a462197b-1f8a-4ff8-8d20-b603dbbec32c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1352-340/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 122.4; 128.17 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininkės (įkeisto turto savininkės) J. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kimas tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pakartotinį pareiÅ¡kimÄ skolininkei (įkeisto turto savininkei) J.

D. dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-15 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, J. D. užtikrindama iki 2043-07-15 gautos paskolos grÄ Å¾inimÄ , įkeitė Nordea Bank Finland Plc skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 131,57 kv.m ploto butÄ su automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, pažymėta G-1 (1/32 iÅ¡ 929.24 kv.m), t. y. 29.04 kv.m automobilių stovėjimo vieta Nr. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu įvertintÄ 1 500 000 Lt.

Kreditorius kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-02-02 nutartimi areÅ¡tavo įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , įspėjo, kad negrÄ Å¾inus kreditoriui skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.Hipoteka užtikrinta prievolė nevykdoma, todėl kreditorius kreipėsi pakartotinai praÅ¡ydamas pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ priverstinai parduodant iÅ¡ varžytynių įkeistÄ turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-03-15 nutartimi nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės J. D. Nordea Bank Finland Plc naudai skolÄ : 432 965,93 Eur negrÄ Å¾into kredito, 2 800,11 Eur nesumokėtų palÅ«kanų, 10 121,91 Eur įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų, 458,42 Lt mokesčio už turto draudimÄ , iÅ¡ viso 445 887,95 Eur ir 458,42 Lt bei 139 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, taip pat 16 proc. metinių įsipareigojimo nevykdymo palÅ«kanų, nustatytų Å¡alių susitarimu kredito sutarties 8.2 punkte, nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012-03-14, iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ;priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių J.

D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 131,57 kv.m ploto butÄ su automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, pažymėta G-1 (1/32 iÅ¡ 929.24 kv.m), t. y. 29.04 kv.m automobilių stovėjimo vieta Nr. 31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);apie įvykdymÄ nedelsiant praneÅ¡ti hipotekos skyriui: pateikti turto pardavimo aktÄ ir gautas lėšas pervesti į Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ .Teismas konstatavo, jog 2012-02-02 nutartis, kuria įkeistas turtas areÅ¡tuotas, skolininkei, įkeistų daiktų savininkei, buvo įteikta 2012-02-07, CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka per močiutę.

Hipoteka užtikrinta prievolė neįvykdyta, skolininkė su kreditoriumi nebendradarbiavo. Atsižvelgęs į hipotekos bylų ypatumus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus 2003-09-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, teismas tenkino praÅ¡ymÄ dėl 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų priteisimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu skolininkė praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – kreditoriaus praÅ¡ymÄ atmesti.

Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis nepagrįsta, teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų. Nurodo, jog kredito sutartis sudaryta 2007-07-17, kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2043-07-15. Å alys sudarė papildomus susitarimus, kuriais bankas, pasinaudodamas ekonominiu spaudimu apsunkino kredito mokėjimÄ , kredito gavėjai tapo itin sunku vykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Å iuo atveju kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas kredito sutartį pažeidė įstatymo reikalavimus, skolininkės kaip vartotojos teises; skolininkei buvo užkrauta pernelyg didelė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ , t. y. bankas kredito gavėjai pavėlavus sumokėti bent dalį kredito įmokos daugiau nei 10 dienų, pagal sutartį turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ suteiktÄ ir negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ , sumokėti visas palÅ«kanas bei delspinigius.

Å i sÄ lyga vertinama kaip nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu. Bankas taip pat nesilaikė įstatyme nustatytų sÄ lygų dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo – negalima tvirtinti, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Kreditorius nepateikė jokių leistinų ir tinkamų įrodymų, pagrindžiančių įsiskolinimo dydį; teismas neprašė pateikti visų įrodymų, dėl to priėmė nutartį iÅ¡ieÅ¡koti nepagrįsto dydžio skolÄ . Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-03-15 nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog skolininkė pažeidė mokėjimo prievoles bankui nuo 2009-07-15, tačiau bankas siekdamas bendradarbiauti 2009-09-21, 2010-10-06, 2011-06-27 sudarė papildomus susitarimus atidedant įmokų mokėjimus, tačiau skolininkė vis tiek netinkamai vykdė mokėjimo prievoles. Kadangi mokėjimo prievolių pažeidimai sistemingai tęsėsi penkis mėnesius iÅ¡ eilės, skolininkė nereagavo į banko raginimus mokėti skolÄ per papildomai nustatytus terminus, bankas 2012-01-20 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Pažymi, jog skundžiamos nutarties priėmimo dienÄ skolininkė vėlavo mokėti įmokas 213 dienų. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų dėl tolesnio sutarties vykdymo. Pažymi, kad įsiteisėjusia 2012-02-02 nutartimi teismas įvertino ir konstatavo esminio sutarties pažeidimo faktÄ . FaktiÅ¡kai kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 13.1 sÄ lyga skolininkei nebuvo taikyta. Skolos, palÅ«kanų dydis ir kiti apeliantės skunde nurodyti klausimai nėra priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įteisto turto bylų nagrinėjimo objektas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Å io atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843 priimto įstatymo dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įsigaliojimo nuo 2012-07-01, pagal Å¡io įstatymo 34 str. 3 d., numatančiÄ , jog iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagÄ sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, teisingai įvertino bylos aplinkybes, iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokios kategorijos bylose.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai.

Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010).Nagrinėjamu atveju, atskirajame skunde skolininkė iÅ¡ esmės nesutinka su vienaÅ¡aliÅ¡ku kredito sutarties nutraukimu bei skolos, palÅ«kanų dydžio pagrįstumu.

Konstatuotina, kad skolos bei palÅ«kanų dydžio pagrįstumo vertinimas nepriklauso hipotekos skyriaus kompetencijai, šį klausimÄ apeliantė galėtų spręsti ginčo (ieÅ¡kininės) teisenos pagrindais, kadangi nagrinėjamos kategorijos bylose skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumo. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto.

CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali bÅ«ti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, jÄ nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi bÅ«ti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ . Hipotekos kreditorius prie praÅ¡ymo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiais dėl jos, kaip vartotojos interesų gynimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grÄ Å¾inamas per ilgÄ laiko tarpÄ periodinėmis įmokomis) bei hipotekos procedÅ«ros (iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas ne ginčo tvarka, teisėjas neatlieka aplinkybių tyrimo reikalavimo faktinio pagrįstumo aspektu) esmė nulemia tai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas prieÅ¡ terminÄ negali bÅ«ti pradedamas kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimÄ dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str. 1 ir 2 d.).

Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminÄ , ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita Å¡alis jos neįvykdo per papildomai nustatytÄ protingÄ terminÄ (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, Å¡alys privalo laikytis CK 6.217 str. ir 6.209 str. įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str.).

Ä®statyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi Å¡alis nustatė protingÄ papildomÄ terminÄ , tai neįvykdžius sutarties per šį terminÄ , ji gali sutartį nutraukti. Tačiau Å¡ios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios Å¡alies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Å ios įstatymo nuostatos taikomos ir kreditavimo sutartims, todėl tais atvejais, kai sutarties sÄ lygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarkÄ , pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , spręsdamas klausimÄ dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Tačiau taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 konstatavo, jog papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje tiesiogiai ir neįvardijo skolininkės ir kreditoriaus santykių kaip vartojimo ir nekonstatavo, jog Å¡alis siejanti sutartis vartojimo, tačiau teismas 2012-02-02 nutartyje siekdamas įvertinti kredito sutarties nutraukimo pagrįstumÄ , ar sutartis nutraukta laikantis įstatyme ir sutartyje nustatytos tvarkos, ar nutraukta prieÅ¡ terminÄ dėl esminio pažeidimo (pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011) iÅ¡tyrė aplinkybes, jog skolininkė ne kartÄ buvo informuota dėl įsipareigojimų nevykdymo; kreditoriaus pirminio kreipimosi dienai, 2012-01-26, įsipareigojimai bankui buvo nevykdomi 164 dienas.

Teismas konstatavo, jog skolininkė pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus elgtis sÄ Å¾iningai, tinkamai ir laiku vykdyti pareigas bei visapusiÅ¡kai bendradarbiauti su kreditoriumi. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, laikantis kreditavimo sutarties nustatytos tvarkos (CK 6.217 str. 1, 2, 3 d., 6.209 str., 2007-07-17 bÅ«sto kreditavimo sutartis Nr. BK07/07/71S). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , į bylos duomenis, kad su apeliante buvo bendradarbiaujama, kredito suma kelis kartus didinta bei papildomais susitarimais palÅ«kanų mokėjimai bei kredito grÄ Å¾inimo terminai buvo atidedami, tačiau skolininkė nevykdė savo prievolių (b.l. 38-72), į tai, kad 2012-02-02 nutartis, įsiteisėjusi, neturi pagrindo nesutikti su iÅ¡vada dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Be to, pažymėtina, jog teismas, vadovaudamasis CPK 558 str. nuostatomis, nagrinėdamas pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir priimdamas skundžiamÄ nutartį neprivalėjo pakartotinai patikrinti, ar kreditorius teisėtai ir sÄ Å¾iningai nutraukė kredito sutartį. Kadangi priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiÅ¡kimu – pagrindas perduoti įkeistÄ ir jau areÅ¡tuotÄ turtÄ realizuoti arba administruoti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Å¡alių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Dėl to nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kreditorius praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, prideda įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 1 966,25 Lt iÅ¡laidų (b.l. 157). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, kreditoriui priteistinos jo patirtos iÅ¡laidos už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 98 str.).

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kreditorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004, teigdamas, kad Rekomendacijos taikytinos tik kitai Å¡aliai pateikus įrodymus, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra neprotingai didelės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais kreditoriaus argumentais.

Pažymėtina jog kasacinis teismas 2011-03-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011 nurodė, kad nors Rekomendacijos nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais.

Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimÄ priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos. Konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje užmokesčio už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme dydis virÅ¡ija Rekomendacijų 8.15 p. nustatytÄ maksimalų dydį – 400 Lt. Be to, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo nesudėtingumÄ , į tai, kad kreditoriaus atstovui parengti atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , nebuvo bÅ«tinas specialus pasirengimas, ir dėl to advokato darbo sÄ naudos negalėjo bÅ«ti didelės, teismas sprendžia, jog kreditoriaus praÅ¡omų priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis mažintinas iki 300 Lt.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje nevirÅ¡ija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str. n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ J.

D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, naudai 300 Lt (tris šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja                                                    Tatjana Žukauskienė