2016-05-04 Nr. AB-9716-3-61-3-01253-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-537-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01253-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija) vykdyti Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją ir priteisti iš Teisingumo ministerijos 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi (b. l. 18–19) pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis siekia, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas. Prie skundo pridėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas teismine tvarka skundė sprendimus, priimtus dėl jo pateikto prašymo taikyti lygtinį paleidimą, t. y. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos 2015 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 163 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas, ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis palikta galioti.

Be to, byloje pateikta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria teismas atsisakė patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 1387 taikyti pareiškėjo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, minėta nutartis Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi palikta galioti. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti veiksmus bei priteisti neturtinę žalą, tačiau tai teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, pobūdžio nepakeičia.

Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas buvo sprendžiamas, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsniu, o nagrinėjamu atveju būtent bendrosios kompetencijos teismai turi teisę taikyti lygtinį paleidimą ir spręsti su tuo susijusius klausimus. Tuo tarpu Teisingumo ministerija šiame procese nedalyvauja ir jokių procesinių sprendimų taikant lygtinį paleidimą nepriima, o pareiškėjo, kaip nuteistojo, perdavimo Lietuvos Respublikai atlikti tolesnę bausmę procedūra buvo baigta.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 11 straipsnio 1 dalį bausmės pakeitimo atveju turi būti taikomos valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytos procedūros. Taigi, šiuo atveju būtent pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas, t. y. vadovaujantis BVK, buvo sprendžiamas pareiškėjo lygtinio paleidimo taikymo klausimas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokio reikalavimo, susijusio su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla, nepareiškė, o jo skundas dėl nurodytų Teisingumo ministerijos veiksmų negali būti laikomas skundu dėl neveikimo.

Atsižvelgęs į tai, teismas akcentavo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. skundu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri 2016 m. kovo 15 d. raštu atsakė į jo skundą ir pranešė jam, jog 2015 m. spalio 7 d. raštu pareiškėjui jau buvo atsakyta į analogiško turinio skundą. Atitinkamai pareiškėjas minėto Teisingumo ministerijos 2016 m. kovo 15 d. atsakymo, kaip viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, netinkamo skundo išnagrinėjimo aspektu neskundė. Be to, teismo vertinimu, minėto Teisingumo ministerijos rašto turinys yra informacinio pobūdžio ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą reiškiamas dėl, pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerijos neatliktų veiksmų, taikant Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Teisingumo ministerijai nėra suteikti įgaliojimai spręsti tokio pobūdžio prašymus ir priimti sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, todėl pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala nėra kilusi tiesiogiai iš Teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo).

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas atkreipė dėmesį, kad administraciniam teismui nesuteikta teisė spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimų. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir BVK nustatyta lygtinio paleidimo tvarka, sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų skundė teismine tvarka, o šioje byloje pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas R. M., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 24), prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą išnagrinėti jo skundą. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju jis skundžia ne lygtinio paleidimo jo atžvilgiu netaikymą, o tai, kad priimant sprendimus dėl jo lygtinio paleidimo buvo pažeistos Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos nuostatos, taip pat prašo atlyginti jam dėl šio pažeidimo atsiradusią žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašo įpareigoti Teisingumo ministeriją vykdyti Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją ir priteisti jam iš Teisingumo ministerijos 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog iš pareiškėjo skundo (b. l. 1–2) ir atskirojo skundo (b. l.

24) turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės siekia, kad sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą nebūtų vertinami pareiškėjo ankstesni teistumai ir tai, jog jo atžvilgiu anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, amnestijos įstatymas, kadangi priešingu atveju, pareiškėjo manymu, pažeidžiamos Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos nuostatos, o šių nuostatų tinkamą vykdymą turi užtikrinti Teisingumo ministerija. Taip pat pareiškėjas siekia, kad jam būtų atlyginta dėl, jo teigimu, priimant sprendimus dėl jo lygtinio paleidimo pažeistų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos nuostatų atsiradusi žala.

Taigi, nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis skundžia ne lygtinio paleidimo jo atžvilgiu netaikymą, šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra būtent dėl jo teisės į lygtinį paleidimą. Juolab kad, kaip minėta, pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog skundžia tai, kad priimant sprendimus dėl jo lygtinio paleidimo buvo pažeistos Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos nuostatos, taip pat prašo atlyginti jam dėl šio pažeidimo atsiradusią žalą. Tuo tarpu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, lygtinio paleidimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja BVK normos, o ginčai, susiję su lygtiniu paleidimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Šiame kontekste kartu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją su 2016 m. vasario 29 d. skundu dėl Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos nuostatų nesilaikymo sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą (b. l. 3–4), o Teisingumo ministerija pagal kompetenciją į šį pareiškėjo skundą atsakė 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. (1.23)7R-2082 (b. l. 4–5).

Tačiau pareiškėjas minėto Teisingumo ministerijos rašto, kaip viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje priimto akto, neskundžia, o ginčą, kaip minėta, iš esmės kelia dėl, pareiškėjo manymu, pažeistos jo teisės į lygtinį paleidimą. Be to, pareiškėjas prašomą priteisti žalą taip pat kildina būtent iš jo lygtinio paleidimo klausimo sprendimo metu galbūt padarytų pažeidimų, o ne iš Teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto, viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų ar veiksmų (neveikimo).

Todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius