a4656ffa-573d-4fa1-bd7d-a1b2d277fc60 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-3081-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18812-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria byla sustabdyta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) MG grupė ieÅ¡kinį atsakovui V.

B. dėl paskleistos nuomonės pripažinimo žeminančia dalykinę reputacijÄ ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB MG grupė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. B., kurį patikslinusi, praÅ¡o pripažinti, kad atsakovo vieÅ¡ai paskleista nuomonė, jog „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalÄ , žemina ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 20 000 EUR neturtinę žalÄ .

2. IeÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021. IeÅ¡kovė nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 nustatytinos aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tais ieÅ¡kovės reikalavimais ir įrodinėtinomis aplinkybėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. balandžio 6 d. nutartyje nustatyta, kad egzistuojantis prejudicinis ryÅ¡ys tarp civilinių bylų sudaro pagrindÄ vienÄ iÅ¡ Å¡ių bylų stabdyti, o ne jas jungti.

IeÅ¡kovės teigimu, susijusioje civilinėje byloje bus nagrinėjama bei nustatinėjama eilė svarbių faktų, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti bendrame faktinių aplinkybių kontekste susijusioje civilinėje byloje, neabejotinai turės teisinę reikÅ¡mę sprendimui Å¡ioje civilinėje byloje, sprendžiant tiek dėl teiginių faktinio pagrindo pagrįstumo, tiek dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo.

3. IeÅ¡kovas teigia, kad, iÅ¡nagrinėjus susijusiÄ civilinę bylÄ , turėtų bÅ«ti nustatyta, ar Valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) raÅ¡tų turinį sudaranti žvalgybos informacija buvo teisėtai renkama, naudojama, iÅ¡slaptinta, pavieÅ¡inant VSD raÅ¡tus, ar VSD raÅ¡tų turinys yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiais ir klaidinančiais teiginiais bei faktais nepagrįstomis iÅ¡vadomis, ar VSD raÅ¡tai atitinka tokio pobÅ«džio dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus; ar žvalgybos informacija galėjo bÅ«ti perduota atsakovo vadovaujamam parlamentinio tyrimo komisijos teisėmis veikusiam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau - NSGK); ar atsakovo vadovaujamas parlamentinio tyrimo komisijos teisėmis veikęs NSGK nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, nepažeidė valdžių padalijimo principo, ar NSGK pateiktos iÅ¡vados atitinka įprastus objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko tyrimo standartus; ar atsakovas, komentuodamas parlamentinio tyrimo komisijos teisėmis veikusio NSGK iÅ¡vadÄ ir atlikto tyrimo rezultatus, elgėsi teisėtai ir sÄ Å¾iningai.

4. Ieškovės teigimu, teismas šioje civilinėje byloje negali nagrinėti, ar VSD raštai buvo tinkamas ir pakankamas teiginių faktinis pagrindas, nenustatęs VSD raštų turinio (jo pagrįstumo ir/ar teisėtumo), jų paviešinimo aplinkybių, taip pat negali nustatyti, ar NSGK išvada buvo tinkamas ir pakankamas teiginių faktinis pagrindas, nenagrinėdamas NSGK išvados turinio, jos priėmimo bei esančio pagrindimo (inter alia VSD raštais) bei patvirtinimo Seime aplinkybių.

5. IeÅ¡kovės vertinimu, jeigu susijusioje civilinėje byloje bus nustatyta, kad VSD raÅ¡tų teiginiai neatitinka tikrovės, kad VSD raÅ¡tų turinį sudaranti žvalgybos informacija buvo renkama, saugojama, pavieÅ¡inta, iÅ¡slaptinta neteisėtai, t. y., kad patys VSD raÅ¡tai yra neteisėti, tokia aplinkybė turės esminę teisinę reikÅ¡mę, sprendžiant, ar atsakovo paskleisti teiginiai turėjo tinkamÄ ir pakankamÄ faktinį pagrindÄ . Neteisėto turinio ir/ar neteisėtai pavieÅ¡intas (atsakovo vadovaujamai NSGK neteisėtai perduotas) VSD raÅ¡tas negalėtų bÅ«ti laikomas pakankamu atsakovo V.

B. teiginių faktiniu pagrindu, pateisinančiu ieÅ¡kovės dalykinės reputacijos pažeidimÄ . Jeigu susijusioje civilinėje byloje bÅ«tų nustatyta, kad NSGK, kurios pirmininku buvo atsakovas V. B., ir/ar Seimas, pradėdamas parlamentinio tyrimo procesÄ ir jį užbaigdamas, patvirtinant NSGK iÅ¡vadas, vis dėlto virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , o NSGK pateiktos iÅ¡vados neatitinka objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko tyrimo standartų, Å¡ios aplinkybės turėtų esminę reikÅ¡mę Å¡ioje civilinėje byloje teismui sprendžiant dėl atsakovo pozicijos pagrįstumo, kad NSGK tyrimÄ atliko kruopščiai, objektyviai (taigi, teisingai ir tinkamai), todėl NSGK iÅ¡vada gali bÅ«ti laikoma tinkamu ginčijamų teiginių faktiniu pagrindu.

6. IÅ¡nagrinėjus susijusiÄ civilinę bylÄ bus nustatyta, ar atsakovas V. B. nepiktnaudžiavo turimais įgaliojimais ir ar neveikė ultra vires, neteisėtai panaudodamas, iÅ¡vieÅ¡indamas ir klaidingai interpretuodamas NSGK tyrimo metu gautÄ informacijÄ (įskaitant VSD raÅ¡tus) savo asmeninės politinės kampanijos tikslais. Atsakovo V. B. veiksmų sÄ Å¾iningumo teisinis įvertinimas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė ir Å¡ioje civilinėje byloje. Jeigu susijusioje civilinėje byloje bÅ«tų nustatyta, kad atsakovas V.

B. neteisėtai panaudojo, iÅ¡vieÅ¡ino ir klaidingai interpretavo NSGK tyrimo metu gautÄ informacijÄ , Å¡i aplinkybė turėtų esminę reikÅ¡mę sprendžiant, ar atsakovo veiksmai paskleidžiant ginčijamus teiginius gali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais. Tuo labiau, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog, paskleisdamas ginčijamus teiginius, jis siekė informuoti visuomenę apie vykdomÄ NSGK tyrimÄ ir Å¡io tyrimo rezultatus. Akivaizdu, kad bÅ«tų netoleruotina tokia situacija, jeigu Å¡ioje civilinėje byloje teismas nustatytų, kad siekdamas supažindinti visuomenę su neva pagrindinėmis NSGK tyrimo iÅ¡vadomis atsakovas elgėsi sÄ Å¾iningai, o susijusioje civilinėje byloje teismas patvirtintų prieÅ¡ingas ieÅ¡kovų įrodinėtinas aplinkybes dėl grubaus kompetencijos virÅ¡ijimo, akivaizdaus piktnaudžiavimo turimais įgaliojimais ir veikimo ultra vires, klaidingai interpretuojant ir komentuojant NSGK tyrimo iÅ¡vadas.

7. Be to, susijusioje civilinėje byloje yra sudaryta trijų teisėjų kolegija, motyvuojant, be kita ko, teisiniu bylos sudėtingumu, kuris pasireiÅ¡kia poreikiu taikyti kelių teisės Å¡akų normas. Todėl trijų teisėjų kolegijos nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kompleksiÅ¡kai taikant kelių teisės Å¡akų normas dėl VSD raÅ¡to pateikimo, jo turinio ir informacijos paskleidimo teisėtumo, taip pat dėl NSGK atlikto parlamentinio tyrimo ir Å¡io tyrimo iÅ¡vados teisėtumo, dėl atsakovo veiksmų, pavieÅ¡inant NSGK tyrimo iÅ¡vadÄ ir jÄ komentuojant, neabejotinai bus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos ir Å¡ioje civilinėje byloje.

8. Atsakovas V. B. su praÅ¡ymu sustabdyti civilinę bylÄ nesutiko, nurodė, kad, nors ieÅ¡kovės praÅ¡yme pateikiami abstraktÅ«s pasvarstymai apie iÅ¡ dalies sutampantį ginčo dalykÄ , tačiau konkretaus prejudicinio bylas siejančio ryÅ¡io, kuris sudarytų bÅ«tinybę stabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ , nėra nurodyta. Nors civilinėse bylose sutampa dalis Å¡alių, taip pat iÅ¡ dalies sutampa bylų pobÅ«dis – abiejose bylose ieÅ¡kovė siekia apginti savo dalykinę reputacijÄ , tačiau visa kita bylose skiriasi:

a) Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad atsakovo vieÅ¡ais komentarais iÅ¡sakyta nuomonė pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 ieÅ¡kovė įrodinėja, kad VSD suraÅ¡ytoje pažymoje (dokumente) esantys teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , taigi, bylose skiriasi tiek ginčo teiginiai, jų Å¡altinis, tiek ir jų kvalifikavimo teisinis pagrindas;

b) šioje civilinėje byloje nėra vertinamas dokumentų – nei VSD pažymų, nei NSGK išvados teisėtumas ir jose esančių duomenų atitikimas tikrovei, šioje byloje nustatinėjama, ar NSGK atliktas tyrimas ir surašyta išvada galėjo būti pakankamas faktinis pagrindas atsakovo nuomonei susidaryti, tačiau nevertinama, ar NSGK išvadoje ar VSD pažymose surašyti duomenys yra teisingi (atitinka tikrovei);

c) civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 ieÅ¡kovė deklaruoja ir siekia įrodyti atsakovo piktnaudžiavimÄ jo turėtais įgaliojimais kaip neteisėtÄ veiksmÄ atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, tuo tarpu Å¡ioje civilinėje byloje bus nustatinėjamas atsakovo sÄ Å¾iningumas kaip kriterijus jo konkrečiai vieÅ¡ai iÅ¡sakytai nuomonei, apsiribojančiai ginčo teiginiais.

9. Atsakovo vertinimu, civilinėse byloje bus nustatinėjamos visiÅ¡kai skirtingos aplinkybės, susijusios su atsakovo V. B. veiksmais: civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 keliamas klausimas, ar teisėtai elgėsi V. B., kaip NSGK pirmininkas pavieÅ¡indamas žvalgybos informacijÄ bei komentuodamas NSGK iÅ¡vadas, vieÅ¡ai nesuderinęs komentarų turinio su NSGK, tuo tarpu Å¡ioje byloje yra apibrėžti aiÅ¡kÅ«s du ginčo teiginiai, kurių vieÅ¡as paskleidimas ir V. B. sÄ Å¾iningumas, juos neva paskleidžiant, turės bÅ«ti nustatyti kaip esminės aplinkybės Å¡ioje byloje.

IeÅ¡kovė pati, kreipdamasi į teismÄ su keliais ieÅ¡kiniais, iÅ¡kėlė kelias civilines bylas, kuriose atsakovu patraukė tÄ patį asmenį – V. B., todėl pati savo elgesiu sukÅ«rė situacijÄ , kuomet teisme V. B. atžvilgiu reiÅ¡kiami reikalavimai skirtingose bylose, dėl ko jos praÅ¡ymas bylas sujungti, nes jas neva sieja prejudicinis ryÅ¡ys (kurio ieÅ¡kovė neįžvelgė, teikdama ieÅ¡kinius skirtingose bylose) vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant kuo ilgiau vilkinti atsakovo atžvilgiu iniciuotus teisminius procesus, taip tikintis sukelti V.

B. kuo daugiau nepatogumų. Å ios civilinės bylos sustabdymas sudaro prielaidas nagrinėjamos bylos vilkinimui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir civilinę bylÄ Nr. e2-6776-1019/2021 pagal ieÅ¡kovės UAB MG grupė ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl paskleistos nuomonės pripažinimo žeminančia dalykinę reputacijÄ ir neturtinės žalos priteisimo sustabdė iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-141-433/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37070-2018-7) ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje, be kitų, bus sprendžiami klausimai, ar atsakovas turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ paskleistai nuomonei susidaryti (pagal atsakovo atsiliepimÄ , jis savo nuomonės faktinį pagrindÄ grindžia NSGK iÅ¡vada, atsakovo nuomonės iÅ¡sakymo metu eitomis pareigomis (NSGK pirmininkas) ir teisės aktų registre esančia NSGK atlikto parlamentinio tyrimo medžiaga), ar jis nuomonę paskleidė sÄ Å¾iningai, nesinaudodamas savo padėtimi ir nesiekdamas pakenkti ieÅ¡kovei. Civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 nagrinėjimo dalykas yra platesnis, susijęs su VSD raÅ¡tų, NSGK veiklos ir V. B. veiksmų teisėtumu.

12. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 nustatytinos aplinkybės ir faktai dėl NSGK veiklos ir parlamentinio tyrimo iÅ¡vados teisėtumo, dėl buvusio NSGK pirmininko V. B. veiksmų teisėtumo, pavieÅ¡inant bei komentuojant žvalgybos informacijÄ bei NSGK iÅ¡vadÄ (ar pirmininkas nevirÅ¡ijo įgaliojimų, elgėsi teisėtai ir sÄ Å¾iningai), turės esminę reikÅ¡mę nagrinėjamojoje byloje sprendžiant, ar ginčo teiginiai turėjo tinkamÄ faktinį pagrindÄ , taip pat sprendžiant dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo paskleidžiant ginčo teiginius.

Teismas, įvertinęs civilinių bylų įrodinėjimo dalykÄ , sprendė, kad abiejose bylose nagrinėjami ginčai yra susiję, tarp nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 nustatyti faktai ir teisinis rezultatas turės teisinės ir įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-6776-1019/2021. Be to, vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principais, tas pats klausimas neturėtų bÅ«ti nagrinėjamas du kartus tuo pačiu metu, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, kad nebÅ«tų priimti prieÅ¡taringi sprendimai tais pačiais klausimais tarpusavyje susijusiose bylose, kad Å¡alys iÅ¡vengtų perteklinių bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismo vertinimu, esant Å¡iam pagrindui, proceso operatyvumo principas negali bÅ«ti laikomas dominuojančiu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 13. Atsakovas V. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos stabdymo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

14. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje stabdyti civilinę bylÄ formaliai iÅ¡vardino, kokios pagrindinės aplinkybės turės bÅ«ti nustatytos tiek vienoje, tiek kitoje civilinėje byloje, tačiau nenurodė, koks jų tarpusavio prejudicinis ryÅ¡ys, nes aplinkybės (ar jų dalis) bylose nesutampa. Skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai nepasisakyta dėl to, koks yra (bus) nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 prejudicinis ryÅ¡ys, nedėstoma jokių argumentų, kodėl negalima nagrinėti Å¡ios bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-141-433/2021.

15. Å ioje byloje ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o ginti jos pažeistÄ dalykinę reputacijÄ dėl dviejų konkrečių ginčo teiginių vieÅ¡o paskelbimo: „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius“ ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalÄ â€œ. Taigi, Å¡ioje civilinėje byloje teismas turės nustatyti tokius faktus:

1) ar ginčo teiginiai buvo paskleisti viešai (ar jų autoriumi yra atsakovas, ar atsakovas juos paskleidė);

2) ar ginčo teiginiais išsakyta nuomonė yra apie ieškovę;

3) ar ginčo teiginiais iÅ¡sakyta nuomonė turi faktinį pagrindÄ ;

4) ar ginčo teiginiais paskleista nuomonė yra etiÅ¡ka ir buvo iÅ¡reikÅ¡ta sÄ Å¾iningai.

16. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 ieÅ¡kovų daugetas (keli fiziniai asmenys ir ieÅ¡kovė) praÅ¡o taikyti atsakovų daugeto (Lietuvos Respublikos, D. J., V. B., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento) solidariÄ civilinę atsakomybę dėl Å¡ių ieÅ¡kovų atžvilgiu neva atliktų veiksmų:

1) neteisėtas žvalgybos veiksmų sankcionavimas ir taikymas;

2) neteisėtas žvalgybos informacijos naudojimas;

3) neteisėtas VSD raštų turinys ir šių raštų išslaptinimas;

4) neužtikrintas žvalgybos informacijos saugumas, priemonių nesiėmimas, siekiant nustatyti atsakingus asmenis už neteisėtÄ Å¾valgybos informacijos pavieÅ¡inimÄ bei patraukti juos atsakomybėn;

5) tikrovės neatitinkančios informacijos, menkinančios UAB MG grupė reputacijÄ , paskelbimas;

6) neteisėta parlamentinio tyrimo komisijos veikla;

7) netinkamas (nepakankamas) žvalgybos subjektų veiklos teisinis reglamentavimas;

8) netinkamas (nepakankamas) žvalgybos subjektų veiklos teisinis reglamentavimas;

9) neteisėtas VSD vadovo D. J. piktnaudžiavimas įgaliojimais, veikimas ultra vires bei grubus politinio neutralumo principo pažeidimas;

10) neteisėtas buvusio NSGK pirmininko V. B. piktnaudžiavimas įgaliojimais bei veikimas ultra vires.

17. Taigi, šios civilinės bylos bei civilinės bylos Nr. e2-141-433/2021 dalykas bei nustatinėtini faktai nesutampa ir yra iš esmės skirtingi: ši civilinė byla vyksta dėl konkrečių dviejų ginčo teiginių, kuriuos neva paskelbė atsakovas, tačiau atsakovui nėra reiškiami reikalavimai dėl jokios konkrečios informacijos paviešinimo. Civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 yra keliami klausimai dėl kitų atsakovų – VSD ir Lietuvos valstybės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį dėl atitinkamos informacijos, esančios oficialiame dokumente (VSD pažymoje) paviešinimo, tačiau V. B. veiksmai su viešosios informacijos paskleidimu nėra siejami.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta Å¡iÄ bylÄ sujungti su civiline Nr. e2-141-433/2021 ir kurioje konstatuota, kad bylose skiriasi faktinis ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas. Minėtoje nutartyje nebuvo konstatuota, kad bylas sieja toks prejudicinis ryÅ¡ys, kuris suponuotų bÅ«tinybę stabdyti vienÄ iÅ¡ tų bylų. Å iuo atveju ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylos stabdymo traktuotinas kaip siekis vilkinti bylÄ .

19. Atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB MG grupė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

20. IeÅ¡kovė nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra pakankamai aiÅ¡ki, iÅ¡ jos turinio matyti, dėl kokių priežasčių teismas bylÄ sustabdė, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punktÄ . Priimdamas nutartį teismas, nors ir glausta forma, bet pakankamai aiÅ¡kiai ir teisingai apibÅ«dino įrodinėjimo dalykÄ byloje ir įrodinėjimo dalykÄ susijusioje byloje.

21. Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o teismÄ inter alia pripažinti, kad du konkretÅ«s teiginiai žemina ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , t. y. ieÅ¡kovė siekia įrodyti, jog teiginius vieÅ¡ai paskleidė atsakovas ir kad vieÅ¡ai apie ieÅ¡kovę paskleistus teiginius atsakovas be pakankamo teisinio pagrindo grindė VSD raÅ¡tais, pateiktais NSGK, bei NSGK iÅ¡vada, kuriai Seimas pritarė, priimdamas 2018 m. birželio 5 d. nutarimÄ Nr. XIII-1228. IeÅ¡kovė laiko, jog NSGK atliktas parlamentinis tyrimas nuo pat Å¡io teisinio proceso pradžios iki pabaigos buvo antikonstitucinis, todėl tokio tyrimo iÅ¡vados negali bÅ«ti jokiu pagrindu atsakovo vieÅ¡ai apie ieÅ¡kovę paskleistiems teiginiams.

Atsakovas, kaip tuometinis NSGK vadovas, vieÅ¡ai paskleisdamas apie ieÅ¡kovę teiginius, nesÄ Å¾iningai interpretavo VSD raÅ¡tais NSGK pateiktÄ informacijÄ , jÄ iÅ¡kreipdamas, siekiant suklaidinti visuomenę apie NSGK atlikto parlamentinio tyrimo rezultatus, sudaryti neigiamÄ visuomenės įspÅ«dį apie ieÅ¡kovę ir jos veiklÄ , VSD pateiktÄ informacijÄ panaudoti savo asmeniniais ir politinės kampanijos (grupiniais) interesais.

22. SusijusiÄ bylÄ nagrinėsiančiam teismui reikės iÅ¡tirti, ar NSGK parlamentiniam tyrimui atlikti pateiktuose VSD raÅ¡tuose pateiktai informacijai nurodyti panaudota žvalgybos informacija inter alia apie ieÅ¡kovę 2005-2018 metų laikotarpiu buvo renkama teisėtai, ar VSD 2005-2018 metų laikotarpiu slaptų priemonių taikymo bÅ«du gauta žvalgybos informacija, kuri buvo naudota rengiant VSD raÅ¡tus, neturėjo bÅ«ti sunaikinta ir ar VSD tuo metu teisėtai disponavo tokia informacija, ar VSD raÅ¡tuose pateikta informacija gali bÅ«ti laikoma patikima ir objektyvia, atspindinčia realius faktus (įvykius ir/ar veiksmus) ir ar tokia informacija turėjo pagrindÄ remtis NSGK, atlikdamas parlamentinį tyrimÄ ir formuluodamas savo iÅ¡vadas, ar VSD raÅ¡tuose esanti informacija, kuriai pateikti panaudota žvalgybos informacija, teisėtai galėjo bÅ«ti perduota (pateikta) NSGK parlamentiniam tyrimui atlikti, ar NSGK galėjo teisėtai disponuoti tokia informacija, taip pat ar galėjo tokia informacija bÅ«ti pavieÅ¡inta, ar NSGK atliktas parlamentinio tyrimo procesas nuo pat pradžios iki pabaigos, įskaitant NSGK iÅ¡vadÄ , pagrįstÄ VSD raÅ¡tuose pateikta informacija, yra teisėtas.

23. Susijusioje byloje ieÅ¡kovė siekia įrodyti, kad atsakovas, kaip tuometinis NSGK pirmininkas, piktnaudžiavo turimais įgaliojimais. Atsakovo vieÅ¡i pasisakymai nebuvo derinami su kitais NSGK nariais, buvo grindžiami neteisėtu panaudojimu, neteisėtu iÅ¡vieÅ¡inimu, klaidingu interpretavimu VSD raÅ¡tų turinį sudarančios žvalgybos informacijos savo asmeninės politinės kampanijos tikslais. Atsakovo veiksmų, paskleidžiant teiginius, sÄ Å¾iningumas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė Å¡ioje byloje.

Kadangi atsakovo NSGK iÅ¡vados (ne)teisingo komentavimo vieÅ¡ai aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalykÄ susijusioje byloje, tai tuo atveju, jeigu susijusioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta, kad atsakovas neteisėtai panaudojo, neteisėtai iÅ¡vieÅ¡ino ir klaidingai interpretavo NSGK parlamentinio tyrimo metu gautÄ Å¾valgybos informacijÄ ir tuo pačiu NSGK atlikto parlamentinio tyrimo rezultatus, tai tokios aplinkybės turėtų esminę reikÅ¡mę byloje, ar atsakovo veiksmai, paskleidžiant vieÅ¡ai teiginius apie ieÅ¡kovę, gali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais.

24. Skundžiama teismo nutartis padeda iÅ¡vengti situacijos, kuomet, pavyzdžiui, Å¡ioje byloje teismas sprendimu konstatuotų, kad, siekdamas supažindinti visuomenę su NSGK tyrimo rezultatais (iÅ¡vadomis), atsakovas elgėsi sÄ Å¾iningai, o susijusiÄ bylÄ nagrinėjantis teismas sutiktų su ieÅ¡kovais, jog atsakovas, vieÅ¡ai komentuodamas NSGK iÅ¡vadas, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , piktnaudžiavo įgaliojimais, inter alia dėl to, jog klaidingai interpretavo NSGK atlikto tyrimo iÅ¡vadas.

25. Susijusioje byloje atsakovo veiksmai, susiję su nesÄ Å¾iningu vieÅ¡u komentavimu, neapsiriboja tik nebaigto atlikti tyrimo komentavimu ir/ar žvalgybos informacijos nesÄ Å¾iningu (neteisėtu) pavieÅ¡inimu. Apelianto veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės deliktinės atsakomybės taikymo jam bÅ«tinoji sÄ lyga, Å¡iuo aspektu susijusioje byloje susijęs ir su nesÄ Å¾iningu NSGK atliktų tyrimo iÅ¡vadų komentavimu, t. y. iÅ¡kreipiant, klaidingai interpretuojant tiek žvalgybos informacijÄ , kurios pagrindu buvo parengti ir NSGK pateikti VSD raÅ¡tai, ir kuri vėliau tapo pagrindu NSGK iÅ¡vadai tiek ir pačius NSGK atlikto tyrimo rezultatus.

26. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog byla vyksta dėl dviejų teiginių apie ieÅ¡kovę, esÄ vieÅ¡ai paskleistų atsakovo, o susijusioje byloje atsakovui nėra reiÅ¡kiami reikalavimai dėl jokios konkrečios informacijos pavieÅ¡inimo, nagrinėjant bylos sustabdymo klausimÄ , neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes susijusioje byloje ieÅ¡kovai visus atsakovo vieÅ¡us pasisakymus, kuriuos atsakovas grindė NSGK iÅ¡vada ir anksčiau VSD raÅ¡tuose pateikta informacija, laiko neteisėtais.

27. Bylos atveju reikÅ¡minga tai, kad susijusioje byloje teismo bus analizuojamos, nustatinėjamos bei vertinamos aplinkybės tiek dėl VSD raÅ¡tų turinio teisingumo bei tokių raÅ¡tų teisėtumo, tiek dėl NSGK iÅ¡vados turinio teisingumo bei tokios iÅ¡vados teisėtumo bei tokių VSD raÅ¡tų ir NSGK iÅ¡vados vieÅ¡o komentavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovo atskirajame skunde pateikiamas pernelyg siauras įrodinėjimo dalyko susijusioje byloje apibÅ«dinimas bei nevisiÅ¡kai teisingas įrodinėjimo dalyko byloje apibÅ«dinimas. Atsakovui netinkamai interpretuojant byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismo nutartis neatitinka CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatų.

28. Apeliantas atskirajame skunde niekaip nemotyvuoja, kaip aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, daro įtakÄ teismo nutarties teisėtumui. Be to, minėtoje nutartyje teismo pirmininko pavaduotojas expressis verbis nurodė, kad dėl prejudicinio ryÅ¡io tarp bylų egzistavimo sprendžia bylÄ nagrinėjantis teisėjas.

29. Bylos Å¡alių procesinį elgesį kontroliuoja bylÄ nagrinėjantis teismas. Taigi, dėl bylos Å¡alies procesinio elgesio atitikties CPK 2, 7 straipsnių reikalavimams sprendžia ne prieÅ¡inga bylos Å¡alis, o bylÄ nagrinėjantis teismas, kuriam CPK teisės normos suteikia atitinkamus įgaliojimus, siekiant užkirsti keliÄ bylos proceso vilkinimui. Tiek bylÄ , tiek susijusiÄ bylÄ nagrinėję teismai, tenkindami ieÅ¡kovės praÅ¡ymus (dėl posėdžių atidėjimo, dėl ieÅ¡kinio patikslinimų ir kt.) sprendė, kad tam yra teisinis pagrindas, todėl apelianto argumentai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

31. Å iuo atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Atsakovas su Å¡ia teismo nutartimi nesutinka, mano, kad Å¡iuo atveju nebuvo pakankamo ir pagrįsto pagrindo konstatuoti privalomÄ bylos stabdymo pagrindÄ .

32. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, sustabdymas. Pagal įstatymÄ bylos sustabdymas gali bÅ«ti privalomas (CPK 163 straipsnis) arba fakultatyvus (CPK 164 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė privalomo bylos sustabdymo pagrindo – CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto atvejo egzistavimÄ . Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , minėtas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y., kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sustabdyti civilinę bylÄ tol, kol neiÅ¡spręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neiÅ¡nagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai.

Be to, negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, jog teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryÅ¡io, nėra pagrindo stabdyti bylÄ pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).

34. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6776-1019/2021 pagal ieÅ¡kovės UAB MG grupės ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl paskleistos nuomonės pripažinimo žeminančia dalykinę reputacijÄ ir neturtinės žalos priteisimo, t. y. civilinė byla, kurios nagrinėjimas skundžiama teismo nutartimi buvo sustabdytas. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-141-433/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-37070-2018-7) pagal ieÅ¡kovų UAB MG grupė, R. J., D. J. M., R. R., Z. S. ir I. P. (Ž.) ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, D. J., Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (tekste – VSD) ir V. B. dėl žalos atlyginimo, paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputacijÄ .

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino, kad Å¡iose abiejose civilinėse bylose nagrinėjami ginčai yra susiję, tarp nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, todėl sprendė, kad yra privalomas pagrindas bylos Nr. e2-6776-1019/2021 stabdymui, dėl ko priėmė skundžiamÄ nutartį ir bylÄ sustabdė. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, todėl tam, kad nustatyti, ar nagrinėjama byla buvo sustabdyta pagrįstai, bÅ«tina nustatyti nurodytų civilinių bylų tarpusavio ryšį ir jį įvertinti teisinės prejudicijos požiÅ«riu.

36. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o ginti jos pažeistÄ dalykinę reputacijÄ dėl dviejų konkrečių ginčo teiginių vieÅ¡o paskelbimo: „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius“ ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalÄ â€œ. Taigi, Å¡ioje civilinėje byloje teismas turės nustatyti tokius faktus:

1) ar ginčo teiginiai buvo paskleisti viešai (ar jų autoriumi yra atsakovas, ar atsakovas juos paskleidė);

2) ar ginčo teiginiais išsakyta nuomonė yra apie ieškovę;

3) ar ginčo teiginiais iÅ¡sakyta nuomonė turi faktinį pagrindÄ ;

4) ar ginčo teiginiais paskleista nuomonė yra etiÅ¡ka ir buvo iÅ¡reikÅ¡ta sÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad atsakovo vieÅ¡ais komentarais (konkrečiais teiginiais) iÅ¡sakyta nuomonė pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ .

37. Civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 ieÅ¡kovai (tarp kurių - ir ieÅ¡kovė) praÅ¡o taikyti atsakovų – Lietuvos Respublikos, D. J., V. B., VSD – solidariÄ civilinę atsakomybę dėl Å¡ių ieÅ¡kovų atžvilgiu galimai atliktų veiksmų:

1) neteisėtas žvalgybos veiksmų sankcionavimas ir taikymas, 2) neteisėtas žvalgybos informacijos naudojimas, 3) neteisėtas VSD raÅ¡tų turinys ir Å¡ių raÅ¡tų iÅ¡slaptinimas, 4) neužtikrintas žvalgybos informacijos saugumas, priemonių nesiėmimas, siekiant nustatyti atsakingus asmenis už neteisėtÄ Å¾valgybos informacijos pavieÅ¡inimÄ bei patraukti juos atsakomybėn, 5) tikrovės neatitinkančios informacijos, menkinančios UAB MG grupė reputacijÄ , paskelbimas, 6) neteisėta parlamentinio tyrimo komisijos veikla, 7) netinkamas (nepakankamas) žvalgybos subjektų veiklos teisinis reglamentavimas, 8) neteisėtas VSD vadovo D.

J. piktnaudžiavimas įgaliojimais, veikimas ultra vires bei grubus politinio neutralumo principo pažeidimas 9) neteisėtas buvusio NSGK pirmininko V. B. piktnaudžiavimas įgaliojimais bei veikimas ultra vires. Taigi, ieÅ¡kovai įrodinėja, kad VSD suraÅ¡ytoje pažymoje (dokumente) esantys teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ .

38. Kaip iÅ¡ esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamoje byloje, kuri grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020) iÅ¡aiÅ¡kinimus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-165-567/2021), be kitų, bus sprendžiami klausimai, ar atsakovas turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ paskleistai nuomonei susidaryti, ar jis nuomonę paskleidė sÄ Å¾iningai, nesinaudodamas savo padėtimi ir nesiekdamas pakenkti ieÅ¡kovei. Taigi, kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tarp abiejų aukščiau paminėtų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia aplinkybė konkrečiu atveju nekonstatuotina, nes, nors minimose civilinėse bylose sutampa dalis Å¡alių, taip pat iÅ¡ dalies sutampa bylų pobÅ«dis (abiejose bylose ieÅ¡kovė siekia apginti savo dalykinę reputacijÄ ), tačiau ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas iÅ¡ esmės skiriasi.

40. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad atsakovo vieÅ¡ais komentarais iÅ¡sakyta nuomonė pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 ieÅ¡kovė įrodinėja, kad VSD suraÅ¡ytoje pažymoje (dokumente) esantys teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ . Tokiu bÅ«du matyti, kad bylose skiriasi tiek ginčo teiginiai, jų Å¡altinis, tiek ir jų kvalifikavimo teisinis pagrindas (civilinės bylos Nr. e2-141-433/2021 dalykas – CK 2.24 straipsnio pažeidimas, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys nėra grindžiamas CK 2.24 straipsniu).

41. Nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat nėra vertinamas dokumentų (VSD pažymų, NSGK išvados) teisėtumas ir jose esančių duomenų atitikimas tikrovei, t. y. šioje byloje nustatinėjama, ar NSGK atliktas tyrimas ir surašyta išvada galėjo būti pakankamas faktinis pagrindas atsakovo nuomonei susidaryti, tačiau nevertinama, ar NSGK išvadoje ar VSD pažymose surašyti duomenys yra teisingi (atitinka tikrovei).

42. Civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 ieÅ¡kovė tvirtina ir siekia įrodyti atsakovo piktnaudžiavimÄ jo turėtais įgaliojimais, kaip neteisėtÄ veiksmÄ atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (patikslinto ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 punktas 387), tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje bus nustatinėjamas atsakovo sÄ Å¾iningumas, kaip kriterijus jo konkrečiai vieÅ¡ai iÅ¡sakytai nuomonei, apsiribojančiai ginčo teiginiais. Taigi, abiejose civilinėse byloje bus nustatinėjamos skirtingos aplinkybės, susijusios su atsakovo V.

B. veiksmais, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-141-433/2021 keliamas klausimas, ar teisėtai elgėsi V. B., kaip NSGK pirmininkas, pavieÅ¡indamas žvalgybos informacijÄ bei komentuodamas NSGK iÅ¡vadas, vieÅ¡ai nesuderinęs komentarų turinio su NSGK, o nagrinėjamoje byloje yra apibrėžti aiÅ¡kÅ«s du ginčo teiginiai, kurių vieÅ¡as paskleidimas ir V. B. sÄ Å¾iningumas, juos galimai paskleidžiant, turės bÅ«ti nustatyti kaip esminės aplinkybės Å¡ioje byloje.

43. Tokiu bÅ«du, iÅ¡analizavus atsakovui reiÅ¡kiamų reikalavimų apimtį, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad nurodytose bylose turi bÅ«ti nustatyti skirtingi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, o pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos abstrakčios aplinkybės negali bÅ«ti pakankamu pagrindu nagrinėjamai civilinei bylai sustabdyti. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro situacijos vertinimas nuomonės paskleidimo momentu, t. y., ar atsakovas, turėdamas tam tikrÄ informacijÄ , turėjo pakankamo ir pagrįsto pagrindo atitinkamai nuomonei susiformuoti ir jÄ paskleisti.

Vadinasi, šiuo atveju teisingam bylos išnagrinėjimui nėra būtina nustatyti, ar teisėtai buvo sankcionuoti ir taikyti žvalgybos veiksmai, ar žvalgybos metu surinkta informacija panaudota teisėtai, ar teisėtas yra VSD raštų turinys ir šių raštų išslaptinimas, ar teisėta parlamentinio tyrimo komisijos veikla, ar tinkamas (pakankamas) žvalgybos subjektų veiklos teisinis reglamentavimas, ar teisėtas VSD vadovo D. J. veikimas, ar V. B. piktnaudžiavo įgaliojimais bei veikė ultra vires.

44. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo požiÅ«riu, net ir susijusioje byloje nustačius, kad atitinkami žvalgybos, parlamentinio tyrimo komisijos ar kitų pareigÅ«nų veiksmai galimai buvo neteisėti (nepagrįsti), tai nepakeistų situacijos vertinimo, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatinėjama, ar atsakovas V. B. dar 2018 metais turėjo pakankamÄ pagrindÄ atitinkamai nuomonei susidaryti ir ar sÄ Å¾iningai jÄ paskleidė (jeigu paskleidė). Taigi, nors, formaliai vertinant, tarp nagrinėjamų bylų galima įžvelgti teisinį ryšį, tačiau jis nėra toks, kad susijusioje byloje nustatyti faktai turėtų esminę (prejudicinę) teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje.

Šiuo atveju nekonstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pats negalėtų nustatyti atitinkamų faktų, susijusių su nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio pagrindu ir dalyku, kadangi, kaip jau minėta, abiejų civilinių bylų nagrinėjimo dalykai skiriasi.

45. Å iuo atveju taip pat nesutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad bylos stabdymo pagrindÄ sudaro ir aplinkybių dėl atsakovo (ne) sÄ Å¾iningumo nustatymas. Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė įrodinėja ieÅ¡kovės dalykinei reputacijai galimai padarytÄ Å¾alÄ dėl dviejų atsakovo iÅ¡sakytų teiginių, todėl bÅ«tent Å¡iuo aspektu nagrinėjamoje byloje ir turėtų bÅ«ti vertinamas atsakovo elgesys jo sÄ Å¾iningumo aspektu, o ne plečiamai, kaip nurodo ieÅ¡kovė ir kaip galimai įrodinės ieÅ¡kovai, pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį susijusioje byloje.

Aplinkybė, kad teismams abiejose bylose teks iÅ¡ dalies vertinti panaÅ¡ias aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti privalomo bylos stabdymo pagrindo egzistavimo, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktÄ , ar atsakovas nuomonę paskleidė sÄ Å¾iningai, nesinaudodamas savo padėtimi ir nesiekdamas pakenkti ieÅ¡kovei, galima nustatyti atsietai nuo susijusioje civilinėje byloje nagrinėtinų aplinkybių.

46. Atkreiptinas dėmesys ir į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį, kurioje iÅ¡spręstas aptariamų civilinių bylų (ne) sujungimo klausimas ir kurioje konstatuota, kad nors minėtose bylose galimai bus nustatinėjamos iÅ¡ esmės tos pačios aplinkybės, susijusios su paskleistos informacijos apie ieÅ¡kovės ir su ja susijusių asmenų veikla vertinimu, tačiau nustačius, kad praÅ¡omos sujungti bylos nėra tiek susijusios, jog jų negalima bÅ«tų iÅ¡nagrinėti skyrium, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ias bylas sujungus nebÅ«tų pasiekti civilinių bylų instituto keliami tikslai, susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimu. Å ioje nutartyje, be kita ko, taip pat pažymėta, kad dėl prejudicinio ryÅ¡io tarp bylų egzistavimo, kaip vieno iÅ¡ privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų, sprendžia bylÄ nagrinėjantis teisėjas.

47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ ir civilinės bylos Nr. e2-141-433/2021 įrodinėjimo dalykÄ , neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo spręsti, kad egzistuoja privalomos sÄ lygos stabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ . Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo civilinė atsakomybė grindžiama CK 1.137, 6.263 straipsniais (civilinė deliktinė atsakomybė), o susijusioje byloje - CK 2.24 straipsniu (asmens garbės ir orumo gynimas). Nei ieÅ¡kovė neįvardijo, nei apeliacinės instancijos teismas nustatė, kokiÄ tiesioginę reikÅ¡mę susijusioje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti nagrinėjamai civilinei bylai nurodytu aspektu.

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teisingam CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymui bÅ«tina tinkamai nustatyti, kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas byloje, kurios nagrinėjimÄ praÅ¡oma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ , ir kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, dėl kurios praÅ¡oma sustabdyti bylÄ . Byloje nustatytinus faktus lemia ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykas ir pagrindas, t. y. materialusis teisinis reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas Å¡is reikalavimas. Jeigu kitoje nagrinėjamoje byloje nustatytini ir įrodinėjimo dalyku joje esantys faktai nėra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, kurios nagrinėjimÄ praÅ¡oma sustabdyti, tai nėra jokio pagrindo spręsti dėl to, kad kitoje civilinėje byloje teismo gali bÅ«ti nustatyti kokie nors prejudiciniai faktai, kurie bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punktÄ , nes neteisingai nustatė įrodinėjimo dalykÄ tiek nagrinėjamoje byloje, tiek susijusioje byloje Nr. e2-141-433/2021.

49. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iÅ¡ dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Å¡iuo atveju, sustabdžius nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , buvo nepagrįstai pažeistos atsakovo teisės į proceso operatyvumÄ , nes, sustabdžius civilinę bylÄ , teisminis bylos procesas neiÅ¡vengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir tai yra viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių bei įpareigoja teismÄ rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, nesudarytų sÄ lygų vilkinti bylÄ (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iÅ¡ tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

50. Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje pradinis ieÅ¡kinys atsakovui pareikÅ¡tas dar 2018 metais, perėjo visas teismines instancijas ir vėl buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, kur iÅ¡ esmės yra dar tik pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje, todėl sutiktina su apeliantu, kad bylos nagrinėjimas teismuose jau pakankamai užsitęsė. Susijusi byla teismuose taip pat nagrinėjama nuo 2018 metų, prie jos prijungtos kelios kitos bylos, byloje dalyvauja Å¡alių daugetas ir yra pareikÅ¡ta visa eilė ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek laiko truks jos nagrinėjimas, atsižvelgiant į jos nagrinėjimo sudėtingumÄ , Å¡alių praÅ¡ymus ir pan.

Jau minėta, kad abiejų civilinių bylų sujungimo klausimas jau yra iÅ¡spręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad bylos gali bÅ«ti nagrinėjamos atskirai. Todėl, akivaizdu, jog nagrinėjamos bylos stabdymas iki kol įsiteisės sprendimas susijusioje byloje, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, neproporcingai pažeidžia atsakovo teisę į proceso operatyvumÄ .

51. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacijos objektÄ Å¡iuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės nepasisako dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su galimu ieÅ¡kovės piktnaudžiavimu procese, bylos vilkinimu. Å iuo atveju atsakovui, laikantis pozicijos dėl galimo ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, jis turi teisę kreiptis į bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl CPK 95 straipsnyje numatytų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padarinių taikymo.

52. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias privalomus civilinės bylos stabdymo pagrindus, todėl yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismui, atmetant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl nagrinėjamos civilinės bylos stabdymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės UAB MG grupė praÅ¡ymo dėl civilinės bylos Nr. e2-6776-1019/2021 sustabdymo netenkinti ir civilinę bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėja Alma Urbanavičienė