2015-09-29 Nr. AB-18866-3-64-3-02408-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1575-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02408-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad į Šiaulių TI atvyko 2014 m. rugsėjo 8 d., kadangi Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 9 d. turėjo būti nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų 2010–2011 metais. Paskirstymo į kameras metu pareiškėjas paaiškino pareigūnui, kad nori būti laikomas kameroje su nerūkančiais, todėl buvo nuvestas ir apgyvendintas kameroje vienas. Minėtoje kameroje nei dieninis, nei naktinis apšvietimas neveikė, todėl buvo laikomas visiškoje tamsoje, o vakare pradėjus lyti vanduo sunkėsi pro sienas. Todėl jis buvo laikomas šaltoje, šlapioje kameroje be langų ir apšvietimo, kur turėjo valgyti, praustis, kol tai atsisakė daryti grįžęs iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d., apie 10 val. 30 min. Apie tai tos pačios dienos rytą per patikrinimą informavo būrio viršininką, tačiau nieko nebuvo daroma ar tvarkoma, iki kol jį 2014 m. rugsėjo 10 d. išvežė į Kybartų pataisos namus. Dvi dienas jis jautėsi pažemintas, gniuždomas, išgyveno emocinę krizę, skaudėjo akys. Manė, kad Šiaulių TI pareigūnai pasielgė su juo taip tyčia. Pareiškėjas parašė du skundus Šiaulių TI direktoriui, į kuriuos buvo atsakyta ir pripažinta, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Taip pat kreipėsi į Kalėjimo departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau atsakymo dar negavo.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 73 tik 2 dienas, todėl Šiaulių TI vertinimu, toks trumpas laiko tarpas negalėjo pareiškėjui sukelti negrįžtamo sveikatos sutrikdymo, neigiamų pasekmių ar papildomo diskomforto. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu jo gyvenamojoje kameroje Nr. 73 nebuvo atlikta atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų, todėl konstatuoti pareiškėjo minimų kameros pažeidimų nėra pagrindo.

Pabrėžė, jog Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma – padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, negalima įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį, sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą. Šiaulių TI kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos pro langus.

Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Šiaulių TI laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės, neįrodė, jog patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Be kita ko, pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Lietuvos nacionaliniai teismai tam tikrais atvejais pripažįsta neturtinių teisių pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI (buvo laikomas šaltoje, šlapioje kameroje be langų ir elektros).

Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės, pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 9 d. 9.30 val. dalyvavo teismo posėdyje Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjo dalyvavimas minėtos administracinės bylos nagrinėjime nebuvo pripažintas privalomu ar būtinu, tačiau pareiškėjo rašytiniu prašymu jis buvo etapuotas į Šiaulių TI ir pristatytas į teismo posėdį. Taigi pareiškėjas žinodamas, kokios yra kalinimo sąlygos Šiaulių TI, laisva valia pasirinko dalyvavimą administracinės bylos nagrinėjime ir suprato tokio etapavimo ir buvimo Šiaulių TI pasekmes. Teismas pažymėjo, jog administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių TI stengėsi patenkinti visus pareiškėjo prašymus. Pasiskundus, jog neveikia naktinis apšvietimas, Šiaulių TI iš karto sureagavo ir ši problema buvo išspręsta – naktinis apšvietimas veikė, kiti pareiškėjo kameros Nr. 73 trūkumai buvo šalinami kiek įmanoma greičiau. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, priešingai – Šiaulių TI reagavo į visus pareiškėjo skundus ir juos šalino ar stengėsi kuo greičiau pagal galimybes tai padaryti.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Tvirtina, kad Šiaulių TI buvo laikomas 2 paras ir 19 valandų, 3 naktis kameroje Nr. 73 pareiškėjas buvo laikomas be lango, dieninio ir naktinio apšvietimo, kameroje vanduo pro sienas sunkėsi 5 paras. Turėjo gyventi, praustis, valytis dantis, skustis tamsoje. Teigia, kad langas ir apšvietimas buvo tvarkomi tik 2014 m. rugsėjo 10 d., kai pareiškėjas buvo susidėjęs savo daiktus ir ruošėsi išvažiuoti į Kybartų pataisos namus. Tačiau 2014 m. rugsėjo 8 d. ir 9 d. Šiaulių TI administracija visiškai nereagavo į jo prašymus sutvarkyti apšvietimą ir įdėti langą. Pareiškėjo nuomone, pareigūnai tyčia apgyvendino jį kameroje, kurioje buvo sudarytos minėtos netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjui padarytų išdėstytų pažeidimų faktą patvirtina ir Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. lapkričio 21 d. raštas „Dėl skundo“ Nr. 2S-6148. Dėl visko, kas išdėstytą, pareiškėjas tikina patyręs didžiulę moralinę kančią.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytu aplinkybių subjektyviu interpretavimu ir nepasitenkinimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir pan. teismas nenustatė, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas jam padarytą žalą grindžia suteiktomis netinkamomis laikymo sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje, dėl kurių jis jautėsi pažemintas, gniuždomas, išgyveno emocinę krizę, skaudėjo akys. Nurodo, kad Šiaulių TI buvo laikomas šaltoje ir šlapioje kameroje Nr. 73 be lango, dieninio ir naktinio apšvietimo. Minėtoje kameroje, pradėjus lyti, pro sienas sunkėsi vanduo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kurioje nustatyti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai bei sveikatos priežiūros organizavimas (Higienos normos HN 76:2010 1 punktas). Pabrėžtina, kad aptariamo teisės akto reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos normos HN 76:2010 2 punktas).

2011 m. lapkričio 6 d. pažymoje „Dėl P. D. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ Nr. 69/06-5217 (b. l. 98) nurodyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI, kameroje Nr. 73, buvo laikomas nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. 2014 m. lapkričio 11 d. pažymoje „Dėl P. D.“ Nr. 61/04-1831 (b. l. 103) pažymėta, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 10 d. pateikė skundą Nr. 72/04-7429 (b. l. 104) dėl kameros Nr. 73 netinkamo apšvietimo ir langų būklės, į šį skundą buvo atsakyta raštu 2014 m. spalio 2 d., taip pat 2014 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas pateikė skundą Nr. 72/04-7430 (b. l. 107) dėl pareigūnų veiksmų, į pastarąjį skundą buvo atsakyta raštu 2014 m. spalio 6 d. Šiaulių TI 2014 m. spalio 2 d. rašte „Dėl skundo“ Nr. 17/01-2055 (b. l. 17) nurodyta, kad pareiškėjo žodinis prašymas dėl dieninio apšvietimo gedimo sutaisymo ir langų sudėjimo 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo priimtas, o sekančią dieną, t. y. 2014 m. rugsėjo 10 d., visi žodiniame prašyme paminėti trūkumai buvo pašalinti. Šiaulių TI 2014 m. spalio 6 d. rašte „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 17/01-2079 (b. l. 16) pažymėta, kad, nagrinėjant skundą, buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo tarnybinis pranešimas Nr. 60/09-42156, kuriame pranešama, jog 2014 m. rugsėjo 9 d., apie 20 val., minėtas pareigūnas pastebėjęs, kad kameroje Nr. 73 yra perdegusi naktinio elektros apšvietimo lempa, organizavo apšvietimo gedimo šalinimą. Taip pat nurodyta, kad patikrinus kamerų techninės apžiūros lapus Nr. 60/09-38555, 2014 m. rugsėjo 9 d. rastas įrašas, jog kameroje Nr. 73 išimti lango stiklai ir perdegusi viena dieninio elektros apšvietimo lempa; 2014 m. rugsėjo 9 d. Ūkio skyriui pateiktoje pažymoje nurodyti trūkumai, t. y. dieninio apšvietimo gedimas ir išimti lango stiklai, pašalinti sekančią dieną – 2014 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių TI 2014 m. spalio 16 d. rašte „Dėl P. D. skundo“ Nr. 17/01-2157 (b. l. 15) patvirtintos tos pačios aplinkybės.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014 m. lapkričio 10 d. pažymoje „Apie P. D. laikymo sąlygas“ Nr. 62/08-358 (b. l. 99) nurodyta, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, vadovaujantis Higienos norma HN 76:2010, įrengtas dirbtinis apšvietimas. Nors minėtoje pažymoje pažymėta, kad kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra 2 šviestuvai, kuriose įstatyti 2–4 dienos šviesos lempos ir dirbtinė naktinė apšvieta, tačiau aptarti bylos duomenys, t. y. Šiaulių TI raštai dėl pareiškėjo skundų, patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 8 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 73, kurioje nebuvo naktinio apšvietimo (šis trūkumas buvo pašalintas rugsėjo 9 d. vakare), iš dviejų dieninio šviestuvo lempų veikė tik viena, todėl nebuvo užtikrintas ir tinkamas dieninis apšvietimas, taip pat iš kameros Nr. 73 lango buvo išimtas stiklas (pastarieji du trūkumai pašalinti 2014 m. rugsėjo 10 d.).

Nors pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 73 buvo šalta, pradėjus lyti, pro kameros sienas sunkėsi vanduo, tačiau nenustatyta, jog dėl šių netinkamų kameros sąlygų pareiškėjas būtų reiškęs skundus tiek žodžiu, tiek raštu Šiaulių TI pareigūnams, byloje pateiktuose pareiškėjo skunduose Šiaulių TI direktoriui (b. l. 104, 107) ir Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 133) taip pat nieko neminima apie tariamus defektus. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas pats turi nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tačiau pareiškėjas nedetalizuoja nagrinėjamų teiginių, pvz., kokia apytiksli temperatūra buvo jo kalinimo kameroje Nr. 73 metu, kuriose sienų vietose bei kokiu mastu sunkėsi lietaus vanduo ir pan. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad pro kameros Nr. 73 sienas sunkėsi vanduo, minėtoje kameroje buvo peršalta, yra nepagrįsti.

Konstatuotina, kad Šiaulių TI, laikydamas pareiškėją kameroje, kurioje nebuvo naktinio ir pakankamo dieninio apšvietimo, pažeidė Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus. Dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas buvo laikomas per mažo apšvietimo sąlygomis, taip pat nustatyta, kad pareiškėjo kameroje buvo išimtas lango stiklas – šios aplinkybės pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą. Pažeidimai truko nuo 2 iki 3 parų, todėl Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos, priešingai – pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)).

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.). Taigi, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis tik 2–3 paras, be to, nenustatyta, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimai (b. l. 25–95, 101–102, 118), taip pat nėra pagrindo išvadai, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo tokio sunkaus pobūdžio (trukmės, masto, intensyvumo), kad nagrinėjamu atveju būtų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakanka satisfakcijos forma pareiškėjui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo P. D. skundą tenkinti iš dalies.

„Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo P. D. teisė būti laikomam Šiaulių tardymo izoliatoriuje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė