a4614264-ebf1-404b-aa4e-1f91bba6dea0 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-218-777/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03303-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Baltija“ ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 149,08 Eur skolÄ už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. kovo 31 d., 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, o ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2.2. Veikdama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. AD1-2981 pagrindu ir vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d.

įsakymo Nr. AD1-613 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,MÅ«sų namų valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ priedo papildymo Nr. AD1-1555 166–139 eilutėmis, nurodė, kad atsakovas privalo iÅ¡laikyti bendrojo naudojimo objektus ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiÅ«rÄ . Pažymėjo, kad gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo 149,08 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (149,08 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. liepos 14 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 288,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nurodė, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kurios yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios Å¡ių patalpų funkcionavimÄ ir tenkinančios naudotojų poreikius, yra pastato bendrojo naudojimo objektai. 4.2. Nurodė, kad atsakovas, turėdamas nuosavybės teise patalpas gyvenamajame daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ne tik savo turto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl jam įstatymu yra įtvirtinta pareiga padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.

Pažymi, jog liftas ir laiptinė yra bendro naudojimo objektai, juos privalu visiems bendraturčiams iÅ¡laikyti ir prižiÅ«rėti, nepriklausomai nuo to, ar savininkas jais naudojasi, ar ne. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad atsakovo patalpos yra komercinės paskirties, yra pirmame aukÅ¡te, turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ gatvės pusės, todėl teigia, jog bendru namo įėjimu, laiptine, liftais nesinaudoja. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika numato, kad visų pirma teismas turi atriboti, kurios iÅ¡laidos skirtos bendram turtui iÅ¡laikyti, atnaujinti ar iÅ¡saugoti, o kurios bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-228/2013). 6.2.

Teigia, jog esant aplinkybei, kai savininkas nesinaudoja namo laiptinėmis, turi į savo patalpas atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , mokestis už namo bendrų laiptinių, liftų valymÄ jam nėra pagrįstas, nes namo laiptinių valymas yra susijęs iÅ¡imtinai su gyventojų naudojimusi ir tvarkos bei Å¡varos palaikymu, tai yra tenkina jų interesus ir poreikius. 6.3. Mano, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino ieÅ¡kovės advokato suteiktas paslaugas ir priteisė jai neadekvatų užmokestį – 242 Eur.

Teigia, jog ieškinį parengė ne šis advokatas, byla nėra sudėtinga, o ieškovės advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje (kuris truko apie 30–40 min.). Mano, kad advokatui priteistas užmokestis yra neadekvatus.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad liftas, nepriklausomai nuo to, ar juo naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Teigia, jog bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kurios yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios Å¡ių patalpų funkcionavimÄ ir tenkinančios jų naudotojų poreikius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 dalis), yra pastato bendrojo naudojimo objektai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis), priklausantys daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). 8.2.

IeÅ¡kovė mano, kad įrodė, kokiu pagrindu ir kaip ji skaičiuoja atsakovui mokestį už teritorijų ir laiptinių valymÄ , todėl teigia, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas už teritorijų ir laiptinių valymÄ yra pagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovės atstovas ir atsakovas (apeliantas) dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos už daugiabučio gyvenamojo namo lifto bei laiptinės priežiÅ«rÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

13. Byloje nenustatyta, kad atsakovui bendrosios nuosavybės teise nepriklauso namo bendrojo naudojimo patalpos ir kiti objektai.

14. Tiek apeliaciniu skundu, tiek ieÅ¡kiniu atsakovas iÅ¡ esmės įrodinėja, kad atsakovo patalpos yra komercinės paskirties, pirmame aukÅ¡te, turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ gatvės pusės, todėl bendru namo įėjimu, laiptine, liftais atsakovas nesinaudoja. Å ie skundo argumentai nepagrįsti. Vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Tai reiÅ¡kia, jog kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnį).

Pažymėtina, jog atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad jam nuosavybės teise priklausančios patalpos yra visiÅ¡kai atskirtos nuo viso namo bendrų patalpų. Tai, kad atsakovo patalpos yra pirmame aukÅ¡te ir turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , nereiÅ¡kia, jog jis neturi galimybės naudotis ar iÅ¡ viso nesinaudoja bendru namo įėjimu ar laiptine. Å ie atsakovo teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kad jis visiÅ¡kai nesinaudoja bendru namo įėjimu bei laiptine.

15. Atsakovas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai skaičiuoja atsakovui mokestį už namo bendrų laiptinių bei liftų valymÄ , grindžia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013). Teigia, jog namo laiptinių valymas yra susijęs iÅ¡imtinai su gyventojų naudojimusi ir tvarkos bei Å¡varos palaikymu, tai yra tenkina jų interesus ir poreikius, todėl mano, kad jam už Å¡ias paslaugas nereikia mokėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodytoje byloje (Nr. 3K-3-228/2013) kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad „teismai atribojo, kurios iÅ¡laidos skirtos bendrajam turtui iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jo bÅ«tiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, ir atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ kasatoriaus mokestį už laiptinių valymÄ bei Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , motyvuodami tuo, jog kasatorius Å¡iomis paslaugomis nesinaudoja“, tačiau Å¡i kasacinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje nėra aktuali.

Nepaisant aplinkybių, jog šiuo atveju nesutampa nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ratio decidendi ((lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija), nėra nustatyta aplinkybių, jog atsakovas nesinaudoja ir neturi galimybės naudotis bendru namo įėjimu ir laiptine, tačiau šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog naujausioje teismų praktikoje yra pasikeitęs teisės normų aiškinimas.

16. Nepriklausomai nuo to, kokia teismų praktika buvo susiklosčiusi, teismų praktikos pasikeitimas, sÄ lygojantis kitokį nei prieÅ¡ tai galiojęs teisės normos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nėra naujos teisės normos sukÅ«rimas, todėl pasikeitęs normos iÅ¡aiÅ¡kinimas yra tikrojo normos reguliavimo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kuris turėjo galioti ir iki tikrosios normos reikÅ¡mės iÅ¡aiÅ¡kinimo ir nepriklausomai nuo to, kaip jis iki tol buvo aiÅ¡kinamas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas bendraturčio prievolę mokėti už bendro daikto iÅ¡laikymÄ nurodė:

„Naudojimosi ar nesinaudojimo bendru turtu aplinkybė nepakeičia turto savininko statuso ir neatleidžia jo nuo iÅ¡laidų daikto iÅ¡laikymui. <...> atsakovė turi rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti ne tik jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, bet ir namÄ (kartu su kitais bendraturčiais), kuriame yra jai nuosavybės teise priklausančios patalpos, t. y. bendrojo naudojimo objektai (pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo įranga ir kt.)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-695/2020).

Nurodytas teisės aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nepaisant to, ar bendraturtis naudojasi bendro naudojimo objektais ar įranga, jis vis tiek turi pareigÄ jais rÅ«pintis ir iÅ¡laikyti.

17. Įstatymas numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

18. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalį, pastato bendrojo naudojimo objektai yra:

1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai);

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus);

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;

4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Statybos įstatyme;

5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

19. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, liftas (SÄ® 2 straipsnio 61 dalis) ir laiptinė (DNSBÄ® 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas) yra bendro naudojimo objektai, kuriuos privalu visiems bendraturčiams iÅ¡laikyti ir prižiÅ«rėti, nepriklausomai nuo to, ar savininkas jais naudojasi, ar ne, todėl, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei formuojamÄ naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kai atsakovas turi prievolę sumokėti ieÅ¡kovei jos priskaičiuotas sumas už suteiktas paslaugas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 20. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino ieškovės advokato suteiktas paslaugas ir priteisė jai neadekvatų užmokestį – 242 Eur. Teigia, jog ieškinį parengė ne šis advokatas, byla nėra sudėtinga, o ieškovės advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje (kuris truko apie 30–40 min.). Mano, kad advokatui priteistas užmokestis yra neadekvatus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovės atstovas advokatas A. J. byloje atliko Å¡iuos veiksmus – 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus dėl atsakovo praÅ¡ymo, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (2020 m. rugsėjo 24 d. (trukmė 6 minutės) ir 2020 m. spalio 20 d. trukmė 20 min., bendra trukmė 26 min). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte numatyta, jog už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, rekomenduojama priteisti maksimali suma sudaro 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). 2020 m.

I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) sudarė 1 381 Eur, todėl laikytina, jog maksimali leistina priteisti suma už ieškovės atstovo advokato A. J. pateiktus papildomus paaiškinimus sudaro 552,40 Eur (1 381 x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, Rekomendacijose priteistų maksimalių priteistinų dydžių neviršija, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog advokatui priteistas užmokestis yra neadekvatus, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jo naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 23. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau į bylÄ nepateikė jokių tokias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų. Nesant įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nėra galimybės nustatyti nei jų pagrįstumo, nei jų dydžio, todėl ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

25. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė