2018-12-05 Nr. AB-22347-3-64-3-00578-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2871-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00578-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2, 9) ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – atsakovas, Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. kovo 24 d., nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 24 d. būnant Šiaulių TI jis negavo dirbančio vyro maitinimo. Iki 2015 m. kovo 10 d. gaudavo nedirbančio vyro maitinimą. Vėliau (pareiškėjas tikslios dienos neprisimena) buvo skirtas dietinis maitinimas, nors prašė dirbančio vyro maitinimo. Pareiškėjas iki 2017 m. kovo 24 d. buvo marinamas badu, nes negavo dirbančio vyro maitinimo. Pareiškėjo teigimu, visi Šiaulių TI gydytojai, medicinos personalas žinojo, kad jis serga ligomis, dėl kurių turėjo būti skirtas dirbančio vyro maitinimas, bet jam priklausantis maitinimas nebuvo skirtas. Nurodė, kad dėl negauto tinkamo maitinimo, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, kančias, diskomfortą.

1.2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Taip pat paaiškino, kad sumažina savo reikalavimus ir prašo priteisti 2 000 Eur. Nurodė, kad nuo 2015 metų, kai jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, tokį maitinimą (dietinį) ir gaudavo. Vietoj sustiprinto maitinimo, pareiškėjas gaudavo tris kartus mažesnį maitinimą.

2. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 43–47) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, jį skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Šiaulių TI pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados.

2.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad skiriant dietinį maitinimą visada yra įvertinama asmens sveikatos būklė, būtinumas skirti ar neskirti dietinį maitinimą (ar maitinimą dirbantiems vyrams).

2.3. Nurodė, kad pagal pateiktą Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. gegužės 16 d. pažymą, bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas įstaigai pateikė keletą skundų ir prašymų dėl jo maitinimo. Iš atsakymų matyti, kad pareiškėjui, gavus jo prašymą skirti dietinį maitinimą, įvertinus jo būklę, toks maitinimas ir būdavo skiriamas. Be to, maitinimo paskyrimas be jokios priežasties, o tik pareiškėjui paprašius be jokių argumentų ar įrodymų vienokio ar kitokio maitinimo, nėra skiriamas.

2.4. Pastebėjo, kad dietinis maitinimas įstaigoje yra skiriamas pareiškėjo prašymu ir sveikatos priežiūros specialistui įvertinus medicinines indikacijas tokio maitinimo skyrimui. Iš Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2017 m. gegužės 11 d. pažymos matyti, kad pareiškėjas į įstaigą bylai aktualiu laikotarpiu buvo etapuojamas tam tikrais laikotarpiais, kurie nebuvo labai ilgi. Kartais galėdavo susidaryti situacija, kad kol išnagrinėjamas pareiškėjo prašymas jam skirti dietinį maitinimą, iš įstaigos jis jau būdavo etapuotas į kitą laisvės atėmimo vietą, taip pat asmenims dietinio maitinimo porcijos yra užsakomos kitai dienai (sekančiai dienai sudaromi ir sąrašai), todėl yra tikimybė, kad asmenys, kurie turėtų būti maitinami pagal dietinį valgiaraštį, atvykimo dieną tokio maitinimo negauna, o yra maitinami pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams.

2.5. Pažymėjo, kad iš 2017 m. vasario 24 d. pareiškėjo prašymo ir atsakymo į jį matyti, kad jam dietinis maitinimas buvo paskirtas tą pačią dieną, kai tik buvo gautas prašymas.

2.6. Pabrėžė, kad suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai, kuriems skiriamas dietinis maitinimas, yra sudaromi kiekvieną darbo dieną (penktadienio sąrašas galioja ir savaitgaliui, t. y. šeštadieniui ir sekmadieniui).

2.7. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Be to, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Šiaulių TI pareiškėjui dietinio maitinimo išdavimą užtikrino, todėl pareiškėjo skunde dėstomos pretenzijos neturi jokio teisinio pagrindo. Papildomai nurodė, kad neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpius nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. kovo 24 d., nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 24 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI. Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino reikalavimą sumažindamas prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį iki 2 000 Eur.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje daliai pareiškėjo reikalavimų turi būti taikoma ieškinio senatis. Nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą (pagal spaudą ant voko, b. l. 3), todėl šiuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

6. Atsižvelgęs į bylos medžiaga, teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus pataisos namuose pareiškėjui buvo paskirtas maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams visam laikui (b. l. 130–131). Tačiau po to, pareiškėjas atvykęs į Šiaulių TI, 2015 m. spalio 1 d. Šiaulių TI direktoriui pateikė prašymą skirti jam dietinį maitinimą (b. l. 24). Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir jam buvo paskirtas dietinis maitinimas nuo 2015 m. spalio 5 d. (b. l. 25). 2015 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą skirti jam dirbančio vyro maitinimą (b. l. 20), tačiau, kaip matyti iš Šiaulių TI atsakymo, šis jo prašymas patenkintas nebuvo ir jam nebuvo paskirtas dirbančio vyro maitinimas, buvo paaiškinta, jog iškilus klausimams dėl maitinimo jis gali kreiptis į Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybą dėl informacijos suteikimo (b. l. 21). 2017 m. vasario 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą Šiaulių TI direktoriui skirti maitinimą pagal dirbančio vyro valgiaraštį (b. l. 26). Pareiškėjui buvo atsakyta, jog jam Šiaulių TI skirtas dietinis maitinimas 2017 m. vasario 24 d. (b. l. 27). Pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. kovo 24 d. ir šiuo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo paskirtas maitinimas pagal dirbančio vyro valgiaraštį nei Šiaulių TI, nei kitoje kalinimo įstaigoje. Po to, bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d., nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 24 d., nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ir nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 24 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, gavo dietinį maitinimą. Šias aplinkybes patvirtino ir pats pareiškėjas. Maitinimas pagal dirbančio vyro valgiaraštį jam skirtas nebuvo.

7. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 44 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalies, 173 straipsnio 8 dalies, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkto nuostatas. Teismas sprendė, kad pagal paminėtą teisinį reglamentavimą matyti, kad dietinį maitinimą ar maitinimą asmenims turintiems patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, gali kalinimo įstaigos gydantis gydytojas.

8. Teismas pažymėjo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių Šiaulių TI administracija, esant gydančio gydytojo rekomendacijai skirti pareiškėjui dietinį maitinimą, neturėjo pagrindo maitinti pareiškėją pagal kitą valgiaraštį, todėl pagrįstai neskyrė maitinimo pagal dirbančio vyro valgiaraštį. Pareiškėjui Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams visam laikui (neterminuotai), tačiau po to, gydančio gydytojo sprendimu, jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, todėl Šiaulių TI pagrįstai vadovavosi vėlesniu gydančio gydytojo sprendimu ir pareiškėjui teikė dietinį maitinimą.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir nenustačius vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas. Papildomai teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

III. 10. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde (b. l. 146) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikė medicininę pažymą (b. l. 147).

11. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 150–152) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, neargumentuotas. Pirmosios instancijos teismas priėmė išsamų ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo visus pareiškėjo skundo argumentus. Pažymi, kad pareiškėjo pateikta pažyma yra 2017 m. spalio 26 d., todėl nagrinėjamoje byloje nėra aktuali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios pareiškėją laikant Šiaulių TI laikotarpiais nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. kovo 24 d., nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. kovo 24 d. galimai netinkamomis sąlygomis (neužtikrinant tinkamo maitinimo), atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skundą. Papildomai pateikė medicininę pažymą.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

17. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

18. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

19. Analizuojamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismas šališkai išnagrinėjo bylą ir neatkreipė dėmesio į pareiškėjo paaiškinimus, dėstant tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, jau nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

20. Dėl pareiškėjo į bylą pateiktos medicininės pažymos teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad minėta pažyma yra išduota 2017 m. spalio 26 d. t. y. ginčui neaktualiu laikotarpiu, todėl atsižvelgti į ją teisėjų kolegija neturi pagrindo.

21. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad Šiaulių TI nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, šių motyvų nekartoja. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

22. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė