2016-04-25 Nr. AB-9358-3-64-3-01300-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-880-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01300-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų S. D. ir D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams S. D. ir D. D. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Šiaulių RATC) pateikė teismui prašymą, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų 72,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Nurodė, kad atsakovai yra nesumokėję vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 17 d. Remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų“ (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T-344 ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. T-268 redakcijos) (toliau – ir Nuostatai) 4 ir 4.1 punktais, atsakovai privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ir išvežimą Šiaulių miesto savivaldybėje. Pareiškėjui žinoma, kad atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta yra ta, kurią nurodė prašyme teismui. Pažymėjo, kad mokėjimo pranešimus pareiškėjas siuntė to būsto adresu, kuriam skaičiuojama rinkliava, o ne atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tai, kad atsakovai naudojosi atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis, patvirtina atsakovo pateikti dokumentai dėl atliekų išvežimo.

Atsakovas S. D. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nežino, kur nurodyta, jog pastatų savininkai privalo mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gyventojų nėra, nėra ir atliekų turėtojų, o atliekų konteinerio niekas neėmė. Atsakovo nuomone, pareiškėjas sąmoningai dvejus metus nesiuntė jokių mokėjimo pranešimų. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava apmokestinama už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei atliekų tvarkymą. Tai, kad pareiškėjas surinko atliekas, byloje duomenų nėra pateikta. Atsakovo teigimu, vietinės rinkliavos mokestis už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi būti mokamas už konkrečias suteiktas paslaugas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų pareiškėjui 72,87 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 17 d.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2013 m. sausio 29 d. priklauso atsakovams ir jie pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo, nes vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Šioje byloje pareiškėjas atsakovų pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų 4.1 ir 9.1 punktų, kuriais remiantis, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą skaičiuojama pagal gyventojų, gyvenančių atitinkamame būste, skaičių. Bylos duomenys patvirtina, kad būste, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iki 2015 m. kovo 17 d. nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę du asmenys. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovams draudžiama. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jų solidariai priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui.

III. Atsakovai S. D. ir D. D. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Pažymi, kad Rinkliavų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog vietines rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, o ne sklypų ar pastatų savininkai. Atsakovai vietinę rinkliavą moką pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnis įpareigoja mokėtojus mokėti rinkliavą, o vietinės rinkliavos administratorius – surinkti ir tvarkyti atliekas. Šiaulių RATC nesurinko ir netvarkė atliekų iš namų valdos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Paaiškina, kad apskaičiuoti vietinę rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal deklaruotų, bet realiai negyvenančių asmenų skaičių Nuostatai nenumato. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo, kaip sąžiningai pareiškėjas vykdė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakovų atžvilgiu. Pareiškėjas per kiekvieną vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir mokėjimo laikotarpį privalėjo siųsti atsakovams mokėjimo pranešimus, išsiaiškinti jų deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsakovų teigimu, Šiaulių RATC pateikė byloje suklastotus dokumentus.

Pareiškėjas Šiaulių RATC pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, kad vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota Nuostatų 4.1 ir 9.1 punktuose nustatyta tvarka. Atsakovai yra fiziniai asmenys bei būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kurio atžvilgiu apskaičiuota nesumokėta vietinės rinkliavos suma, savininkai. Atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jų būste deklaruoti asmenys nesumokėtos vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu negyveno Šiaulių mieste. Aplinkybė, kad atsakovai Šiaulių rajone turi kitą būstą, kuriame jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir moka dėl to jiems apskaičiuotą rinkliavą į Šiaulių rajono savivaldybės biudžetą, nėra pagrindas atleisti atsakovus nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už būstą, esantį Šiaulių miesto savivaldybėje. Atsakovams buvo suteikta teisė naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistema, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtą teisę jie ir įgyvendino. Pagal Nuostatų 10.1.1, 13.3 ir 20 punktų reikalavimus pareiškėjas mokėjimo pranešimus siunčia būsto, kurio atžvilgiu apskaičiuojama vietinė rinkliava, adresu. Atsakovai nesikreipė į pareiškėją ir kito gyvenamosios vietos adreso, kuriuo pageidautų gauti pranešimus, nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimo atsakovams S. D. ir D. D. sumokėti Šiaulių miesto savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Atsakovams vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, pakeistais 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-211 ir 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-293. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-344 pakeitė Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), patvirtintus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-209, ir išdėstė juos nauja redakcija. Remiantis šių Nuostatų 4.1 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniais asmenys, turintys komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo buto, individualių namų), esančių Šiaulių mieste, savininkai ir savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie moka vietinę rinkliavą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota, nurodytų savininkų, nuomininkų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste (b. l. 8-10). Taigi įvertinus nurodytus teisės aktus ir bylos medžiagą, darytina išvada, jog atsakovai patenka į Nuostatų 4.1 punkte nurodytą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą mokėtojų kategoriją, todėl pareiškėjas turėjo teisę, remiantis Nuostatų reikalavimais, apskaičiuoti atsakovams priklausančią mokėti rinkliavą, o atsakovai atitinkamai turėjo pareigą ją sumokėti.

Pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi jokios įtakos atsakovų argumentai, kad atliekas jie išveždavo patys. Be to, atsakovų nurodoma aplinkybė, jog jie gyvena kitoje vietoje, pagal nustatytą teisinį reguliavimą neturi įtakos prievolės mokėti minėtą vietinę rinkliavą atsiradimui. Atsižvelgiant nurodytą teisinį reglamentavimą bei tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, spręstina, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų nesumokėtą minėtos rinkliavos sumą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atliekų turėtojų, t. y. atsakovų turėtą siekį vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Atsakovai nesikreipė bei neprašė vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal faktinį arba deklaruojamą atliekų kiekį. Todėl šiuo atveju vietinės rinkliavos mokėjimo pagal faktinį iš atliekų turėtojų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį klausimas nėra aktualus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, konstatavo, jog vien tai, kad aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovų S. D. ir D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė