a46afe24-dd09-47ae-85d2-0f7e31bc1ac8 · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2A-480-154/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00863-2013-6                                                    Procesinio sprendimo kategorija (S) 25.2.;32.5.;32.5.1.;32.5.2.;121.21.             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Laisvės Aleknavičienės, Rasos BartaÅ¡ienės, Danutės Matiekienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Stora Enso Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-632/2014 pagal ieÅ¡kovo UAB „Stora Enso Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovams V. K. ir R. J. dėl įsipareigojimų nevykdymo.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:

           I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Stora Enso Lietuva“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus V. K. ir R. J. ieÅ¡kovo UAB „Stora Enso Lietuva“ naudai pasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tus dėl ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini)), ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini)), ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio . (duomenys neskelbtini)) įkeitimo; nustatyti baudos dydį už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ V.

K. ir R. J. nevykdant įpareigojimo UAB „Stora Enso Lietuva“ naudai pasirašyti hipotekos lakštus dėl aukščiau nurodytų žemės sklypų įkeitimo. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje 2011 m. vasario 14 d. tarp UAB „Stora Enso Lietuva“ ir V. K. bei R. J. buvo sudarytas susitarimas „Dėl žalos atlyginimo ir taikos sutarties sudarymo“ ir dėl to buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Susitarimas nebuvo vykdomas, skolos likutis – 255 000 Lt, turtas neįkeistas, todėl iškilo grėsmė, kad ieškovas negaus žalos atlyginimo iš V.

K.. Nurodo, kad neegzistuoja nė viena aplinkybė, numatyta LR CK 6.213 str. 2 d. 1-5 punktuose. Nėra jokių faktų, kad turtas kam nors perduotas ar išnuomotas naudotis. Pažymėjo, kad susitarimo 3 punktas negali būti vertinamas kaip preliminarioji sutartis. Atsakovai šio susitarimo neginčija ir jį pasirašydami suvokė apie teisines pasekmes jo neįvykdžius. Prašo ieškinį tenkinti visiškai. Dėl baudos dydžio palieka spręsti teismui.A. R. J., atstovaujama adv. V. J., su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad šalių santykiai buvo ikisutartiniai ir negali būti taikomas CK 6.213 str. 2 dalies institutas. Remiantis CK 6.61 straipsniu, jei ieškovas turėjo nuostolių, jis galėjo juos prisiteisti. R. J. nėra skolininkė. Ieškovas nėra atsakovės R. J. kreditorius ir remtis priverstine hipoteka taip pat negali. Kad vekselius pasirašė V. K., tokios informacijos atsakovė neturi, be to atsakovas V. K. yra sumokėjęs dalį žalos atlyginimo, likusi nesumokėta dalis yra 255 000 litų. Protingas reikalavimo terminas praėjęs, nes per 1 mėnesį šalys turėjo pasirašyti hipotekos lakštus.

Praėjo 2 metai, ir ieškovas jokių veiksmų nesiėmė. Tarp atsakovų buvo nutraukta santuoka, tačiau sprendimas buvo panaikintas. Prašo ieškinį atmesti ir iš atsakovės nepriteisti jokių ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ 27,07 Lt pašto išlaidų valstybei.Teismas nustatė, kad 2011-02-14 ieškovas UAB „Stora Enso Lietuva“ ir V.

K. bei R. J. sudarė „SusitarimÄ dėl žalos atlyginimo ir taikos sutarties sudarymo“, pagal kurį V. K. įsipareigojo atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui – iÅ¡ viso 607 000 Lt, o Susitarimo 4 punkte atsakovai įsipareigojo per 1 mėnesį po to, kai bus panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros skirtas laikinas nuosavybės apribojimas 3 Susitarimo punkte nurodytam turtui, UAB „Stora Enso Lietuva“ naudai pasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tus dėl sutarties 3 punkte nurodyto turto įkeitimo.

Pažymėjo, kad 2011-04-19 ir 2011-06-15 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovus raÅ¡tais Nr. 2011-04-19/2 ir 2011-06-15/1, kuriais atsakovų buvo praÅ¡oma nurodyti laikÄ ir vietÄ , kada ir kur bus pasiraÅ¡omi hipotekos lakÅ¡tai (b. l. 18, 20). IeÅ¡kovas 2013-12-27 UAB „Stora Enso Lietuva“ pateikė 2013-12-17 raÅ¡tÄ , kuriuo tvirtina, kad V. K. per laikotarpį nuo 2011-02-14 iki 2013-12-17 yra sumokėjęs 351 650,49 Lt priteistos skolos (b. l. 70), o iÅ¡ 2014-12-20 lydraščio matyti, kad V. K. skolos likutis pagal 2011-02-14 „SusitarimÄ dėl žalos atlyginimo ir taikos sutarties sudarymo“ yra 255 349,51 Lt (b. l. 69 ).Teismas nurodė, kad iÅ¡ pateiktojo susitarimo matyti, kad Å¡alys susitarė taikyti sutartinę hipotekÄ (CK 4.175 str. 2 d.), o iÅ¡ bendro jo konteksto galima teigti, kad susitarime yra sÄ lyginės hipotekos (CK 4.175 str. 5 d. 7 p.) požymių, tačiau ji nėra sudaryta privaloma, įstatyme įsakmiai numatyta notarine forma (CK 4.185 str. 1 d.).

Todėl konstatavo, kad Å¡alys susitarė taikyti sutartinę hipotekÄ , t. y. Susitarimo 3 punktu susitarė, kad atsakovas savo noru įkeis nekilnojamÄ jį turtÄ per sutartÄ laikotarpį. Pažymėjo, kad atsakovas susitarimo nesilaikė, viena iÅ¡ susitarimo sÄ lygų liko neįvykdyta, nekilnojamasis turtas liko neįkeistas, t. y. sutartinė hipoteka neįvyko.Teismas nustatė, kad skolos likutis pagal 2011-02-14 susitarimÄ dėl žalos atlyginimo ir taikos sutarties sudarymo yra 255 349,51 Lt. Å i suma atsakovo neginčijama, tačiau teismo nepriteista.

IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti priverstinę hipotekÄ , tačiau ji gali bÅ«ti taikoma tik kai:

1) būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių;

2) bÅ«tina užtikrinti pagal teismo sprendimÄ patenkintus turtinius reikalavimus;

3) kitais Å¡io kodekso numatytais atvejais (pvz., CK 3.72 str. 10 d., 3.197 str., 6.414 str. 2 d., 6.786 str. 3 d.). Nurodė, kad antrojo punkto atveju, kai bÅ«tina užtikrinti pagal teismo sprendimÄ patenkintus turtinius reikalavimus, bÅ«tų galima taikyti priverstinę hipotekÄ , tačiau konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo savo teise kreiptis į teismÄ , tokia jo teisė negali bÅ«ti ribojama, kaip tai nurodyta Susitarimo 7 punkte (CPK 5 str. 2 d.), todėl konstatavo, kad nesant teismo sprendimo, priverstinė hipoteka negali bÅ«ti taikoma, o ieÅ¡kinys atmetamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Stora Enso Lietuva“ praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai susitarė dėl sutartinės hipotekos taikymo, tačiau teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl to, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė taikyti priverstinę hipotekÄ , nors tokio reikalavimo ieÅ¡kinyje nebuvo. IeÅ¡kovas tiesiog reikalavo įpareigoti atsakovus įvykdyti prievolę natÅ«ra. IeÅ¡kovas ir atsakovai Susitarimo dėl žalos atlyginimo (toliau - Susitarimas) 3 p. ir 4 p. susitarė, kad atsakovai ieÅ¡kovo naudai įkeis konkretų Susitarime nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas, siekiant nutraukti ikiteisminį tyrimÄ atsakovų atžvilgiu ir, kad tai bÅ«tų padaryta, V. K. įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , o Å¡ios prievolės užtikrinimui abu atsakovui įsipareigojo įkeisti Susitarime nurodytÄ turtÄ . IeÅ¡kovas jokiu bÅ«du nebÅ«tų pasirašęs Susitarimo, jeigu bÅ«tų žinojęs, kad atsakovai nevykdys Susitarimo 4 punkto įsipareigojimo. IeÅ¡kovas, bÅ«dama sÄ Å¾ininga Susitarimo Å¡alis, prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. atsisakė visų reikalavimų baudžiamojoje byloje, tačiau atsakovai prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ne praÅ¡ydamas taikyti priverstinę hipotekÄ , o praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus įvykdyti natÅ«ra Susitarimo 4 punkte nustatytÄ prievolę. TokiÄ ieÅ¡kovo teisę numato CK 6.213 str. 2 dalis. Pažymi, kad kiekviena sutarties nuostata sutarties Å¡alims yra privaloma ir vykdytina. Ginčijamas teismo sprendimas leidžia daryti prielaidÄ , kad vis tik ne visos Susitarimo sÄ lygos Å¡alims yra privalomos ir vykdytinos, kas prieÅ¡tarauja sutarčių teisės principams.2.

CK 1.138 str. 4 punktas numato, kad teismas, gindamas civilines teises, gali priteisti įvykdyti prievolę natÅ«rÄ , tačiau tais atvejais, kai prievolė yra nepiniginio pobÅ«džio, jos įvykdymo natÅ«ra reikalauti galima tik tuomet, kai nėra CK 6.213 str. 2 d. 1-5 punktuose numatytų iÅ¡imčių. Teismas, priimdamas sprendimÄ , ignoravo CK 1.138 str. 4 punktÄ ir nepagrįstai išėjo už ieÅ¡kinio ribų, t.y. teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas reikalauja taikyti priverstinę hipotekÄ , nors ieÅ¡kinyje tokio reikalavimo nebuvo.

Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovus įvykdyti Susitarimo 4 punkte prisiimtus įsipareigojimus natūra, tačiau teismas šio ieškovo reikalavimo nevertino, neanalizavo, o pasisakė dėl reikalavimo, kurio ieškovas savo ieškinyje apskritai nebuvo nurodęs. Taip teismas pažeidė CPK 263 str. 1 dalies ir 270 str. 4 dalies nuostatas, reikalaujančias, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.

3. Kadangi teismas ignoravo CK 1.138 str. 4 punktÄ , todėl teismas ir nevertino Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lygų. Pažymi, kad neegzistuoja nė viena iÅ¡ CK 6.213 str. 2 d. 1-5 p. numatytų iÅ¡imčių, kai įpareigoti įvykdyti prievolę natÅ«ra negalima, t. y. Susitarimo 3 p. iÅ¡vardinto turto įkeitimas ieÅ¡kovo naudai teisiniu požiÅ«riu įmanomas, kadangi minėtas turtas iki Å¡iol atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jis nėra perleistas tretiesiems asmenims ir pan.;

Susitarimo 3 p. iÅ¡vardinto turto įkeitimas ieÅ¡kovo naudai atsakovų turtinės padėties nekomplikuotų ir labai brangiai nekainuotų; nėra kito bÅ«do kaip tik Susitarimo 3 p. iÅ¡vardinto turto įkeitimas ieÅ¡kovo naudai, norint ieÅ¡kovui užsitikrinti Susitarimo 1 p. nurodytos prievolės įvykdymÄ ; ieÅ¡kovas į atsakovus kreipėsi dėl prievolės įkeisti turtÄ ieÅ¡kovo naudai per protingÄ terminÄ po to, kai jis sužinojo apie tai, kad prievolė neįvykdyta; neįvykdyta prievolė nėra iÅ¡imtai asmeninė atsakovų prievolė.

Dėl Å¡ios priežasties nebuvo kliūčių taikyti CK 1.138 str. 4 p. ir apginti ieÅ¡kovo pažeistÄ teisę, tačiau teismas to nepadarė ir nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas reikalauja ne įpareigoti atsakovus įvykdyti prievolę natÅ«rÄ , o reikalauja taikyti priverstinę hipotekÄ .4. Teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyto reikalavimo nustatyti atsakovams baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Susitarimo nevykdymo dienÄ . Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovai net keletÄ kartų paraginti, nevykdė Susitarimo 4 p. prisiimto įsipareigojimo, todėl egzistuoja didelė ir reali grėsmė, kad net ir priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , atsakovai teismo sprendimo vis tiek nevykdys ir Susitarimo 3 p. iÅ¡vardinto turto ieÅ¡kovo naudai neįkeis.

Todėl ieÅ¡kovas, siekdamas apginti jo pažeistas teises ir vadovaudamasis LR CK 6.215 str., prašė teismo nustatyti baudos dydį atsakovams už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , jeigu atsakovai nevykdys ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo, t. y. nevykdys įpareigojimo įkeisti ieÅ¡kovo naudai Susitarimo 3 p. iÅ¡vardintÄ turtÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė R. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Atsakovės R. J. įsitikinimu, sudarydami 2011 m. vasario 14 d. „SusitarimÄ dėl žalos atlyginimo ir taikos sutarties sudarymo“, pagal kurį atsakovas V. K. įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovui UAB „Stora Enso Lietuva“ 607 000 Lt dydžio žalÄ , o abu atsakovai, t. y. ji ir V. K., per 1 mėnesį po to, kai bus panaikintas ikiteisminio tyrimo medžiagoje jiems pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įsipareigojo ieÅ¡kovo naudai pasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tus dėl ieÅ¡kinyje nurodyto atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavy­bės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo, Å¡alys iÅ¡ esmės sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl ateityje tarp tų pačių Å¡alių sudarytino hipotekos sandorio.

Todėl nustačius, kad Å¡alys Susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, negali bÅ«ti pagrindo tokio Su­sitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti jÄ vykdyti natÅ«ra. Atsakovė mano, kad Å¡iuo atveju Å¡alių santykiai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip ikisutartiniai teisiniai santykiai, kuriems taikomas specialus įstatyminis reglamentavimas, be to, negali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kovo nurodyta CK 6.213 str. 2 dalis.2. Preliminariosios sutarties Å¡alių santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnis, t. y. speciali norma.

Joje yra įtvirtinta, kad, jeigu Å¡alys per preliminarioje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia. Vadinasi, teisingai kva­lifikuojant Å¡alių teisinius santykius įstatyme net nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis bÅ«tų ga­lima įpareigoti Å¡alį privestinai sudaryti pagrindinę - hipotekos sutartį. Mano, kad prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas ir įstatymas, ir sutarties laisvės principas. Pagal CK 6.165 str. kita Å¡alis gali praÅ¡yti teismo ne įpareigoti sudaryti hipotekos sandorį, bet ginti pažeistÄ civilinę teisę taip, kaip tai yra numatyta Å¡ioje teisės normoje - priteisti nuostolių atlyginimÄ , bet ir tai tik tokiu atveju, jeigu kita Å¡alis pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti nesÄ Å¾iningai (CK 6.165 str. 4 d.).

Jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (bet ne sudaryti pagrindinę sutartį). AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.256 str. 2 dalyje, reglamentuojančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus.3. Net ir tuo atveju, jeigu teisme bÅ«tų buvę nustatyta, kad ieÅ¡kovas esÄ turi tei­sę reikalauti, jog atsakovai, vadovaujantis CK 6.213 str. 2 dalimi, bÅ«tų teismine tvarka įpareigoti pasi­raÅ¡yti ieÅ¡kovo naudai hipotekos lakÅ¡tus, Å¡iuo atveju vis vien egzistuoja tokiÄ ieÅ¡kovo teisę ribo­janti sÄ lyga, numatyta CK 6.213 str. 2 dalies 4 punkte, t. y. ieÅ¡kovas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie sutarties nevykdymÄ , nepareikalavo įvykdyti Å¡ios prievolės per protingÄ terminÄ .

IeÅ¡kovas į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik 2013-05-31. Be to, į atsakovus dėl įsipareigojimo pasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tus paskutinį kartÄ ieÅ¡ko­vas kreipėsi 2011-06-15, t. y. praktiÅ¡kai prieÅ¡ dvejus metus. Mano, kad Å¡iame laikotar­pyje ieÅ¡kovas dėl savo pažeistų civilinių teisių turėjo pakankamai laiko kreiptis į teismÄ , praÅ¡y­damas taikyti vienÄ ar kitÄ Ä¯statymo numatytÄ savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ .4. IeÅ¡­kovas savo ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės prašė įpareigoti atsakovus pasiraÅ¡yti jo naudai hipotekos lakÅ¡tus dėl atsakovams nuosavybės tiese priklausančių žemės sklypų įkeitimo.

Todėl teismui pagrįstai kilo klausimas ir dėl to, kad ieÅ¡kovas tam tikra prasme prašė teismo Å¡iuo atveju nustatyti priverstinę hipotekÄ . Hipoteka gali atsirasti iÅ¡ įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iÅ¡ Å¡alių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d.). CK 4.175 str. 2 d. nustato, kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teis­mo sprendimo pagrindu. Pirmuoju atveju įstatymas numato tas teisines situacijas, kai priverstinė hipoteka atsiranda, nustačius konkrečiÄ , įstatyme numatytÄ faktinių aplinkybių sudėtį, kaip tai yra, pvz., CK 6.414 str. 2 d.

Todėl Å¡iuo atveju net nereikia kreiptis į teismÄ dėl atskiro teismo sprendimo. Tuo tarpu priverstinė hipoteka teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatoma tik tokiu atveju, kai tokiÄ teismo teisę numato pats įstatymas, pvz. CK 3.197 str., 5.71 str. ir kt. arba, kai teismo sprendimas dėl tam tikrų reikalavimų priteisimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas priverstinei hipotekai registruoti, pvz., CK 3.72 str. 10 d.. 3.78 str. 5 d ir kt. Tačiau kasacinis teismas Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, jog reikalauti nustatyti priverstinę hipoteka galima tiek reiÅ¡kiant turtini reikala­vimÄ , tiek vėliau, jei turtinis reikalavimas, patenkintas teismo sprendimu, yra neįvykdytas, t. y. kol egzistuoja aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimui įvykdyti bÅ«tina taikyti priverstinę hipote­ka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012 ir kt.).

Pasak kasacinio teismo, Å¡iais pagrindais kreditoriais tapę asmenys turi analogiÅ¡kas teises, tačiau sutartinės hipotekos kreditorius turi pra­naÅ¡umÄ prieÅ¡ priverstinės hipotekos kreditorių dėl hipotekos įregistravimo laiko. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad priverstinės hipotekos reikalingumÄ ir bÅ«tinumÄ pagrindžia bÅ«tent siekis apsaugoti ne tik sutartinės hipotekos kreditoriaus interesus, bet ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai nėra už­tikrinti sutartine hipoteka. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų esant daugiau kreditorių, kurių interesai liktų neapsau­goti, nenustačius priverstinės hipotekos.

Todėl teismas aiÅ¡kiai teisingai pasisakė, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisinio pagrindo praÅ¡yti teismo taikyti priverstinę hipotekÄ (CK 4.175 str. 3 d.).5. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstaty­mų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipotekÄ pagal teismo sprendimÄ patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokiÄ teisę susiejo su socialiai reikÅ¡mingų teisinių gėrių ap­sauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 str. 1 d. ir pan.), o Å¡iuo atveju, nėra teismo sprendimo patenkintiems ieÅ¡kovo turtiniams rei­kalavimams užtikrinti.6.

CK 1.138 str., reglamentuodamas civilinių teisių gynimÄ , nustato, kad civili­nes teises įstatymų nustatyta tvarka teismas gali ginti įvairiais bÅ«dais, tačiau negali virÅ¡yti savo kompetencijos bei pažeisti įstatymo. T. y., jeigu dėl aukščiau pasakyto Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nega­lėjo praÅ¡yti teismo priteisti įvykdyti atsakovų pareigÄ natÅ«ra, t. y. įpareigoti preliminarios sutar­ties Å¡alis sudaryti hipotekos sutartį, nes tokios ieÅ¡kovo teisės paprasčiausiai nenumato įstatymas, turėtų bÅ«ti akivaizdu, kad teismo įpareigojimas sudaryti priverstinę hipotekos sutartį nesant įsta­tyminio pagrindo Å¡iuo atveju bÅ«tų prieÅ¡taravęs sutarties laisvės principui, kurio svarba pripažįs­tama ir pabrėžiama tiek tarptautinėje, tiek ES teisėje, tiek ir mÅ«sų nacionalinėje teisėje, regla­mentuojančioje sutarčių teisę.7.

Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai tai­kė ir aiÅ¡kino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iai bylai tei­singai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Kiekvienu atveju, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas pats savarankiÅ¡kai pasiren­ka ieÅ¡kinio pagrindÄ ir suformuluoja reikalavimÄ .

Teismo pareiga pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ iÅ¡nagri­nėti, laikantis ieÅ¡kinyje nustatytų ieÅ¡kinio ribų, t. y. pagal ieÅ¡kovo suformuluotus reikalavimus patikrinti jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktÄ . Jeigu ieÅ¡kovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamÄ savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , teismas tokį ieÅ¡ki­nio reikalavimÄ paprasčiausiai atmeta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008).8.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasa­rio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014 yra konstatavęs, kad pagal CPK 270 str. 4 d. motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus: įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Tačiau pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinky­bių kontekste.

Todėl, pasak kasacinio teismo, teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ , ir teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argu­mentÄ . Be to, anot Å¡io teismo, teisinė kvalifikacija, teises normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir Å¡io nesais­to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008 ir kt.).

Todėl, kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , klaidingai nurodo materialiosios teisės normÄ , teismas turi teisę ir pareigÄ pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pa­grindÄ bei Å¡is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, kadangi nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005, 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010 ir kt.).IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). IÅ¡tyrusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarydami 2011 m. vasario 14 d. „SusitarimÄ dėl žalos atlyginimo ir taikos sutarties sudarymo“, pagal kurį atsakovas V. K. įsipareigojo atlyginti ieÅ¡kovui UAB „Stora Enso Lietuva“ 607 000 Lt dydžio žalÄ , o abu atsakovai, t. y. R. J. ir V. K., per 1 mėnesį po to, kai bus panaikintas ikiteisminio tyrimo byloje jiems pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įsipareigojo ieÅ¡kovo naudai pasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tus dėl ieÅ¡kinyje nurodyto atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavy­bės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo, Å¡alys iÅ¡ esmės sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl ateityje tarp tų pačių Å¡alių sudarytino hipotekos sandorio (sutartinės hipotekos).

Todėl nustačius, kad Å¡alys Susitarimu siekė tik susitarti dėl sutartinės hipotekos sudarymo ateityje, negali bÅ«ti pagrindo tokio Su­sitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti jį įvykdyti natÅ«ra. Todėl Å¡iuo atveju Å¡alių santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai teisiniai santykiai, kuriems taikomas specialus įstatyminis reglamentavimas, be to, negali bÅ«ti taikomos ieÅ¡kovo nurodytos CK 1.138 str. 4 punkto, CK 6.213 str. 2 dalies nuostatos, numatančios teisę reikalauti įvykdyti pagrindinę, o ne preliminariÄ jÄ sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo (nagrinėjamu atveju sutartinės hipotekos sudarymo), iÅ¡ jos kyla Å¡alių prievolė aptartomis sÄ lygomis sudaryti pagrindinę sutartį. IÅ¡ CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį.

O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas– vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties.

Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktÄ neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iÅ¡ karto, o numatyti, kad jÄ sudarys ateityje. Nustačius, kad Å¡alys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natÅ«ra, nes tai prieÅ¡tarautų Å¡alių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principÄ .

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariÄ ja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties Å¡alių elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu. Sutarties aiÅ¡kinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sÄ Å¾iningumo – taikymas leidžia iÅ¡vengti nesÄ Å¾iningos Å¡alies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryÅ¡kiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiÅ¡kus Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį; antra, Å¡alių sutarimas dėl bÅ«simos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sÄ lygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, Å¡io susitarimo įforminimas raÅ¡ytine forma.

BÅ«tini preliminariosios sutarties elementai: suderinta Å¡alių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sÄ lygų aptarimas; susitarimo iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡ytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatant, ar gali bÅ«ti Å¡alių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alių atlikti veiksmai, Å¡ių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; kt.).Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieÅ¡kovas UAB „Stora Enso Lietuva“ ir atsakovai V.

K. bei R. J. 2011 m. vasario 14 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, kurios 4 punkte susitarė, kad pagrindinė Susitarimo 3 punkte nurodyto nekilnojamojo turto įkeitimo sutartis bus sudaryta per 1 (vienÄ ) mėnesį po to, kai bus panaikintas Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«ros skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 3 sutarties punkte nurodytam turtui (b. l. 7-9). Sutarties (Susitarimo) sÄ lygos patvirtina, kad atsakovai, sudarydami SusitarimÄ , laikėsi pozicijos, jog hipotekos lakÅ¡tai dėl ieÅ¡kinyje nurodyto atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavy­bės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo (sutartinė hipoteka) bus sudaryti, tik kai bus panaikintas Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«ros skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 3 sutarties punkte nurodytam turtui.

Tai reiÅ¡kia, kad Susitarime, dalyje dėl nurodyto konkretaus nekilnojamojo turto įkeitimo, yra visi bÅ«tinieji preliminariosios sutarties elementai: suderinta Å¡alių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti nekilnojamojo turto įkeitimo sandorį; aptartos esminės nekilnojamojo turto įkeitimo sandorio (pagrindinės sutarties) sÄ lygos; susitarimas iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡ytine forma. Pažymėtina, kad preliminariosios sutarties Å¡alių santykius reglamentuoja CK 6.165 str., t. y. speciali norma.

Joje yra įtvirtinta, kad, jeigu Å¡alys per preliminarioje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.), įstatyme nėra teisinio pagrindo, kuriuo bÅ«tų ga­lima įpareigoti Å¡alį priverstinai sudaryti pagrindinę –sutartinės hipotekos sutartį. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 dalis), bet ne sudaryti pagrindinę sutartį.

Å ios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti atsakovų pasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tus dėl ieÅ¡kinyje nurodyto atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavy­bės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo (CK 6.6.213 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstai apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių teisiniams santykiams taikytinos priverstinę hipotekÄ reglamentuojančios teisės normos, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju netinkamas materialinės normų taikymas nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 330 str.).Konstatavus, kad ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo reikalauti atsakovų pasiraÅ¡yti hipotekos lakÅ¡tus dėl ieÅ¡kinyje nurodyto atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavy­bės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo, nėra teisinio pagrindo spręsti ir dėl baudos skyrimo atsakovams už kiekvienÄ uždelstÄ Susitarimo, neva, nevykdymo dienÄ .              Pažymėtina, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, galimai atsiradusių atsakovams vengiant ar atsisakant sudaryti nekilnojamojo turto įkeitimo sandorį (sutartinę hipotekÄ ), Å¡ioje byloje nėra reiÅ¡kiamas, todėl plačiau Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako. Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Dėl iÅ¡dėstyto, RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: Palikti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                Laisvė Aleknavičienė                                                                  Rasa BartaÅ¡ienė                                                                  Danutė Matiukienė