

38. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 str.). Panaikinus ginčijamą Raštą, atsakovas privalės pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą išnagrinėti iš naujo.

39. Tenkinti pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui reikalavimą, leisti formuoti sklypą (apie 2 278 kv. m) prie pastato (duomenys neskelbtini), nepaliekant atskiro valstybinės žemės ploto, nėra pagrindo, nes šis klausimo negali būti sprendžiamas, kol nėra išspręstas pareiškėjo prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies, Raštas panaikinamas.

41. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

42. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundą, 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

44. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo Administracijos 720 Eur patirtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas: skundo parengimą (400 Eur) ir rašytinių paaiškinimų rengimą (320 Eur). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 480 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Kartu su prašymais pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad paminėtas bylinėjimosi išlaidas yra patyręs, o jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės nei nustatytosios Rekomendacijose ir atitinka bylos sudėtingumą.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 41 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (33.200.E)R-3535 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys