2013-05-06 Nr. AB-1509-3-62-3-00558-2011-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-680/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-62-3-558-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.;16.6.; 16.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo, įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. birželio 22 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 20-l-S-896, neatleisti pareiškėjo R. K. iš vidaus tarnybos pagal jo pateiktą prašymą; 2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą priimti sprendimą atleisti pareiškėją R. K. iš vidaus tarnybos pagal jo prašymą, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies l2 punktu (paties prašymu dėl išėjimo į pensiją); 3) panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 20-TE-788, kuriuo buvo nuspręsta, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktu (savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą) ir remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-279, atleisti iš vidaus tarnybos pareiškėją R. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Panemunės grupės vyriausiąjį postinį (statutinį valstybės tarnautoją, C lygio 5 kategorijos); 4) negrąžinti pareiškėjo į tarnybą ir priteisti pareiškėjui iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlyginamą už visą priverstinės pravaikštos laiką (b. l. 83-85).

Nurodė, kad nuo 1990 m. rugsėjo 14 d. dirbo vidaus reikalų sistemoje, vėliau buvo perkeltas iš Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Panemunės grupę. Pareiškėjas, iki perkėlimo į kitas pareigas, buvo pateikęs atsakovui prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos. Tačiau atsakovas 2010 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 20-l-S-1595, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė, jog 2010 m. gruodžio 2 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriuje sustabdytas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl prašymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, sustabdytas kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje. Nesulaukęs minimo galutinio procesinio sprendimo 2011 m. birželio 15 d. pakartotinai pateikė prašymą atleisti iš vidaus tarnybos nuo 2011 m. birželio 21 d., tačiau atsakovas pateikė tokį pat atsakymą į prašymą, jog 2010 m. gruodžio 2 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriuje sustabdytas tarnybinis patikrinimas dėl jo galimai padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl prašymo svarstymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, sustabdytas kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos imperatyviai numato pareigą per nustatytą terminą spręsti atleidimo iš tarnybos klausimą dėl išėjimo į pensiją. Atsakovas atleidimo klausimo nesprendė, todėl pažeidė imperatyvias teisės normas ir pareiškėjo teises.

Esant ankstesniam prašymui atleisti iš tarnybos, atsakovas negalėjo atleisti iš tarnybos kitu pagrindu. Taip pat nenumatyta teisinė galimybė stabdyti prašymo atleisti iš tarnybos suėjus pensiniam amžiui nagrinėjimą. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vilkino pareiškėjo atleidimo iš tarnybos laiką. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalis numato, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Šiuo atveju pasibaigę bet kokie terminai tarnybinės nuobaudos skyrimui.

Atsakovas neturėjo teisės priimti skundžiamą 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 20-TE-788, kuriuo nusprendė, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktu, atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą. Pareiškėjas prašė negrąžinti jo į tarnybą ir priteisti iš atsakovo atlyginamą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu 2010 m. lapkričio 8 d. buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra pagal Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Kauno apskr. VPK) 2010 m. lapkričio 5 d. gautą Kauno apskr. VPK Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Prienų r. PK) l. e. viršininko pareigas D. J. 2010 m. spalio 22 d. tarnybinį pranešimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Atliekant tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad 2010 m. spalio 17 d. Prienų r. PK buvo pradėtas eismo įvykio, kuris įvyko 2010 m. spalio 17 d. 5.45 val.

Prienų rajone, kelio Kaunas-Prienai-Alytus 25 km, ir kurį sukėlęs automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. K., palikęs automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tyrimas. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl minėto įvykio R. K. 2010 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 187706. Protokole nurodyta, kad eismo įvykį sukėlęs R. K., palikęs automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl šiais veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Tyrimo metu nustatyta, kad minėta administracinio teisės pažeidimo medžiaga šiuo metu nagrinėjama apeliacine tvarka. R. K. kaltė surinktais dokumentais yra įrodyta, tačiau negavus galutinio procesinio sprendimo administracinėje byloje, negalima įvertinti R. K. tarnybinės atsakomybės dėl galimai sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 punktu, 2010 m. gruodžio 2 d. tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas dalyje dėl pareigūno R.

K. galimai sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kol bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. birželio 15 d. prašymus atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą („paties prašymu dėl išėjimo į pensiją“) parašė po eismo įvykio 2010 m. spalio 17 d. Dėl šio eismo įvykio buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas administracinėje byloje ir po to bus sprendžiama dėl pareiškėjo tarnybinio ar drausminio nusižengimo – kaip atleidimo iš tarnybos ar savarankiško atleidimo pagrindo – atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, todėl pareiškėjas, paduodamas prašymą dėl išėjimo į pensiją, siekia išvengti drausminės ar tarnybinės atsakomybės. Teismų praktika, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje vienoje iš administracinių bylų Nr. A7-481/2005 – Nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką.

Tai reiškia, kad tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti – atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atnaujintas ir priimtas skundžiamas įsakymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Atnaujinimo pagrindu buvo tai, kad iš Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimo paaiškėjo aplinkybė, jog nukentėjusioji O.

R., nagrinėjant administracinę bylą Prienų rajono apylinkės teisme, atpažino R. K., kaip automobilio „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, 2010 m. spalio 17 d. sukėlusį eismo įvykį ir pasitraukusį iš eismo įvykio.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. birželio 22 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 20-l-S-896, neatleisti pareiškėjo R. K. iš vidaus tarnybos pagal jo pateiktą prašymą. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sprendė, kad skundžiamas atsakovo 2011 m. birželio 22 d. raštas Nr. 20-l-S-896, nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukėlusiu pareiškėjui konkrečias, tiesiogines pasekmes, kadangi ginčijamas atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio, ginčijamu raštu nesprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Nurodytu raštu nėra atsisakoma atleisti pareiškėją iš tarnybos, pareiškėjas tik informuojamas, kad šis klausimas bus sprendžiamas vėliau, po to, kai bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje. Pareiškėjui atsirado materialinės pasekmės dėl atsakovo neveikimo, nepriimant įsakymo, kuriuo pareiškėjas būtų atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Skundžiamas raštas neužkirto kelio pareiškėjui, pasibaigus 14 dienų terminui po prašymo dėl atleidimo iš tarnybos padavimo atsakovui, kreiptis į teismą dėl atsakovo neveikimo, nepriimant įsakymo dėl atleidimo. Skundžiamas atsakovo sprendimas, įformintas 2011 m. birželio 22 d. raštu Nr. 20-l-S-896, neturi tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-611/2011).

Pareiškėjo 2010 m. gruodžio 17 d. ir 2011 m. birželio 15 d. prašymai atleisti jį iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą buvo pateikti po to, kai 2010 m. lapkričio 8 d. buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra dėl galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, susijusio su 2010 m. spalio 17 d. pareiškėjo sukeltu eismo įvykiu ir pasišalinimu iš eismo įvykio. Pareiškėjo elgesys dėl galimai padaryto kelių eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio, sudarė pakankamai pagrįstą pagrindą atsakovui vertintini pareiškėjo elgesį kaip pareigūno vardo pažeminimą, kuris yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas (Valstybės tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p.). Atsakovas, pirmiau pradėjęs 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir šią tyrimo procedūrą 2010 m. gruodžio 2 d. sustabdęs iki kol bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, būdamas nuoseklus, pagrįstai neatleido pareiškėjo iš tarnybos pagal vėliau nei buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra pareiškėjo pateiktą prašymą atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Šiuo atveju, galimai padarytas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas laiko atžvilgiu buvo pirmesnis, todėl pareiškėjo veiksmai dėl galimo tarnybinio nusižengimo turėjo būti teisiškai įvertinti ir kvalifikuoti pirmiau, nei pareiškėjo vėlesnis prašymas atleisti jį iš tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Teismas taip pat kaip atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7–481/2005.

Atsakovas 2011 m. rugsėjo 7 d. atnaujino tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu (b. l. 96-97) dėl iš Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimo naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad nukentėjusioji O. R., nagrinėjant administracinę bylą Prienų rajono apylinkės teisme, atpažino R. K. kaip automobilio „VW Sharan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, 2010 m. spalio 17 d. sukėlusį eismo įvykį ir pasitraukusį iš eismo įvykio. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui ši aplinkybė turėjo būti žinoma ir anksčiau, t. y. 2011 m. vasario 24 d. gavus pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame jis ginčijo nurodytas pareiškėjo atpažinimo teisme aplinkybes (b. l. 76-81).

Pagal Tvarką sustabdyta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama, jeigu pareigūno veikoje paaiškėja savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, kuriuos galima atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Nustatytos byloje faktinės aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra neatskiriama nuo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Pareiškėjo neteisėtuose veiksmuose, pasireiškusiuose administracinio teisės pažeidimo padarymu, nebuvo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti tarnybinį nusižengimą nuo administracinio teisės pažeidimo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo surinkti įrodymai neabejotinai įrodė pareiškėjo kaltę, tačiau informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys patvirtino, kad tarnybinio patikrinimo atnaujinimo laikotarpiu, t. y. 2011 m. rugsėjo 7 d., pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimo teisėtumo nebuvo išnagrinėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimo teisėtumo išnagrinėjo ir nutartį priėmė 2012 m. birželio 22 d.

Tai reiškia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimas nebuvo įsiteisėjęs ir jokios teisinės prielaidos tarnybinio patikrinimo procedūros atnaujinimui neegzistavo. Taigi, atsakovas, atnaujindamas tarnybinio patikrinimo procedūrą, buvo nenuoseklus, nesilaikė Tvarkos 10 ir 11 punktų reikalavimų. Atsakovas nepagrįstai, nepasikeitus aplinkybėms, dėl kurių tarnybinio patikrinimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu buvo sustabdyta, ir nepaaiškėjus savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių pareiškėjo veiksmuose, atnaujino tarnybinio patikrinimo procedūrą.

Atsakovas, vadovaudamasis neįsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad pareiškėjas, sukėlęs eismo įvykį, iš kurio pasišalino, padarė tarnybinį nusižengimą, atleido pareiškėją iš tarnybos dėl poelgio, pažeminusio pareigūno vardą pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą. Atsakovas, nesibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn procesui, neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pareiškėjo sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio, nepagrindęs pareiškėjo kaltės objektyviais įrodymais, neturėjo faktinio pagrindo priimti skundžiamo 2011 m. rugsėjo 14 d.

įsakymo Nr. 20-TE-788, kuriuo atleido pareiškėją iš tarnybos. Šiuo pagrindu atsakovo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 20-TE-788 buvo nepagrįstas. Tačiau, įvertinus aplinkybes, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo – R. K. kaltė dėl sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio neabejotinai įrodyta, bei tai, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės sutapo su pareiškėjo padarytu administraciniu teisės pažeidimu, kurių aplinkybių pareiškėjas šioje administracinėje byloje neginčija, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skundžiamo įsakymo teismas nematė pagrindo naikinti.

Teigė, kad nagrinėjamo ginčo atveju, nustatyti minėtos Tvarkos procedūriniai pažeidimai nelėmė skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Neabejotinai nustačius, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, savo neatsargiais veiksmais sukėlęs eismo įvykį iš kurio tyčia pasišalino, savo poelgiu akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą, todėl pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą.

III. Pareiškėjas R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 142-147) nurodoma, kad:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje ginčo klausimu yra išaiškinta, kad išvados dėl pareigūno vardo pažeminimo galimos, nustačius visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių: nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika sukelia pasekmes – pažemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja; autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas yra akivaizdus (administracinės bylos Nr. A11-129/2004; Nr. A11-803/2005; Nr. A7-247/2004; Nr. A8-489/2007; Nr. A143-231/2008; Nr. A143-956/2010; Nr. A438-230/2011; Nr. A662-252/2011). Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar asmuo buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-453/2010) taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl konkrečiu atveju turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą. Kadangi pareiškėjas buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, ir skundžiamo įsakymo priėmimo metu nesant jokių neginčytinų duomenų apie jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, apie jo kaltės buvimą tokiu būdu buvo pažeisti Tvarkos 10 ir 11 punktų reikalavimai, buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino minėtų aplinkybių, t. y., jog pareiškėjas, pažeidžiant galiojančią tvarką, skundžiamu įsakymu buvo atleistas iš tarnybos 10 mėnesių anksčiau ir visą šį laikotarpį jam nebuvo mokamas priklausantis darbo užmokestis, todėl pareiškėjui buvo padaryta akivaizdi turtinė žala ir skundžiamu teismo sprendimu atleidimas iš tarnybos pažeidžiant galiojančią tvarką buvo įteisintas.

2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad skundžiamas atsakovo 2011 m. birželio 22 d. raštas Nr. 20-l-S-896, nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukėlusiu pareiškėjui konkrečias, tiesiogines pasekmes, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Vadovaujantis VAĮ 4 straipsnio 3 dalimi, skundžiamas atsakovo 2011 m. birželio 22 d. raštas Nr. 20-1-S-896 neginčytinai patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jam taikytini ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p., 8 str. 1 d.) Taip pat, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (sprendimai administracinėse bylose Nr. A556-1395/2008, Nr. A3-750/2004, A444-203/2005, A63-994/2008), akivaizdu, kad skundžiamas individualus administracinis aktas (atsakovo 2011 m. birželio 22 d. raštas Nr. 20-l-S-896) nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, sprendimas buvo priimamas neužtikrinant veiksmų nešališkumo ir objektyvumo. Taip pat akivaizdu, kad 2011 m. birželio 22 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos pagal jo prašymą, neginčytinai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes, netenkinus jo prašymų atleisti iš pareigų, jis buvo neteisėtai atleistas kitu atleidimo pagrindu. Todėl skundžiamas sprendimas, įformintas raštu, turi tiesioginį poveikį pareiškėjo teisėms, kadangi panaikinus visus skundžiamus įsakymus, tarp jų ir šį, pareiškėjas būtų atleistas iš užimamų pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių bei tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pagal Tvarkos 19 punktą tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Taip pat, įvertinus Tvarkos 20, 21, 21.1, 21.2, 29 punktus, matyti, kad teisės aktai numato du terminus, kurių privaloma laikytis atliekant tarnybinį patikrinimą ir taikant tarnybinę nuobaudą: 1) tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas (30 dienų), kuris gali būti pratęsiamas dar 30 dienų, jeigu yra nustatomos svarbios aplinkybės; 2) tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 30 dienų ir kuris skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ta diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis Tvarkos 10 punktu 2010 m. lapkričio 8 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo 2010 m. gruodžio 2 d. sustabdytas iki bus užbaigta administracinio teisės pažeidimo teisena administracinėje byloje, tačiau vėliau atsakovas, atnaujindamas tarnybinio patikrinimo procedūrą buvo nenuoseklus, nesilaikė Tvarkos 10 ir 11 punktų reikalavimų, nesibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn procesui, neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pareiškėjo sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio, nepagrindęs pareiškėjo kaltės objektyviais įrodymais, priėmė skundžiamą 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 20-TE-788, kuriuo pareiškėją atleido iš tarnybos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad nesilaikant Tvarkos 10 ir 11 punktų reikalavimų ir neteisėtai atnaujinus tarnybinio patikrinimo procedūrą, skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo pasibaigę bet kokie terminai tarnybinės nuobaudos skyrimui.

4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 ir 2 dalys numato teisę pareigūnui nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu. Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vilkino pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimo sprendimą. Paminėtos aplinkybės, patvirtintos neginčytinais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime (b. l. 150-151) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovas, pirmiau pradėjęs 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir šią tyrimo procedūrą 2010 m. gruodžio 2 d. sustabdęs iki kol bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinis procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, būdamas nuoseklus, pagrįstai neatleido pareiškėjo iš tarnybos pagal vėliau, 2010 m. gruodžio 17 d., nei buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra pareiškėjo pateiktą prašymą atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (paties prašymu dėl išėjimo į pensiją). Teismas taip pat nustatė, kad nors atsakovas, nesibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn procesui, neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pareiškėjo sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio, neturėjo faktinio pagrindo priimti skundžiamo 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 20-TE-788, kuriuo atleido pareiškėją iš tarnybos, tačiau, įvertinęs tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo – R. K. kaltė dėl sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio neabejotinai įrodyta, bei tai, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės sutapo su pareiškėjo padarytu administraciniu teisės pažeidimu, skundžiamo įsakymo nepanaikino.

Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigia nesutinkąs su šiuo atleidimo pagrindu, kadangi suėjus pareiškėjo pensiniam amžiui ir esant net dviem jo prašymam dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, atsakovas privalėjo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos jo prašymu dėl išėjimo į pensiją, o ne priimti sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo.

Byloje nustatyta, kad:

1) 2010 m. spalio 17 d. pareiškėjas kelio Kaunas-Prienai-Alytus 24 kilometre, Prienų rajone, sukėlė eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-460/2012);

2) 2010 m. lapkričio 5 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų (b. l. 96);

3) 2010 m. gruodžio 2 d. tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų buvo sustabdytas iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 34);

4) 2010 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas pateikė pirmąjį prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (b. l. 30);

5) 2010 m. gruodžio 23 d. raštu atsakovas informavo pareiškėją, kad jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas sustabdytas, todėl iš pareiškėjo prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją sprendimo klausimas sustabdytas kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 14);

6) 2011 m. vasario 1 d. Prienų rajono apylinkės teismas nutarimu pripažino pareiškėją kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 48 mėnesių laikotarpiui (b. l. 100-103);

7) 2011 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktą (b. l. 15);

8) Skundžiamu 2011 m. birželio 22 d. raštu pareiškėjui pateikta analogiška informacija dėl jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo sustabdymo ir jo prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją sprendimo klausimo sustabdymo (b. l. 16);

9) 2011 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo atžvilgiu sustabdytas tarnybinis patikrinimas atnaujintas (b. l. 96-97);

10) 2011 m. rugsėjo 13 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada (b. l. 92-95);

11) 2011 m. rugsėjo 14 d. skundžiamu atsakovo įsakymu Nr. 20-TE-788 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą) (b. l. 86);

12) 2012 m. birželio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-460/2012 pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarimą nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad pareiškėjas pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą dėl pareigūno vardo pažeminimo. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), tačiau apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland), šiuo atveju, sutikdamas su pirmosios instancijos išvadomis dėl atsakovo 2011 m. birželio 22 d. rašto Nr. 20-l-S-896 neskundžiamumo bei 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 20-TE-788 pagrįstumo, nekartoja pirmosios instancijos argumentų dėl minėtų faktinių aplinkybių vertinimo.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti: panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas (išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-481/2005). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje laiko prasme pirmesnis veiksmas laiko požiūriu yra pareiškėjo padarytas eismo įvykis, todėl vėlesnių įvykių (pareiškėjo prašymo atleisti iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją pateikimas) teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei administracinių teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys