a4641ca9-4e85-47f6-9f48-eacd68a2035a · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Vilkavi?kio rajono                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-20-633/2013Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.4.8.2; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5 (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013-02-18,Vilkaviškis              Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorams A. K. ir R. M., nukentėjusioms I.

B. (ji ir civilinė ieÅ¡kovė) bei L. B., gynėjui advokatui R. B., VilkaviÅ¡kio r. sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :             R. V., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1980-04-06 RadviliÅ¡kio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs, - (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas : 1) 1999-03-19 RadviliÅ¡kio r. apyl. teismo pagal 1961 m.

LR BK 271 str. 2 d., - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m., 2) 2000-03-16 Radviliškio r. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 43 str., - 2 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2002-07-23 Radviliškio r. apyl. teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 ir 3 d. d., 42 str., - 2 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2003-07-21 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 ir 2 d. d., 187 str. 1 d., 63 str., - 3 m. terminuoto laisvės atėmimo, 5) 2005-12-12 Radviliškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1, 2 ir 4 d. d., 63 str., - 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :              Kaltinamasis R. V. 2009-07-25 apie 23.00 val. Vilniaus g. 4, VilkaviÅ¡kio m. esančio daugiabučio gyvenamojo namo (bendrabučio) bendrajame koridoriuje, kilus buitiniam ginčui dėl negrÄ Å¾intos skolos, tyčia tempė kaimynę I. B. už plaukų, sugriebęs rankomis spaudė gerklę (smaugė) bei trenkė keletÄ kartų jos galvÄ Ä¯ sienÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiai I.

B. fizinį skausmÄ .             Šiais veiksmais kaltinamasis R. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.             Taip pat, kaltinamasis R. V. 2009-07-26 apie 13.00 val. I. B. bendrabučio kambaryje Vilniaus g. 4-64, VilkaviÅ¡kio m., kilus ginčui dėl jo įskundimo policijai, tyčia sugriebęs savosiomis stipriai spaudė I. B. abi rankas, purtė jÄ , rankomis spaudė kaklÄ (smaugė), trankė jÄ Ä¯ sofos atloÅ¡Ä , medinius ranktÅ«rius ir į sienÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai I.

B. kraujosruvas abejose rankose ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ , tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tris kartus stÅ«mė ranka stojusiÄ motinÄ ginti mažametę L. B., gim. 1996-04-01, dėl ko Å¡i krito, atsitrenkė į dulkių siurblį, grindis ir lango kraÅ¡tÄ ir dėl to patyrė fizinį skausmÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , stÅ«mė ranka į veidÄ stojusį motinÄ ginti mažametį S. B., gim. 2004-07-11, nuo ko Å¡is krito, atsitrenkė į grindis ir patyrė fizinį skausmÄ .

             Šiais veiksmais kaltinamasis R. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo iÅ¡vadas 1. Kaltinamasis R. V. Å¡ias aplinkybes ir savo kaltę byloje teisiamajame posėdyje pripažino dalinai, pareikÅ¡damas, kad pirmÄ jį vakarÄ I. B. už plaukų netÄ sė, taip pat nepamenantis, ar buvo sugriebęs jÄ už gerklės ir trenkė į sienÄ , antrojo konflikto metu I. B. nesmaugęs, taip pat neprisimenantis, kad bÅ«tų stÅ«męs jos berniukÄ , likusiÄ kaltinimų dalį pripažįstantis.

Toliau apie nusikaltimų įvykius paaiÅ¡kino, kad pirmojo konflikto vakare jam rÅ«kant koridoriuje, išėjo I. B. ir jiedu susiginčijo, ji pati metusi į jį Å¡iukÅ¡lių kibiru. Jis dėl to supyko, priėjęs prie I. B., sugriebė Å¡iÄ už rankų, papurtė, galėjo jos kÅ«nÄ sutrenkti ir į sienÄ , nors tiksliai Å¡ito nepamenantis, po to jis apsuko I. B. ir įstÅ«mė atgal į jos kambarį.PrieÅ¡ antrÄ jį sekančios dienos konfliktÄ jis užėjo į nukentėjusios kambarį pasiaiÅ¡kinti, nes Å¡i jį erzino.

Jam užėjus vidun, jiedu vėl susiginčiję, kambaryje be jų dar buvo vaikai ir kaimynai (duomenys neskelbtini). Jis buvo sugriebęs savosiomis I. B. už abiejų rankų, tačiau ne už kaklo, I. B. stumdė, galėjo pataikyti į sienÄ , nors tiksliai to nepamenantis, prisimenantis, kad kelis kartus stÅ«mė Å¡alin bandžiusiÄ ginti motinÄ I. B. dukrÄ , ar Å¡i krito, teigia nematęs, o berniukÄ jeigu ir nustÅ«mė, tai bus įvykę netyčia. Tvirtinantis, kad abiejų konfliktų metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ir konfliktai kilę ne dėl girtumo.2.

Nukentėjusioji I. B. paaiÅ¡kino, jog pirmojo konflikto vakarÄ ji su kaltinamuoju susitiko rÅ«kymo vietoje koridoriaus gale, ji pareikalavo jį sugrÄ Å¾inti jai 20 Lt vakarykščiÄ skolÄ , dėl to supykęs kaltinamasis jÄ iÅ¡koliojo, o ji iÅ¡kvietė jam policijÄ . Kai pareigÅ«nai iÅ¡vyko ir ji vėl ėjo į koridorių, R. V. sugriebė jÄ už plaukų ir tempė toliau į koridorių, po to sugriebė už gerklės, jÄ spaudė, jai trÅ«ko oro, kelis kartus trenkė jÄ Ä¯ sienÄ , nuo ko ji susimušė galvÄ , apsvaigo, jautė skausmÄ , tačiau sužalojimų neliko, konflikto pabaigoje kaltinamasis atsinešė iÅ¡ savo kambario peilį jai pagÄ sdinti, tačiau M.

R. šį iÅ¡spyrė jam iÅ¡ rankų, nustÅ«mė kaltinamÄ jį Å¡alin ir ji su išėjusia pasižiÅ«rėti dukra vėl grįžo į kambarį. Kibiro į kaltinamÄ jį ji tikrai nepaleido ir negrasino tai daryti.Antrojo konflikto dienÄ koridoriuje sutiktas kaltinamasis jÄ užsipuolė dėl jo įskundimo policijai, ji nieko neatsakiusi, įėjusi į savo kambarį ir užsidariusi duris, viduje buvo jos vaikai, taip pat kaimynai (duomenys neskelbntini). Kaltinamasis nesiklausęs leidimo įėjo į jos kambarį, nors ji reikalavusi iÅ¡eiti, jis nepaklausęs, sugriebęs jÄ už gerklės, parvertęs ant sofos, spaudė gerklę, jai vėl trÅ«ko oro, spaudė jos abi rankas, trankė jÄ Ä¯ sofos galus ir atloÅ¡Ä , taip pat atsitrenkė ir į sienÄ , dėl ko susimušė galvÄ , jautė skausmÄ , taip pat jai nuo stipraus spaudimo atsirado kraujosruvos ant abiejų rankų.

Å io antrojo konflikto metu už plaukų jÄ kaltinamasis netempė. Kai jos dukra Ligita pabandė jÄ ginti, kaltinamasis jÄ tris kartus paeiliui stipriai stÅ«mė į Å¡alį, dėl ko Å¡i krito, vienÄ kartÄ atsitrenkė į aÅ¡trų lango kraÅ¡tÄ , sakė kad susimušė ir jai skaudėję. Po to į jų tarpÄ stojęs ir sÅ«nus Simas, kaltinamasis taip pat specialiai žėręs jį atgalia ranka Å¡alin, pataikęs berniukui į veidÄ , Å¡is kritęs ant grindų, skundęsis, kad susimušė Å¡onÄ ir jam skauda.

Kai kažkas iÅ¡ kaimynų pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ , kaltinamasis greitai pasiÅ¡alino. Ji abu kartus buvusi blaivi, ar buvęs iÅ¡gėręs kaltinamasis, nežinanti.

3. Nukentėjusioji L. B. (16 m.) paaiÅ¡kino, kad pirmojo įvykio metu bÅ«dama kambaryje, koridoriuje iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , išėjusi pasižiÅ«rėti, matė, kad kaltinamasis buvo prirėmęs jos mamÄ prie sienos, laikė rankomis jai už rankų ir trankė į sienÄ . Kai ji pradėjo Å¡auktis pagalbos, išėjo kaimynas vardu Mindaugas ir iÅ¡skyrė, nustÅ«mė kaltinamÄ jį Å¡alin, tačiau Å¡is iÅ¡sinešė peilį ir gÄ sdino, tuomet tas pats Mindaugas šį peilį jam iÅ¡spyrė bei nutempė kaltinamÄ jį į jo kambarį.

Jos mama po įvykio skundė galvos skausmu, svaigimu.Kai antrojo konflikto rytojaus dienÄ mama grįžo iÅ¡ policijos, netikėtai pas juos užėjo kaltinamasis, nors mama reikalavo iÅ¡eiti, Å¡is neklausė, vėl griebė mamÄ purtyti, ji bandė jÄ ginti, tačiau kaltinamasis iÅ¡viso tris kartus stipriai jÄ stÅ«mė ranka, dėl ko ji krito ir atsitrenkė į dulkių siurblį, antrÄ kartÄ Ä¯ grindis, o trečiÄ jį, - į langÄ . Ji mačiusi, kad kaltinamasis spaudė mamai rankas, trankė jÄ Ä¯ sofos atloÅ¡Ä , medinius galus, į sienÄ , ar buvo sugriebęs už kaklo ar už plaukų teigia nemačiusi.

Jai pačiai nuo griuvimų kelias dienas dar nesmarkiai skaudėjo nugarÄ ir galvÄ . Ji taip pat matė, kad vienu momentu mamos kojas apsikabino verkęs brolis, kaltinamasis jam pataikęs į veidÄ , dėl ko brolis nukritęs ant grindų prie sofos.4. Teisiamajame posėdyje įstatymu nustatytu pagrindu ir tvarka iÅ¡tirtame ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokole mažametis nukentėjusysis S. B. (8 m.) parodęs, jog į jų Å¡eimos kambarį atėjęs kaimynas R. V. ir pradėjęs rankomis smaugti jo mamÄ , tuo metu pas juos buvo atėję ir kaimynai (duomenys neskelbtini), tačiau pastaroji iÅ¡ karto pabėgo.

Jo sesuo bandė ginti mamÄ , tačiau kaltinamasis kelis kartus jÄ stÅ«mė, dėl ko Å¡i krito į kampÄ , kartÄ atsimušė į langÄ ir susimušė galvÄ . Tada jis bandęs ginti mamÄ , bet R. V. sudavęs jam per veidÄ , dėl ko jis griuvo ant grindų, jam skaudėjo veidÄ , jis verkė (b. l. 42-43, 1 tome).5. Liudytojas A. S. pareiÅ¡kė, jog ne visas įvykio aplinkybes jau prisimenantis, tačiau pilnai patvirtino ikiteisminiame tyrime netrukus po įvykio duotus bei teismo pagarsintus savo paaiÅ¡kinimus (b. l. 53-54, 1 tome), nurodė, kad antrojo konflikto metu buvo užėjęs pas I.

B., dar buvo ir kaimynė (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡i greitai išėjo, namuose buvo ir vaikai. Ä® kambarį įėjo agresyviai nusiteikęs kaltinamasis, nors I. B. pareikalavo iÅ¡eiti, jis nepaklausė, sugriebė jÄ už pečių, ėmė purtyti, dukrai bandant ginti, jÄ kelis kartus stÅ«mė R. V., mergaitė krito. Po to prie mamos stojo ir sÅ«nus Simas, tačiau kaltinamasis jam sudavė ranka per veidÄ , dėl ko berniukas nugriuvo ant grindų, visi vaikai verkė, glaudėsi prie motinos.6.

Teisiamajame posėdyje įstatymu nustatytu pagrindu ir tvarka iÅ¡tirtame ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokole liudytojas M. R. parodęs, kad pirmojo konflikto dienos vakare bendrame koridoriuje iÅ¡skyrė konfliktavusius kaltinamÄ jį ir I. B. (b. l. 55-56, 1 tome).7. Liudytoja Z. S. paaiÅ¡kino, kad antrojo konflikto dienÄ ji buvo užėjusi pas kaimynę I. B., ten dar buvo jos vaikai ir kitas kaimynas A. S.. Netikėtai į kambarį įėjęs piktai nusiteikęs kaltinamasis R. V. pradėjo ginčytis su I.

B., dėl ko ji pati iš karto skubiai išėjo ir tolimesnių įvykių nemačiusi.8. 2009-09-08 atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog antrojo nusikaltimo įvykis įvykęs nukentėjusiųjų šeimos bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini), kambarys kvadratinis, priešingoje nei įėjimo durys sienoje yra langas su palange, apačioje radiatorius, prie lango stovi sofa-lova, kairėje pusėje dar viena sofa-lova, tarpe sofų kampe stovi TV ant staliuko (b. l. 10- 12, 1 tome). 9. 2009-07-28 ir papildomai 2009-11-25 teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G 648/09(09) bei Nr. KG 79/09(09) nukentėjusiajai I.

B. konstatuotos kraujosruvos abiejose rankose, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais nemažiau kaip Å¡eÅ¡ias poveikiais galimai 2009-07-25-26 dienomis, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 25, 28, 1 tome).10. 2009-09-09 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 774/09(09) nustatyta, jog nukentėjusioji L. B. dėl 2009-07-26 patirto smurto galėjo jausti fizinį skausmÄ , jeigu jai buvo padaryta kÅ«no sužalojimų, iki Å¡ios teismo medicininės apžiÅ«ros jie galėjo iÅ¡nykti (b. l. 39, 1 tome).11. 2009-09-09 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 775/09(09) nustatyta, kad nukentėjusysis S. B. dėl 2009-07-26 patirto smurto galėjo jausti fizinį skausmÄ , jeigu jam buvo padaryta kÅ«no sužalojimų, iki Å¡ios teismo medicininės apžiÅ«ros jie galėjo iÅ¡nykti (b. l. 48, 1 tome).12. 2009-11-30 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu nukentėjusysis S. B. atpažino kaltinamÄ jį R.

V. (b. l. 49-50, 1 tome). II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo iÅ¡vados dėl jų Kaltinamasis R. V. teisme neigė aukščiau jau pažymėtÄ parodymų santraukoje dalį jam inkriminuotų kaip nusikalstamų smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusius, tačiau teismas Å¡iÄ jo parodymų dalį atmeta kaip akivaizdžiai neteisingÄ labiausiai suinteresuoto proceso baigtimi ir maksimaliai siekiančio iÅ¡vengti atsakomybės ar bent jau jÄ suÅ¡velninti asmens, kadangi Å¡i paaiÅ¡kinimų dalis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, - yra visiÅ¡kai nuneigta kitų kur kas objektyvesnio pobÅ«džio ir todėl patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma.

Kaltinamojo pastaruosius pareiÅ¡kimus byloje visiÅ¡kai paneigia nukentėjusiųjų I. B. ir L. B. iÅ¡ esmės vienodi, logiÅ¡ki savo turiniu ir nuoseklÅ«s parodymai per visÄ bylos procesÄ , taip pat ir ikiteisminiame tyrime apklausto mažamečio nukentėjusiojo S. B. parodymai apie antrojo nusikaltimo įvykio faktÄ ir eigÄ , atpažinimas kaltinamojo iÅ¡ nuotraukų, taip pat teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, liudytojo A. S. bei iÅ¡ dalies ir liudytojų M. R. bei Z. S. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros duomenys.

Nukentėjusiųjų I. B., L. B. ir S. B. byloje duoti parodymai tarpusavyje visiÅ¡kai suderinami, jokių prieÅ¡taravimų tarp jų nėra, tiek jie patys, tiek ir kaltinamasis patvirtino, jog anksčiau tarp jų konfliktų, piktumų, motyvų kerÅ¡yti nebuvę, todėl teismas nenustatė jokių, net ir netiesioginių, motyvų nukentėjusiems kaltinamÄ jį nebÅ«tai apkalbėti, be to, Å¡ie nukentėjusieji neturi materialinio intereso Å¡ios bylos iÅ¡sprendimu, todėl bylos duomenys neduoda kokio tai faktinio pagrindo abejoti nukentėjusių parodymų patikimumu ar tuo labiau juos atmesti kaip neteisingus, tuo labiau, kad juos iÅ¡ esmės patvirtina kiti bylos duomenys, kurių santrauka aukščiau jau pateikta.

Tiesioginis antrojo nusikaltimo įvykio liudytojas A. S. teisme pilnai patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, kurie visiÅ¡kai įkaltina R. V. dėl Å¡io nusikaltimo, teisingumÄ ir iÅ¡samumÄ , teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad per apytiksliai 3,5 m. laikÄ liudytojas teigia daugumÄ aplinkybių pamiršęs, neduoda pagrindo spręsti, jog netrukus po nusikaltimo įvykio vykdytos apklausos ikiteisminio tyrimo įstaigoje metu jo duoti parodymai buvo neteisingi, - toks laiko tarpas, atsižvelgiant ir į kaltinamojo sveikatÄ , yra pakankamas, kad dalis įvykio aplinkybių natÅ«raliai pasimirÅ¡tų, juolab, kad pats liudytojas Å¡io įvykio metu pats niekaip nenukentėjo.Bylos nagrinėjimo metu jau miręs liudytojas M.

R. byloje iÅ¡ esmės patvirtinęs nukentėjusiųjų I. B. ir L. B. parodymus, kad pirmojo nusikaltimo įvykio metu bÅ«tent kaltinamasis buvo užpuolęs nukentėjusiÄ jÄ I. B., o ne atvirkščiai, kad bÅ«tent kaltinamÄ jį jis tramdė, - Å¡ių trijų asmenų parodymai kartu su netiesiogiai ir kt. bylos duomenimis vertinami visiÅ¡kai pakankamais pagrįstai kaltinamÄ jį R. V. įkaltinti ir dėl pirmojo nusikaltimo padarymo ta smurto apimti, kiek ji aukščiau teismo pripažinta byloje įrodyta.             Teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti visi aukščiau apraÅ¡yti faktiniai duomenys, iÅ¡skyrus atmestÄ kaip neteisingÄ dalį kaltinamojo parodymų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais.

Å ie duomenys dėl esminių ir reikÅ¡mingų teismo iÅ¡vadoms aplinkybių nėra prieÅ¡taringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl staigių buitinių konfliktų abu kartus smurtu puolė tuometinę savo kaimynę I. B., ir jÄ muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas pirmÄ jį kartÄ sukėlė fizinį skausmÄ , o antrÄ jį, - dar ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ , be to, šį kartÄ muÅ¡damas ir kitaip fiziÅ¡kai smurtaudamas (stumdydamas) sukėlė fizinį skausmÄ abiem mažamečiams I.

B. vaikams.             Kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių ar galinčių bÅ«ti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas Å¡ioje byloje nenustatė, - kaltinamojo veika nustatytomis aplinkybėmis nei savo pobÅ«džiu, nei sukeltomis pasekmėmis nebuvo mažareikÅ¡mė.              III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija              Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 2 d. dėl abiejų nusikaltimų įvykių byloje kvalifikuoti teisingai.

Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiÄ jÄ I. B. smurtu abiem atvejais, o mažamečius jos vaikus antruoju atveju užpuolė bÅ«tent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (mušė ir kt. fiziÅ¡kai smurtavo) tiesiogine staigiÄ ja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir nebuvo apibrėžta. Trečia, tÄ symas už plaukų, stiprus rankų spaudimas, purtymas, trenkimas į sienÄ , kt. aplinkÄ , stiprÅ«s pastÅ«mimai su kritimais, kaklo-gerklės suspaudimas, iÅ¡orinių sužalojimų jais padarymas, fizinio skausmo tuo sukėlimas aiÅ¡kinamos teisės normos prasme neabejotinai turi bÅ«ti traktuojama muÅ¡imu ir kitu fiziniu smurtu.

Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusiųjų sumušimo pasekmės šių asmenų sveikatai yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiųjų betarpiškų medicininių apžiūrų, tiek ir ikiteisminio tyrimo duomenimis. Penkta, abu nukentėjusieji vaikai L. B. ir S. B. nusikalstamos veikos prieš juos įvykdymo metu buvo dar mažamečiai (iki 14 m.), atitinkamai 13 m. ir 4 m. amžiaus.              IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rÅ«Å¡ies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo realiÄ ja sutaptimi padarytų veikų pobÅ«dį, taip pat Å¡ių pavojingumo visuomenei laipsnį. PastarÄ jį teismas kvalifikuoja : a) 2009-07-25 įvykio atveju, - nė didesniu, nė mažesniu kaip jis yra apibrėžtas rÅ«Å¡inėje baudžiamojo įstatymo dispozicijoje (nors kÅ«no sužalojimų I. B. nebuvo padaryta, tačiau smurtauta buvo gana intensyviai, kai kurie smurto veiksmai, - kaklo-gerklės spaudimas, smaugimas, taip pat galvos stiprus trenkimas į mÅ«ro sienÄ buvo pakankamai pavojingi sveikatai), b) 2009-07-26 įvykio metu, - didesniu nei rÅ«Å¡inės nusikaltimo sudėties lygmuo (smurtauta buvo ne prieÅ¡ vienÄ , bet prieÅ¡ tris asmenis, I.

B. padaryti realÅ«s kÅ«no sužalojimai ir sutrikdyta jos sveikata, prieÅ¡ jÄ smurtauta buvo mažamečių jos vaikų akivaizdoje, tuo darant netgi didesnę žalÄ jiems nei pačiai I. B., smurtÄ patyrė ne vienas mažametis, bet iÅ¡ karto dviese).Kaltės forma ir rÅ«Å¡is bei ir motyvai Å¡iuo atveju tiesiogiai sÄ lygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikacijÄ , todėl bausmių rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimo požiÅ«riu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai papildomai nevertinama, tačiau reikalinga pažymėti, jog abiem bylos atvejais buvo smurtauta grynai iÅ¡ asmeninio pobÅ«džio paskatų.

Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kuriÄ vertina jau iÅ¡ esmės neigiamai : kaltinamasis bylos duomenimis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn jau 6-Ä jį kartÄ (b. l. 108-112, 2 tome), visi penki ankstesni teistumai tebegalioja (nusikaltimai buvo vykdyti beveik vienas po kito), dėl ko kaltinamasis abiem atvejais nusikalto bÅ«damas recidyvistu, turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ bei dar dvi tokios jam buvo paskirtos po nusikaltimų įvykdymo, iki iÅ¡vykimo į užsienį Lietuvoje nedirbo, darbo neieÅ¡kojo ir per Darbo birÅ¾Ä .Kaltinamojo R.

V. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių byloje teismas nenustatė. Teisiamajame posėdyje patikrinti ir patikslinti duomenys nesudaro faktinio pagrindo pripažinti tokia aplinkybe galimÄ kaltinamojo apsvaigimÄ nuo alkoholio, - tokiai iÅ¡vadai aiÅ¡kiai nepakankama faktinių duomenų, - pats kaltinamasis tai neigia, nukentėjusi I. B. teisme pareiÅ¡kė, kad tokio apsvaigimo nepastebėjusi, liudytojai tiesiogiai to irgi nepatvirtino. Teismas sprendžia, jog iÅ¡ esmės neigiama kaltinamojo asmenybė kartu su nusikaltimų recidyvo aplinkybe bei kartu su didesniu nei rÅ«Å¡inis nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsniui 2-ojo epizodo atveju, neesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, antruoju atveju persveria nusikalstamos veikos „buitiÅ¡kumo“ požymių reikÅ¡mę bausmės individualizavimui ir suponuoja teismui pareigÄ nustatyti tokius skirtinų bausmių dydžius, kurie :

a) antrojo (2009-07-26) nusikaltimo atveju būtų didesnis nei vidurkis, tačiau ir maksimalų bausmės dydį šiuo atveju skirti būtų neteisinga, neadekvatu aukščiau nustatytoms veikos aplinkybėms, b) pirmojo (2009-07-25) nusikaltimo atveju, - apytiksliai atitiktų baudžiamojo įstatymo bendrosiose normose ir inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam R.

V., kaip recidyvistui, paskirtinos už kiekvienÄ nusikaltimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Bausmių dydžiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau jau įvertintas Å¡ios bylos faktines aplinkybes, nustatytini taip : už 2009-07-25 nusikaltimÄ , - 7 mėn., už 2009-07-26 nusikaltimÄ , - 1 m. 3 mėn. Tokios bausmės visiÅ¡kai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principÄ , bus pakankamos savo dydžiu jų skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti.

Kaltinamajam skirti Å¡velnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.). Už kiekvienÄ savarankiÅ¡kÄ ir realiÄ ja sutaptimi padarytÄ nusikaltimÄ skiriamos bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo bÅ«du pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, prie griežtesnės pridedant 3 mėn. dalį nuo Å¡velnesnės, ir tokiu bÅ«du nustatytina galutinė subendrinta bausmė, - 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.Ä® galutinę bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme, vykdant ekstradicijÄ , ir kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-09-28 iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo, todėl bausmė R.

V. skaičiuotina nuo 2012-09-28 d. (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d.).Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinio pagrindo. Kaltinamajam R. V. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė –kardomasis kalinimas (suėmimas), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus ji panaikintina ir vykdytina skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė.Byloje prokuroras, siekdamas apginti vieÅ¡Ä interesÄ , vietoje tiesiogiai nukentėjusių nuo nusikaltimų mažamečių asmenų L.

B. ir S. B. atstovės pagal įstatymÄ I. B., kuri negali tinkamai ginti Å¡ių vaikų pažeistų teisių, byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiai L. B. ir 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam S. B. priteisimo iÅ¡ kaltinamojo R. V. (b. l. 31-31, 1 tome). Teismas sprendžia, jog civilinis ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas teisėtu pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 1 ir 2 d. d.), yra pakankamai pagrįstas bylos įrodymais, praÅ¡omos priteisti žalos, kaip kompensacijos, dydis iÅ¡ esmės atitinka tiek prieÅ¡ žalÄ patyrusių asmenų atliktų veiksmų pobÅ«dį, tiek sukeltas jais pasekmes, tiek suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, - nukentėję patyrė fizinį skausmÄ bÅ«dami dar mažamečiai, dėl to labai iÅ¡sigando, dar daugiau juos iÅ¡gÄ sdino ir sujaudino jų akivaizdoje vartotas grubus fizinis smurtas prieÅ¡ jų mamÄ .

Todėl teismas sprendžia, jog prokuroro praÅ¡omos priteisti kaip kompensacijos sumos yra teisingos, pagrindo jas mažinti Å¡iuo konkrečiu atveju teismas byloje nenustatė. ReikÅ¡minga ir tai, kad teisiamajame posėdyje turintis už Å¡iÄ Å¾alÄ atsakyti ir jÄ atlyginti kaltinamasis R. V., kaip civilinis atsakovas, ieÅ¡kinio reikalavimus visiÅ¡kai pripažino, kadangi Å¡is pripažinimas padarytas laisva valia ir atitinka kt. bylos duomenis (pasisakyta aukščiau), Å¡is ieÅ¡kinio pripažinimas turi bÅ«ti priimtas (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 2 d.).Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Prokuroras praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis Å¡ioje byloje ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. V. jo ekstradicijos iÅ¡ Ispanijos Karalystės iÅ¡laidas, kurias patyrė Policijos departamentas prie LR VRM (b. l. 9-15, 3 tome). Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 punkte įstatymo leidėjo yra nustatyta, jog tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos gali bÅ«ti teismo pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir jų paskirstymas iÅ¡spręstas pagal BPK 105 str.1 d. taisyklę. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos valstybės buvo patirtos kaip bÅ«tinos tam, kad bÅ«tų įvykdytas byloje teisingumas, yra visiÅ¡kai pagrįstos oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, jos atsirado iÅ¡imtinai tik dėl kaltinamojo kaltų veiksmų (iÅ¡vykimo į užsienį ir sÄ moningo negrįžimo), todėl teismas sprendžia prokuroro praÅ¡ymÄ patenkinti, Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti proceso Å¡ioje byloje iÅ¡laidomis ir pilna apimtimi jas priteisti iÅ¡ kaltinamojo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismasn u s p r e n d ė :             R.

V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2009-07-25 I. B. sumuÅ¡imo) ir nuteisti jį 7 (septyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2009-07-26 I. B., L. B. ir S. B. sumuÅ¡imo) ir nuteisti jį 1 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.Skiriamas bausmes subendrinti dalinio jų sudėjimo bÅ«du pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę ir nustatyti galutinę subendrintÄ bausmę, - 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.Ä® Å¡iÄ bausmę įskaityti R.

V. laikiname sulaikyme vykdant ekstradicijÄ ir kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012-09-28 iki Å¡io nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo, todėl bausmę R. V. skaičiuoti nuo 2012-09-28 d.KardomÄ jÄ priemonę – kardomÄ jį kalinimÄ (suėmimÄ ), palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jÄ panaikinti ir vykdyti skiriamÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę.             VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyr. prokuroro, ginant vieÅ¡Ä interesÄ , byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ R.

V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du tÅ«kstančius litų (2000 Lt) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo L. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir du tÅ«kstančius litų (2000 Lt) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo S. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).             Pripažinti proceso iÅ¡laidomis R. V. ekstradicijos pagal Europos areÅ¡to orderį iÅ¡ Ispanijos Karalystės į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡laidas ir priteisti iÅ¡ R.

V., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt tris litus 33 ct. (6143,33 Lt) Å¡ių proceso iÅ¡laidų atlyginimÄ Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM, įstaigos kodas – 188785847, buveinės adresas, - SaltoniÅ¡kių g. 19, Vilniaus m., atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, banko kodas – 70440.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

             Teisėjas                                                             A. V.            Â